Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1178-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-16
Bylos Nr.: e2S-1178-324/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00942-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: E. K.

Kategorijos

2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-1178-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00942-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; (S) 2.3.4.4.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl teismo leidimo išsivežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, procesinių palūkanų priteisimo, tėvo bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo, tėvo bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos pakeitimo, priteisto materialinio išlaikymo padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. K. (toliau - ir ieškovė) 2023 m. gegužės 19 d. ieškiniu teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovo E. K. (toliau – ir atsakovas) nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametė duktė) išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnametės dukters pilnametystės, bet ne trumpiau nei ji baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskirti ieškovę nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisiniu pagrindu iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės dienos, nustatant, kad vaiko tėvas privalo pervesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas į ieškovės banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dešimtos dienos; 3) priteisti iš atsakovo 1 800 Eur nepilnametės dukters naudai išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pateikimo (t. y. 2023 m. gegužės 19 d.); 4) priteisti procesines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taikant 5 procentų metinę procesinių palūkanų normą; 5) pakeisti nepilnamečio D. K., (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sūnus) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, bet ne trumpiau nei jis baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; 7) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. K. bei E. K. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) tvarką: 7.1) atsakovas nepilnametės dukters auklėjime dalyvauja ir su ja bendrauja šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, interesus, norus bei užsiėmimus darželyje / mokykloje ir / ar papildomo ugdymo veikloje, vaiko pasiėmimo, grąžinimo bei atostogų ar bendravimo laiką abiem tėvams iš anksto (prieš dvi darbo dienas) suderinus bendru susitarimu telefonu / SMS žinute / kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su savo nepilnamete dukra. Atsakovas savo lėšomis su ieškove sutartu laiku atvyksta pasiimti nepilnametės dukters iš jos gyvenamosios vietos ir su ieškove sutartu laiku grąžina ją atgal į namus ar kitą ieškovės nurodytą vietą. Šalių susitarimu iki nepilnametė dukra sulauks 7 metų amžiaus atsakovas su dukra bendrauja be nakvynės; 7.2) atsakovas nepilnamečio sūnaus auklėjime dalyvauja ir su juo bendrauja atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, interesus, norus bei užsiėmimus mokykloje ir / ar papildomo ugdymo veikloje, vaiko pasiėmimo, grąžinimo bei atostogų ar bendravimo laiką abiem tėvams iš anksto (prieš dvi darbo dienas) suderinus bendru susitarimu telefonu / SMS žinute / kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas savo lėšomis su ieškove sutartu laiku atvyksta pasiimti nepilnamečio sūnaus iš jo gyvenamosios vietos ir su ieškove sutartu laiku grąžina jį atgal į namus ar kitą ieškovės nurodytą vietą; 7.3) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto (nuo 11:00 val.) iki sekmadienio vakaro (19:00 val.), jei šalys nesusitarė kitaip. Pirmasis po šios tvarkos patvirtinimo teisme einantis savaitgalis yra atsakovo ir sūnaus bendravimo savaitgalis; 7.4) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia ne mažiau kaip vieną darbo dieną per savaitę (be nakvynės) nuo antradienio pietų iki antradienio vakaro, paimant sūnų antradienį iš ugdymo įstaigos iškart po pamokų ir / ar popamokinės veiklos ugdymo įstaigoje ir pristatant sūnų į namus antradienį vakare ne vėliau kaip iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip. Ugdymo įstaigos vasaros atostogų metu (išskyrus laiką, kai sūnus vasaros atostogas praleidžia su vienu iš tėvų, kaip numatyta šioje tvarkoje), atsakovas sūnų paima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos antradienį nuo 11:00 val. ryto ir parveža atgal į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antradienį iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip; 7.5) šalių nepilnametis sūnus poriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su atsakovu (pasiimant sūnų Kūčių dieną nuo 11:00 val. ir parvežant atgal į namus antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip), o neporiniais metais – su ieškove; 7.6) šalių nepilnametis sūnus poriniais metais Šv. Velykas praleidžia su ieškove, o neporiniais metais – su atsakovu (pasiimant sūnų pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 11:00 val. ir parvežant atgal į namus antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip); 7.7) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia ne trumpesnės kaip 10 kalendorinių dienų trukmės per metus kasmetines atostogas, iš kurių nepertraukiamai su sūnumi praleidžia ne mažiau kaip 5 kalendorines dienas, nebent šalys susitaria kitaip. Nepilnamečio sūnaus tėvai (atsakovas ir ieškovė) įsipareigoja visas savo kasmetines atostogas derinti su sūnaus mokyklos atostogomis. Po kiekvienų nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos atostogų einantį paskesnį savaitgalį su nepilnamečiu sūnumi praleidžia tas iš tėvų, kuris praėjusių atostogų metu (t. y. praėjusią savaitę) neturėjo galimybės praleisti savaitgalį su sūnumi. Kiekvienų atostogų metu atsakovas nepilnametį sūnų paima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje pirmąją šalių sutartą tėvo ir sūnaus atostogų dieną ryte nuo 11:00 val. ir parveža atgal į namus paskutinę sutartą tėvo ir sūnaus atostogų dieną ne vėliau kaip iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip. Apie planuojamą sūnaus atostogų datą bei trukmę šalys informuoja viena kitą elektroniniu paštu ir / ar žinute ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, jei šalys nesusitarė kitaip; 7.8) kiekvienais metais sūnaus gimimo diena švenčiama su tuo iš tėvų, su kuriuo vyksta bendravimas pagal šią tvarką. Tačiau