- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-749-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23258-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- Š. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovui Š. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo Š. S. 1 757,50 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 100,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Š. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovui, tačiau ir L. M., kuri turėtų būti byloje įtraukta bendraatsakove. Mano, jog atsakovo atžvilgiu ieškinys galėtų būti tenkinamas tik iš dalies, todėl prašė peržiūrėti 2020 m. lapkričio 3 d. teismo priimtą sprendimą už akių.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko, prašė jo netenkinti, nes atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog bute gyvena ir butu naudojasi atsakovas kartu su savo šeimos nariais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovo Š. S. pareiškimo dėl 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, jog atsakovas, žinojęs apie pašto klaidą ir neinformavęs teismo apie negalėjimo pateikti atsiliepimą laiku priežastis ir neprašydamas teismo šio termino pratęsti, elgėsi nerūpestingai ir toks atsakovo procesinis elgesys negali būti pateisinamas. Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepimo nepateikimas teismo nustatytu terminu sudarė pagrindą teismui priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
6. Iš pateikto atsakovo sesers L. M. pareiškimo dėl pripažinimo tinkamai priėmus palikimą, teismas nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresu yra deklaruota atsakovo sutuoktinės gyvenamoji vieta. Minėtame pareiškime taip pat nurodoma, jog atsakovo sesuo žinojo apie tai, kad atsakovas kartu su šeima gyvena minėtame bute; be to, atsakovo sesuo nurodė, jog ne kartą gaudavo pranešimus apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas, kurias ji atsisakydavo apmokėti tuo pagrindu, jog butu faktiškai naudojasi bei jame gyvena jos brolis, t. y. atsakovas Š. S.. Teismo vertinimu, esantys duomenys patvirtina atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas naujų įrodymų nepateikė, nesutikimą su ieškovo reikalavimais grindė iš esmės tik tuo, jog kartu su juo bendraatsakove turėtų būti ir atsakovo sesuo L. M., teismas laikė, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, teismas atsakovo pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas Š. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Teismas išvados, kad atsakovas, žinojęs apie pašto klaidą ir neinformavęs teismo apie negalėjimą pateikti atsiliepimą, elgėsi neapdairiai, nepagrindė įrodymais. Pažymėjo, kad apie pradėtą bylą ir priimtą sprendimą atsakovas sužinojo suėjus procesiniam terminui atsiliepimui paduoti. Š. S. registruota siunta su teismo sprendimu ir pranešimu buvo pristatyta į dėžutę 2020 m. lapkričio 11 d., tik po šios dienos atsakovas sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą, kreipėsi į paštą dėl informacijos, kodėl jam nebuvo įteikta korespondencija ir 2020 m. gruodžio 15 d. bei 2020 m. gruodžio 23 d. gavo atsakymus. Pašto darbuotojai pripažino, kad atsakovui skirti dokumentai nebuvo palikti Š. S. gyvenamojoje ir deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o 2020 m. spalio 8 d. grąžinti teismui nesulaukus 30 dienų termino. Pašto darbuotojas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 228 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje aprašo 8, 10, 17 punktų reikalavimų.
8.2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas specialios siuntos neformavo ir nepagrįstai teigė, jog procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. spalio 24 d., nes jau 2020 m. spalio 8 d. buvo grąžinti teismui.
8.3. Teismas be pagrindo netenkino atsakovo prašymo į bylą įtraukti bendraatsakovu ar trečiuoju asmeniu buto bendraturtę. Pažymi, kad L. M. ne tik buto bendraturtė, bet jai bendros dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendro naudojimo objektai, inžinerinė ir kitokia įranga. Teisės aktai nenumato galimybės L. M. atleisti nuo pareigos mokėti mokesčius už jos turto dalies priežiūrą ir išlaikymą. Teismas, neįtraukdamas jos į bylą, iš esmės atleido ją nuo prievolės mokėti mokesčius, t. y. išsprendė neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų klausimą, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas faktiškai modifikavo teisinius santykius tarp paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo ir sudarė sąlygas bei galimybę ateityje UAB „Naujininkų ūkis“ reikalauti mokesčių tik iš Š. S., o L. M. – jų nemokėti.
8.4. Ieškovės buhalterės pažyma nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis suteiktų (nesuteiktų) paslaugų kiekius, mastą, tarifus, pagrindą, nes sudaryta suinteresuoto bylos baigtimi juridinio asmens darbuotojos, klaidingai nurodant buto savininką. Teismas šio atsakovo argumento nesvarstė ir dėl jo nutartyje nepasisakė.
8.5. Ieškinį pasirašė G. S., kuri nėra ieškovės darbuotoja, todėl negali būti laikoma tinkamu atstovu, pasirašyti ir paduoti ieškinį UAB „Naujininkų ūkis“ vardu.
9. Ieškovė UAB „Naujininkų ūkis“ atsiliepime prašo atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties netenkinti bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovas apie teisminį procesą sužinojo dar 2020 m. rugsėjo 24 d., tačiau nesikreipė į teismą, kad sužinotų apie civilinę bylą bei apie praleistą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo paduotas praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po sprendimo priėmimo. Atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas.
9.2. Atsakovas teigia, kad 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. gavo atsakymus iš AB „Lietuvos pašto“, kurie patvirtina, kad paštas nevykdė savo pareigų, tačiau šių atsakymų nėra pateikęs, todėl sutiktina su teismo išvada, jog atsakovas, žinojęs apie pašto klaidą ir neinformavęs apie negalėjimo pateikti atsiliepimą laiku priežastis, neprašydamas šio termino pratęsti, elgėsi nerūpestingai.
9.3. Atsakovo teiginys, kad bendrasavininkė privalo mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimą bei kitas komunalines paslaugas nepagrįstas. Ieškovės vertinimu, L. M. pareiškimo dėl pripažinimo tinkamai priėmus palikimą turinys patvirtina, kad bute faktiškai gyvena ir juo naudojasi išimtinai atsakovas su šeima. Atsakovo teiginiai, kad jis tikrina pašto dėžutę, nes reikia paimti pranešimus už komunalines ir kitas paslaugas, ieškovės nuomone, patvirtina, kad būtent atsakovas įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas.
9.4. Atsakovas yra faktinis ieškovės paslaugų naudotojas, o butas ieškinio teikimo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė išimtinai atsakovui, todėl tik jam kyla pareiga atsisakyti su ieškove.
9.5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog skolų valdymo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė bei atsakovui nenurodant jokių argumentų, kodėl jame užfiksuoti duomenys laikytini nepagrįstais, nepaneigia aplinkybių, kad šiame dokumente nurodyti duomenys yra teisingi. Atsakovas tokių aplinkybių nenurodė. Atkreipė dėmesį, kad kiekvieną mėnesį buto adresu siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros, kuriose yra detalizuojamos ieškovės suteiktos paslaugas ir nurodoma susidariusi skola. Nėra pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą bei panaikinti sprendimą.
9.6. Atsakovui neginčijus aplinkybės dėl G. S. teisės pareikšti ieškinį ieškovės vardu teikiant pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, atsakovas negali atskirojo skundo grįsti šiomis aplinkybėmis. Be to, ieškovės teigimu, ieškinys atitiko jam keliamus reikalavimus bei buvo pasirašytas tinkamo asmens; teismas nenustatė procesinių kliūčių, kurios galimai galėjo trukdyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo Š. S. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė dviejų AB „Lietuvos paštui“ teiktų prašymų kopijas.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Nors apeliantas nenurodė argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pareiškimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas šiais duomenimis grindžia nesutikimą su teismo išvadomis dėl atsakovo nerūpestingumo bei pasyvumo, taip pat tai, kad minėti dokumentai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
15. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.
16. Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
17. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, jog egzistuoja abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos.
Dėl galimybės priimti sprendimą už akių
19. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 142 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
20. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
21. Apeliantas teigia, kad jis laiku negavo teismo pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo, kad ieškinys ir teismo pranešimas jam nebuvo įteikti CPK 123 straipsnyje numatyta tvarka.
22. CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo siunčiami du kartus – 2020 m. rugpjūčio 24 d., taip pat 2020 m. rugsėjo 23 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka). Siuntos grąžintos neįteiktos. Apeliantas neneigia fakto, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. jam buvo paliktas pašto pranešimas apie siunčiamus procesinius dokumentus (apeliantas pridėjo AB „Lietuvos paštas“ pranešimą), taigi, pagal minėtas CPK nuostatas, procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų (2020 m. spalio 24 d.). CPK 285 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių pripažinęs, jog atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (2020 m. spalio 24 d.), klaidingai apskaičiavo atsiliepimo pateikimo terminą, t.y. sprendimo priėmimo metu (2020 m. lapkričio 3 d.) skundžiamoje nutartyje nurodytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti nebuvo suėjęs. Be to, iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. teisėjos rezoliucijos bei atsakovui siųsto pranešimo turinio matyti, kad atsakovui buvo nustatytas ne keturiolikos, o dvidešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, atsiliepimui pateikti. Taigi, 2020 m. lapkričio 3 d. teismo sprendimas už akių, net nevertinant apelianto nurodytos pašto darbuotojų klaidos įtakos (pašto siuntos grąžinimo teismui anksčiau, nei numatyta Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519, 26 punkte), negalėjo būti priimtas.
25. Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovui skirti procesiniai dokumentai nebuvo palikti jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje neturi teisinės reikšmės, nes įstatyme numatytas tik pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimas adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
26. Ieškovė nurodo, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo paduotas praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po sprendimo priėmimo, o atsakovas neįvykdė reikalavimo nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 22 d. rezoliucija teisėja atsakovo pareiškimą priėmė ir jį išnagrinėjo; atskirajame skunde nėra keliamas praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, todėl atsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento nepasisako.
Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
27. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad buto bendrasavininkė yra jo sesuo L. M., kuri privalo mokėti už bendros dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas tais pačiais pagrindais, kaip ir atsakovas; teigė, jog ieškinys Š. S. atžvilgiu galėtų būti tenkinamas tik iš dalies.
28. Teismas, įvertinęs atsakovo sesers L. M. pareiškime dėl pripažinimo tinkamai priėmus palikimą nurodytas aplinkybes (kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresu yra deklaruota atsakovo sutuoktinės gyvenamoji vieta, kad atsakovo sesuo įsiskolinimus už komunalines paslaugas atsisakydavo apmokėti tuo pagrindu, jog butu faktiškai naudojasi bei jame gyvena jos brolis, t. y. atsakovas Š. S. ir kt.), padarė išvadą, jog byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, jog atsakovas jokių naujų įrodymų nepateikė, atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o ieškovės nurodytos ir ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės pagrįstos tinkamais bei leistinais įrodymais.
29. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir teigia, kad teisės aktai nenumato galimybės L. M. atleisti nuo pareigos mokėti mokesčius už jos turto dalies priežiūrą ir išlaikymą, o teismas iš esmės išsprendė neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų klausimą.
30. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, rėmėsi būtent šia norma, ir nurodęs, kad atsakovas, būdamas namo, kuriame yra butai, bendrų patalpų ir įrenginių savininkas, privalėjo ieškovui mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnis, 6.38 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikus 2020 m. spalio 1 d. nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, pagal kurį ½ dalis buto registruota atsakovo (įrašas galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d.) ir ½ dalis – L. M. nuosavybės teise (įrašas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 4 d.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-26216-592/2020, kurioje atsispindi L. M. nurodytos R. S. palikimo priėmimo aplinkybės, atsižvelgiant į ieškovės pateiktoje pažymoje, kuria buvo grindžiamas ieškinys, esančius duomenis, kad įsiskolinimas paskaičiuotas ir už namo priežiūros, administravimo išlaidas, kaupiamąsias lėšas, į aukščiau pacituotas teisės normas, nebuvo pagrindo išvadai, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai arba pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, teismas turi ištirti naujas aplinkybes bei pateiktus įrodymus apie buto savininkus ginčo laikotarpiu bei nustatyti jų įtaką atsakovo prievolių ieškovei mastui, spręsti dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą poreikio.
32. Apibendrinus išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, tai, kad atsakovas apie pradėtą civilinę bylą informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-28971-807/2020 panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.