Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui Š. S. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.2 straipsnis numato, jog prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, naudojanti energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su juo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis)

Ginčo dėl 363,72 Eur skolos už buto šildymą nėra, ją atsakovas pripažino, todėl ji, kaip skola už ieškovo tinkamai tiektą šilumą butui, priteisiama.

Byloje kilęs ginčas dėl 78,33 Eur už priskaičiuotą šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms bei 1 198,93 Eur už karštą vandenį.

Kaip teisingai nurodė ieškovas, atsakovo butas (duomenys neskelbtini) yra pastate (duomenys neskelbtini), ir yra šio pastato dalis, jis nėra nei teisiškai, nei faktiškai atskirtas nuo pastato. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir remiantis CK 4.82 str 3 d., atsakovas, kaip ir kiti bendraturčiai, privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių. Nors atsakovas teigė, kad laiptinė, kurioje jis gyvena, nėra šildoma, tačiau viena vertus, to neįrodė (jo pateiktas gyventojų kreipimasis į UAB „Senamiesčio ūkis“ rodo tik gyventojų iniciatyvą aiškinis mokesčio pagrindą, bet nepagrindžia šilumos energijos neteikimo), kita vertus, net jei laiptinė ir nėra šildoma, ši aplinkybė nepaneigia šilumos sąnaudų bendroms reikmėms tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, todėl bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Vadinasi, atsakovas, kaip ir kiti namo bendraturčiai, turi prisidėti prie šilumos energijos nuostolių, patiriamų tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų. Atsakovo skola už šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms sudaro 78,33 Eur. Ji laikytina pagrįsta, todėl priteisiama.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tiek 2018-07-13, tiek 2018-08-09 raštais kreipėsi į atsakovą, prašydamas sudaryti sąlygas patikrinti karšto vandens skaitiklį bute bei įspėjo, kad to nepadarius, taikys maksimalius kašto vandens suvartojimo normatyvus. 2018-09-07 šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimų faktų nustatymo aktas patvirtina, kad nustatytu laiku karšto vandens vartotojas nebuvo rastas, butas užrakintas ir apie tai karšto vandens tiekėjui nebuvo pranešta. Atsakovas šio akto neginčijo. Šilumos ūkio įstatymo 26 str. 2 d. nustato, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Tarybos nustatytą metodiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesudarė galimybės ieškovui patikrinti bute karšto vandens skaitiklio, ieškovas turėjo pagrindą mokestį už karštą vandenį skaičiuoti pagal normatyvą bute deklaruotų keturių asmenų skaičiui. Esant aukščiau nurodytai aplinkybei, neturi reikšmės, kad galimai atsakovo šeima nesuvartojo tiek vandens, kiek skaičiuoja ieškovas, nes ieškovo taikomas mokesčio už karštą vandenį skaičiavimo būdas nulemtas paties atsakovo pasyvumo.

Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė atliktus mokėjimus patvirtinančių dokumentų kopijas. Iš jų matyti, kad 2017 - 2018 metais atsakovas atliko kelis mokėjimus VĮ Turto bankui, tačiau šie įrodymai nesusiję su byla, todėl teismas jų nenagrinėja. Taip pat atsakovas pateikė 2018-2020 m. pinigų pervedimo kopijas antstoliui Vytautui Mitkui. Šie pavedimai rodo, kad atsakovas moka skolas vykdant priverstinį išieškojimą, tačiau neturi reikšmės nagrinėjimo dalykui. Skolos nepaneigia ir mokėjimai UAB „Ignitis“, nes šiai bendrovei mokami mokesčiai už elektrą, o ne už šilumos energiją, esančią ginčo dalyku šioje byloje. Į bylą pateikti du mokėjimai ieškovui 140 Eur ir 170,39 Eur sumai, tačiau iš mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad jie buvo įskaityti skolai padengti ir ieškinio reikalavimo suma apskaičiuota įvertinus aukščiau nurodytus mokėjimus. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti ir laikyti nepagrįstu ieškovo atliktą mokesčių už šilumą ir karštą vandenį apskaičiavimą laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-09-30, todėl 1 586,15 Eur įsiskolinimą priteisia iš atsakovo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1636,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Metinė pajamų mokesčio deklaracija rodo, kad atsakovas 2018 metais pajamų negavo. Sodros duomenimis jis nedirba, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto neturi (išskyrus butą, už kuriam tiektą šilumos energiją ieškovas reikalauja priteisti skolą). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2020-01-10 pažyma patvirtina, kad atsakovui socialinės išmokos nemokamos. Jis turi skolų, jo atžvilgiu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus. Kaip pats paaiškino teismo posėdžio metu, šeima gyvena iš žmonos 600 Eur pajamų per mėnesį, taip pat išmokų vaikams. Taigi atsakovo turtinė padėties laikytina sunkia. Visgi bylos duomenimis dėl tokios turtinės padėties kaltas ir pats atsakovas. Jis posėdžio metu nurodė neturintis sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti, iš Darbo biržos sąrašo buvo išbrauktas jo paties iniciatyva. Jei būtų bendradarbiavęs su ieškovu ir sudaręs galimybę patikrinti karšto vandens skaitiklį ar įrengti naują, netektų mokėti mokesčių pagal normatyvą. Šios aplinkybės rodo, kad pats atsakovas nededa pakankamai pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, todėl, bei įvertinus ieškovo siekį kuo greičiau atgauti skolą, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas iš dalies, skolos mokėjimas išdėstomas vieneriems metams.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 37 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) išlaidos, susijusios su dokumentų paieška, 3,39 Eur (už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso 40,39 Eur.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,15 Eur. Ieškinys tenkinus, jos priteisiamos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, iš atsakovo Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 586,15 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 15 ct) skolos, 50 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 636,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,39 Eur (keturiasdešimt eurų 39 ct) bylinėjimo išlaidų.

A. Š. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti iš dalies.

Išdėstyti skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimą (bendra suma – 1676,54 Eur) dvylikai mėnesių, įpareigojant atsakovą Š. S. mokėti ieškovui po 139,71 Eur per mėnesį. Mėnesio įmokas atlikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš atsakovo Š. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,15 Eur (penkis eurus, 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.