tuo atveju, jeigu sūnaus gimimo dieną sūnus praleidžia tik su ieškove, tai ji įsipareigoja suteikti atsakovui jo pasirinktą papildomą dieną susitikti su sūnumi ir atšvęsti sūnaus gimtadienio, šalims iš anksto suderintu laiku ne trumpesniam kaip 2 valandų laikotarpiui; 7.9) atsakovas įsipareigoja visais atvejais po susitikimų sūnų ieškovei parvežti į namus ne vėliau kaip iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip; 7.10) šalys privalo bendradarbiauti ir iš anksto pranešti viena kitai apie galimas bendravimo su nepilnamečiais vaikais kliūtis (ligas, išvykas, komandiruotes, renginius nepilnamečio sūnaus mokykloje, pamokas / išvykas / ekskursijas mokykloje, nepilnametės dukters kineziterapijos užsiėmimus / apsilankymus baseine / vizitus pas gydytoją / pietų miegą ir kt.); 7.11) ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykus nuolat gyventi į užsienį aukščiau nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka netaikoma (išskyrus pareigą šalims bendradarbiauti ir iš anksto pranešti viena kitai apie galimas bendravimo su nepilnamečiais vaikais kliūtis), o atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip po 30 minučių su kiekvienu vaiku atskirai. Taip pat ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykus laikinai gyventi į užsienį atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja atsakovo gyvenamojoje ar kitoje vietoje Lietuvoje ne mažiau kaip du kartus per metus – su sūnumi ne trumpiau kaip 5 kalendorines dienas nepertraukiamai, jei šalys nesusitarė kitaip, o su dukra šalių susitarimu, bet iki dukrai sueis 7 metai - be nakvynės. Apie atvykimą ieškovė atsakovui praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienam mėnesiui iki atvykimo (ieškovės ir vaikų kelionės į Lietuvą išlaidos tenka ieškovei); 7.12) ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykus nuolat gyventi į užsienį, atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti ieškovės gyvenamojoje ar kitoje vietoje Norvegijoje. Apie atvykimą atsakovas ieškovei praneša elektroninio ryšio priemonėmis likus vienam mėnesiui iki atvykimo (atsakovo kelionės į Norvegiją išlaidos tenka atsakovui); 8) leisti ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į Norvegiją; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo su tvarką: 1) atsakovas nepilnametės dukters auklėjime dalyvauja ir su ja bendrauja šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę, kineziterapijos užsiėmimus bei mankštas baseine, vaiko pasiėmimo, grąžinimo ir bendravimo laiką abiem tėvams iš anksto (prieš vieną darbo dieną) suderinus bendru susitarimu telefonu/SMS žinute/kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra ne mažiau kaip vieną valandą vieną darbo dieną per savaitę šalių sutartu laiku, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Atsakovas sutartu laiku pasiima nepilnametę iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku grąžina ją atgal į namus ar kitą ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja be nakvynės; 2) atsakovas nepilnamečio sūnaus auklėjime dalyvauja maksimaliai, o ieškovė įsipareigoja tam nedaryti jokių kliūčių; 3) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja atsižvelgiant į vaiko interesus, užimtumą (ugdymo įstaigoje, būreliuose), sveikatos būklę; 4) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS, telefonu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko pamokų laiką, užsiėmimą būreliuose ir kitą pagrįstą užimtumą. Ieškovė negali klausytis ir kontroliuoti tėvo ir sūnaus pokalbių bei susirašinėjimo. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis gali bendrauti ne ilgiau kaip iki 21.00 val.; 5) atsakovas susitinka ir bendrauja su nepilnamečiu sūnumi šalių sutarimu, bet ne mažiau kaip vieną darbo dieną per savaitę (be nakvynės) nuo 17.00 val. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 21 val. Dėl planuojamos susitikimo dienos ir pasiėmimo vietos bei laikos šalys susitaria prieš dvi dienas; 6) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kas antrą savaitgalį, sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas nuo 11.00 val. šeštadienį ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienį iki 19.00 val. Pirmasis savaitgalis po šios laikinosios tvarkos patvirtinimo teisme dienos yra skirtas atsakovui susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Nustatė atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) atsakovas nepilnametės dukters auklėjime dalyvauja ir su ja bendrauja šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę, kineziterapijos užsiėmimus bei mankštas baseine, vaiko pasiėmimo, grąžinimo ir bendravimo laiką abiem tėvams iš anksto (prieš vieną darbo dieną) suderinus bendru susitarimu telefonu/SMS žinute/kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra ne mažiau kaip vieną valandą vieną darbo dieną per savaitę šalių sutartu laiku, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Atsakovas sutartu laiku pasiima nepilnametę iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku grąžina ją atgal į namus ar kitą ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja be nakvynės; 2) atsakovas nepilnamečio sūnaus auklėjime dalyvauja maksimaliai, o ieškovė įpareigojama tam nedaryti jokių kliūčių; 3) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja atsižvelgiant į vaiko interesus, užimtumą (ugdymo įstaigoje, būreliuose), sveikatos būklę; 4) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS, telefonu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko pamokų laiką, užsiėmimą būreliuose ir kitą pagrįstą užimtumą. Ieškovė negali klausytis ir kontroliuoti tėvo ir sūnaus pokalbių bei susirašinėjimo. Atsakovas su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis gali bendrauti ne ilgiau kaip iki 21.00 val.; 5) atsakovas susitinka ir bendrauja su sūnumi šalių sutarimu, bet ne mažiau kaip vieną darbo dieną per savaitę (be nakvynės) nuo 17.00 val. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki 20 val. Dėl planuojamos susitikimo dienos ir pasiėmimo vietos bei laikos šalys susitaria prieš dvi dienas; 6) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kas antrą savaitgalį, sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas nuo 11.00 val. šeštadienį ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienį iki 19.00 val. Pirmasis savaitgalis po šios laikinosios tvarkos patvirtinimo teisme dienos yra skirtas atsakovui susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.

4. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais sukels vaikams neigiamas pasekmes, dėl to atsakovo prašymas nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką tenkinamas iš dalies. Teismas sumažino atsakovo bendravimo su sūnumi valandas darbo dienomis, jas nustatydamas nuo 17 val. iki 20 val. atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi, papildomų užsiėmimų, poilsio režimą. Pagal psichologo rekomendacijas, tėvai turi vengti nurodyti vaikui buvusio sutuoktinio neigiamas savybes, nenuteikinėti vaiko prieš kitą buvusį sutuoktinį, neįtraukti vaiko į teisinius ginčus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir nustatyti tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: 1) atsakovas nepilnametės dukters auklėjime dalyvauja ir su ja bendrauja šalių susitarimu, atsižvelgiant į dukters sveikatos būklę, kineziterapijos užsiėmimus bei mankštas baseine, kitus kūdikių ugdymo užsiėmimus, suplanuotas atostogas, apsilankymus pas gydytojus ir kitą pagrįstą užimtumą, vaiko pasiėmimo, grąžinimo ir bendravimo laiką abiem tėvams iš anksto (prieš dvi dienas) suderinus bendru susitarimu telefonu/SMS žinute/kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra ne mažiau kaip vieną valandą vieną darbo dieną per savaitę šalių sutartu laiku, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Atsakovas sutartu laiku pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sutartu laiku grąžina ją atgal į namus ar kitą ieškovės nurodytą gyvenamąją vietą. Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja be nakvynės ir dalyvaujant ieškovei arba ieškovei ir kartu Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei (-ui); 2) atsakovas nepilnamečio sūnaus auklėjime dalyvauja maksimaliai, o ieškovė įpareigojama tam nedaryti jokių kliūčių; 3) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja atsižvelgiant į vaiko norą, interesus, užimtumą (ugdymo įstaigoje, būreliuose, sporto treniruotėse, vizituose pas gydytojus ar psichologę ir kitą pagrįstą užimtumą), sveikatos būklę, suplanuotas atostogas ir kitas pagrįstas priežastis; 4) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gali bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS, telefonu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko pamokų laiką, užsiėmimus (ugdymo įstaigoje, būreliuose, sporto treniruotėse, vizituose pas gydytojus ar psichologę ir kt.) ir kitą pagrįstą užimtumą. Ieškovė negali klausytis ir kontroliuoti tėvo ir sūnaus pokalbių bei susirašinėjimo. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis gali bendrauti nuo 18:00 iki 20.00 val. (t. y. ne daugiau kaip 2 (dvi) valandas per dieną); 5) atsakovas susitinka ir bendrauja su nepilnamečiu sūnumi šalių sutarimu, bet ne mažiau kaip vieną darbo dieną per savaitę (be nakvynės) nuo 17.00 val. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos nurodytos vietos ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Dėl planuojamos susitikimo dienos ir pasiėmimo vietos bei laikos šalys susitaria prieš dvi dienas; 6) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kas antrą savaitgalį (be nakvynės), sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas šeštadienį 11.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą šeštadienį iki 19.00 val., taip pat sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiimdamas to paties savaitgalio sekmadienį 11.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val., jeigu šalys nesusitarė kitaip. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja be nakvynės. Pirmasis savaitgalis po šios laikinosios tvarkos patvirtinimo teisme dienos yra skirtas atsakovui susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi; 7) jeigu atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi yra negalimas dėl vaikų atostogų, tai ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui susitikti su vaikais jiems grįžus po atostogų; 8) atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik būdamas blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių ar kitų toksinių medžiagų; 9) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nedalyvaujant jokiems pašaliniams asmenims, išskyrus šioje laikinoje bendravimo tvarkoje numatytą išimtį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra dalyvaujant ieškovei arba ieškovei ir kartu Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei (-ui); 10) atsakovas privalo periodiškai kartą per mėnesį pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti CDT testą (siekiant patikrinti alkoholio vartojimą) bei narkotinių medžiagų tyrimus ir pateikti ieškovei tyrimų rezultatus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka nėra konkreti, detali ir realiai įgyvendinama. Teismo nustatyta tvarka, pagal kurią atsakovas su sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis ne ilgiau kaip iki 21.00 val., neatitinka geriausių vaiko interesų ir pažeidžia jo įprastą poilsio režimą, kadangi nepilnametis sūnus kasdien 20:00 val. jau eina praustis ir ruošiasi miegoti, o bendravimas su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis iki 21:00 val. jį išblaškytų, jam būtų sunku užmigti. Pagal skundžiamą nutartį šalių nepilnametis sūnus elektroninėmis ryšio priemonėmis su tėvu galėtų bendrauti visą dieną neribotai, tai reikštų, kad vaikas praleistų visą dieną prie telefono ar kompiuterio ekrano, kas kenktų vaiko sveikatai bei regėjimui. Dėl to tikslinga nustatyti, kad atsakovas su sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 18:00 val. iki 20:00 val. (t. y. ne daugiau kaip 2 valandas per dieną).

