Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1926-567/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-30
Bylos Nr.: e2-1926-567/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00289-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Švedienė
Ieškovas: Š. S.
Atsakovas: L. M.
Trečiasis asmuo: notarui M

Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-1926-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00289-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,sekretoriaujant Franc Rutkovskij,dalyvaujant ieškovui Š. S. ir jo atstovui advokatui A. T.,atsakovei L. M.,trečiajam asmeniui notarui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. S. ieškinį atsakovei L. M. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo notaras M. S.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Š. S. pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti L. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. išduotą Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S, ir iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad palikėja R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2008 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į teismą, prašydama sudaryti paveldimo turto apyrašą. Turto apyrašas buvo sudarytas. Atsakovė iki 2020 m. liepos mėn. šią aplinkybę slėpė, į notarą nesikreipė, turto apyrašo neišviešino. Priešingai, teismams kitose civilinės bylose nurodė, kad palikimo nepriėmė, neketina priimti ir paveldėti nenori. L. M. atsiliepimai į ieškinius kitose civilinėse bylose ir jos neveikimas ir delsimas savalaikiai kreiptis į notarą 12 metų, nuslėpimas nuo Š. S., komunalines paslaugas paveldimam butui teikiančių įmonių, teismų, notaro ir valstybės teisiškai reikšmingo fakto, jog 2008 metais ji kreipėsi į teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, reiškia, kad L. M. neketino ir nenorėjo priimti palikimo, savo valios priimti palikimą aiškiai ir nedviprasmiškai neišreiškė. Palikėja nurodytai dienai turėjo 32 418,65 Lt skolinių įsipareigojimų. Atsakovė, siekdama išvengti dalies skolų mokėjimų, jos prašymu sudaryto turto apyrašo neviešino. Žinodama, kad jos brolis Š. S. neišvengiamai šias skolas apmokės, delsė ir faktiškai nepriėmė palikimo. Atsakovės L. M. veiksmai ir neveikimas po apyrašo sudarymo akivaizdžiai parodo, kad ji neketino palikimo priimti ir jo nepriėmė, apie tai viešai pareikšdama teismui. Dėl to jos kreipimasis į teismą dėl apyrašo sudarymo, kaip vienašalis sandoris, yra niekinis ir negalioja, nes sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes juo buvo siekiama sužinoti apie palikėjos R. S. skolas ir jų dydį. Teisė negina ir negali ginti nesąžiningo asmens. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. L. M. nesąžiningo elgesio rezultatas (pasekmė) yra tai, kad Š. S. turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog sesuo L. M. palikimo nepriėmė, dėl to vienas apmokėjo palikėjos skolas bei turto išlaikymo ir kitus mokesčius. Šiuo atveju formalus CK 5.53 str. taikymas, pripažįstant, jog L. M. 2008 metais priėmė palikimą, teikdama prašymą teismui dėl palikimo apyrašo sudarymo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str., 1.86 str.).

Atsiliepimas

2. Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos priteisiant atsakovei. Nurodė, kad ieškovo motyvai apie jo lūkesčius, kad atsakovė palikimo nepriėmė ir dėl to jis apmokėjo palikėjos skolas bei turto išlaikymo mokesčius, yra teisiškai nepagrįsti. Jei ieškovas sumokėjo palikėjos skolas, gali pareikšti reikalavimą atsakovei. Dėl turto išlaikymo mokesčių atsakovė nurodė, kad būtent ieškovas turtu ir naudojosi. Ieškovo lūkesčiai ir norai nėra teisinis motyvas naikinti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Jokie ieškovo lūkesčiai nepaneigs pirmos eilės įpėdinio teisės į palikimą. Ieškinys, pagrįstas lūkesčiais ir norais, o ne teisės normomis, yra ne kas kita, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ši byla yra siekis kuo ilgiau naudotis turtu toliau be atsakovės ir neleisti jai pasinaudoti savo teise atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3. Trečiasis asmuo notaras M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Abu pateikė identiškus dokumentus (teismų nutartis, antstolių apyrašus). Aplinkybė, kad ieškovas gyvena palikėjos vardu registruotame bute, paveldėjimo teisinių santykių kontekste neturi jokios įtakos. Notaras neturi jokio suinteresuotumo ieškinio patenkinimu ar atmetimu, tačiau yra suinteresuotas teisėtu paveldėjimo bylos užbaigimu. Tokios situacijos, kai daugiau kaip 13 metų nėra išspręstas mirusiojo asmens turto paveldėjimo klausimas, neturėtų būti apskritai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

