Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovą R. P. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 1 434,56 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Ieškovė nurodė, kad nesant nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių, valstybės vardu paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusios M. E. turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovai atvykę perimti ginčo buto nustatė, kad valstybės paveldėtame bute gyvena atsakovas, kuriam buvo paliktas pranešimas dėl patalpų atlaisvinimo ir prašymas susisiekti su ieškovės atstovais, tačiau į pranešimą nebuvo sureaguota. Ieškovė atsakovui papildomai išsiuntė pranešimą, kuriuo prašė išsikraustyti ir atlaisvinti valstybės paveldėtą turtą, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo bei ginčo patalpų neatlaisvino, todėl ieškovė priverstas savo teises ginti teismine tvarka. Ginčo objektas yra valstybės nuosavybė, o ieškovė valdo ginčo objektą patikėjimo teise. Atsakovas iki šiol be teisinio pagrindo naudojasi ginčo turtu bei nemoka už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas. Tuo yra pažeidžiamos ieškovės, turinčios teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise, teisės. Be to, atsakovas neatlygintinai naudojasi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo, o tai yra savininko teisių pažeidimas. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų kyla jo civilinė atsakomybė. Pirma, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsakovas be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovės sutikimo toliau naudojasi ieškovei patikėjimo teise valdomu ginčo butu. Turėdamas pasyviąją pareigą nedaryti nieko, kas galėtų sutrukdyti ieškovei įgyvendinti savo nuosavybės teisę, atsakovas šios savo pareigos nesilaikė ir neteisėtai, prieš ieškovės valią valdo ir naudojosi nekilnojamuoju turtu. Atsakovas savo pasyviais veiksmais nevykdydamas įstatyme nustatytos pareigos pažeidė ieškovės teises, o tai suponuoja vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų buvimą. Antra, atsakovo kaltė turi būti vertinama kaip tyčia, kadangi jis sąmoningai suprasdamas savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisėto ieškovės reikalavimo išsikelti iš ginčo buto. Atsakovo kaltė turi būti preziumuojama, todėl būtent jam tenka įrodinėjimo našta paneigti savo kaltės prezumpciją. Trečia, dėl atsakovo be jokio teisinio pagrindo užimto nekilnojamojo turto ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovas, neteisėtai gyvendamas ginčo patalpose, naudojasi minėtam butui teikiama šiluma, vandeniu bei kitomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias sumoka ieškovė. Ieškovė už minėtam butui teikiamas paslaugas yra sumokėjusi 1 166,13 Eur sumą. Atsakovui naudojantis komunalinėmis paslaugomis ir už jas nemokant, ieškovė dėl to patiria turtinę žalą. Be to, atsakovas, naudodamas ir valdydamas ginčo butą, nepagrįstai gavo naudos iš ieškovės, kadangi jame gyvena, nepatirdamas dėl to jokių išlaidų. Ketvirta, atsakovo neteisėtus veiksmus (t. y. neišsikėlimą iš gyvenamųjų patalpų) ir ieškovės nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryšys.

3. Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis po senelės M. E. mirties, (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, panaikinti VĮ Turto banko pareiškimą notarui ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notaro R. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažįstant jį negaliojančiu nuo sudarymo momento, atnaujinti terminą palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn liudijimui ginčyti.