1.2. Atsakovas žinojo apie ieškovės iš anksto suplanuotas savaitės trukmės atostogas užsienyje nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 23 d., tačiau siekdamas sužlugdyti ieškovės ir vaikų atostogas teismo prašė nustatyti, kad pirmasis savaitgalis po laikinosios tvarkos patvirtinimo teisme dienos yra skirtas atsakovui susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, po to ėmė grasinti ieškovei, kad, jai išvykus su vaikais suplanuotų atostogų į užsienį, atsakovas kreipsis į policiją, antstolius bei visur, kur tik galės. Toks atsakovo elgesys rodo jo polinkį piktnaudžiauti tėvo valdžia.

1.3. Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaikais, nedaro kliūčių tam ir šiuo metu. Atsakovas kelis mėnesius nebuvo susitikęs su vaikais tik todėl, kad pats to nenorėjo ir vaikais visiškai nesidomėjo, nesirūpino jais nei fiziškai, nei materialiai. Prieš kelias dienas atsakovas pateikė išvadą teikiančiai institucijai melagingą pareiškimą/pranešimą dėl nebūto smurto (iškraipydamas anksčiau ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis bei konstatuotas faktines aplinkybes) bei ieškovės draudimo bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Labai tikėtina, kad atsakovas sąmoningai pateikė neteisingus, bet bylos/ginčo kontekste strategiškai jam naudingus duomenis apie tariamą smurtą bei ieškovės draudimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, siekdamas pateisinti savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu nevykdymą bei kerštauti ieškovei dėl pradėto priverstinio nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo.

1.4. Atsakovo bendravimas su sūnumi su nakvyne kenktų sūnaus interesams bei galėtų sukelti neigiamas pasekmes. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra teistas ir 8 metus Norvegijoje atliko laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, jog atsakovas ne tik disponavo narkotinėmis medžiagomis, bet ir pats jas nuolat vartojo, grįžęs iš įkalinimo įstaigos vėl ėmė svaigintis alkoholiu, piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis, atsakovo elgesys pastaruoju metu leidžia ieškovei pagrįstai įtarti, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis iki šiol. 2022 m. lapkričio mėnesį dėl nuolatinio atsakovo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ieškovė kreipėsi pagalbos į atsakovo seserį tikėdamasi, kad jis paklausys savo sesers. Padauginęs alkoholio ar pavartojęs narkotinių medžiagų atsakovas būna visiškai neadekvatus, žemina ir užgaulioja ne tik ieškovę, bet ir judviejų nepilnametį sūnų.

1.5. Atsakovas turėtų įrodyti, jog deda pastangas įveikti savo priklausomybę alkoholiui bei narkotinėms medžiagoms, taip išvengiant neigiamų jo elgesio pasekmių vaikui (įskaitant ir psichologinio smurto naudojimą vaiko atžvilgiu). Nutartimi nustatyta tvarka jau dabar sukelia neigiamas pasekmes: t. y. joje nėra numatyta jokių priemonių ar net minimalios kontrolės, jog tėvas su vaiku bendraus blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jog nedarys psichologinio spaudimo tuo atveju, kuomet teismo priimami sprendimai neatitinka jo asmeninių interesų, t. y. nustatytą tvarką reikią minimizuoti nustatant svarbiausius kriterijus: kol kas bendravimas turėtų vykti be nakvynių, o atsakovas turėtų būti įpareigotas periodiškai kartą per mėnesį pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti CDT testą (siekiant patikrinti alkoholio vartojimą) bei narkotinių medžiagų tyrimus ir pateikti ieškovei tyrimų rezultatus.

1.6. Atsakovas neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, kad galėtų pasiimti vaiką su nakvyne. Šalių nepilnametis sūnus kartą yra likęs pas tėvą nakvoti, po to vaikas jautėsi blogai, paaiškino, kad atsakovas labai rėkė ant savo draugės (būtent dėl patirto streso sūnaus psichologo buvo rekomenduota kurį laiką vengti sūnaus bendravimo su tėvu pas jį nakvojant). Be to, šalių nepilnamečiui sūnui likus nakvoti pas atsakovą, jam reikėtų miegoti vienoje lovoje kartu su atsakovo draugės paaugle dukra, kadangi nei atskiro kambario, nei atskiros lovos atsakovo draugės namuose nėra, savo nuolatinės gyvenamosios vietos atsakovas taip pat neturi.

