Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-43-1196/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-05-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-06-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
1-43-1196/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28918-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
G. G.
Civilinis ieškovas
S. J.
Advokatai
Marija Stonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-43-1196/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28918-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Elenai Plyševskajai, Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,

kaltinamajam G. G., jo gynėjai advokato padėjėjai Marijai Stonytei-Dargužienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. J., jos atstovei advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), vadovu, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (du epizodai).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. smurtaudamas nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: 2023 m. liepos 22 d. apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu pastūmė S. J., jai praradus pusiausvyrą ir pagriebus G. G. už džemperio gaubto bandant išlaikyti pusiausvyrą, G. G. sudavė smūgį S. J. į dešinę ranką po ko ji nukrito ant žemės, tokiu būdu nukentėjusiajai S. J. padarydamas poodines kraujosruvas dešiniajame žaste ir kairės plaštakos IV-me piršte, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, 2023 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sugriebė S. J. už kairės rankos riešo ir ją pastūmė, S. J. nukritus ant sukrautų šakų ir atsistojus, pagriebė S. J. už abiejų rankų riešų ir vėl ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji vėl griuvo ant sukrautų šakų, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė kairio žasto poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, kairės šlaunies poodines kraujosruvas, kairio kelio priekinio paviršiaus srities poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. dėl pareikštų kaltinimų (nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad jo tėvui E. G. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo jis naudojasi. Iki Covido pandemijos, E. G. priklausančia žeme be jokio atlygio naudojosi S. J. ir V. S.. Pandemijos metu nusprendė sutvarkyti žemės sklypą, kad galėtų jame poilsiauti, todėl atsivežė namelį ant ratų. 2023 m. liepos 22 d., kaip įprastai atvyko į sodybą pasimaudyti, pailsėti. Kiekvieną kartą atvykus į sodybą prie sklypo ribos iš karto prisistato S. J., pradeda rėkauti, įžeidinėja, draudžia prieiti prie ežero. 2023 m. liepos 22 d. apie 19.00 val. su kaimynu B. T.-K. nusprendė išvalyti pakrantę, sutvarkyti maudynių vietą, kad būtų galima patogiai maudytis. Nendres pjovė su trimeriais, jis nuo kranto pusės, kaimynas nuo ežero pusės, buvo įbridęs į vandenį, mažametis jo sūnus tuo metu bėgiojo šalia jų. Jau ruošėsi baigti darbą ir eiti poilsiauti, trimeris gulėjo ant žemės, kai maždaug po 1,5 valandos, apie 21.40 val. prisistatė S. J., iš kitos pusės nuo ežero atplaukė jos sugyventinis V. S., abu buvo nusiteikę agresyviai. V. S. išlipęs iš valties su irklu rankose ir telefonu filmuodamas priėjo prie jo, S. J. taip pat filmavo, sakydama „V., filmuok“. S. J. eidama prie jo su telefonu klausia: „ką mes darome?“, jis atsakė, kad valome pakrantę“. Ji klausia „kas mums tai leido?“. Jis atsako, kad „mums leido valstybė ir turime rekomendaciją valyti pakrantę“. Tuomet S. J. sugyventiniui V. S. liepė paimti trimerį. Nors jis liepė trimerį padėti, bet V. S. ištiesęs irklą pasakė, kad nieko nepadės ir trimerį nusinešė į valtį. Norėdamas išvengti konflikto, pasisuko šonu, kai tuo metu S. J. priėjusi dideliais žingsniais griebė už kapišono, patraukė atgal, bandė užsiversti ant savęs rėkdama „gelbėkite“, sudarydama vaizdą, kad jis ją užpuolė, tuo pat metu pajuto smūgį irklu į kaktą, į panosę, vaizdo įraše matosi padaryti sužalojimai. Užvirtęs ant S. J. ir bandydamas išsilaisvinti išsinėrė iš džemperio, tada S. J. griebė už kelnių ir jas suplėšė. Visa tai matė jo mažametis vaikas, kuris pradėjo verkti, todėl atėjęs B. T.-K. išvedė vaiką. Išsinerdamas iš džemperio pamatė nukritusį S. J. telefoną, kurį paėmė sakydamas „atiduokite trimerį, atiduosiu telefoną“, tačiau grįžęs B. T.