- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-1016-863/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01910-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Svetlana Panina, Kristina Lysionok, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- M. P.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. ir atsakovo M. P. patikslintą priešieškinį ieškovei A. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo J. K.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. P., prašydama: 1) atidalinti jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovei priteisti atsakovui priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją, lygią 1/2 atidalinamo turto rinkos vertės, viso 24 850 Eur; 2) atidalinti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: atsakovui priteisti ieškovei priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją, lygią 1/2 atidalinamo turto rinkos vertės, viso 37 300 Eur; 3) atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo priteisti ieškovei 12 450 Eur dydžio kompensaciją; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ginčo šalių tėvas A. P., (duomenys neskelbtini) mirė šalių motina A. J. P. Po tėvų mirties 2021 m. spalio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6981, 2021 m. lapkričio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6573, 2022 m. liepos 4 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4498 ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 5177 pagrindu ieškovė su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjo po 1/2 dalį ginčo turto. Mirus tėvams, ieškovė ir atsakovas palaikė draugiškus santykius. Šalių susitarimu ieškovė 2010–2014 m. savo lėšomis įvykdė pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), remontą. 2022 m. rugsėjo 12 d. UAB „Skena“ atliktos ekspertizės akto Nr. 22-09/05 išvadoje nurodyta, jog namų valdoje, (duomenys neskelbtini), ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos siekė 51 126,14 Eur. 2011 m. siautusios vėtros metu sugriuvo ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo susidėvėjimo sugriuvo kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo besiribojusi malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet ieškovė iš savo asmeninių lėšų pastatė du naujus pagalbinius ūkio statinius – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai nėra registruoti VĮ Registrų centre.
1.2. Anot ieškovės, atsakovas namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), niekuomet nesinaudojo, neprieštaravo, kad ieškovė ją pritaikytų savo šeimos poreikiams. Laikui bėgant šalių santykiai pašlijo, šalys negalėjo rasti kompromiso dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo paveldėto turto naudojimo. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas atitinka dabartinį faktinį turto naudojimo būdą. Atsakovo pateiktas priešieškinis patvirtina, kad jis pageidauja iš esmės analogiško varianto, taigi, šalių pozicija dėl turto tarpusavio pasidalijimo būdo pilnai sutampa, išsiskiria tik šalių pozicijos, susijusios su turto verte ir kompensacijos dydžiu. Kompensacijos įvertinimo tikslu 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto M. K. namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), rašytinė konsultacija. Ekspertas konstatavo, jog namų valdos rinkos vertė 2022 m. liepos 28 d. yra 35 000 Eur. 2024 m. rugpjūčio 30 d. ieškovės atstovė pakartotinai kreipėsi į ekspertą M. K., prašydama įvertinti namų valdos vertės rinkos pokytį 2024 m. rugpjūčio 30 d. 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo gauta minėto eksperto išvada, kurioje konstatuota, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. namų valdos rinkos vertė yra 41 000 Eur. Savo ruožtu atsakovas į bylą pateikė UAB „Turto valdymas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos projektą, kuris turėjo reikšmingų prieštaravimų ir neatitikimų. Kadangi teikiant pirminį ieškinį, turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nebuvo nustatyta atskiru individualizuotu vertinimu, ieškovė rėmėsi VĮ Registrų centro skelbiama vidutine rinkos verte, pagal kurią turto vertė 2023 m. gruodžio mėnesį buvo 68 162 Eur. Ieškovės iniciatyva buvo gauta rašytinė konsultacija dėl rinkos vertės, kurioje nurodyta, kad objektų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2024 m. liepos 16 d. yra 154 000 Eur. Atsakovas savo ruožtu pateikė MB „Bonada“ turto vertinimo ataskaitą, nustačiusią daugiau nei tris kartus mažesnę turto vertę, t. y. 46 500 Eur. Dėl šių priežasčių teisme buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. Patikslintame ieškinyje prašoma vadovautis ekspertizės akte nustatytomis turto vertėmis.
1.3. Ieškovė nurodė, kad ginčo atveju nėra praktinių galimybių paveldėtą turtą atidalinti natūra ar nustatyti jo naudojimosi tvarką. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal savo pobūdį yra praktiškai nedalus – niekaip racionaliai nepadalinamas iš esmės nesumažinant galimybių juo naudotis ir nesukeliant neproporcingos žalos pačiai turto paskirčiai. Taip yra dėl žemės sklypo konfigūracijos ir fakto, kad didelę jo dalį užima vandens telkinys. Be to, žemės sklype esantis statinys, nors yra didelio ploto, tačiau yra vertingiausias ir racionaliausiai naudotinas jo neatidalinus, kadangi, pvz., išskirtinė ir statinio vertę bei patrauklumą didinanti statinio savybė – pirtis, yra tik viena, nesant jokių racionalių galimybių ją natūra padalinti. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas kaip vieno buto pastatas skirtas gyventi vienai šeimai, turintis vieną sanitarinį mazgą, vieną ir vientisą šildymo, kanalizacijos sistemą, virtuvę. Gyvenamajame name yra įrengtas tik vienas elektros, dujų, vandens apskaitos skaitiklis. Iš to seka, kad vieno gyvenamojo namo racionalus atidalinimas natūra būtų itin keblus bei reikalaujantis papildomų finansinių investicijų. Be to, turto atidalijimas natūra būtų ne tik neracionalus, tačiau ir užprogramuojantis tolesnius šalių ginčus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į pirminį ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nekilnojamo turto objektų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), jau nėra. Tačiau kadastrinėje byloje yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti objektai, apie kurių egzistavimą ir padalijimą net nekalbama. Dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad už minėtus statinius ir žemės sklypą atsakovas jau kartą sumokėjo, kai minėti statiniai buvo įsigyjami bei suformuojamas žemės sklypas, atliekami įrengimo darbai. Anksčiau dėl turto įsigijimo nebuvo kilęs joks ginčas, kadangi tiek šalių tėvas, tiek ieškovė žinojo, kad turtas priklauso atsakovui. Ginčas kilo, kai atsakovas siūlė pirtį parduoti už 57 000 Eur ir gautus pinigus pasidalinti, tačiau ieškovė su siūlymu nesutiko. Pasak atsakovo, pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), dabartinėje būsenoje vertinami ne daugiau kaip 40 000 Eur, nes didžiausią vertę šiame komplekse turintis tvenkinys šiuo metu yra išleistas, pastatų būklė yra prasta. Mano, kad tėvų sodyba turėtų būti priteista atsakovui, nes ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m., tėvų sodyba ir pastatais naudojasi ieškovė. Gyvenamojo namo priteisimas atsakovui nepaveiks ieškovės gyvenimo kokybės, nes ji nuosavybės teise valdo kitą gyvenamąjį namą. Atsakovas pateikė atsiliepimą ir į patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovas be kita ko nurodė, kad šalių susitarimo dėl tėvų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), remonto niekada nebuvo. Laikotarpiu 2010–2014 m. visus remonto ir kitus darbus atliko ieškovės sutuoktinis J. K., kuris dabar kartu su ieškove negyvena, sutuoktiniai yra tik formaliai. Pažymėjo, kad pagal kadastrinių matavimų bylą, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra daugiau pastatų, kurių neprašo padalinti ieškovė, nors prašo padalinti jau nesančius pastatus. Be to, šiuo metu gyvenamojo namo plotas taip pat yra pasikeitęs. Patikslintame ieškinyje skelbiama, kad į sodybą buvo investuota 51 126,14 Eur, todėl neaišku, kodėl M. K. sodybos vertę su sklypu nustatė mažesnę, nei į ją investuota. Nurodė, kad palaiko savo ankstesniame atsiliepime pateiktus argumentus.