1.7. Atsakovo bendravimas su vos kelių mėnesių amžiaus nepilnamete dukra laikinai turėtų vykti dalyvaujant ieškovei arba ieškovei ir kartu Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei (-ui), kadangi dukra dar kūdikis, tėvo nepažįsta, nes iki šiol atsakovas bendrauti su dukra noro išreiškęs nebuvo, nors ieškovė ir siūlydavo jam bendrauti, susitikti su dukra ir kurti ryšį su ja. Atsakovas net nežino, ką ji šiuo metu valgo, koks yra jos dienos režimas, kaip ją nuraminti pradėjus verkti ir t.t. Be to, atsakovas naudoja netinkamus vaikų auklėjimo metodus, nuolat dėl menkiausios smulkmenos šaukdavo ir rėkdavo ant savo nepilnamečio sūnaus, dėl ko sūnus jo tėvams gyvenant kartu net bijodavo namų darbus ruošti kartu su tėvu, o dukrą jai pradėjus verkti atsakovas apšaukdavo ir palikdavo verkiančią lovytėje vietoj to, kad ją nuramintų ir bandytų išsiaiškinti verkimo priežastį. Šiuo metu sūnus yra tokio amžiaus, kai galėtų apsiginti nuo netinkamo tėvo elgesio ar bent apie tai papasakoti mamai ar psichologui, šalių dukra dėl amžiaus pati apsiginti negalėtų. Vėliau, kai bus nustatoma nuolatinė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kai jis bus pažinęs savo dukrą, sukūręs su ja atitinkamą emocinį ryšį, gebės pažinti jos poreikius bei tinkamai ja pasirūpinti ir t.t., atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra galės vykti be ieškovės ir / ar Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės (-o) dalyvavimo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovė ieškinio 75.1, 75.2, 75.3, 80.11 punktuose prašė nustatyti tokią pačią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Tokie ieškovės pareiškimai galimai rodo, kad šie punktai ieškovės ieškinyje buvo suformuluoti tik ,,dėl akių“, nes ieškovė net nemanė jų vykdyti, tikėdamasi gauti leidimą kartu su vaikais laikinai, o po to ir nuolat išvykti gyventi į Norvegiją.

2.2. Nesuprantamas ieškovės prieštaravimas dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS, telefonu ir kt.). Nutartyje aiškiai apibrėžta, kad tėvas su sūnumi bendrauja atsižvelgiant į vaiko pamokų laiką, užsiėmimą būreliuose ir kitą pagrįstą užimtumą, todėl ieškovės teiginiai, kad šalių nepilnametis sūnus elektroninėmis ryšio priemonėmis ,,galėtų bendrauti visą dieną neribotai, tai reikštų, kad vaikas praleistų visą dieną prie telefono ar kompiuterio ekrano“ yra nelogiški. Visų pirma, atsakovui pakanka sąmoningumo, kad sūnaus neapkrautų nesibaigiančiu susirašinėjimu ar pokalbiais. Antra, atsakovas dirba, turi savo asmeninį gyvenimą ir tikrai negalėtų visą dieną su sūnumi bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis, o nustatytas bendravimo laikas iki 21 val. nepakenks nepilnamečiam vaikui. Atsakovui puikiai žinomas ir suprantamas sūnaus dienos režimas, poilsio laikas, tad jei po 20 val. jis sūnui ir palinkės labos nakties, tikrai neišderins vaiko dienotvarkės ir nepakenks jo miegui.

2.3. Ieškovė ieškinyje galimai sąmoningai nebuvo numačiusi tėvo ir sūnaus bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis tvarkos vaikams likus gyventi Lietuvoje, nes atsakovo patirtis ir byloje pateikti pokalbių įrašai rodo, kad ieškovė daro kliūtis tokiu būdu bendrauti tėvui su sūnumi, todėl ir šiuo skundo reikalavimu siekia toliau varžyti jų bendravimą.

2.4. Ieškovė, prieštaraudama savo ieškinio reikalavimams (75.3 punktas), teigia, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kas antrą savaitgalį su nakvyne neatitinka geriausių vaiko interesų. Pirma, ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nuo 2023 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei su nepilnamečiais vaikais laikinai išvykti gyventi į Norvegiją. Skunde teigiama apie iš anksto suplanuotas atostogas. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį 2023 m. birželio 13 d., teismas nutartį priėmė 2023 m. birželio 15 d. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. birželio 16 d. sudarytą Organizuotos turistinės kelionės sutartį, todėl akivaizdu, kad atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovės atostogas, kurias jį suplanavo jau teismui paskelbus nutartį. Atsakovas nesiekė sužlugdyti ieškovės atostogų, nes negalėjo žinoti, kaip teismas išspręs jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo prašymas dėl pirmo savaitgalio po laikinosios tvarkos patvirtinimo teisme dienos buvo suformuluotas remiantis ieškovės ieškinio 12.3 reikalavimu, neturint jokio išankstinio nusistatymo, o taip pat dėl tos aplinkybės, kad su sūnumi atsakovas dėl ieškovės kaltės negalėjo matytis apie 2 mėnesius, sūnaus buvo labai pasiilgęs ir pasimatyti norėjo kuo greičiau. Ieškovės argumentas, kad teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kelia papildomus ginčus tarp šalių, rodo, jog ieškovė neplanavo vykdyti ieškinyje prašomos nustatyti tiek laikinos, tiek nuolatinės atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, tikėjosi su vaikais išvykti nuolat gyventi į Norvegiją, todėl, sugriuvus ieškovės planams, rodo nuolatinį perdėtą nepasitenkinimą ir reiškia nepagrįstas ir prieštaringas pretenzijas.