4. Ieškovas Š. S. ir atsakovė L. M. yra palikėjos R. S. vaikai.

Žemesnės instancijos teismas

5. 2008 m. liepos 22 d. Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nurodydamas, kad jis ir palikėjos dukra L. Ma. yra vieninteliai įpėdiniai pagal įstatymą ir ketina priimti palikimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4785-155/08 nutarė pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. sudaryti palikėjos R. S. turto apyrašą. Antstolių G. M., V. Č., R. V., B. Č., V. L. kontoroje 2008 m. rugpjūčio 21 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01556 pagal įpėdinio Š. S. prašymą buvo sudarytas palikimo apyrašas, kuriame nurodytas šis palikėjos turtas: (duomenys neskelbtini), turto vertė – 87 098,30 Eur, skolos 9 kreditoriams – 8 247,16 Eur.

6. 2008 m. rugpjūčio 8 d. L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nurodydama, kad po motinos R. S. mirties nori priimti palikimą, suinteresuoti asmenys Š. S., Vilniaus miesto 30-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5176-155/08 nutarė pavesti pareiškėjos L. M. pasirinktam antstoliui iki 2008 m. rugsėjo 4 d. sudaryti palikėjos R. S. turto apyrašą. Antstolių G. M., V. Č., R. V., B. Č., V. L. kontoroje 2008 m. rugpjūčio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01706 pagal įpėdinės L. M. prašymą buvo sudarytas palikimo apyrašas, kuriame nurodytas šis palikėjos turtas: (duomenys neskelbtini), turto vertė – 87 098,30 Eur, skolos 9 kreditoriams – 8 247,16 Eur. Analogiškos palikimo apyrašas buvo išduotas 2009 m. vasario 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/00206.

7. 2008 m. spalio 10 d. antstolio D. B. rašte nurodyta, kad Š. S. sumokėjo 28,40 Lt skolą pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-257-13 dėl skolos išieškojimo iš R. S. valstybės naudai ir vykdymo išlaidas.

8. 2009 m. rugsėjo 28 d. ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Š. S. ir L. M. 1 791,53 Lt skolą ir 105,35 Lt delspinigių už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Atsakovė L. M. atsiliepime i ieškinį prašė priteisti visą skolą ieškovei iš atsakovo Š. S. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra buto savininkė ir faktiškai gyvena bute. Bute gyvena atsakovas, kuris faktiškai ir naudojasi butu ir paslaugomis. Atsakovas neįleidžia atsakovės į butą, vengia bendrauti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2123-608/10 nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, nes Š. S. po bylos iškėlimo sumokėjo skolą.

9. 2013 m. sausio 28 d. ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 2 066,58 Lt skolą, 66,95 Lt palūkanų ir 77,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiasis asmuo L. M. L. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visa ieškinio suma turėtų būti priteista iš Š. S., kadangi jis bute gyvena ir jį valdo. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Š. S. deklaravo gyvenamąją vietą bute, todėl laikytinas priėmusiu palikimą pagal CK 5.51 str. 1 d. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. 2009 m. gruodžio 22 d. Š. S. buvo pasirašę vekselį už anksčiau susiformavusius įsiskolinimus dėl šilumos energijos tiekimo butui, taip pripažindamas, kad jis ten visada gyveno ir tuo turtu naudojosi, todėl laikytinas atsakingu už palikėjos skolas. (duomenys neskelbtini), mirus motinai, Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta, todėl atsakovė nėra paveldėtoja. Kadangi paveldėjimo byla nėra užvesta, atsakovė savo veiksmais parodė, kad turto neketina paveldėti, bute negyvena, nesinaudoja ir nenori turėti nieko bendra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8774-235/2013 nutarė patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.

