- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-17-943/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00345-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. J., V. J.
- Ieškovas
- J. M., A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-647-390/2021 (2020 metų bylos Nr. e2-1651-390/2020) pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei vykdomųjų įrašų, padarytų ginčijamų hipotekos sutarčių pagrindu, panaikinimo, vekselių pripažinimo negaliojančiais bei vykdomųjų įrašų, padarytų ginčijamų vekselių pagrindu, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. J. ir A. J. prašydami pripažinti negaliojančiomis hipotekos sutartis, panaikinti vykdomuosius įrašus, padarytus ginčijamų hipotekos sutarčių pagrindu, pripažinti negaliojančiais vekselius bei panaikinti vykdomuosius įrašus, padarytus ginčijamų vekselių pagrindu.
2. Ieškovė J. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) ab initio šias Hipotekos sutartis ir Vykdomuosius įrašus: 2018 m. kovo 7 d. hipotekos sutartį, 2019 m. balandžio 4 d. notaro M. L. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ML - 2767); 2018 m. birželio 22 d. hipotekos sutartį, 2019 m. kovo 27 d. notaro M. L. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. ML - 2520). Taip pat pripažinti negaliojančius Vekselius ir jų pagrindu išduotus Vykdomuosius įrašus: 2020 m. sausio 14 d. Vekselį ir 2020 m. balandžio 2 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. vykdomąjį įrašą Nr. 1928; 2020 m. sausio 15 d. Vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. vykdomąjį įrašą Nr. 1851; 2020 m. vasario 17 d. Vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. vykdomąjį įrašą Nr. 1850.
3. Ieškovas A. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2020 m. vasario 20 d. Vekselį ir 2020 m. balandžio 15 d. Kauno miesto 23-iojo notaro biuro notarės J. M. vykdomąjį įrašą Nr. 2134.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino ieškovų J. M. ir A. M. prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0034/19/00363 (įskaitant paskelbtų varžytynių Nr. 187448 sustabdymą) ir Nr. 0034/19/00395 (įskaitant paskelbtų varžytynių Nr. 187449 sustabdymą), Nr. 0114/20/00293, Nr. 0034/20/00217 ir Nr. 0034/20/00218, Nr. 0114/20/00311.
5. Atsakovas V. J. pateikė prašymus panaikinti 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovo prašymų netenkino.
6. Atsakovė A. J. pateikė teismui atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties (2020 m. spalio 9 d. DOK–25883, 2020 m. spalio 12 d. DOK– 26006 ir 2020 m. spalio 14 d. DOK-26435).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi nustatė atsakovei A. J. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytam atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Skundžiama nutartimi teismas taip pat atsisakė priimti apeliantės elektroniniu paštu teismui pateiktus procesinius dokumentus DOK–25883 ir DOK–26006.
Šalies argumentai
8. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl turi būti mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl teismas nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir bylą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai atsakovės skundą laikė paduotu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad jis turi būti apmokestintas žyminiu mokesčiu.
10.2. Teismui neabejotinai yra žinoma sudėtinga apeliantės finansinė padėtis (ji nedirba, iš jos su sutuoktiniu turto vykdomas išieškojimas), todėl jis turėjo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantei nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą.
13. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad apeliantė nesumokėjo CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padarytas išvadas, visų pirma nesutinka su teismo vertinimu, kad pateiktas skundas yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl mano, kad teismas nepagrįstai įpareigojo sumokėti žyminį mokestį.
15. Teismas, susipažinęs su atskiruoju skundu (DOK–26435), nustatė, kad juo reiškiamas nesutikimas su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria teismas netenkino atsakovo V. J. prašymo panaikinti atsakovų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundu prašoma 2020 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Skundo reikalavimas ir jį pagrindžiantys argumentai leidžia vienareikšmiškai pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad apeliantė, remiantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, turi sumokėti žyminį mokestį už šį skundą.
16. Apeliantė, ginčydama skundžiama nutartimi jai nustatytus įpareigojimus, taip pat teigia, kad teismas, įvertinęs jos finansinę padėtį, turėjo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
17. Nors nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims numatė ir atvejus, kai besikreipiantys į teismą asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1, 4 dalys) ir teismui nustatyta tik teisė, o ne pareiga atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad teismas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą sprendžia tik esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui.
18. Be to, asmeniui siekiančiam būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis). Tik įvertinęs prašymą pagrindžiančių įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį, teismas gali nuspręsti, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde dėl 2020 m. spalio 5 d. nutarties prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ar prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, bei jį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo rinkti apeliantės turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų ir svarstyti žyminio mokesčio atidėjimo klausimą.
20. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo ir žyminio mokesčio mokėjimo klausimus ir, nustatęs, kad už pateiktą atskirąjį skundą nėra sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis, pagrįstai nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti. Nesant kitų argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas dešimties kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad nustatytu terminu apeliantė taip pat turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio už atskirojo skundo pateikimą mokėjimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti A. J. naują dešimties kalendorinių dienų terminą pašalinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-647-390/2021 (2020 metų bylos Nr. e2-1651-390/2020) nustatytus atskirojo skundo trūkumus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.