2.5. Aplinkybes, kad ieškovė neleido atsakovui bendrauti su vaikais, smurtavo prieš jį, atsakovas įrodė teismui pateikdamas jų pokalbių garso įrašus. Ieškovė pati nevengia šalių tarpusavio konfliktus spręsti nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, jam girdint. Būtent atsakovui sūnus skundėsi, kad bijo mamos, nes ji rėkia. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo bendravimas su sūnumi šiam pas jį nakvojant kenktų nepilnamečio sūnaus interesams. Ieškovės teismui pateikti susirašinėjimai žinutėmis tik patvirtina, kad ieškovės iniciatyva šalys nuolat konfliktuoja, o atsakovas iš ieškovės sulaukia priekaištų visais su nepilnamečiais vaikais susijusiais klausimais.

2.6. Ieškovė nepagrįstai atsakovą kaltina piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinių medžiagų vartojimu. Atsakovo į bylą pateiktame pokalbyje pati ieškovė patvirtina, kad gimus dukrai buvo beveik savaitei laiko išėjusi iš namų ir palikusi su atsakovu ne tik sūnų, bet mėnesio dar nesulaukusį kūdikį. Toks ieškovės poelgis ne tik įrodo, kad abu vaikai su tėvu yra saugūs, bet ir kelia abejonių ieškovės psichinės sveikatos būkle. Ieškovė pateikė atsakovo seseriai siųstas SMS žinutes, kurios rodo, kad ieškovė šmeižė atsakovą net jo šeimos nariams ir neadekvatų situacijos vertinimą.

Atsiliepimas

2.7. Atsakovas nesutinka, kad būtų pažeistos jo ir sūnaus teisės bei teisėti interesai pagal ieškovės reikalavimą sumažinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, bendraujant be nakvynių. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas įpareigoti ieškovą periodiškai kartą per mėnesį pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti CDT testą ir pateikti ieškovei tyrimų rezultatus, taip ieškovė siekia atkeršyti atsakovui už jos įvardintą tariamą atsakovo neištikimybę. Atsakovo teismui pateiktuose pokalbių garso įrašuose ieškovė teigė: ,,dabar tai tau bus - liksi plikas basas, grįši ten, iš kur išėjai (turi galvoje kalėjimą) tik Lietuvoje, aš tau pažadu, atsiimsi viską, ko nusipelnei“.

2.8. Atsakovo namuose nepilnamečiam sūnui sudaromos visos sąlygos nakvynei. Nors jo gyvenamoje vietoje nėra atskiro kambario nepilnamečiam sūnui, tačiau tokių sąlygų atsakovas gali neturėti dar ilgą laiką, nes, šalims nutraukus santuoką, visas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamasis turtas atiteko ieškovei. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad šalių nepilnamečiam sūnui likus nakvoti pas atsakovą jam reikėtų miegoti vienoje lovoje kartu su atsakovo draugės paaugle dukra. Viešėdamas pas tėvą sūnus miega ant sofos-lovos, atsakovės dukra tuo metu guldoma kitoje lovoje.

2.9. Išvadą byloje teikianti institucija Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte (2023-05-29) Nr. 4ŠTA6 pažymėjo, kad apsilankius pas atsakovą bute nustatyta, jog namuose apsilankymo metu tvarkinga, būste šilta, sanitarinės sąlygos tinkamos; atvykęs pas tėvą vaikas miega svetainėje ant sofos-lovos; kambaryje, kuriame miega vaikas, yra televizorius, rašomasis stalas, sofa-lova; bute yra visi vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai, todėl atsakovas nesutinka, kad laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka būtų pakeista pagal ieškovės pageidavimą, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį (be nakvynės) nuo 11.00 val. iki 19.00 val., jeigu šalys nesusitarė kitaip. Tai pakenks tiek nepilnamečio sūnaus, tiek atsakovo interesams.

2.10. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad atsakovo bendravimas su dukra turėtų laikinai vykti dalyvaujant ieškovei arba ieškovei ir kartu Vaiko teisių apsaugos specialistei. Ieškovė neturėtų nerimauti dėl to, kad dukra dar yra maža, kad atsakovas nežino, ką ji valgo šiuo metu, koks yra jos dienos režimas, kaip ją nuraminti pradėjus verkti ir t.t., nes ieškovei tokios dvejonės nekilo, kai ji naujagimę dukrą paliko beveik savaitei laiko vieną su atsakovu, pati išvykusi nežinia kur. Kaip teismui pateiktame telefoniniame pokalbyje pareiškė ieškovė ,,o kas čia tokio, išsinuomojau butą ir dirbau…“

Šalies argumentai

2.11. Teismas nutartimi nustatė, kad ieškovė turi sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra ne mažiau kaip vieną valandą vieną darbo dieną per savaitę šalių sutartu laiku, jeigu šalys nesusitarė kitaip; taip pat numatyta, kad dėl laiko šalys susitaria tarpusavyje. Nustačius tokią bendravimo tvarką nesudėtinga šalims susitarti, kad tėvas su dukra bendrautų, kai jos nereikia maitinti, kai mergaitė nemiega ir pan. Visos šios sąlygos yra įgyvendinamos, o vaiko tėvas laikui bėgant įgis vis daugiau vaiko priežiūros įgūdžių. Atsakovas niekada nešaukė ir nekėlė balso ant savo kūdikiško amžiaus dukters, tokie kaltinimai nepagrįsti įrodymais, todėl teismas negali jais vadovautis.