10. 2014 m. liepos 30 d. UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama patikrinti mirusiosios R. S. turto šeimininkus. 2016 m. balandžio 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus 30-ojo notaro biuro notaras išdavė valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybė paveldėjo R. S. nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

11. 2015 m. sausio 29 d. ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 536,88 Eur skolą, 25,70 Eur palūkanų už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9634-535/2015 nusprendė priteisti iš atsakovo Š. S. ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai 562,58 Eur skolą 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 130,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. 2016 m. liepos 21 d. pranešimu VĮ Turto bankas informavo buto (duomenys neskelbtini) gyventojus, kad butą paveldėjo valstybė, todėl gyventojai privalo susisiekti su VĮ Turto banku, nes priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą dėl bute gyvenančių asmenų iškeldinimo.

13. 2016 m. liepos 29 d. Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos R. S. palikimą bei paaiškinti, kodėl jam ir L. M. nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai iki tol, kol nebuvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. notarų biuras atsakė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išduoti negali, nes pagal teisės aktų reikalavimus buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Iki tol mirusiosios įpėdiniai nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nėra informacijos, kad Š. S. į notarų biurą būtų kreipęsis 2008 m.

14. 2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas Š. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jį tinkamai priėmus mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje ir panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3950. Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mirusiosios R. S. įpėdiniai į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nesikreipė. Notarų biure neregistruota jokių prašymų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po palikėjos mirties, taip pat negauta prašymų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po palikėjos mirties. Tikėtina, kad Š. S. sąmoningai daugiau kaip 8 metus neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, vengdamas jam nepalankių aplinkybių susidarymo. Notaras M. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Daugiau nei 8 metus joks įpėdinis neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl palikėjos turtą 2016 m. gegužės 4 d. paveldėjo valstybė. Gavus ieškovo prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškovui pateiktas atsakymas ir neatlygintinai suteikta konsultacija dėl visų galimų ieškovo tolimesnių veiksmų. apie antstolio R. V. sudarytą palikėjos turto apyrašą notaras sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 1 d., gavęs ieškovo prašymą. Apyraše nurodytos palikėjos skolos, todėl tikėtina, jog tai buvo tikroji delsimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo priežastis. Tikėtina, kad 2014 m. sausio 16 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, siekiant sužinoti, ar notarų biure nėra informacijos apie palikimą priėmusius įpėdinius, į kuriuos galėtų būti nukreipiami palikėjos kreditorių reikalavimai. Tokia situacija buvo palanki ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis, siekiant nesudaryti palikėjos kreditoriams galimybės nukreipti išieškojimą į turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35846-728/2016 nusprendė ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad ieškovas Š. S. tinkamai priėmė mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01556 bei panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 39510. Teismas nurodė, kad ieškovas palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą tinkamai ir laiku, todėl valstybė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o notarai – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovas ne tik priėmė palikimą pagal apyrašą, bet ir faktiškai: gyvena su šeima bute, moka mokesčius, yra deklaravęs bute šeimos narių gyvenamąją vietą (CK 5.3 str., 5.50 str., 5.53 str., 5.62 str.). Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 5 d. 2020 m. birželio 22 d. L. M. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą susipažinti su išnagrinėta byla.

15. 2017 m. spalio 30 d. UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 1 123,47 Eur skolą už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4429-994/2018 nusprendė priteisti ieškovei UAB „Naujininkų ūkis“ iš atsakovo Š. S. 1 123,47 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 123,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, išdėstant priteistų sumų mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.