Šalies argumentai

5. Ieškovė VĮ Turto bankas prašė taikyti ieškinio senatį ir atsakovo priešieškinį atmesti. Pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, mirusios M. E. turtą paveldėjo valstybė. Šiuo atveju atsakovui yra būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog jis per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Atsakovo teiginys, jog po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė jis, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali būti laikomas atsakovo įrodytu. Minėtas teiginys turėtų būti teismo vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas atsakovo faktiškai nebuvo priimtas valdyti. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už ginčo butą nebuvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas. Visus komunalinius mokesčius nuo 2019 m. balandžio mėn. apmokėdavo ne atsakovas, o ieškovė. Taigi ginčo butas nebuvo prižiūrimas bei nebuvo mokama už suteiktas komunalines paslaugas, vadinasi, po palikėjos mirties ginčo turtas faktiškai nebuvo priimtas atsakovo valdyti. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą ar kreipęsis nustatyta tvarka dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. M. E. mirė (duomenys neskelbtini) tad atsakovas, būdamas palikėjos anūku, neabejotinai žinojo apie jos mirties faktą. Taigi atsakovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau atsakovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Tam, kad įgytų palikimą, atsakovas turėjo jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjos įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovas paveldėjimo teisės atsisakė. Be to, atsakovas dar 2018 m. rugpjūčio mėn., žadėjo ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau iki pat 2022 m. birželio mėn., nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti. Šiuo atveju atsakovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, ieškovė kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Net ir nustačius, kad atsakovas faktiniu valdymu priėmė M. E. palikimą, toks reikalavimo patenkinimas jam nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Ieškovės byloje pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad jis 2018 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad palikėjos M. E. turtą paveldėjo valstybė, tad atsakovui apie valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą tapo žinoma dar 2018 m. rugpjūčio mėn. Be to, atsakovas 2018 m. prašymuose, adresuotuose ieškovei, žadėjo ginčyti teismine tvarka išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jokių veiksmų neatliko iki pat 2022 m. birželio mėn. Taigi ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas prašymą atnaujinti terminą palikimo perėjimo valstybės liudijimui ginčyti motyvuoja tuo, jog į teismą nesikreipė dėl sunkios materialinės padėtis taip pat jo sveikatos būklė buvo prasta. Atsakovo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis nedirbo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. (šiuo laikotarpiu turėjo būti pateiktas ieškinys dėl paveldėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu) atsakovas nedirbo ir negavo pajamų. Be to, net ir pripažinus, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, tai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimo perėjimo valstybės liudijimui ginčyti. Sunki materialinė padėtis negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Atsakovas, neturėdamas pajamų, galėjo per įstatymu nustatytą terminą kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau dėl savo paties pasyvumo, neveikimo nebuvo atlikti jokie veiksmai ir tik ieškovei pateikus ieškinį teisme, atsakovas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Atsakovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, jo pasyvus elgesys iš esmės lėmė termino praleidimą. Tai yra subjektyvi aplinkybė, o objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį elgesį, nenurodyta.

17. Apeliaciniu skundu ieškovė VĮ Turto bankas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto bei dėl priešieškinio patenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovui buvo būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į ginčo turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas ir kt. Atsakovas byloje nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis po palikėjos mirties per įstatymo nustatytą terminą atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismo teiginys, jog po palikėjos mirties atsiradusį palikimą priėmė atsakovas, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, o palikimo priėmimo faktas negali būti laikomas atsakovo įrodytu. Teismo teiginys turėtų būti vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi byloje nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.

1.2. Byloje teikiami įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas atsakovo faktiškai nebuvo priimtas valdyti. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už ginčo butą nebuvo mokami mokesčiai už komunalines paslaugas. Visus komunalinius mokesčius nuo 2019 m. balandžio mėn., apmokėdavo ne atsakovas, o ieškovė. Šios aplinkybės patvirtinta, jog ginčo turtas nebuvo prižiūrimas bei nebuvo mokama už suteiktas komunalines paslaugas, vadinasi, po palikėjos mirties ginčo turtas faktiškai nebuvo priimtas atsakovo valdyti. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas yra atlikęs savo lėšomis esminį ginčo buto remontą. Ta aplinkybė, jog atsakovas po palikėjos mirties liko gyventi ginčo turte, nesudaro pagrindo teigti, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, kadangi nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, turi būti atlikti aktyvūs veiksmai, kurie patvirtintų, kad palikimas yra priimtas faktiniu valdymu. Šioje byloje atsakovas apskirtai nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu.

1.3. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog asmens likimas gyventi bute savaime neįrodo palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti. Vien aplinkybė, jog atsakovas palikėjos turtu po jos mirties naudojosi taip pat, kaip ir iki mirties, vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad palikimo turtu pradėta naudotis kaip savo, t. y., kad įpėdinio turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Atsakovui tiesiog nebuvo priežasties ar būtinybės išsikelti iš gyvenamojo būsto, todėl atsakovo likimas gyventi būste, kuriame jis iki tol gyveno, negali būti vertinamas kaip veiksmas, kuriuo siekiama priimti palikimą. Vien tik noro priimti palikimą išreiškimas ar laukimas, kaip toliau klostysis situacija po palikėjos mirties (pasyvūs veiksmai), negali būti laikomi palikimo priėmimu. Toks pat išaiškinimas pateiktas ir analogiškoje byloje, kurioje palikimo priėmimas buvo įrodinėjamas tik tuo, kad pareiškėjas liko gyventi bute (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-883/2018).