Šalies argumentai
3. Atsakovas M. P. pateikė priešieškinį, kuriame prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: priteisti M. P. asmeninėn nuosavybėn priklausančią A. K. 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)? priteisti A. K. iš M. P. piniginę kompensaciją, lygią 1/2 atidalijamo turto rinkos vertės, iš viso 23 250 Eur; atidalinti A. K. ir M. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) tokiu būdu: A. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti M. P. priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)? M. P. priteisti iš A. K. piniginę kompensaciją, lygią 1/2 atidalijamo turto rinkos vertės, viso 38 000 Eur; atlikus tarpusavio įskaitymą iš A. K. priteisti M. P. 14 750 Eur dydžio kompensaciją; priteisti teismo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje pažymėjo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įsigyti už kreditines lėšas. Kreditas buvo grąžintas M. P. bei jo tuometinės sutuoktinės pastangomis. Įsigijus minėtus pastatus, toliau buvo formuojamas žemės sklypas, iškastas tvenkinys, už šiuos darbus mokėjo atsakovas. Taip pat, atsakovo sąskaita buvo įrenginėjama pirtis, kiti pastatai. Nežiūrint panaudotų lėšų bei sąnaudų jų sukūrimui, šiuo metu minėti pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įvertinti 46 500 Eur. Tokia pastatų vertė nustatyta todėl, kad minėti pastatai bei tvenkinys ilgą laiką buvo nenaudojami, neprižiūrimi, nyko. 2021 m. buvo norima turtą parduoti už 57 000 Eur, bet tam paprieštaravo ieškovė. Statiniai ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sunkiai padalijami, nes šio objekto didžiausią vertę sudaro nenaudojamas pastatas bei vandens tvenkinys. Po tėvų mirties sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), stovėjo tuščia ir nenaudojama. Tuo pasinaudojo A. K.; minėtoje sodyboje pradėjo griovimą, padarė remontą, kurio su niekuo nederino. Tuo metu M. P. rūpinosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)k. Ieškovė kartu su sutuoktiniu pastatė du naujus pastatus – tvartą ir stoginę. Jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtas statybas bei turėtas išlaidas, ji nepateikė. Dabartinė sodyba, (duomenys neskelbtini), kuri susideda iš renovuoto tėvų gyvenamojo namo, ūkinio pastato – tvarto bei kitų kiemo statinių, 3,5 ha žemės, yra vertinama 76 000 Eur. Gyvenamasis namas turi du įėjimus, gali būti pritaikytas naudotis atskirai dviem naudotojams. Atsakovas tėvų sodyba ir statiniais naudojosi ir po tėvų mirties, laikė įvairią žemės ūkio apdirbimo techniką. Atsakovas akcentavo, kad santykiai su ieškove yra konfliktiški, todėl teikiamas reikalavimas atidalinti dalį paveldėto turto iš bendrosios dalinės nuosavybės kitam bendraturčiui.
4. 2025 m. gegužės 14 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako savo reikalavimų išdėstytų priešieškinyje: priteisti A. K. iš M. P. piniginę kompensaciją, lygią 1/2 atidalijamo turto rinkos vertės, viso 23 250 Eur; atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį A. K. ir M. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti M. P. iš A. K. piniginę kompensaciją, lygią 1/2 atidalijamo turto rinkos vertės, viso 38 000 Eur. Pareiškime taip pat keliamas patikslintas reikalavimas atlikus tarpusavio įskaitymą iš A. K. priteisti M. P. 3 650 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad tiek statinių bei 1/2 dalies žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tiek statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra panaši. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo pareiškimas dėl priešieškinio reikalavimų atsisakymo dalyje buvo priimtas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad sutinka su atsakovo siūlomu bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančio turto padalijimo būdu, tačiau nesutinka su tarpusavio įskaitymo būdu priteistinomis bendraturčiams pinigų sumomis. Pažymėjo, kad MB „Bonada“ parengta turto vertinimo ataskaita yra su esminiais vertinimo standartų pažeidimais. Iš pateiktos ataskaitos matyti, jog MB „Bonada“ nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad vertinamame žemės sklype yra įrengtas didžiulis tvenkinys. Tuo tarpu teismo ekspertas M. K. savo ataskaitoje nurodė, kad didžiąją dalį vertinamo žemės sklypo užima vandens tvenkinys, kurio vertė nustatant atskirai visus vertinamus objektus nurodyta net 51 300 Eur. Tuo pačiu vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad sklypas buvo vertinamas esamomis naudojimo sąlygomis. MB „Bonada“ žemės sklypo atskirai nevertino, nurodant, kad žemės sklypo vertės dalis statinyje sudaro 10 procentų, kas reikštų, kad viso žemės sklypo vertė su tvenkiniu yra apie 4000–5000 Eur. Be to, pagal viešus registro duomenis vertinamo turto rinkos kaina, ją nustatant masinio vertinimo būdu, yra 73 580 Eur. MB „Bonada“ vertintojas dėl nesuprantamų priežasčių vertinamam turtui taikė laiko pataisos koeficientus, kurie yra nustatyti butams, bet ne namų valdoms. Pažymėjo, jog kito objekto MB „Bonada“ parengta (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas byloje, kadangi joje nurodoma, kad tai yra projektas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvų mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo. Trūko tam tikrų dokumentų, todėl buvo tik užvesta paveldėjimo byla. Visus šiuos metus ieškovė rūpinosi namais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarkė teritoriją, mokėjo mokesčius. Pats atsakovas įkalbinėjo, kad ieškovė remontuotų minėtus namus. Nuo 2010 m. vasaros prasidėjo remonto darbai. Po remonto darbų atlikimo ieškovė su šeima atsikraustė gyventi į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovas šioje sodyboje niekada negyveno, yra kelis kartus atvažiavęs į svečius. Buvo nusistovėjusi tvarka, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) sodybos šeimininkas, o ieškovė – (duomenys neskelbtini). Čia ieškovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais. Turi kito nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini), tačiau šis namas šiuo metu yra negyvenamas. Gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra rąstinis namas, jame yra trys kambariai, virtuvė, vonia ir katilinė, kambariai pereinami. Yra du įėjimai – vienas į namą, kitas į katilinę. (duomenys neskelbtini) namą prižiūrėdavo atsakovas, jis ten užsiimdavo savo veikla, dažnai ten lankydavosi, pati ieškovė šių pastatų nenaudojo. Pats atsakovas gyvena Vilniuje, turi kito nekilnojamo turto objektų, juos nuomoja. Sutiktų, kad kompensacijos išmokėjimas būtų išdėstytas. (duomenys neskelbtini), nėra suformuota namų valda, pastatai stovi žemės sklype. Ieškovė gauna darbo užmokestį, kuris siekia 2 000 Eur prieš mokesčius, iš žemės ūkio veiklos uždirba apie 40 000 Eur, tačiau išlaidos žemės ūkiui siekia apie 30 000 Eur. Nuo 2020 m. santykiai su atsakovu yra konfliktiški.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), buvo tėvų namas. Ieškovė gyveno kitoje vietoje. Mirus tėvams, ieškovė nutarė persikelti į tėvų namą. Tėvų namas buvo pakankamai geros kokybės, tačiau ieškovė jį pasitvarkė pagal savo poreikius. Visą remontą atliko J. K. Atsakovas turėjo žemės ūkio techniką, dirbo žemę (duomenys neskelbtini), techniką laikė (duomenys neskelbtini). Ten atliktas remontas neregistruotas Nekilnojamo turto registre. Tėvai sprendė, kad pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovui, o ieškovei atitenka (duomenys neskelbtini), sodyba. Toks buvo faktinis naudojimas. Mano, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti nedalinamas, o paliekamas abiem bendrasavininkams kaip ir iki šiol. Ieškovei atitektų sklypo dalis, kur yra pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), o atsakovui kita dalis, kur vykdoma žemės ūkio veikla. Kompensacijos ieškovei negalėtų išmokėti, nes turi įsiskolinimų, nedirba, pensijos negauna. Turi kito nekilnojamo turto, tačiau jį valdo žmona ir dukra, nežino, kokias pajamas gauna iš nekilnojamo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimu atsakovo M. P. patikslintą priešieškinį atmetė, o ieškovės A. K. patikslintą ieškinį patenkino ir nusprendė: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir šį turtą priteisti nuosavybėn ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės šio turto vertės kompensaciją – 24 850 Eur; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir šį turtą priteisti nuosavybėn atsakovui, o ieškovei A. K. priteisti iš atsakovo M. P. šio turto vertės kompensaciją – 37 300 Eur; atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo priteisti ieškovei 12 450 Eur kompensaciją. Be to, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 6 285,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; Lietuvos Respublikos valstybei iš atsakovo 220 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus bei grąžino ieškovei iš teismo depozitinės sąskaitos 260 Eur, sumokėtus už teismo ekspertizės atlikimą.