16. 2018 m. sausio 2 d. Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po palikėjos R. S. mirties ir pateikti informaciją, ar paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas L. M.

17. 2018 m. kovo 26 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 1140,61 Eur skolą, 37,41 Eur palūkanų už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumos energiją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14947-808/2018 nusprendė priteisti iš atsakovo Š. S. ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 1 140,61 Eur skolos, 37,41 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 1 178,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. 2018 m. liepos 27 d. turto perdavimo–priėmimo aktais VĮ Turto bankas perdavė Š. S. palikėjos R. S. nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

19. 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 1 586,15 Eur skolos, 50 Eur palūkanų už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumos energiją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3646-964/2020 nusprendė priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovo Š. Su. 1 586,15 Eur skolos, 50 Eur palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 636,15 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,39 Eur bylinėjimo išlaidų, išdėstant priteistų sumų sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

20. 2020 m. birželio 18 d. L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydama išaiškinti, kodėl iki šiol jai neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2020 m. birželio 25 d. notaras M. S. atsakė, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė nei vienas palikėjos R. S. įpėdinis.

21. 2020 m. liepos 1 d. Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po palikėjos R. S. mirties į nekilnojamąją. 2020 m. liepos 2 d. notaro M. S. pranešimu L. M. buvo informuota apie tai, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo kreipėsi Š. S., ir įpareigota pateikti įrodymus, patvirtinančius tinkamo palikimo priėmimo faktą.

22. 2020 m. liepos 9 d. ieškovo Š. S. atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas paaiškinti, kodėl nėra tenkinami 2018 m. sausio 3 d. ir 2020 m. liepos 1 d. prašymai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. 2020 m. liepos 9 d. elektroniniu laišku notaras M. S. informavo ieškovo atstovę, kad visa informacija ieškovui buvo pateikta konsultacijos metu, klientas užsirašė liepos 22 d. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

23. 2020 m. liepos 20 d. L. M. pateikė Vilniaus miesto 30-ajam notarų biurui prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą.

24. 2020 m. liepos 20 d. L. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pripažinti pareiškėją tinkamai priėmus mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 27 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/0801706. Nurodė, kad faktas nustatytinas tam, kad galėtų kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-26216-592/2020 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti, jos asmuo „tinkamai“ priėmė palikimą nenagrinėtinas teisme, nes nesukels naujų pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių nei ji turi pagal tuos faktus, jog jau yra pasikreipusi į teismą dėl turo apyrašo sudarymo, kreipėsi į notarą. Vien šie faktai turi reikšti, kad asmuo priėmė palikimą. Teisiškai yra nereikšminga sąvoka „tinkamai“, nes palikimas gali būti priimtas arba nepriimtas, kitų formuluočių įstatymas nenustato. 2020 m. rugpjūčio 4 d. L. M. pateikė nurodytą teismo nutartį Vilniaus miesto 30-ajam notarų biurui.

25. 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. išdavė Š. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį ieškovas paveldėjo ½ dalis (duomenys neskelbtini).

26. 2020 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Š. S. 1 757,50 Eur skolą už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių nusprendė priteisti ieškovei UAB „Naujininkų ūkis“ iš atsakovo Š. S. 1 757,50 Eur skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą 1 757,50 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 100,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo Š. S. pareiškimo dėl 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-749-577/2021 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28971-807/2020 panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11028-807/2021 ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ pateikė patikslintą ieškinį, prašydama įsiskolinimą priteisti solidariai iš atsakovų Š. S. ir L. M.

27. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovo Š. S. atstovė pateikė Vilniaus miesto 30-ajam notarų biurui prašymą pateikti L. M. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, prašymo išduoti liudijimą kopiją, pareiškimo priimti palikimą kopiją, duomenis, kurių pagrindų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, paskirti datą susipažinimui su paveldėjimo byla. 2020 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku notaras M. S. informavo ieškovo atstovę, kad su paveldėjimo byla įpėdiniai gali susipažinti, suderinę laiką telefonu, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas pagal teisės aktų reikalavimus.