2.12. Atsakovas pažymi, kad bendravimas su dukra negali vykti dalyvaujant ieškovei dėl konfliktiškų šalių santykių, tai pakenks nepilnametės dukters interesams ir nepadės atsakovui atkurti tėvo ir dukters emocinį ryšį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ((duomenys neskelbtini), 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Organizuotos turistinės kelionės sutartį, automobilio parkavimo paslaugos Vilniaus oro uoste užsakymo patvirtinimą; mobiliojo telefono ekrano nuotraukas.

4. Ieškovė Kauno apygardos teismui 2023 m. liepos 31 d. pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 21 d. išvadą dėl nepilnamečių D. K. ir E. K. interesų Nr. 4SD-5823; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 12 d. raštą Nr. 4SD-5600; 2023 m. birželio 28 d. vaizdo bei garso įrašą; 2023 m. liepos 10 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

11. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės naujai teikiamais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, įvertinęs apeliacijos dalyką, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo (sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo byla iš esmės nėra nagrinėjama), atsisako priimti mobiliojo telefono ekrano nuotraukas, nes iš pateiktų duomenų nėra galimybės objektyviai nustatyti žinučių rašymo laiko ir viso susirašinėjimo konteksto. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui kiti ieškovės pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

14. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

16. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

17. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad šio teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka nėra konkreti, detali ir realiai įgyvendinama, neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų, sukelia dar didesnius šalių ginčus; teismo nuostata, kad atsakovas su sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis ne ilgiau kaip iki 21.00 val., neatitinka geriausių sūnaus interesų ir pažeidžia jo įprastą poilsio režimą, kadangi nepilnametis sūnus kasdien 20:00 val. jau eina praustis ir ruošiasi miegoti, apeliantės nuomone, būtų tikslinga nustatyti, kad atsakovas su sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis nuo 18:00 val. iki 20:00 val. ne daugiau kaip 2 valandas per dieną; atsakovo bendravimas su sūnumi su nakvyne kenktų nepilnamečio interesams, atsakovas yra teistas ir 8 metus Norvegijoje atliko laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ieškovė mano, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis iki šiol, dėl to būtų tikslinga, kad kol kas bendravimas turėtų vykti be nakvynių, o atsakovas būtų įpareigotas periodiškai kartą per mėnesį pasirinktoje sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti CDT testą bei narkotinių medžiagų tyrimus ir pateikti ieškovei tyrimų rezultatus; atsakovas neturi tinkamų gyvenimo sąlygų (šalių sūnui likus nakvoti pas atsakovą, jam reikėtų miegoti kartu su atsakovo draugės paaugle dukra vienoje lovoje); atsakovo bendravimas su vos kelių mėnesių amžiaus nepilnamete dukra laikinai turėtų vykti dalyvaujant ieškovei arba ieškovei ir kartu Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei (-ui), kadangi dukra dar yra kūdikis, tėvo nepažįsta, atsakovas nežino, ką dukra šiuo metu valgo, koks yra jos dienos režimas; atsakovas naudoja netinkamus vaikų auklėjimo metodus (nuolat šaukia ir rėkia ant savo sūnaus, o dukrai pradėjus verkti apšaukdavo ir palikdavo verkiančią lovytėje).

18. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie nebuvimą pagrindų, dėl kurių tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais turėtų būti apribotas.

19. Pažymėtina, kad pati ieškovė, ieškiniu prašydama nustatyti tiek laikiną, tiek nuolatinę atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su savo dukra betarpiškai, t. y. be ieškovės ar vaiko teisių institucijos darbuotojų priežiūros, turint galimybę pasiimti mergaitę iš jos gyvenamosios vietos ir su ieškove sutartu laiku grąžinant ją atgal į namus ar kitą ieškovės nurodytą vietą (ieškinio reikalavimų 3.1 ir 12.1 punktai). Ir vėliau pateiktuose patikslintuose ieškiniuose ieškovė taip pat prašė, jai su nepilnamečiais vaikais išvykus laikinai gyventi į užsienį, nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas savo gyvenamojoje ar kitoje vietoje Lietuvoje ne mažiau kaip keturis kartus per metus ne trumpiau kaip 5 kalendorines dienas nepertraukiamai nuo 10:00 val. ryto iki 19:00 val. vakaro (be nakvynės iki vaikai patys pareikš norą likti pas tėvą su nakvyne), jei šalys nesusitarė kitaip (Patikslinto ieškinio reikalavimų 3.1 punktas). Taigi, net ir po atskirojo skundo pateikimo dienos pati ieškovė neįžvelgė atsakovo netinkamo bendravimo su nepilnamete dukra grėsmės. Reikšminga ir tai, kad šalys dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nuolat konfliktuoja, dėl to atsakovo bendravimas su dukra dalyvaujant ieškovei pakenktų nepilnametės dukters interesams ir nepadėtų atsakovui atkurti tėvo ir dukters emocinį ryšį.

