Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ar atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu tenkino ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį, pripažino negaliojančiais (niekiniais) nuo sudarymo momento ieškovų J. M. ir A. M. su atsakovais V. J. ir A. J. sudarytas 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 22 d. hipotekos sutartis bei jų pagrindu atliktus 2019 m. balandžio 4 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2019 m. kovo 27 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės J. M. atsakovui V. J. 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. vasario 17 d. išduotus vekselius bei jų pagrindu atliktus 2020 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. M. atsakovui V. J. 2020 m. vasario 20 d. išduotą vekselį ir jo pagrindu atliktą 2020 m. balandžio 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas V. J. 2022 m. balandžio 6 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti arba jos mokėjimą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi netenkino atsakovo V. J. prašymų atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ar atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatė atsakovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 3 335 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo pateikė ne įstatyme numatytomis elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 435 Eur.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. J. su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, todėl trūkstama žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis sudaro 3 335 Eur.

6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde prašomos įskaityti žyminio mokesčio sumos, nurodomos kaip grąžintinos kitose bylose, yra akivaizdžiai nepakankamos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą padengti, be to, atsakovas V. J. nurodo, kad dalis jo paminėtų prašomų įskaityti sumų dar tik bus grąžintos, o kitas sumas yra atsisakyta grąžinti.

7. Teismas nurodė, kad atsakovui V. J. teigiant, jog jis negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl sunkios turtinės padėties, turi būti pateikti atsakovo sunkią turtinę padėtį pagrindžiantys duomenys, tačiau tokie duomenys nepateikti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo V. J. prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ar atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo negali būti tenkinamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ar atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį, už kurią sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis.

8.2. Atsakovui nepagrįstai nesudaroma galimybė mokėti 75 procentus už apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumos, kadangi procesinis dokumentas pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu.

8.3. Teismas turėjo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi įrodymus apie sunkią atsakovo turtinę padėtį teismas galėjo gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).

12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos eismas turėjo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, kadangi įrodymus apie sunkią atsakovo turtinę padėtį teismas galėjo gauti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

13. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

14. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jo turtinė padėtis apeliacinio skundo pateikimo momentu neleidžia jam sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Priešingai nei teigia apeliantas, CPK 84 straipsnyje eksplicitiškai numatyta pareiga pagrįsti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodyti, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti dalies žyminio mokesčio, tenka prašymą pateikusiam asmeniui, t. y. apeliantui, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog teismas savo iniciatyva turėjo rinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį iš Lietuvos teismų informacinės sistemos. Pažymėtina, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu taip pat nepateikė duomenų, kuriais įrodinėtų sunkią finansinę padėtį ir pagrindą atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti priešingos išvados nei apskųstoje nutartyje, jog atsakovo V. J. prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė galimybės mokėti 75 procentus už apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumos, kadangi procesinis dokumentas pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau siekdamas įgyvendinti šią teisę, asmuo privalo laikytis CPK nustatytos tvarkos. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka įtvirtinta CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir apeliacinis skundas.

18. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį, elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnio nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

19. Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatymo nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra jokios objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019).

20. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant teisiniu reglamentavimu įtvirtintos galimybės pateikti apeliacinį skundą teismui elektroniniu paštu, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, jog už tokiu būdu pateiktą procesinį dokumentą mokėtinas žyminis mokestis mažintinas pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už atsakovo pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 435 Eur.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas atsakovo pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, atsakovui nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis).

23. Atsakovui išaiškintina, kad pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, skundas bus laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, t. y. nepašalinus nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, pašalinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytam apeliacinio skundo trūkumui – žyminiam mokesčiui sumokėti.