28. 2020 m. spalio 1 d. Š. S. atstovas kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas pateikti informaciją, kada L. M. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėto turto pirmą kartą, kada pateikė prašymą, kokius pateikė dokumentus, pagrindžiančius teisę paveldėti. 2020 m. spalio 7 d. notarų biuras atsakė, kad paveldėjimo teisės liudijimas L. M. išduotas šių dokumentų pagrindu: 1) 2008 m. rugpjūčio 27 d. antstolio R. V. sudarytu palikimo aprašu vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01706; 2) 2020 m. liepos 20 d. L. M. prašymu; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-26216-592/2020.

29. 2020 m. lapkričio 26 d. L. M. pasiūlė Š. S. iki 2020 m. gruodžio 9 d. atsakyti, ar sutiktų dėl buto (duomenys neskelbtini) atidalinimo ir kompensacijos sumokėjimo. 2021 m. sausio 8 d. L. M. pakartotinai pasiūlė atidalinti butą ir sumokėti kompensaciją bei pateikė ieškinio projektą dėl buto atidalinimo.

30. 2021 m. vasario 15 d. L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti jos dalį iš bendros su atsakovu Š. S. dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui ieškovei priklausančią ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) ir priteisiant ieškovei iš atsakovo 47 950 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas Š. S. pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti L. M. ieškinį (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-9226-937/2021).

31. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-50-854/2021 nutarė atsisakyti sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-9226-937/2021 su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-1926-567/2021. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-9226-937/2021 iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1926-567/2021 ir įsiteisės teismo sprendimas joje.

32. 2021 m. birželio 17 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų L. M. ir Š. S. po 713,21 Eur skolos ir 23,89 Eur delspinigių už butui (duomenys neskelbtini) patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-22579-1098/2021 šiuo metu nėra išnagrinėta.

33. 2021 m. vasario 25 d. UAB „Gelvora“ (pradinė kreditorė AS Bigbank) pranešime nurodyta, kad Š. S. skola iš viso yra 766,50 Eur.

34. Teismas pažymi, kad pagal įstatymą civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 4 d.).

35. Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

36. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas.

37. Paveldėjimas – tai yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 str. 1 d.). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 str. 1 d., 2 d.).

38. Pagal bendrąją CK įtvirtintą nuostatą palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą (CK 5.52 str. 2 d., 5.53 str. 2 d.). Tokiu atveju įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 str. 1 d. įtvirtinto instituto paskirtis yra apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

40. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

41. Pagal CK 5.50 str. 2 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiškia palikimo priėmimą ir palikimą priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo laiko yra laikomas priėmusiu palikimą, t. y. paveldėto turto savininku, nes nuosavybės teisei į palikimą atsirasti įstatymo nereikalaujama, kad notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavęs asmuo atliktų papildomus veiksmus – pradėtų turtą valdyti, atliktų registraciją ar kt. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentai dėl atsakovei 2020 m. rugpjūčio 27 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad šiai bylai yra aktualios iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusios CK penktos knygos normos, nes ieškovas ir atsakovė į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą dėl pavedimo pasirinktam antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą kreipėsi atitinkamai 2008 m. liepos 22 d. ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. Pagal tuo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė pavesti ieškovo Š. S. pasirinktam antstoliui iki 2008 m. rugpjūčio 24 d. sudaryti palikėjos R. S. turto apyrašą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarė pavesti atsakovės L. M. pasirinktam antstoliui iki 2008 m. rugsėjo 4 d. sudaryti palikėjos R. S. turto apyrašą. Antstolių G. M., V. Č., R. V., B. Č., V. L. kontoroje pagal įpėdinio Š. S. prašymą palikimo apyrašas buvo sudarytas 2008 m. rugpjūčio 21 d., o pagal įpėdinės L. M. prašymą – 2008 m. rugpjūčio 27 d. Vadinasi, palikėjos įpėdinių nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo antstolio R. V. palikimo apyrašų sudarymo momento, tačiau šalys ilgą laiką (iki 2020 m. vasaros) vengė išviešinti nuosavybės teises į paveldėtą turtą.

43. Teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad atsakovė palikimo apyrašą siekė sudaryti tik dėl akių, t. y. gauti informaciją apie palikėjos skolas. Teismas pažymi, kad pagal tuo metu (2008 m.) galiojusio CK 5.66 str. 1 d., 5.67 str. 1–2 d. nuostatas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams galėjo būti notaro išduodamas, suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims galėjo būti išduodamas ir prieš sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarka ir terminas nepasikeitė iki šiol. Byloje nustatyta, kad po palikimo apyrašų sudarymo 2008 m. liepos–rugpjūčio mėn. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo operatyviai nesikreipė ne tik atsakovė, bet ir ieškovas. Šalių vengimas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus lėmė tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus 30-ojo notaro biuro notaras išdavė valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybė paveldėjo R. S. nekilnojamąjį turtą. Tik 2016 m. liepos 29 d., t. y. po VĮ Turto banko 2016 m. liepos 21 d. pranešimo apie buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perėjimą valstybei ir įpareigojimo buto gyventojus jį atlaisvinti gavimo, ieškovas Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos R. S. palikimą, 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jį tinkamai priėmus mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje ir panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas, pripažįstant, kad ieškovas Š. S. tinkamai priėmė mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01556 bei panaikinant atsakovei Lietuvos Respublikai neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, įsiteisėjo 2017 m. sausio 5 d. Nors teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 5 d., tačiau ieškovas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo raštu kreipėsi tik 2018 m. sausio 2 d. ir pakartotinai 2020 m. liepos 1 d., o atsakovė – tik 2020 m. birželio 18 d.

44. Teismas pažymi, kad pagal CPK 512 str. skundas dėl notarinių veiksmų ar atsisakymo notarinį veiksmą atlikti gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vadinasi, jei iš tiesų ieškovas siektų kuo greičiau gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tai jam nekiltų kliūčių apskųsti notarų biuro veiksmus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, tačiau nagrinėjamoje byloje ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro pateiktoje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios R. S. palikimą nėra duomenų, kad ieškovas būtų skundęs notarų veiksmus dėl delsimo ar nepagrįsto atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Žemesnės instancijos teismas

45. Teismas pažymi, kad ieškovo pozicija dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovei yra prieštaringa, nes dar 2016 m. liepos 29 d., t. y. po VĮ Turto banko pranešimo apie iškeldinimą iš palikėjos buto gavimo, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos R. S. palikimą bei paaiškinti, kodėl jam ir L. M. nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai iki tol, kol nebuvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Vadinasi, dar 2016 m. ieškovas nelaikė, kad atsakovė nėra tinkamai priėmusi palikimą, tačiau ieškinyje ieškovas jau įrodinėja priešingai.

46. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė ilgą laiką delsė išviešinti nuosavybės teises į paveldėtą tiek į butą, tiek į kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė, siekdama gauti palikimo apyrašą, o vėliau ir paveldėjimo teisės liudijimą, realiai siekė kitų tikslų nei paveldėti motinos turtą. Vien palikimo apyrašo sudarymas ir jo pasirašymas reiškia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė dar 2008 m. priėmė palikimą. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu, todėl delsimas gauti paveldėjimo teisės liudijimą nepatvirtina ieškinio argumentų atsakovei išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą neteisėtumo.