20. Kritiškai vertintinas ir ieškovės argumentas, kad atsakovas, žinodamas apie ieškovės iš anksto suplanuotas savaitės trukmės atostogas užsienyje nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 23 d., siekdamas jas sužlugdyti teismo prašė nustatyti, kad pirmasis savaitgalis po laikinosios tvarkos patvirtinimo teisme dienos yra skirtas atsakovui susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, po to ėmė grasinti ieškovei, kad jai išvykus su vaikais suplanuotų atostogų į užsienį atsakovas kreipsis į policiją, antstolius ir visur kitur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš anksto būtų informavusi atsakovą apie jos suplanuotą kelionę su vaikais. Dėl to ieškovės teiginys apie galimą atsakovo piktnaudžiavimą tėvo valdžia atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties nuostata, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gali neribotai bendrauti elektroninėmis ryšio priemonėmis (SMS, telefonu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko pamokų laiką, užsiėmimą būreliuose ir kitą pagrįstą ne ilgiau kaip iki 21.00 val., ieškovė prašo nustatyti, kad bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis vyktų ne ilgiau kaip po 2 val. per dieną nuo 18.00 iki 20.00 val. Iš dalies sutiktina su ieškove, kad vėlyvas bendravimas su sūnumi (iki 21.00 val.), galėtų pažeisti vaiko poilsio režimą), tai pabrėžė ir Tarnyba savo 2023 m. liepos 21 d. išvadoje, nurodydama, atsakovo bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis gali sutrikdyti vaiko dienos režimą, pasirengimą mokyklai, būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, o tokia situacija neatitiktų vaiko interesų. Visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusią aplinkybę, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais didesnę laiko dalį praleidžia Norvegijoje, kurioje šalių sūnus lanko mokyklą, į tai, kad laiko skirtumas tarp atsakovo ir ieškovės gyvenamųjų vietovių yra 1 val., sprendžia, kad toks laikas atitinka ieškovės prašomą nustatyti. Paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas elektroninėmis ryšio priemonėmis vyksta atsižvelgiant į vaiko pamokų laiką, užsiėmimą būreliuose ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo apriboti atsakovo ir sūnaus bendravimo laiką iki 2 val., ypač vertinant tai, kad ieškovė teismui nepateikė duomenų, kuriuo laiku šalių sūnus mokosi mokykloje, ar lanko papildomus užsiėmimus ir pan.

22. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovo bendravimas su sūnumi su nakvyne kenktų nepilnamečio interesams bei galėtų sukelti jam kokias nors neigiamas pasekmes. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) savo išvadoje dėl nepilnamečių vaikų interesų dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, jog 2023 m. gegužės 29 d. Tarnybos specialistai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje ir išsiaiškino, kad atsakovas gyvena kartu su savo drauge ir jos nepilnamete dukra dviejų kambarių, apie 65 kv. m. ploto bute. Apsilankymo namuose metu namų aplinka buvo tvarkinga, būste šilta, sanitarinės sąlygos tinkamos. Tėvo nurodymu vaikas pas tėvą miega svetainėje ant sofos-lovos. Kambaryje, kuriame miega vaikas, dar yra televizorius, rašomasis stalas, sofa-lova (Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas). Bute yra visi vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais kenktų vaikų interesams. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad ieškovės prie ieškinio pateiktame vaikų ir paauglių psichiatro išduotame medicinos dokumentų išraše/siuntime apie nepilnamečio sūnaus sveikatos būklę nėra informacijos, kad jis rekomenduoja kurį laiką vaikui su tėvu bendrauti be nakvynės ir nedalyvaujant atsakovo draugei su savo vaiku.

23. Tai, kad atsakovas praeityje buvo teistas ir Norvegijoje atliko 8 metų laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, taip pat nesudaro pagrindo riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi, šiam pas tėvą pasiliekant nakvynei. Pati ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto (nuo 11:00 val.) iki sekmadienio vakaro (19:00 val.), jei šalys nesusitarė kitaip; sūnus poriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su atsakovu (pasiimant sūnų Kūčių dieną nuo 11:00 val. ir parvežant atgal į namus antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 19:00 val., jei šalys nesusitarė kitaip); atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praleidžia ne trumpesnės kaip 10 kalendorinių dienų trukmės per metus kasmetines atostogas, iš kurių nepertraukiamai su sūnumi praleidžia ne mažiau kaip 5 kalendorines dienas, nebent šalys susitaria kitaip (ieškinio reikalavimų 12.3, 12.5, 12.7 punktai). Ieškovė teigia, kad atsakovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, vėl ėmė svaigintis alkoholiu, piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis, atsakovo elgesys pastaruoju metu leidžia ieškovei pagrįstai įtarti, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis iki šiol. Visgi byloje nėra objektyvių duomenų apie atsakovo žalingus įpročius vartojant alkoholinius gėrimus ar narkotines medžiagas, ar netinkamus auklėjimo metodus, išskyrus ieškovės teiginius ir jos siųstą žinutę atsakovo seseriai, dėl kurių būtų pagrindas susiaurinti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad šalys dukters susilaukė jau po atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo Norvegijoje ir ši aplinkybė nesutrukdė ieškovei priimti sprendimą susilaukti su atsakovu dukters.

24. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nustatant skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė