Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės G. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. nutarčių civilinėse bylose pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimus dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys V. M., K. M., V. M. tikroji ūkinė bendrija „Meškinas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas dėl 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties tenkintinas.

Atskirasis skundas dėl 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju antstolė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta patenkinti jos prašymus skirti tikrosios ūkinės bendrijos tikriesiems nariams baudas už antstolės reikalavimo nevykdymą. Teismas nurodė, jog, nėra duomenų, kad antstolė patvarkymą Nr. S-22-188-29474 išsiuntė registruota pašto siunta įmonės ar jos tikrųjų narių adresais (CPK 604, 605 straipsniai), taip pat nėra duomenų, jog patvarkymas būtų išsiųstas elektroniniu paštu ir būtų patvirtinta, kad laiškas gautas, todėl nurodyto reikalavimo, už kurio nevykdymą antstolė prašo skirti baudą, įteikimas šiuo atveju nelaikytinas tinkamu. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog asmenys, kuriems prašoma skirti baudą, yra tinkamai informuoti apie jiems nustatytą antstolės pareigą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog V. M. TŪB „Meškinas“ tikrieji nariai K. M. ir V. M. nevykdė teisėto antstolės nurodymo, todėl teismas antstolės pareiškimus dėl baudos skyrimo atmetė.

9. Antstolė laikosi pozicijos, jog, atsižvelgiant į tai, kad skolininkei V. M. TŪB „Meškinas“ dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis per Antstolių informacinę sistemą, negali būti laikoma, jog skolininkei dokumentas yra neišsiųstas ir neįteiktas. Jeigu skolininkė piktybiškai neteikia informacijos, nepateikia duomenų, jog dokumentą yra gavusi, ar nesiima jokių kitų veiksmų, kad įvykdytų antstolės nurodymą, tai nereiškia, jog skolininkė nėra informuota ir nežino apie pareigą pateikti informaciją apie turtą. Antstolė negali pateikti elektroninio laiško turinio, nes visa korespondencija elektroniniu paštu iš Antstolių informacinės sistemos yra išsiunčiama elektroniniu būdu.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė G. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/22/01268, pradėtą pagal 2022 m. gegužės 24 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo įsakymą Nr. eL2-2400-1178/2022 dėl 1 543,31 Eur skolos ir 19,66 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. M. TŪB „Meškinas“ išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“.

11. 2022 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu Nr. S-22-188-29474 „Pateikti informaciją apie turimą turtą“ antstolė įpareigojo skolininkę ar skolininkės atstovą nedelsiant, bet ne ilgiau nei per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie skolininkei priklausantį kilnojamąjį turtą, jo buvimo vietą, skolininkės turtines teises, taip pat duomenis apie įmonės turtą ir lėšas, esančius pas trečiuosius asmenis; patvarkyme Nr. S-22-188-29474 nurodyta, kad jis V. M. TŪB „Meškinas“ išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini).

13. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 645 straipsnyje numatyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

14. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais Civilinio proceso kodekso taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Taigi teismas, gavęs antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, turi įvertinti antstolio reikalavimo nevykdymo aplinkybes, priežastis, to pasekmes.

15. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, dėl to turi būti vadovaujamasi bendraisiais vykdymo procese taikytinais principais. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas yra surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė pateikti informaciją dėl svarbių priežasčių; svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pavyzdžiui, asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

16. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkymo patvirtintos kopijos CPK nustatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims (CPK 613 straipsnio 1, 3 dalys).

17. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 1 dalis); procesiniai dokumentai, siunčiami registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).

18. Kasacinis teismas dėl nurodytų teisės normų yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

19. Kartu kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).

20. CPK 604–605 straipsniuose detaliai nėra aptarta registruotąja pašto siunta antstolio siunčiamų dokumentų įteikimo vieta, konkreti jų įteikimo tvarka. Dėl to kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pavyzdžiui, CPK 122–123 straipsniais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).

21. Remiantis CPK 122 straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai juridiniams asmenims įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

22. Dėl procesinių dokumentų įteikimo patvirtinimo CPK nurodyta, kad registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis); teismo nustatytu terminu procesinius dokumentus įteikiantis asmuo pateikia teismui informaciją apie procesinio dokumento įteikimo datą, procesinį dokumentą priėmusį asmenį ir jo ryšį su adresatu arba einamas pareigas, kai įteikiama ne pačiam adresatui, apie atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti ir atsisakymo priežastis, apie tai, kad procesinio dokumento įteikti nepavyko, ir neįvykusio įteikimo priežastis arba apie procesinio dokumento persiuntimą teismo nurodytu kitu įteikimo adresu (CPK 124 straipsnio 4 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad antstolė tinkamai įteikė patvarkymą, už kurio nevykdymą prašo skirti suinteresuotiems asmenims baudas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog byloje nėra jokių duomenų, jog antstolė patvarkymą būtų išsiuntusi įmonei registruota pašto siunta jos buveinės adresu, nors pačiame patvarkyme ir nurodytas toks informavimo apie patvarkymą būdas. Antstolė teigia, jog patvarkymas buvo išsiųstas per Antstolių informacinę sistemą, nes visa kita vykdomojoje byloje skolininkei siųsta korespondencija grįždavo neįteikta. Antstolės teiginį, jos patvarkymas skolininkei išsiųstas per Antstolių informacinę sistemą, patvirtina vykdomosios bylos duomenys. Pagal CPK 605 straipsnį, Antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus kodekse nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (straipsnio 3 dalis). Pagal Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205, 5 punktą, vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie CPK 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju iš skolininkės išieškoma suma viršija 1 000 Eur sumą, taigi, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolė pirminius procesinius dokumentus (patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir raginimą įvykdyti sprendimą) išsiuntė skolininkei jos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, Juridinių asmenų registro duomenimis, V. M. TŪB „Meškinas“ buveinė registruota (duomenys neskelbtini), tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad V. M. TŪB „Meškinas“ adresas yra (duomenys neskelbtini). Tokį savo buveinės adresą nurodo pati skolininkė. Antstolės registruota pašto siunta išsiųsti dokumentai neįteikti, nurodyta, jog jie nebuvo atsiimti per saugojimo pašte terminą. CPK 604 straipsnyje numatyta, jog antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje nustatytus atvejus. Taigi formaliai V. M. tikrajai ūkinei bendrijai „Meškinas“ antstolės išsiųsti pirminiai dokumentai laikomi įteiktais, o vėlesnio antstolės dokumento – patvarkymo, už kurio nevykdymą antstolė prašo skirti baudas, įteikimo būdas (per Antstolių informacinę sistemą) atitiko įstatymo reikalavimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą, t. y. užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Tačiau, vadovaujantis tiek įstatymo nuostatomis, tiek anksčiau paminėta kasacinio teismo praktika, pastebėtina tai, kad baudai pagal CPK 645 straipsnį skirti esminę reikšmę turi ne pats patvarkymo įteikimo būdas, tačiau tai, ar skolininkei žinoma apie privalomus įvykdyti antstolės įpareigojimus.

25. Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas, skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-379/2005; Nr. 3K-7-1/2007; Nr. 3K-3-79/2007; Nr. 3K-3-397/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama byla Nr. e2YT-9201-1025/2022 pagal skolininkės V. M. TŪB „Meškinas“ skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų taip pat ir šiai bylai aktualioje vykdomojoje byloje Nr. 0188/22/01268. Teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi panaikino antstolės G. Ž. 2022 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymo Nr. S-22-188-27909 dalis, pagal kurias išieškotos lėšos paskirstytos vykdomosiose bylose Nr. 0188/21/00203, Nr. 0188/21/00834, Nr. 0188/21/01137, Nr. 0188/21/01573, Nr. 0188/21/01776, Nr. 0188/22/01268. Taigi skolininkei apie vykdomąją bylą Nr. 0188/22/01268 neabejotinai yra žinoma. Tokia situacija, kai skolininkė, žinodama apie vykdomąją bylą, selektyviai renkasi, į kuriuos patvarkymus reaguoti, o į kuriuos ne, nepateisinama. Skolininkė turi būti aktyvi, domėtis bylos eiga, bendradarbiauti su antstole.

27. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, jog skolininkės vadovas nežinojo ir, veikdamas kaip aktyvios ir sąžiningos skolininkės atstovas, neturėjo galimybės sužinoti patvarkymo turinio ir patvarkymo nevykdymo teisinių pasekmių. Priešinga išvada pateisintų selektyvų skolininkės elgesį procese, kai į tam tikrus antstolės veiksmus reaguojama, o teisėti antstolės nurodymai be pateisinamų priežasčių nėra vykdomi.

28. Nors suinteresuotas asmuo, kuris išreiškė poziciją byloje, V. M. akcentuoja patvarkymo neįteikimą, tačiau jis ir paaiškinimų pateikimo metu, neabejotinai žinodamas apie patvarkymo turinį ir numatytų įpareigojimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kad būtų dėjęs pastangas įvykdyti antstolės reikalavimus, bendradarbiautų su antstole, nurodydamas patvarkymo nevykdymo priežastis, jam žinomus duomenis apie skolininkės turtą, jo buvimo vietą ir kitus duomenis ir taip prisidėtų prie sklandesnio vykdymo proceso.

29. Antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Todėl būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

30. CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys, ar vykdys iš dalies, ar vykdys kitu, nei nurodė antstolis, savo pasirinktu būdu. Asmuo neturi teisės atsisakyti suteikti antstoliui jo reikalaujamą informaciją ir turi pateikti šią informaciją antstolio nurodytu būdu per nustatytą terminą, o negalėdamas įvykdyti antstolio reikalavimo, asmuo turi nurodyti antstoliui pagrįstas nevykdymo priežastis.

31. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju skolininkė žinojo apie vykdomą išieškojimą, buvo tinkamai informuota apie antstolės priimtą patvarkymą, tačiau duomenų, kad būtų siekusi bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančia antstole, įvykdžiusi nustatytą įpareigojimą pateikti informaciją apie turimą turtą ar nurodžiusi tokio įpareigojimo nevykdymo svarbias priežastis, nėra, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad toks skolininkės elgesys yra nukreiptas prieš greitą vykdymo procesą ir pažeidžia išieškotojos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliantui V. M., kaip asmeniui, atsakingam už 2022 m. rugpjūčio 24 d. patvarkyme numatytų įpareigojimų, kuriuos jis turėjo galimybę įvykdyti, neįvykdymą skirtina 50 Eur bauda (CPK 645 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į įpareigojimo pobūdį, jo neįvykdymo pasekmes, tai, kad bauda skiriama pirmą kartą ir nėra duomenų apie sisteminį skolininkės piktnaudžiavimą vykdymo procese, ir mano, jog toks baudos dydis užtikrins bauda siekiamų tikslų – paskatinti skolininkę įvykdyti antstolės įpareigojimą ir kooperuotis vykdymo proceso – įgyvendinimą.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš 2001 m. gegužės 3 d. V. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Meškinas“ Bendrosios jungtinės veiklos sutarties 10 punkto pirmojo papunkčio ir 21 punkto matyti, jog bendrijos reikalus tvarko, finansinius ir kitus dokumentus pasirašo ir bendrijai visais klausimais atstovauja bendrijos pirmininkas V. M.. Taigi V. M. iš esmės atlieka bendrijos vadovo funkcijas, veikia kaip bendrijos atstovas, todėl bauda už antstolės reikalavimo nevykdymą skirtina šiam suinteresuotam asmeniui. Teisės aktai numato, kad, kai antstolio reikalavimų vykdymas pavedamas juridiniam asmeniui, už jų vykdymą atsako juridinio asmens vadovas (CPK 585, 645 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudos skyrimas kitam tikrajam bendrijos nariui K. M. būtų neproporcingas ir netikslingas, nes sprendžiamas klausimas dėl vieno antstolės patvarkymo, adresuoto skolininkei, nevykdymo pasekmių, o baudos tikslas yra paskatinti skolininkę įvykdyti reikalavimą.

33. Suinteresuotas asmuo K. M. prašo skirti antstolei baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos paskiriant jam. CPK 95 straipsnyje numatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio kodekso 80 straipsnį. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (1 ir 2 dalys).

34. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos proceso eigą, nėra pagrindo išvadai, jog antstolė piktnaudžiautų procesu, nesąžiningai būtų pareiškusi nepagrįstą pareiškimą, atskirąjį skundą ar veiktų prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą. Suinteresuoto asmens prašymas skirti baudą grindžiamas iš esmės subjektyvaus pobūdžio samprotavimais apie tai, jog antstolė siekia pakenkti suinteresuotam asmeniui, tačiau vien tai, jog antstolė, įgyvendindama CPK jai suteiktas teises ir nustatytas pareigas, kreipėsi į teismą dėl baudų skyrimo, nenustačius jokių piktnaudžiavimo procesu faktų, nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos eigą, pareikštų procesinių dokumentų pobūdį, jų nagrinėjimo rezultatas, antstolės veiksmus bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

35. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti baudą skolininkės nariui K. M., todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista; Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – suinteresuotam asmeniui TŪB „Meškinas“ V. M. už antstolės įpareigojimų nevykdymą skirtina 50 Eur bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 338 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, jog baudos paskyrimas neatleidžia nuo antstolės įpareigojimo vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti dalį antstolės G. Ž. pareiškimo dėl baudos skyrimo ir suinteresuotam asmeniui V. M. tikrosios ūkinės bendrijos „Meškinas“ tikrajam nariui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už antstolės 2022 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymo Nr. S-22-188-29474 nevykdymą paskirti 50 Eur baudą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.