1.4. M. E. mirė (duomenys neskelbtini) tad atsakovas, būdamas palikėjos anūku, neabejotinai žinojo apie palikėjos mirties faktą. Atsakovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau atsakovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko atsakovas nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Byloje teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas dar 2018 m. rugpjūčio mėn., žadėjo ginčyti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau iki pat 2022 m. birželio mėn., nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti. Atsakovas neabejotinai žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Atsakovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, ieškovė kreipėsi į notarų biurą ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Atsakovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Tai, kad palikėjų įpėdinių veiksmai (neveikimas) siekiant priimti po jos mirties palikimą nebuvo aktyvūs, ir tai sudarė pagrindą daryti išvadą, jog jie nesiekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Tai, kad atsakovo priešieškinis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nepagrįstas bei turėjo būti atmestas patvirtina ir teismų praktika panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A‑713‑259/2015).

1.5. Ieškovė kreipėsi į notarą bei pridėjo testamentų registro išrašą, patvirtinantį, kad palikėjos turtas nėra priimtas. Notaras, įvertinęs visus pridėtus dokumentus ir nustatęs, kad nė vienas iš įpėdinių nepriėmė palikimo, ir išdavė valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notaras paveldėjimo liudijimuose neturi pareigos nurodyti konkretaus punkto, kuriuo vadovaudamasis išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ginčo butas taip pat nėra ir niekuomet nebuvo laikomas kaip bešeimininkiu, kadangi jis visuomet turėjo savininką. Šiuo atveju ginčo turto savininkė buvo M. E., o paskui šį turtą paveldėjusi Lietuvos Respublika. Ginčo butas niekuomet nebuvo laikomas kaip bešeimininkis turtas ir jokios turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros nebuvo ir negalėjo būti taikomos. Ieškovė, paveldėdama ginčo butą, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Valstybė dalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Dėl to pirmosios instancijos teismo teiginys, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos CPK 534-537 straipsnių normos dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, yra visiškai nepagrįstas, nesuprantamas bei atmestinas.

1.6. Atsakovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio mėn. sužinojo, kad palikėjos turtą paveldėjo valstybė, tad atsakovui apie valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą tapo žinoma dar 2018 m. rugpjūčio mėn. Be to, atsakovas 2018 m. prašymuose žadėjo ginčyti teismine tvarka išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jokių veiksmų neatliko iki pat 2022 m. birželio mėn., t. y. kuomet ieškovė pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo bei iškeldinimo. Taigi ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios instancijos teismo nurodytos priežastys nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje numatytą terminą. Sunki materialinė padėtis negali būti vertinama kaip savaime užkertanti kelią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Asmuo, esantis sunkioje materialinėje padėtyje, turi teisę kreiptis bei prašyti suteikti jam antinę teisinę pagalbą. Dėl to atsakovas, neturėdamas pajamų, galėjo per įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, ir tik ieškovei pateikus ieškinį teisme, atsakovas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Tai, kad terminas palikimo perėjimo valstybės liudijimui ginčyti nepagrįstai buvo atnaujintas patvirtina ir teismų praktika analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1926-567/2021, 52-53 punktai).

1.7. Praėjus beveik keturiems metamas nuo informacijos gavimo, jog ginčo turtą paveldėjo valstybė, atsakovas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir ši pagalba jam buvo suteikta. Lieka neaišku, kodėl atsakovas tik 2022 m. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir kodėl negalėjo atlikti šių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, t. y. kreiptis dėl šios pagalbos suteikimo 2018 m. Svarbi aplinkybė, patvirtinantį pasyvų atsakovo elgesį, yra ta, kad atsakovas yra asmuo turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (buvęs advokatas). Šią aplinkybę atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu. Dėl to įstatymu nustatyti terminai atsakovui turėjo būti žinomi ir jam turi būti keliami aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai nei asmeniui neturinčiam teisinio išsilavinimo. Akivaizdu, jog asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir sužinojęs, kad palikimą, priėmė valstybė, galėjo ir pats nustatytu terminu parengti ieškinį bei ginčyti išduotą paveldėjimo valstybei liudijimą. Tai tik patvirtina, kad atsakovo pasyvus elgesys iš esmės lėmė įstatyme įtvirtinto termino praleidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai nepagrįstai atnaujino atsakovui CK 5.8 straipsnyje nustatytą terminą.

1.8. Nesuprantami pirmosios instancijos teismo argumentai, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog ieškovė ar notaras atsakovui būtų siuntęs pranešimą dėl galimo palikimo perėjimo valstybei. Tačiau tokios pareigos neturi nei ieškovė, nei notaras. Notaras neturi pareigos ieškoti palikėjų įpėdinių, nebent palikėjas turi nepilnamečių vaikų arba neveiksnių asmenų. Tuo tarpu ieškovė iš Gyventojų registro tarnybos gauna informaciją tik apie palikėjų sutuoktinius, tačiau nei apie palikėjo vaikus, nei apie kitos eilės įpėdinius informacijos neturi ir negauna. Nei notaras, nei ieškovė negalėjo išsiųsti pranešimo atsakovui apie galimą palikėjos turto paveldėjimą. Priešingai, pats atsakovas turėjo pareigą kreiptis į notarą bei Testamentų registre išviešinti duomenis, kad jis priėmė palikėjos palikimą.

1.9. Atmetus atsakovo priešieškinį, atitinkamai ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo turi būti patenkintas, kadangi abi negatorinio ieškinio aplinkybės yra įrodytos, t. y. 1) ginčo butas yra valstybės nuosavybė, o ieškovė valdo ginčo objektą patikėjimo teise; 2) atsakovas iki šiol be teisinio pagrindo naudojasi ginčo butu, bei nemoka už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas. Tuo yra pažeidžiamos ieškovės, turinčios teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise, teisės. Be to, atsakovas neatlygintinai naudojasi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo, o tai CK 4.98 straipsnio prasme yra savininko teisių pažeidimas.

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė savo argumentų pagrįstumui nurodo eilę teismų sprendimų dėl teisės taikymo praktikos. Tačiau taikant teisės praktiką būtina sąlygą jog bylų aplinkybės būtų tapačios. Nei viena ieškovės nurodyta byla nėra savo faktinėmis aplinkybėmis tapati, nei vienoje byloje asmuo prašantis nustatyti faktą nėra asmuo be pajamų, nei vienoje nėra pandemijos aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei teisingai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes. Teismas, nustatydamas bylos aplinkybes kreipė dėmesį netik į sandorio sudarymo laiką bet ir aplinkybes iki sandorio, kurios buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje, kurios galimai suklydimo atveju suformavo ieškovės valią sudaryti sandorį.

2.2. Ieškovė skundžia tik dalį sprendimo, neskundžia dalies dėl jai priteistų išlaidų už komunalinius mokesčius, tuo pačiu, nors ir nurodydama, kad atsakovo valia nebuvo turto paveldėjimas, bet reikalauja ir vieno ir kito, t. y. ir turto ir mokesčių už jį. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Dėl to teigti, kad atsakovas nepriėmė palikimo ieškovei nėra jokio pagrindo. Be to komunalinių mokesčio įskolinimas nėra pakankamas pagrindas perimti turtą valstybės vardu, o aplinkybių nesiaiškinimas neatitinka įmonės įgaliotos valstybės tvarkyti jos turtą kaip sąžiningo ir protingo elgesio.

2.3. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų dėl turto valdymo, tačiau neatsižvelgia, kad liudininkas patvirtino, jog kilus problemoms, jis kreipėsi su pretenzijomis į atsakovą, kaip turto valdytoją, būtent atsakovas turėjo spręsti susidariusias bėdas. Pati ieškovė prašo ginti jos teises nuo „nesąžiningo“ valdymo, ir teismui teikė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nėra priėmusio turto parašo. Valstybei nebuvo jokio būtinumo perimti turto, inicijuoti paveldėjimą, išskyrus suklastotą dokumentą, kad turtas yra bešeimininkis. Notaras teikė informaciją asmenims, niekaip nesusijusiems su paveldėjimu, kurie gindami Šiaulių banko interesus suklastojo pažymą ir ko pasėkoje ieškovė kreipėsi dėl paveldėjimo valstybės vardu.

2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atstatė senaties terminą, nes, neturint pajamų, yra neįmanoma kreiptis nei dėl dokumentų nuorašų išdavimo nei dėl advokato paslaugų. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai jog įstatymas nenurodo baigtinio sąrašo.