8.1. Teismas sprendė, jog šios bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą vertinti, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas. Visų pirma, ginčo šalims priklauso po 1/2 dalį namų valdų, su gyvenamaisiais namais – vienbučiais pastatais. Atidalinti šalims po 1/2 dalį statinių ir žemės sklypų natūra nebūtų adekvatu nei techniniu, nei praktiniu, nei efektyvaus naudojimosi aspektais, nebūtų išvengta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai, su tuo sutinka ir šalys. Antra, dėl konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra taip pat būtų itin komplikuotas. Pažymėtina, kad tarp šalių yra kilę nesutarimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo. Pastato nuomos skelbimas patvirtina, kad atsakovas siekia sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), išnuomoti, nors naudojimosi tvarka minėta sodyba nėra nustatyta. Tuo tarpu ieškovė nesutinka su nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimu.
Atsiliepimas
8.2. Teismas nustatė, kad atsakovo pozicija dėl ginčo turto atidalijimo būdo nebuvo nuosekli, tai yra nors atsakovas pirminiame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, nurodė, kad būtent jis pageidauja naudotis sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), tačiau vėlesnio proceso metu atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriame iš esmės sutiko su ieškinyje nurodyta turto padalinimo tvarka, tačiau nesutiko su prašomu priteisti kompensacijos dydžiu. Galiausiai, atsakovas savo priešieškinį patikslino, atsisakydamas priešieškinio reikalavimo padalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, kad žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), galima naudotis bendrai, reikalavimo šį sklypą padalinti natūra bei parengto atidalijimo plano (projekto) neteikė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus – jo negalima padalinti natūra iš esmės nesumažinant galimybių juo naudotis ir nesukeliant neproporcingos žalos turto paskirčiai. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), didelę dalį užima vandens telkinys, kuris, kaip pripažino šalys, didina minėto sklypo vertę. Be to, žemės sklype esančių pastatų vertę ir patrauklumą didina statinio savybė – pirtis, kurios padalinti natūra taip pat nėra galimybių. Tuo tarpu turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas kaip vieno buto gyvenamasis namas, turi vieną sanitarinį mazgą, vieną ir vientisą šildymo, kanalizacijos, vandentiekio sistemą, gyvenamojo namo plotas yra 77,68 kv. m, gyvenamajame name yra įrengtas tik vienas elektros, dujų, vandens apskaitos skaitiklis. Nors atsakovas nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi pastatai būtų galima nesidalinti, o naudoti jį toliau bendrai, t. y. ieškovei naudojant sklypo dalį, kurioje stovi pastatai, o atsakovui – likusią dalį, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju šalims priklauso po 1/2 minėto sklypo. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas neatitinka ginčo turto bendrasavininkių idealiosios turto dalies dydžio. Teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), forma yra artima taisyklingam stačiam trikampiui, jo įstrižainė ribojasi su (duomenys neskelbtini). Šiauriniame sklypo kampe išdėstyti gyv. valdos pastatai, kiemas ir sodas bei įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini), todėl minėtas žemės sklypas turi tik vieną įvažiavimą, kuris ribojasi su namų valda.
8.3. Teismas taip pat sprendė, kad būtent ieškovė turi didesnį interesą naudotis turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadangi čia gyvena nuo 2010 m., nuo 2022 m. šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, šio turto adresu yra deklaruota dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovė šį turtą prižiūri, moka mokesčius, minėtą turtą draudžia, yra atlikusi gyvenamojo namo remontą, ūkininkauja. Nors ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prastos būklės, jai gyvenant (duomenys neskelbtini), nebuvo remontuojamas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini), teritorijoje esantys statiniai yra faktiškai naudojami ūkio veikloje, juose stovi ūkio technika. Atsakovas namų valda, (duomenys neskelbtini), nesinaudoja, yra kelis kartus ten nakvojęs. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino visas faktinio naudojimo aplinkybes, kad į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas atvykdavo savaitgaliais iki 2021 m., nes gyvena Vilniuje. Nuo paveldėjimo atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) turto valdytojas, o ieškovė tuo turtu nesirūpino, nes rūpinosi tėvų sodyba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pastatai buvo naudojami kaip poilsiavietė, ją atsakovas įrengė už savo lėšas. Ieškovei atiteko tėvų namas ir ji ten dirbo, o atsakovui atiteko (duomenys neskelbtini) pastatai. Faktiškai buvo pasidalintas turtas, tik nebuvo pasidalinta žemė. Anot atsakovo, būtent už jo šeimai priklausančias lėšas buvo įsigyta ir įrenginėjama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas aplinkybės, jog jis ginčo turtą įsigijo tik jis pats ir už savo pinigines lėšas plačiau neįrodinėjo. Pats atsakovas gyvena Vilniuje, turi pastovią gyvenamąją vietą, kito nekilnojamo turto, yra pensininkas, kaip nurodė teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) paskutinė kartą lankėsi 2021 m. Anot teismo, atsakovo interesas valdyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nevertintinas kaip labai svarbus. Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimai pagrindžia, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi ilgalaikė faktinė turto naudojimo tvarka – iš esmės šalys pasiskirstė turtą būtent tokiu būdu, kokio ir prašo ieškovė, o atsakovas neturi svarbaus intereso naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
8.4. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė kitokio ir tinkamai parengto turto atidalijimo projekto, į tai, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, į tai, kad ginčo sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat nėra ir atsakovo gyvenamoji patalpa, o joje gyvenamąją vietą deklaravusi ieškovė su nepilnamečiais vaikais, įvertinus ir aplinkybę, jog ginčo pastatai – gyvenamieji namai, yra vienbučiai gyvenamieji namai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės racionaliai ir protingomis sąnaudomis kitaip atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose esančius gyvenamuosius namus su jų priklausiniais, dėl ko yra pagrindas spręsti turto atidalinimo, išmokant kompensaciją, klausimą. Be kita ko, teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju negalima atidalinti tam tikrų nekilnojamojo turto objektų dar ir dėl to, kad jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės. Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas, nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių, kad minėti pastatai yra savavališka statyba ir negali būti įteisinti, neįrodinėjo.
8.5. Pasisakydamas dėl turto rinkos vertės, įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas nurodė, kad nesivadovauja teismo eksperto M. K. rašytine konsultacija dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės, kurioje konstatuota, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, ekspertinio tyrimo atlikimo datai 2024 m. liepos 16 d. yra 154 000 Eur, taip pat, nesivadovauja atsakovo pateikta UAB „Turto valdymas“ Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. TVN24009, kurioje konstatuota, kad nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju ir atkuriamųjų kaštų metodu (statinio atkuriamoji statybinė vertė), turto vertės nustatymo dieną 2024 m. gegužės 16 d. yra 76 000 Eur. Teismas sprendė, jog nustatant minėtų nekilnojamojo turto objektų rinkos vertę nėra pagrindo vadovautis atkuriamųjų kaštų metodu. Konkrečiu atveju, jeigu turto vertė būtų nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, ji negalėtų būti traktuojama turto rinkos verte, nes vertės skaičiavimai išlaidų (kaštų) metodu grindžiami nekilnojamojo turto sukūrimo sąnaudų nustatymu, o ne laisvoje nekilnojamojo turto rinkoje fiksuotais analogiško ar panašaus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriais. Šis metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai laisvoje rinkoje parduodamų nekilnojamojo turto objektų vertei, kai lyginamuoju ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma, tačiau minėtas turtas šių kriterijų neatitinka. Be to, M. K. rašytinę konsultaciją dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės pateikė negalėdamas pateikti į apžiūrimą turtą, kas taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti pateiktą konsultaciją. Teismas nurodė, kad taip pat neturi pagrindo vadovautis MB „Bonada“ pateikta turto vertinimo ataskaita, kadangi MB „Bonada“ nevertino ir neatsižvelgė į žemės sklype esantį tvenkinį. Pažymėjo, kad MB „Bonada“ turto vertinimo ataskaitoje pasirinkti šie lyginamieji nekilnojamo turto objektai: lyginamasis objektas Nr. 1, kurio pardavimo kaina 25 000 Eur (parduota 2023 m. sausio mėn.), lyginamasis objektas Nr. 2, kurio pardavimo kaina 134 000 Eur (parduota 2022 m. gruodžio mėn.), lyginamasis objektas Nr. 3, kurio pardavimo kaina 24 500 Eur (parduota 2021 m. lapkričio mėn.). Tuo tarpu iš ekspertizės akto matyti, kad pasirinktų lyginamųjų objektų pirkimo–pardavimo sandoriai vyko 2023 m. gruodžio mėn., 2024 m. balandžio bei rugpjūčio mėn. Teismas nurodė, jog, įvertinęs aukštą kelerių pastarųjų metų infliacijos lygį šalyje bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateiktoje MB „Bonada“ vertinimo ataskaitoje sandoriai dėl dviejų iš trijų lyginamųjų objektų buvo sudaryti 2021–2022 m., vertina, kad ekspertizės akte nurodyta turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra tikslesnė, nes atidalinant ir sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši turto rinkos vertė yra panaši į viešai skelbiamą vidutinę rinkos vertę, pagal 2025 m. atliktą masinį vertinimą (75 400 Eur). Teismas nenustatė pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), verte. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta šio turto vertė – 49 700 Eur, įvertinus atlikto vertinimo laiką, iš esmės neprieštarauja ir ieškovės pateiktai eksperto M. K. rašytinei konsultacijai dėl turto vertės jo nustatymo dienai 2024 m. rugpjūčio 30 d. (41 000 Eur). Teismo vertinimu, iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas, atlikdamas ginčo turto rinkos vertės ekspertizę, atsižvelgė į individualias turto savybes, turto būklę, nustatydamas turto vertę. Ekspertui ekspertizės akte aprašius rinkos vertės nustatymo procesą, lyginamųjų objektų atrankos kriterijus ir pateikus išsamius turto vertės skaičiavimus, teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti eksperto išvada dėl turto rinkos vertės ar nevertinti jos kaip įrodymo, patvirtinančius realią ginčo objektų rinkos vertę.
8.6. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl neturėjimo galimybės išmokėti kompensaciją. Teismas vertino byloje esančius įrodymus, be kita ko, duomenis iš VĮ Registrų centro, iš kurių nustatė, kad atsakovui priklauso butai, adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), ieškovės teismui pateiktus duomenis, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas trumpalaikei nuomai, jame suformuoti 4 savarankiški apartamentai, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie atsakovo ir jo sutuoktinės pateiktas metines pajamų deklaracijas. Teismas sprendė, kad atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis yra gera, atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra naudojamas nuomos verslui, iš kurio yra gaunamos pajamos, pakankamos kompensacijos sumokėjimui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutiko, jog kompensacijos sumokėjimas būtų išdėstomas tam tikram laiko tarpui. Be to, iš preliminarios sutarties bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra siekiama parduoti, todėl iš parduoto turto gautos lėšos taip pat galės būti panaudotos kompensacijos sumokėjimui.
8.7. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, bei sprendė, kad atsižvelgiant į bylos trukmę (buvo rengiama 11 posėdžių), atsakovo procesinį elgesį, advokatės ir jos padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga; mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Teismas taip pat vertino, kad ekspertizės išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, nes siekiant atidalinti turtą, priteisiant vienam iš bendrasavininkų piniginę kompensaciją, buvo būtina nustatyti turto vertę. Ieškovė byloje sumokėjo 1 200 Eur užstato išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ekspertizės atlikimo panaudota 940 Eur, neišmokėtos lėšos, tai yra lėšos likusios teismo depozitinėje sąskaitoje – 260 Eur, grąžintinos ieškovei. Teismas taip pat sprendė, kad atmetus priešieškinį, 220 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas, iš atsakovo priteisiamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas M. P. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalijimo tik ieškovei atmesti; visą nekilnojamąjį turtą su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, minėtą turtą vertinat 74 600 Eur bei atsakovui sumokant 74 600 Eur kompensaciją; šalių tėvų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei bei trečiajam asmeniui – J. K., atsakovui sumokant pusę minėtos sodybos vertės, t. y. 39 366 Eur kompensaciją. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
9.1. Pažymi, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras turtinis vienetas ir yra žemės ūkio paskirties. Žemės plotas yra 3,52 ha, todėl gali būti naudojamas tokioje būsenoje kaip yra, t. y abiejų naudotojų. Minėtas žemės sklypas yra ne vienintelis priklausantis bylos šalims, dar tokių bendrų sklypų yra likę ir tame pačiame kaime ir (duomenys neskelbtini). Vienintelis šio sklypo išskirtinumas yra tik tai, kad jis yra arčiausiai ieškovei, bet minėta aplinkybė neužkerta kelio naudotis šiuo sklypu ir atsakovui, nes tai yra vienintelis daiktas, kas dar liko iš tėvų sodybos. Teigia, kad minėto sklypo priskyrimas tik ieškovei iš atsakovo atima galimybę naudotis ir dar tėvų sodyboje likusiu vieninteliu daiktu statiniu, priestatu prie garažo 3G1/P, kuris liko teismo nepadalintas ir kurio dalis dar ir po šio teismo sprendimo priklauso atsakovui ir dėl kurio padalijimo yra ieškovės atsisakymas, priimtas teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi. Minėto pastato egzistavimą patvirtino ir teismo skirta ekspertizė bei kadastrinė byla, kurių teisėtumu nesuabejojo teismas. Todėl ir šio pastato egzistavimui ir jo aptarnavimui reikalingas žemės sklypas, kurį iš atsakovo atėmė teismas skundžiamu sprendimu. Teismo argumentas, kad minėtas sklypas neturi kito įvažiavimo, yra tik šališkos ir suinteresuotos teisėjos eilinis pramanas, neatitinkantis tiesos ir faktinės padėties, nes minėtas sklypas yra trikampio formos ir ties ilgąja jo kraštine eina lauko kelias, iš kurio nesunkiai galima patekti į minėtą sklypą ties jo kampu, kur dar yra likęs suformuotas akmenų bei kitokių atliekų sąvartynas, kuriuo naudojasi visi aplinkiniai gyventojai. Įvažiavimas yra ir minėto sklypo viduryje, kur buvo įvažiuojama, kai šiuo sklypu naudojosi bylos šalių dėdė A. K., kai minėto sklypo dalis priklausė jam. Mano, kad teismas nesilaikė ir visuotinai pripažintos teismų praktikos, kurioje pirmoje vietoje yra esamo daikto padalijimas, o ne jo atėmimas iš teisėto savininko ir jam „teisingos“ kompensacijos išmokėjimas.
9.2. Atkreipia dėmesį, kad tėvų sodyboje esantys pastatai, yra pastatyti ne vienos ieškovės. Minėtų pastatų statybos ir tėvų namo renovacijos metu ieškovė buvo santuokoje su J. K., todėl minėti pastatai priklauso ir jam, nors pastaruoju metu jis kartu su ieškove ir negyvena. Ieškovė kartu su sutuoktiniu be jau minėto gyvenamojo namo remonto, tėvų sodyboje pastatė du naujus pastatus – tvartą, kurio plotas daugiau kaip 200 kv. m (ūkinį pastatą) ir stoginę. Minėti pastatai buvo pastatyti ne ant vėjo nugriauto kluono pamatų, bet visiškai naujai, nes toje vietoje jokių pastatų, kurie būtų teisiškai inventorizuoti ir įregistruoti, nebuvo. Jokių dokumentų, pagrindžiančių minėtas statybas bei turėtas išlaidas, ieškovė nepateikė, todėl minėti pastatai laikytini abiejų sutuoktinių A. K. ir J. K. bendra nuosavybe, nes tuo metu jie jau buvo santuokoje; nors minėtų pastatų ir nėra Nekilnojamojo turto registre, bet jie sudaro tėvų sodybos esmę bei vertę.
9.3. Kritiškai vertina teismo poziciją ir dėl turto vertės nustatymo. Pažymi, kad teismo skirtą ekspertizę atliko niekieno neįgaliotas ir nežinomas asmuo (UAB „Verslo klasė NT“). Joje yra ir kitų netikslumų bei įstatymų pažeidimų, kurie nesuderinami su paprasčiausia logika ir sveiku protu, kurie minėtą ekspertizės išvadą daro nepakankamai aiškia bei neišsamia, todėl buvo prašoma teismo skirti papildomą ekspertizę.
9.4. Atkreipia dėmesį, kad vertinant tėvų gyvenamąjį namą, kaip lyginamieji objektai buvo pasirinkti rąstiniai namai, statyti 1959–1987 m., nors tėvų namas buvo pilnai rekonstruotas 2011 m. ir į jį buvo investuota 51 126,14 Eur. Kelia klausimą, kodėl nebuvo įtraukti lyginamieji objektai, statyti arba renovuoti 2010–2011 m., kurie turėtų panašias inžinerines sistemas. Ekspertizėje nebuvo įvertintas ūkinis pastatas – tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 2011 m., kurio statybos kaina buvo 44 400 Eur sutinkamai su ieškovės pateiktą kadastrinių matavimų byla. Nenurodyta kitų statinių (kiemo statinių, stoginės) rinkos vertė, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalis. Atkreipia dėmesį į ekspertizės akte pateiktus skaičiavimus, abejodamas nurodytų verčių teisingumu. Pažymi, kad ekspertizėje buvo nustatyta, kad visas tėvų sodybos kompleksas (gyvenamasis namas, tvartas, žemės sklypas) yra vertas tik 47 000 Eur, kai į objektą buvo investuota daugiau nei 106 526 Eur, su jau name buvusiomis sienomis, lubomis, stogu (51 126 Eur namo remontas+ 44 400 Eur tvarto pastatymas+ 11 000 Eur žemės sklypas + namo sienos, lubos, metalinis stogas). Ekspertizės akte nebuvo aiškiai nurodyta, kaip buvo pritaikyti lyginamieji metodai pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 19 punkto reikalavimus bei lyginamojo metodo pataisos (vietos, laiko, būklės skirtumai) buvo atliktos netinkamai ir nepilnai pagrįstai. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad teismas paskyrė papildomą ekspertizę tik tėvų sodybai, kuri liko neatlikta, vadinasi, net teismui buvo neaiški minėtos sodybos vertė, bet tai nesutrukdė priimti skundžiamą sprendimą. Tuomet tėvų gyvenamojo namo vertė 8 240 Eur sutinkamai su VĮ Registrų centro duomenimis + 51 126 Eur namo remontas, kuris neregistruotas VĮ Registrų centre, + naujas tvartas, kurio pastatymas kainavo 44 400 Eur, kurio vertė 20 000 Eur ir žemės sklypas 11 900 Eur, ir gaunasi, kad visos tėvų sodybos vertė yra 91 266 Eur arba 79 366 Eur be žemės sklypo, bet ne 49 200 Eur, kaip nustatyta teismo ekspertizės metu. Pažymi, kad minėtą tėvų sodybos vertę patvirtina ir šalia, tai yra už kelio tame pačiame kaime ir toje pačioje, (duomenys neskelbtini) 2025 m. parduotas velionio bylos šalių dėdės A. K. gyvenamasis namas už 50 000 Eur, kuris yra nesuremontuotas ir nerenovuotas ir be naujo tvarto.
9.5. Dėl (duomenys neskelbtini) namo vertinimo trūkumų, atkreipia dėmesį, kad namo pusrūsio (33,8 kv. m) arba minėto namo pirmo aukšto plotas (33,8 kv. m) nebuvo įtrauktas į gyvenamojo namo vertės skaičiavimus, nors ši patalpa užfiksuota ekspertizės nuotraukose. Minėta patalpa nėra inventorizuota ir įtraukta į inventorizacinę bylą. Todėl ir eksperto apskaičiuota kaina neatitinka tikrovės, nes vertinamo namo bendras plotas yra ne 560,32 kv. m, bet 594,12 kv. m, ir jo nustatyta kaina ne 74 600 Eur (560,32x133,09 (koreguotas kainos vidurkis), bet turėtų būti 79 000 Eur. Taip pat pažymi, kad pasirinkti lyginamieji objektai yra miesteliuose arba išvystytose gyvenvietėse (pvz., Stakliškėse), nepagrindžiant, kaip tai daro įtaką vertinamam objektui, esančiam izoliuotoje kaimo vietovėje. Todėl lyginamieji objektai buvo parinkti nesilaikantis Turto ir verslo vertinimo metodikos 9 punkto, numatančio, kad lyginamieji objektai turi būti panašios geografinės vietovės ir infrastruktūros. Be to, nebuvo tinkamai patikrinta lyginamųjų objektų charakteristika, įskaitant jų fizinę būklę, infrastruktūrą ir geografinę vietovę. Nebuvo įvertinta (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo prasta fizinė būklė (išdužę langai, apipelijusios sienos, drėgmės žala padaryta namo grindims, luboms, sienoms), kaip tai matyti ekspertizės metu darytose nuotraukose. Šios aplinkybės buvo netinkamai įtrauktos į nuvertėjimo apskaičiavimus. Be to, ekspertas neįvertino tvenkinio, kuris pagal ieškovės teiginius yra išskirtinis ir vertingas. Šis trūkumas atitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimą įvertinti visus vertę lemiančius veiksnius. Ekspertas neatsakė į kiekvieno konkretaus statinio vertės klausimus, kaip to reikalavo teismo pavedimas, kuris buvo suformuotas nutartyje skirti ekspertizę, todėl nėra ir atskirų objektų verčių, kaip pavyzdžiui tvenkinio vertės. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 3 dalies reikalavimą atsakyti į visus užduotus klausimus. Mano, kad ekspertas galimai turėjo interesų konfliktą, kuris galėjo paveikti objektyvumą, nes, pavyzdžiui, atsakovo paklaustas, ar pažįsta advokatę R G., net keletą dienų galvojo, kol atsakė, kad net ir atsakovą apkaltino, kad jis uždavinėja provokuojančius klausimus. Be to, ir susitikimo metu su atsakovu elgėsi arogantiškai ir iššaukiančiai ir jau vienas apžiūrinėjo statinius ir kitą turtą, esančius (duomenys neskelbtini), nors numatytas susitikimo laikas dar ir nebuvo atėjęs ir ekspertizės išvadoje akivaizdžiai melavo ir sakė netiesą apie atsakovo dalyvavimą. Be to, į ekspertizės atlikimą minėtas ekspertas įtraukė pašalinį asmenį UAB „Verslo klasė NT“. Pažymi, kad nuo minėtos ekspertizės atlikimo praėjo nemažai laiko, nes ekspertizė buvo atlikta 2024 m. pabaigoje, o šiandienai visiškai neaišku, kokią vertintų objektų būklė, ypač gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kai minėtas namas jau metus stovi su išdužusiais langais ir kiauru stogu ir neaišku, kaip ši vasara, kuri buvo pakankamai lietinga ir drėgna, paveikė ir kokiu mastu minėtą objektą, nors skundžiamame sprendime ir teigiama, kad būtina nustatyti turto vertę, bendros nuosavybės pasibaigimo metu. Kritiškai vertina teismo poziciją, kad objekto, esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė yra panaši į viešai skelbiamą vidutinę rinkos vertę, pagal 2025 m. atliktą masinį vertinimą (75 400 Eur). Atkreipia dėmesį, kad minėtas vertinimas atliktas ne 2025 m., bet vertė nustatyta 2021 m. sausio 1 d. Ir projektinė mokestinė vertė nuo 2026 m. sausio 1 d. ir yra gyvenamojo namo vertė 51 500 Eur, žemės sklypo – 12 300 Eur, ūkinio pastato 1 690 Eur, tad viso objekto vertė yra 65 490 Eur, ir nėra panaši į ekspertizės metu nustatyta vertę 74 600 Eur, kas atsakovui yra didelė ir reikšminga suma. Nurodo, kad už minėtą vertę, t. y. už 74 600 Eur, siūlo priteisti minėtą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei, nes ji turi pakankamai pajamų savo daliai išmokėti, nes jai ir taip priklauso pusė minėto objekto, kuris įvertintas ir jos pasirinktų ekspertų ir jai tinkama kaina. Juo labiau, kad ir šalimai minėto objekto ieškovei jau priklauso ar kitu pagrindu ieškovė naudojasi ir žemės sklypu bei upeliu, kuris įteka į minėtą tvenkinį.
9.6. Nurodo, kad nesutinka ir su kitais skundžiamo sprendimo teiginiais. Netiesa, kad atsakovas nesinaudojo tėvų sodyba, nes minėtoje sodyboje dar ir dabar yra saugojami jam priklausantys daiktai, nurodyti priešieškinyje ir kituose teismo dokumentuose, ir jis siekė savo dalį minėtos sodybos išnuomoti, nors teismas tai skundžiamame sprendime kažkodėl vertino neigiamai, kas, anot atsakovo, tik dar kartą patvirtina teisėjos šališkumą šioje byloje. Be to, visiškai neaišku, kodėl buvo atmestas atsakovo priešieškinis, kai teismas jį tenkino ir padalijo turtą tarp šalių. Kelia abejonę, ar tai nėra susiję su teismo išlaidomis, kai ieškovei buvo priteistos visos jos turėtos išlaidos, net ir nepagrįstos. Taip pat nurodo, kad nepasikeitė jo turtinė padėtis ir atsakovas neturi galimybės sumokėti didesnio žyminio mokesčio, negu 150 Eur, nes jo visas turtas yra bendras su ieškove, o piniginės lėšos, gautos 2022 m., jau seniai išleistos, išsamus pajamų paskaičiavimas dėl 2024 m. gautų pajamų, jau pateiktas teismui kartu su skundu dėl teisėjos nušalinimo bei baudos dėl to skyrimo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė A. K. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.
10.1. Pažymi, jog iš esmės didžioji apeliacinio skundo argumentų dalis pirmą kartą buvo nurodyta tik apeliacinės instancijos teismui, tokiais atsikirtimais negrindžiant savo pozicijos pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, tik apeliaciniame skunde yra pirmą kartą nurodyta aplinkybė, kad į (duomenys neskelbtini) sodybą įdėta 106 526 Eur, tokių duomenų nepagrindžiant absoliučiai jokiais įrodymais. Taip pat naujai nurodoma aplinkybė, jog vienas iš pastatų šioje sodyboje, pasirodo, lieka atsakovo nuosavybėje ir jam reikia žemės šio statinio eksploatavimui. Be to, tik apeliacinės instancijos teisme nurodyta aplinkybė apie būtinybę dalinti šį žemės sklypą, nes egzistuoja galimybė pateikti į sklypo dalis keliu. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas neteigė, jog (duomenys neskelbtini) turto teismo ekspertizė atlikta netinkamai, nes netinkamai inventorizuotas pastato bendrasis plotas ir t.t. Todėl spręstina, kad savo pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas kelia visiškai naujus reikalavimus (argumentus), kurie nebuvo kelti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Mano, jog atsakovo procesinis elgesys pasižymėjo ir pasižymi akivaizdžia nepagarba teismui ir civilinio proceso principams.
10.2. Nurodo, kad atsakovo kaip bendraturčio procesinė ir materialinė pozicija buvo itin nenuosekli ir nesąžininga, viso teisminio proceso metu jis ją nuolat keitė, o apeliaciniame skunde yra išreikšta tokia pozicija, kurios atsakovas neteikė pirmosios instancijos teismui. Atsakovo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 12 d. priešieškinis patvirtina, kad jis pageidavo iš esmės analogiško turto atidalijimo varianto, kaip kad teismo prašė atidalinti turtą ieškovė (ir koks yra priimtas teismo sprendimas, dėl kurio yra teikiamas apeliacinis skundas), taigi, šalių pozicijos dėl turto tarpusavio pasidalijimo būdo (pasiskirstymo) pilnai sutapo. Proceso eigoje išsiskyrė tik šalių pozicijos, susijusios su turto verte ir kompensacijos dydžiu. Pažymi, jog ginčui itin svarbu tai, kad nei vienas iš bendraturčių nereikalavo atidalinti turto natūra ar nustatyti naudojimosi objektais tvarkos, kas iš esmės patvirtina, jog toks atidalijimas ar naudojimosi tvarkos nustatymas nėra įmanomas.
10.3. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas savo poziciją pakeitė ir prašo ieškovei priteisti visą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo dalinamas šioje byloje, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį turtą. Pažymi, kad atsakovo pateiktas naujas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui negali būti tenkinamas ne tik dėl proceso reikalavimų nesilaikymo, bet ir todėl, jog jis yra neįgyvendinamas – ieškovė neturi jokių finansinių galimybių išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už du nekilnojamojo turto objektus, kurių vieną iš jų (duomenys neskelbtini) naudojo ir naudoja atsakovas, o ieškovė su šiuo turtui neturi absoliučiai jokio faktinio/teisinio ryšio. Mano, kad teismo išvados atitinka teisminėje praktikoje įtvirtintus reikalavimus: teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog konfliktiški šalių santykiai yra vienas pagrindinių kriterijų dėl turto atidalijimo, nenustatant naudojimosi juo tvarkos. Akcentuoja, kad atsakovas teisme pilnai pripažino ilgalaikę faktinę naudojimosi turtu tvarką – iš esmės šalys, mirus tėvams, pasiskirstė turtą būtent tokiu būdu, kokio ir prašė teisme ieškovė, t. y. ieškovė teismui pateikė reikalavimą paveldėtą turtą atidalinti būtent tokiu būdu, kuris atitiktų nusistovėjusį jo naudojimą – ieškovei, ilgą laiką gyvenusiai ir iš esmės pagerinusiai namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), sudarant galimybę ir toliau ten gyventi, o atsakovui, turinčiam gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, sudarant galimybę savo nuožiūra naudoti (ar net nuomoti) statinius, esančius (duomenys neskelbtini).
10.4. Kritiškai vertina apelianto poziciją, kad teismas privalėjo atmesti reikalavimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja pirmosios instancijos teisme atitinkamą proceso laikotarpį reikštai jo pozicijai, kuria jis, kaip ir ieškovė, prašė šį žemės sklypą priteisti ieškovei. Be kita ko pažymi, jog šio žemės sklypo teisinis ir faktinis ryšys su pastatais (duomenys neskelbtini), kurie buvo priteisti ieškovei (šioje dalyje teismo sprendimas apeliacine tvarka nėra skundžiamas), patvirtina, jog šis žemės sklypas nėra dalus, jis yra skirtas ieškovei teismo sprendimu priteistiems statiniams eksploatuoti. Be to, kaip kad nustatė teismas, kaime gyvena būtent ieškovė, su šeima, besiverčianti žemės ūkio veikla, žemės sklypą ir statinius ant minėto žemės sklypo naudoja taip pat išimtinai ieškovė, atsakovas nuolat gyvena Vilniuje ir su žemės ūkio veikla ryšio neturi. Atkreipdama dėmesį į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai, pažymi, jog kaimo vietovėje prie statinių ieškovei turi priklausyti ne mažesnis kaip 2 ha žemės sklypas kaip namų valdos žemės sklypas. Nors žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra didesnis nei nurodytas plotas, vienok, jis visas yra naudojamas namų valdos tikslais.
10.5. Nurodo, jog sutinka su teismo pozicija dėl neregistruotų statinių teisinės priklausomybės. Pažymi, jog visi statiniai, tiek gyvenamasis namas, tiek ir visi jo priklausiniai – ūkinės paskirties pastatai yra sudėtinė namų valdos, (duomenys neskelbtini), dalis. Ši aplinkybė grindžiama tiek teisės normomis, nustatančios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinį ryšį, tiek ir faktiniais bylos duomenimis. Akcentuoja, kad vertinant turtą (duomenys neskelbtini), ir nustatant tarpusavio kompensacijų dydį, buvo vertinti visi namų valdoje esantys statiniai, neišskiriant nei vieno, kuris galėtų be jokio teisinio pagrindo priklausyti kitam asmeniui (šiuo atveju atsakovui). Už visus šiuos statinius (įskaitant ir tą, kuris, anot atsakovo, liko jo nuosavybėje, atsakovui yra priteista pusės minėto turto vertės kompensacija už atsakovo turto dalį). Kritiškai vertindama apelianto nurodytus argumentus, ieškovė sutinka su teismo išvadomis dėl turto rinkos vertės, taip pat dėl atsakovo galimybės išmokėti kompensaciją. Be kita ko laiko nepagrįstais ir atsakovo argumentus, jog teismas privalėjo turtą priteisti ne tik ieškovei, bet ir jos sutuoktiniui. Pažymi, jog atsakovas neturi įgalinimų atstovauti ieškovės sutuoktiniui, tarp ieškovės ir jos sutuoktinio ginčo dėl pagerinimų į asmeninį ieškovės turtą nėra, jei jie ateityje atsiras, galės būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, be atsakovo pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo atsakovo priešieškinis buvo atmestas, o ieškovės ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo buvo patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, priklauso po 1/2 dalį nekilnojamasis turtas, registruotas Nekilnojamojo turto registre, be kita ko: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. sugriuvo), pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. sugriuvo), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. sugriuvo); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra ir kitų pastatų, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Šalims nesutariant dėl bendros dalinės nuosavybės ir ieškovei kreipusis į teismą dėl minėto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, iš esmės siekiant, kad ieškovei nuosavybės teise atitektų ginčo nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui – nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), atitinkamai už abiem priklausančią 1/2 nekilnojamo turto dalį priteisiant kompensacijas, o atsakovui pareiškus byloje priešieškinį, iš esmės nesutinkant su ieškovės prašomomis nustatyti nekilnojamojo turto objektų vertėmis, kompensacijos dydžiais, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį laikė pagrįstu ir jį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Apeliantas priimtą teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, kritikuodamas byloje atliktą įrodymų vertinimą, akcentuodamas atliktos ekspertizės trūkumus, nesutikdamas su teismo priteistos kompensacijos dydžiu, ir kt. Visgi, įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.
16. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė informaciją iš VĮ Registrų centro duomenų („Mokestinės vertės paieška pagal nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį“), dėl vieno iš byloje aptariamų ginčo statinių vertės, kurioje (toje informacijoje) nurodyta turto mokestinė vertė 2021 m. sausio 1 d., projektinė mokestinė vertė 2026 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aptariamu atveju, apeliantas šio įrodymo neprašė priimti, o apeliacinės instancijos teismas ir nemato tam pagrindo, šio įrodymo pateikimo būtinybė nenustatyta, todėl jį atsisakytina priimti. Tuo pačiu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimi teismas ir taip turi teisę naudotis CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. O jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje be to pripažįstama, kad atidalijimo teisė yra absoliuti, tai yra asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
18. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į įrodinėjimo svarbą ir pagrindinius principus civiliniame procese. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, išaiškinta, kad bendraturčiui, siekiančiam atidalijimo, tenka pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
19. Aptariamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas, dėl ko taikytas atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas, ir su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Šalių byloje pateikti duomenys, jų pačių parodymai iš esmės patvirtina, kad ginčo turtas, būtent ta apimtimi, kuria ir prašo priteisti ieškovė kiekvienam iš bendraturčių, faktiškai šalių ir yra naudojamas. Būtent, kaip nustatyta ir ginčijamame sprendime, ieškovė jau maždaug nuo 2010 m. su šeima gyvena likusioje tėvų sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. su vaikais ten yra deklaravusi gyvenamąją vietą, šiuo nekilnojamuoju turtu rūpinasi, moka mokesčius, sodyboje esančius statinius naudoja savo ūkio veikloje. Byloje iš esmės nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ieškovas minėtame gyvenamajame name negyvena, sodyba su kitais jame esančiais pastatais ir žemės sklypu nesinaudoja. Atsakovas tuo tarpu nuo pat paveldėjimo pradžios buvo faktinis nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), valdytojas, o ieškovė, priešingai, tuo turtu niekada nesirūpino.
20. Be anksčiau paminėtos teismų praktikos, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti, dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
21. Nagrinėjamo ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo byloje reikštą poziciją, kuri, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nebuvo vienareikšmė ir nuosekli, vienu metu procese (atsiliepime į ieškinį) akcentuojant savo interesą naudotis tėvų sodyba, vėliau, pateiktame priešieškinyje jau iš esmės sutinkant su ieškovės nurodyta turto padalinimo tvarka, vėliau dar atsisakant ir priešieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo, išreiškiant poziciją, kad šis žemės sklypas neturėtų būti dalijamas, o paliekamas abiem bendrasavininkams, ieškovei dalis su pastatais, atsakovui kita dalis. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, o teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, ir kt.). Šiuo gi atveju, atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas jokio reikalavimo minėtą sklypą padalinti natūra, parengto atidalijimo plano, ir pan. neteikė, nors visas procesines galimybes, be kita ko atsižvelgiant vien į teisminio ginčo laikotarpį (beveik 2 metai), tam turėjo. Ir nors savo apeliaciniame skunde, prašydamas šalių tėvų sodybą priteisti ieškovei (kartu su trečiuoju asmeniu), palaikė savo poziciją dėl aptariamo žemės sklypo palikimo naudotis abiem šalims, tačiau jokių objektyvių skundžiamo teismo procesinio sprendimo šioje dalyje (dėl minėto sklypo atidalijimo) nepagrįstumą patvirtinančių argumentų taip ir nepateikė, tokiais tinkamais argumentais nesant pagrindo laikyti deklaratyvius teiginius apie atimtą galimybę naudotis iš tėvų sodybos likusiu daiktu, kitus tame pačiame kaime ar gatvėje turimus sklypus, sodybos naudojimą ten laikant atsakovui priklausančius daiktus, ir pan. Kaip atmestini ir apelianto argumentai apie neva iš jo atimtą galimybę naudotis tėvų sodyboje likusiu teismo nepadalintu statiniu – priestatu prie garažo 3G1/P, nors tokių argumentų pats bylos nagrinėjimo metu net neteikė ir savo pozicijos tokiomis aplinkybėmis neįrodinėjo. O pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas dar 2025 m. birželio 13 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimo ieškovei papildomai priteisti atsakovui priklausančią 1/2 dalį priestato prie garažo 3G1/P atsisakymo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Taigi ir apeliacinėje instancijoje paminėti argumentai nevertintini ir dėl jų plačiau nepasisakoma. Atitinkamai, kaip ir dėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl įvažiavimo į aptariamą buvusios tėvų sodybos sklypą galimybių, apeliantui kritikuojant pirmosios instancijos teismo pastebėjimus dėl sklypo išdėstymo ir įvažiavimo į jį, kai bylos nagrinėjimo iš esmės metu savo reikalavimų ir atsikirtimų tokiomis aplinkybėmis atsakovas iš esmės vėlgi negrindė ir neįrodinėjo, be to, nesant ir pagrindo manyti, kad viso atlikto vertinimo kontekste šios aplinkybės galėtų turėti reikšmingą įtaką.