47. Teismas pažymi, kad pagal 2008 m. ir šiuo metu galiojančio CK 5.66 str. 1 d. įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. įpėdiniams nenustatyta imperatyvi pareiga kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimą išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju abi šalys palikimą pagal antstolio sudarytus paveldimo turto apyrašus priėmė dar 2008 m., aktyvių veiksmų, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus ir įregistruoti turtą savo vardu, nesiėmė ilgą laiką, todėl nėra pagrindo konstatuoti vienos iš įpėdinių (atsakovės) nesąžiningus veiksmus, delsiant įregistruoti turtą savo vardu. Tai, kad buvo priimtas palikimas pagal du antstolio sudarytus paveldimo turto apyrašus, savaime nepanaikina palikimo priėmimo teisinių pasekmių ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti L. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S., ir pripažinti atsakovės kreipimąsi į teismą dėl apyrašo sudarymo, kaip vienašalio sandorio, niekiniu ir negaliojančiu, ar sudaryto tik dėl akių. Teismas nenustatė Notariato įstatymo nuostatų pažeidimo.

48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). Vadinasi, šalys paveldėto turto bendrasavininkais iš esmės yra nuo antstolio sudarytų palikimo apyrašų kiekvienam įpėdiniui pasirašymo, todėl paveldėjimo teisės liudijimo, kuris iš esmės yra valstybės nustatytos formos dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimą ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, neteisėtumas negali būti grindžiamas paveldėtojos delsimu kreiptis dėl tokio liudijimo išdavimo ar siekiu tik pasitikrinti palikėjos skolų mastą.

49. Teismas pažymi, kad pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos. Įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje. Sprendžiant, ar kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Prejudiciniais faktais laikomos teismo kitoje byloje tirtos ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas ir vertinimas bei teisės normos pritaikymas kiekvienoje byloje teismo atliekamas individualiai. Šios aplinkybės nesudaro prejudicinių faktų, t. y. nepriklauso prie aplinkybių, kurios neįrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

50. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-2123-608/10, Nr. 2-8774-235/2013, Nr. e2-4429-994/2018 buvo nagrinėjami UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Naujininkų ūkis“ ieškiniai dėl skolų priteisimo už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas (šildymą, karštą vandenį, administravimą). Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir nėra pareikšti reikalavimai dėl ieškovo sumokėtų skolų už paveldėtą turtą priteisimo iš atsakovės už butui suteiktas komunalines paslaugas, juolab, šalys po motinos mirties paveldėjo ne tik butą, kuriame faktiškai gyveno ir gyvena ieškovas, bet ir kitą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė (kaip ir ieškovas) turtą po motinos mirties pagal antstolio sudarytą ir atsakovės pasirašytą palikimo apyrašą priėmė dar 2008 m., todėl aplinkybės, kad civilinėse bylose dėl skolos priteisimo už butui, kuriame po motinos mirties faktiškai gyvena ieškovas, suteiktas komunalines paslaugas atsakovė nesutiko su skolos priteisimu iš jos, ginčijo jos teises į butą, nereiškia, jog atsakovė atsisakė ar savaime prarado teises į paveldėtą turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovė neatsisakė paveldėjimo teisių į paveldėtą pagal apyrašą turtą (CK 5.60 str.), o nesant notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėto nekilnojamojo turto negalėjo įregistruoti viešame registre ir perleisti kitų asmenų nuosavybėn, todėl ieškovo nurodytose civilinėse bylose nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

51. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-35846-728/2016 2017 m. sausio 5 d. įsiteisėjusiu 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu nuspręsta tenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinti, kad ieškovas Š. S. tinkamai priėmė mirusiosios R. S. palikimą pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. palikimo apyrašą vykdomojoje byloje Nr. 0128/08/01556 bei panaikinti atsakovei Lietuvos Respublikai neteisėtai 2016 m. birželio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 39510. Teismas nurodė, kad ieškovas palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą apyrašą tinkamai ir laiku, todėl valstybė neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o notarai – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovas ne tik priėmė palikimą pagal apyrašą, bet ir faktiškai: gyvena su šeima bute, moka mokesčius, yra deklaravęs bute šeimos narių gyvenamąją vietą. Teismas pažymi, kad nurodytoje išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-35846-728/2016 atsakovė L. M. ne tik nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, bet ir teismas nepasisakė, jog atsakovė būtų netinkamai priėmusi palikimą po savo motinos mirties. Išnagrinėtos bylos dalykas iš esmės buvo Lietuvos Respublikai 2016 m. birželio 21 d. neteisėtai išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimas, kurį panaikinus pilna apimtimi – visi palikėjos įpėdiniai, priėmę turtą pagal apyrašą, vėl įgijo galimybę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-35846-728/2016 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes civilinėje byloje Nr. 2-35846-728/2016 nedalyvavo atsakovė L. M.

52. Teismas pažymi, kad pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismas pažymi, kad 2008 m. liepos 22 d. Š. S. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nurodydamas, kad jis ir palikėjos dukra L. M. yra vieninteliai įpėdiniai pagal įstatymą ir ketina priimti palikimą. 2008 m. rugpjūčio 8 d. L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu pavesti antstoliui sudaryti paveldimo turto apyrašą, nurodydama, kad po motinos R. S. mirties nori priimti palikimą, nurodydama suinteresuotu asmeniu Š. S. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovui jau 2008 m. buvo žinoma, kad atsakovė, kaip ir ieškovas, palikimą po motinos mirties priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tačiau iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo ieškovas atsakovės teisės į palikimą neginčijo.

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovei L. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas neteisėtai ir nesąžiningai, kad palikimo priėmimas pagal turto apyrašą sudarytas tik dėl akių. Byloje nustatyta, kad šalys palikimą po motinos mirties priėmė pagal to paties antstolio sudarytus paveldimo turto apyrašus ir tokio palikimo priėmimo teisėtumo neginčijo, todėl ieškovo argumentai dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumo laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų atsisakiusi pagal antstolio sudarytą apyrašą priimto paveldėto turto. Aplinkybė, kad atsakovė nesutiko mokėti už paveldėtam butui, kuriame faktiškai visą laiką gyvena ieškovas, suteiktas komunalines paslaugas, neužkerta ieškovui galimybės reikalauti iš atsakovės už ją sumokėtų sumų. Aplinkybė, kad ieškovas mokėjo skolas kitiems palikimo apyraše nurodytiems palikėjos kreditoriams, neužkerta ieškovui galimybės reikalauti iš atsakovės už paveldėtą turtą sumokėtų skolų, tačiau skolų mokėjimo aplinkybės nereiškia, kad atsakovė palikimą pagal apyrašą priėmė tik dėl akių ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimas išduotas neteisėtai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės L. M. kreipimasis į teismą dėl apyrašo sudarymo, kaip vienašalio sandorio, yra niekinis ir negaliojantis, ir sudarytas tik dėl akių. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas panaikinti L. M. 2020 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą yra nepagrįstas, todėl ieškinys pilna apimtimi atmestinas. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 1.5 str., 1.86 str., 4.47 str., 5.8 str., 5.50 str., 5.53 str., 5.66–5.67 str.; CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str., 512 str.).

54. Atmetus ieškinį, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas neįgijo pareigos atlyginti atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, nes byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys jų dydį (CPK 93 str.).

55. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

56. Teismas pažymi, kad ieškovo pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, o ta aplinkybė, kad ieškovas skirtingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis piktnaudžiavo procesu. Šioje byloje tarp palikėjos įpėdinių kilo ginčas dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą teisėtumo. Aplinkybės, kad ieškovas stengėsi ginčą išspręsti jam palankiu būdu, ginčijo atsakovės tikruosius ketinimus, paveldint palikėjos turtą, negali būti pripažintos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, juolab, pati atsakovė civilinėse bylose dėl skolos priteisimo už paveldėtam butui suteiktas komunalines paslaugas teigė, jog buto nepaveldėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi byloje neįrodyta, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Neringa Švedienė