Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas pašalinti jo pateikto procesinio dokumento trūkumus, ir 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. teisėjo rezoliucijų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 7 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. balandžio 4 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2018 m. birželio 22 d. hipotekos sutartį ir 2019 m. kovo 27 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančiais 2020 m. sausio 14 d. vekselį ir 2020 m. balandžio 2 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 15 d. vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 17 d. vekselį ir 2020 m. kovo 26 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2020 m. vasario 20 d. vekselį ir 2020 m. balandžio 15 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovas V. J. neteisėtai, versliškai teikė paskolas, taikydamas už jas pinigų skolinimosi mokestį ir paskolos sutartyse nustatydamas nepagrįstai dideles netesybas. Tokia atsakovo veikla yra neteisėta, pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl ginčijami hipotekos sandoriai ir vykdomieji įrašai turi būti pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Ginčijami vekseliai buvo išrašyti atsakovui panaudojus apgaulę. Atsakovas reikalavo, kad vekseliais būtų įforminti paskolos santykiai, tokiu būdu siekdamas išvengti paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo, ir realiai neišmokėjo ieškovams vekseliuose nurodytos sumos, todėl tiek vekseliai, tiek jų pagrindu išrašyti vykdomieji įrašai taip pat turi būti pripažinti negaliojančiais.

3. Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 13 d. gauti du tapatūs atsakovo V. J. pateikti atsiliepimo į ieškinį egzemplioriai, kuriems buvo suteikti registracijos Nr. DOK-18621 ir Nr. DOK-18645. Atsiliepimas į ieškinį, kuriam buvo suteiktas registracijos Nr. DOK-18621, buvo pateiktas elektroniniu paštu.

4. Kauno apygardos teisme 2020 m. liepos 13 d. gautas atsakovo prašymas (registracijos Nr. DOK-18641) pareikalauti iš byloje nedalyvaujančio asmens G. G. ir jo interesams atstovaujančio advokato per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovo prašymas (registracijos Nr. DOK-21074) pridėti prie bylos ir atsakovo pateiktų atskirųjų skundų papildomus įrodymus. 2020 m. rugpjūčio 21 d. teisėjo rezoliucijomis šiuos dokumentus atsisakyta priimti ir nutarta grąžinti atsakovui. Atsakovas dėl šių teisėjo rezoliucijų pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatė atsakovui V. J. terminą pašalinti jo pateikto procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį), kurio registracijos Nr. DOK-18645, trūkumus, atsisakė priimti ir grąžino atsakovui procesinį dokumentą, kurio registracijos Nr. DOK-18621.

6. Teismas nurodė, kad procesinis dokumentas, kurio registracijos Nr. DOK-18621, buvo pateiktas elektroniniu paštu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Atsakovas, teikdamas šį procesinį dokumentą, nesilaikė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, todėl teismas atsisakė jį priimti ir grąžino atsakovui.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė teikiantis jo pateiktų procesinių dokumentų 11 ir 12 priedus tik elektroniniu paštu. Kaip minėta, pagal įstatymą procesiniai dokumentai negali būti teikiami teismui elektroniniu paštu. Atsakovas, tinkamai nepateikęs procesinio dokumento (registracijos Nr. DOK-18645) 11 ir 12 priedų (originalų ar tinkamai patvirtintų jų kopijų), nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 114 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, todėl atsakovui nustatytas terminas pašalinti šio procesinio dokumento trūkumus.

8. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtų teisėjo rezoliucijų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

9. Teismas nurodė, kad skundžiamomis teisėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucijomis buvo atsisakyta priimti atsakovo 2020 m. liepos 13 d. prašymą ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą. Iš pateiktų prašymų turinio matyti, kad 2020 m. liepos 13 d. prašymas turėtų būti pateiktas į kitą bylą, nes jame kaip ieškovai yra nurodyti šioje byloje nedalyvaujantys asmenys, o 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymas ir su juo pateikti priedai (ieškinys ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1743-657/2020) nėra susiję su nagrinėjama byla. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį teisėjo rezoliucija negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

III. Atskirųjų skundų argumentai

10. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus, ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Procesinių dokumentų, registracijos Nr. DOK-18621 ir Nr. DOK-18645, 11 ir 12 priedai, taip pat pats procesinis dokumentas, registracijos Nr. DOK-18645, atitinka CPK išdėstytus reikalavimus. Net jei teismas laikė, kad atsiliepimo 11 ir 12 priedai neatitinka CPK reikalavimų, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad atsiliepimas (registracijos Nr. DOK-18645) neatitinka šių reikalavimų. Teismas nevertino, ar nustatant tvarką, pagal kurią procesiniai dokumentai negali būti teikiami pasirašius elektroniniu parašu, nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija.

10.2. Civilinės bylos Nr. 2-1539-945/2019 medžiaga ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis patvirtina atsakovo teisę pateikti elektroninių ryšių priemonėmis elektroniniu parašu pasirašytus procesinius dokumentus. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalį. Atsakovas prašo kaip jo atskirojo skundo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus išreikalauti minėtų bylų medžiagos kopijas ir jas pridėti prie šios bylos.

10.3. Atsakovas prašo teismo sustabdyti šią civilinę bylą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu įvertinti, ar Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį ir 175¹ straipsnio 6 dalį.

11. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 6 d. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Kartu su 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymu, kurio registracijos Nr. DOK-21074, pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, nes atsakovas siekia įrodyti Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjų vykdomą atsakovo diskriminaciją, ieškovų nesąžiningumą, neturtinę ir turtinę žalą, tyčinius neteisėtus bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo teisėjo veiksmus atsakovo atžvilgiu ir šiais teisėjo veiksmais atsakovui sukeltą turtinę ir neturtinę žalą, pagrindus šiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatų pažeidimą.

11.2. Teismas, nurodęs, kad teisėjo rezoliucija nėra skundžiama, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad vien tik veiksmo įforminimas rezoliucija neturėtų sudaryti kliūčių pasinaudoti teise į apeliaciją, nes rezoliucija išsprendžiami klausimai galėtų būti sprendžiami ir teismo nutartimi. Rezoliucija, kuri užkerta kelią tolesnei bylos eigai, galėtų būti apeliacinio skundo objektu. Teisėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. rezoliucija dėl atsakovo prašymo, kurio registracijos Nr. DOK-21074, faktiškai yra nutartimi, ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai dėl teisėjo šališkumo, atsisakymo vadovautis teismų praktika, CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, dėl teisėjo neteisėtais veiksmais atsakovui sukeltos žalos, todėl ji skundžiama atskiruoju skundu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria atsakovui nustatytas terminas ištaisyti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, ir 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktą atskirąjį skundą, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinės bylos nagrinėjamos neperžengiant atskiruosiuose skunduose apibrėžtų ribų.

Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties

13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį, šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi išsprendė atsakovo pateiktų atsiliepimų į ieškinį priėmimo klausimą. Teismas atsisakė priimi atsakovo atsiliepimą, kurio registracijos Nr. DOK-18621, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, ir nustatė atsakovui terminą pašalinti atsiliepimo, registracijos Nr. DOK-18645, trūkumus – teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti atsiliepimo 11 ir 12 priedus, kurie buvo pateikti teismui tik elektroniniu paštu. Atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, kelia ginčą dėl teismo nutarties dalies, kuria jam nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo trūkumus ir nustatyta tvarka pateikti teismui atsiliepimo 11 ir 12 priedus. Inicijuodamas apeliacinį procesą, atsakovas siekia, kad ši teismo nutarties dalis būtų panaikinta, o klausimas dėl atsiliepimo priėmimo būtų perduotas pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas įrodinėja, kad teismas turėjo priimti jo pateiktą atsiliepimą.

15. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą (registracijos Nr. DOK-22084) ir kartu su juo pateikė ieškinio 11 ir 12 priedais esančius dokumentus, o teismas, gavęs šiuos atsakovo pateiktus dokumentus, 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmė atsakovo atsiliepimą į ieškinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas jau išsprendė atsakovo atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas pagal atsakovo pateiktą atskirąjį skundą nesukels jam jokių teisinių pasekmių, todėl skundžiama teismo nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus ir nustatyta tvarka pateikti teismui jo 11 ir 12 priedus, nutraukiamas.

Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo jis ginčijo teisėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. priimtas rezoliucijas. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, be to, teisėjo rezoliucijos nėra apeliacinio apskundimo objektu. Atsakovas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad įrodymai, pateikti kartu su jo 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymu, kurio registracijos Nr. DOK-21074, yra susiję su nagrinėjama byla ir kad teismui jų nepriėmus buvo užkirstas kelias tolesniam bylos nagrinėjimui. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl teisėjo rezoliucijų gali būti teikiamas atskirasis skundas. Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar teisėjo rezoliucija, kuria nebuvo tenkintas prašymas priimti į bylą atsakovo teikiamus įrodymus, gali būti skundžiama pateikiant dėl jos atskirąjį skundą.

18. CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis (CPK 290 straipsnio 2 dalis), ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima rašytines nutartis (CPK 290 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, dalyvaujantys byloje asmenys, nesutikdami su teismo nutartyse išdėstytais teismo procesiniais sprendimais, priimtais sprendžiant byloje kilusius tarpinius procesinius klausimus, tam tikrais atvejais gali jas ginčyti teikdami atskirąjį skundą – CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

19. Dalis civiliniame procese kylančių tarpinių procesinių klausimų gali būti išsprendžiami teismui nepriimant dėl jų nutarties. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, CPK nustatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą, nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad teisėjo rezoliucija, priešingai nei teismo nutartis, nėra skundžiama. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, ši taisyklė nėra absoliuti.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). Teismų praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-574-464/2020), kad galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl teisėjo priimtos rezoliucijos turėtų būti užtikrinta ir tuo atveju, jeigu procesinis klausimas, kuris privalėjo būti išspręstas rašytine nutartimi, buvo išspręstas priimant rezoliuciją. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad siekiant įvertinti teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, teisėtumą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar teismo procesinis sprendimas, nepriklausomai nuo to, kokia procesine forma (rezoliucija ar nutartimi) konkretus klausimas buvo išspręstas, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu.

21. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovas kelia ginčą dėl to, ar teisėjo rezoliucija, kuria buvo išspręstas dalyvaujančio byloje asmens pateiktų įrodymų priėmimo klausimas, galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo procesinis veiksmas gali būti savarankišku apeliacinio apskundimo objektu, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar jo apskundimo galimybė yra tiesiogiai nurodyta atitinkamoje CPK normoje, taip pat ar teismui išsprendus šį klausimą nebuvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.

22. Klausimai, susiję su teismo teisės atsisakyti priimti dalyvaujančių byloje asmenų teikiamus įrodymus įgyvendinimu, yra reglamentuoti CPK 181 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas, o jo 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Taigi, CPK normoje, kurioje reglamentuota teismo teisė atsisakyti priimti dalyvaujančių byloje asmenų teikiamus įrodymus, nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismo sprendimas atsisakyti priimti įrodymus gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Tokia galimybė nėra nustatyta ir kitose CPK normose. Priešingai nei savo atskirajame skunde nurodo atsakovas, teismui atsisakius priimti jo teikiamus įrodymus taip pat nebuvo užkirstas kelias tolesniam bylos nagrinėjimui. Šio procesinio pobūdžio klausimo išsprendimas neturėjo įtakos proceso eigai, procesas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, atsakovui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti byloje ar ginti savo teises ir pan. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad teismo nutartis ar rezoliucija, kuria yra išsprendžiamas įrodymų priėmimo klausimas, nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą.

23. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde rėmėsi ne tik aplinkybėmis, kad teisėjo rezoliucijos gali būti skundžiamos ir kad teismui priėmus ginčijamą rezoliuciją buvo užkirstas kelias tolesnei bylos eigai. Atsakovas taip pat įrodinėjo, kad rašytiniai įrodymai, pateikti su jo 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymu, yra susiję su nagrinėjama byla ir turėjo būti priimti. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šių atsakovo išdėstytų aplinkybių nevertina. Tuo atveju, jeigu atsakovas laikytų, kad teismui nepriėmus jo teikiamų įrodymų buvo pažeistos jo procesinės teisės, tokius argumentus jis galėtų išdėstyti teikdamas apeliacinį skundą dėl byloje priimto galutinio procesinio sprendimo.

24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.