22. Įvertinus bylos duomenų visumą, be kita ko byloje nustatytas aplinkybes ir apie ginčo gyvenamųjų pastatų rūšį (vienbučiai pastatai), tarp šalių susiklosčiusius konfliktiškus santykius ir nesutarimus būtent dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, spręstina, kad pritaikytas ginčo turto atidalinimo būdas atitinka iki šiol egzistavusią faktinę turto naudojimo tvarką, užtikrina teisingos bendraturčių interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Be paminėto, aptartame kontekste atmestini ir apelianto apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai dėl turto, (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją, nors toks reikalavimas taip pat nebuvo reiškiamas bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat argumentai ir dėl dalies turto, (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovės sutuoktiniui, pažymint, kad šis asmuo yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, o jo ir ieškovės tarpusavio santykiai, bendros nuosavybės klausimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir šiais aspektais plačiau nepasisakoma.
23. Apeliantas taip pat kvestionuoja ir teismo sprendimu priteistos kompensacijos dydžio teisingumą, kritikuodamas teismo paskirto eksperto atliktą vertinimą ir jo išvadas. Tačiau ir šiuo aspektu teisėjų kolegija su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.
24. Pažymėtina, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant piniginę kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos piniginės kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Vienam iš bendraturčių priteisiama piniginė kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, kas reiškia, jog paprastai (pagal bendrąją taisyklę) kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės gavo natūra kitas bendraturtis, rinkos vertę. Todėl CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendraturčiui mokama kompensacija pinigais turi būti aiškinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais už jo iki atidalijimo turėtą bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tiek kaip bendraturčio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais už natūra po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgytąją turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
25. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato, kaip konkrečiai atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją pinigais būdu turi būti nustatoma daikto rinkos vertė. Tokiu atveju, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama teismo sprendimu, vienam iš bendraturčių išmokant piniginę kompensaciją, šalys teikia teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, o tokia vertė teismo nustatoma taikant CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
26. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei iš atsakovo priteistinos piniginės kompensacijos dydį, tinkamai vertino tuo metu byloje turimus įrodymus, pagrįstai remdamasis ne bylos šalių pateiktomis ekspertinio vertinimo išvadomis, vertinimo ataskaitomis (šiame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jų nekartojant), o teismo paskirtos ekspertizės aktu. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pavedus atlikti ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę, byloje buvo pateiktas Rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. 24-VKNT-12-19, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. gruodžio 19 d. yra 49 700 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2024 m. gruodžio 19 d. yra 74 600 Eur.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
28. Apeliantas kritiškai vertina teismo ekspertizės išvadą, įžvelgdamas, jo manymu, atlikto ekspertinio vertinimo trūkumus, lėmusius ir neteisingai nustatytą turto vertę, akcentuodamas neva netinkamai parinktus lyginamuosius pavyzdžius, nenurodžius kai kurių statinių (pavyzdžiui, kiemo statinių, stoginės, (duomenys neskelbtini) vertės, neįtraukus į vertinimą dalies namo patalpų (pusrūsio), (duomenys neskelbtini), tinkamai neįvertinus objektų fizinės būklės, ir pan., atkreipdamas dėmesį į nuo ekspertizės atlikimo praėjusį nemažą laiko tarpą. Pažymėtina, kad jau skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl atsakovo argumentų apie neįvertintą namo, (duomenys neskelbtini), pusrūsio plotą, tinkamai pastebėdamas, kad Nekilnojamojo turto registre bendras namo plotas nurodytas 560,32 kv. m, kas ir buvo vertinama skaičiuojant šio gyvenamojo namo rinkos vertę. Dėl atsakovo argumentų apie netinkamai parinktus lyginamuosius objektus, vertinamų objektų būklę, ir pan., atkreiptinas dėmesys, kad vertinimo metu konkrečiuose skaičiavimuose buvo taikomos pataisos, pavyzdžiui, pastato statybos metų įtakos įvertinimo pataisa, pastato inžinerinės įrangos įvertinimo pataisa, bendro ploto įtakos vertinimo pataisa, ir kt. Ekspertizės akte be kita ko pasisakyta ir dėl atsakovo minimo tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), pažymint, kad sklype esantis vandens tvenkinys be pastato rekonstrukcijos rekreacijai nėra tinkamas, jį panaudoti komercinei žvejybai ar žuvininkystės ūkiui įveisti yra per mažo ploto, numatant, kad vertinamas turtas bus vertinamas pagal esamą – gyvenamąją paskirtį, neanalizuojant alternatyvių turto panaudojimo galimybių, sklype esantis tvenkinys – kaip namų valdoje esantis vandens telkinys, o ne kaip pajamas galintis generuoti nekilnojamasis turtas. Be to, vertinimo metu buvo užfiksuoti ir minėti Nekilnojamojo turto registre neregistruoti statiniai (šios nutarties 14 punktas), kurie kaip galima spręsti iš ekspertizės akto (1.4 punktas) įėjo į vertinamo turto visumą, tarp jų ir minėtas priestatas prie garažo, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kt.
29. Taigi, įvertinusi į bylą pateiktos teismo paskirtos ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija nustatė, kad teismo ekspertizės akte yra aiškiai aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados apie turto rinkos vertės skaičiavimus, pateikti argumentai yra pakankamai nuoseklūs, nesudaro pagrindo juos laikyti prieštaringais ar prieštaraujančiais kitiems bylos įrodymams. Šiame kontekste atmestini ir apelianto argumentai dėl ekspertizę atlikusio neva nežinomo asmens. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, iš pateikto ekspertizės akto matyti, kad jį pasirašė UAB „Verslo klasė NT“ ekspertas V. G., kuriam jau minėta teismo nutartimi ir buvo pavesta atlikti ekspertizę.
30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentais dėl jo turtinės padėties, kaip galima suprasti taip kvestionuojant teismo sprendimą dalyje dėl atsakovo galimybės išmokėti kompensaciją. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas įvertino turimus duomenis iš VĮ Registrų centro apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, butus Vilniuje, ieškovės pateiktus duomenis apie vieno iš jų nuomos skelbimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie atsakovo ir jo sutuoktinės pateiktas metines pajamų deklaracijas, ir šiuo atveju iš bylos duomenų visumos nėra pagrindo konstatuoti atsakovo negalėjimą sumokėti priteistą kompensaciją.
31. Apeliantas savo apeliaciniame skunde lakoniškai užsiminė apie ieškovei priteistas visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, apelianto teigimu, net ir nepagrįstas, išsamiau visgi tokios savo pozicijos nedetalizuodamas. Tačiau įvertinus bylos duomenis, jos apimtį, trukmę, teismo posėdžių skaičių, manytina, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą pagrįstai laikė proporcinga, teismui be to nustačius, kad atstovavimo išlaidos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio.
32. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apelianto pateiktus argumentus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl apelianto deklaratyvių teiginių apie tariamą teisėjo šališkumą, galimą eksperto interesų konfliktą, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.)
35. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Atsakovo apeliacinį skundą iš esmės atmetus, jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
37. Ieškovė prašė priteisti iš apelianto apeliacinėje instancijoje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, 1 633,50 Eur sumai, bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra netenkintas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apelianto priteistina jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo M. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.