-K. pasiūlė grįžti į sodybą, todėl telefoną atidavė S. J., prieš tai išsinėręs iš džemperio išsitraukė savo telefoną ir pradėjo pats filmuoti kas vyksta. Policijos nekvietė, nes ją iškvietė V. S., todėl nematė reikalo kviesti antro ekipažo. Kontakto su nukentėjusiąja neneigia, jam nueidinėjant S. J. jį puolė pirmoji, griebė jam už kapišono, suplėšė kelnes, jis jos nestūmė ir smūgių nesudavė, nukentėjusioji pati nukrito pagavusi jo džemperį. Dėl sudavimo irklu buvo kreiptasi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Dėl 2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodo parodė, kad tą dieną su šeima atvyko į minėtą sodybą. Buvo labai karšta, todėl jo vaikai, brolio žmona su vaikais nubėgo prie ežero maudytis. Kadangi sodyboje buvo prieš tris savaites, užaugo žolė, todėl nutarė ją nupjauti. Praėjus apie 15 min. po atvykimo, atėjo S. J. su V. S.. Supratęs, kad vėl gali būti konfliktas, išgąsdinti vaikai, nusprendė eiti juos prie ežero pasiimti. S. J. ir V. S. priekaištavo, kodėl einame per jų sklypą. Jis pasakė, kad eina pasiimti savo ir brolio vaikų ir žengė toliau link ežero, tuomet S. J. pasakė, kad jis negali eiti, elgėsi agresyviai, šaukė, kad jis niekur neis. Visgi, toliau žengus link ežero, S. J. iš karto šoko link jo, vos spėjo pasitraukti į šoną, ranka nustumdamas jos ranką nuo savęs, nei smūgio, nei tempimo nebuvo. Kadangi jis pasitraukė, o S. J. nespėjo į jį įsikabinti, neatlaikiusi pusiausvyros suklupo, atsiremdama į žemę rankomis ir keliais ant šakų krūvos, kurias pati sudėjo ant takelio, kad jie nepraeitų link ežero. Nors jis gal tris kartus pakartojo, kad ji nešoktų ant jo, tačiau ji atsikėlė ir vėl puolė, tuomet jis su rankos delnu pastūmė jos kairę ranką virš alkūnės. Nepamena ar S. J. krito antrą kartą. Viskas truko trumpai, jokių sužalojimų nepadarė ir skausmo nesukėlė.

3. Nors kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodinėta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J. apklausos metu dėl 2023 m. liepos 22 d. epizodo, nurodė, kad 2023 m. liepos 22 d. buvo nuomojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) prie ežero M., kai apie 21.40 val., išgirdo benzininės žoliapjovės (trimerio) garsą, todėl nutarė prieiti ir pasižiūrėti kas vyksta, išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti, einant takeliu pamatė apie 10 metų vaiką, kuris sušuko „tėti ateina“. Toliau nuo ežero pusės pamatė ateinantį žemės sklypo savininką V. S., kurio pasiteiravo ar jis leido šienauti nendres, jam atsakius, kad leidimo nedavė, jiedu kartu ėjo toliau link ežero, iš kur girdėjosi garsas. Eidama ant žemės pamatė gulintį trimerį, kitas trimeris buvo atremtas į medį, pamatė B. T.-K. stovintį vandenyje, G. G. ir vaiką ant kranto, laikantį šuniuką. V. S. paėmė nuo žemės trimerį ir pasidėjo į savo valtį, kaip galimą daiktinį įrodymą iki atvyks pareigūnai, o ji liko stovėti. Tuo metu G. G. nuo pakrantės pradėjo eiti link jos. Ji filmuodama uždavė klausimą kas leido jiems čia tvarkytis ir tuo metu, kai norėjo užfiksuoti šienavimo mąstą G. G. ją užpuolė, t. y. keistai pastūmė, gal bandė atimti iš rankų telefoną. G. G. suėmė jai už rankų, paskui kažkokiu momentu staigiai paleido ir pasitraukė nueidamas porą žinginių, ji prarado pusiausvyrą, nenorėdama nukristi, „davė“ žingsnį ar pora į priekį norėdama išsilaikyti ant kojų ir nevalingu judesiu pagriebė jam už džemperio gaubto ir iš karto pajuto stiprų smūgį į dešinę ranką, pataikydamas į alkūnę. Krisdama nuo smūgio ranka atsirėmė į žemę ir susižalojo 4 pirštą, užsigavo nugarą ir klubo kaulą sėdmenų srityje. Jai nukritus, G. G. sugriebė už kairės rankos pirštų ir stumdamas ranką žemyn, lauždamas pirštus atėmė iš jos rankų telefoną. Prašė gražinti mobilųjį telefoną, norėjo iškviesti pagalbą, kai tuo metu V. S. jau kvietė pagalbą 112. Ji liko įvykio vietoje laukti pareigūnų, o G. G., gražinęs telefoną pasišalino. Laukiant policijos pasidarė labai bloga, kadangi diagnozuota (duomenys neskelbtini), pasijuto blogai. Netrukus atvykę medikai apžiūrėjo abi rankas, padarė kardiogramą, siūlė vykti į ligoninę, tačiau į ligoninę atsisakė vykti, nes visą dieną sunkiai dirbo, kūnas nuo dulkių buvo juodas, net gėda buvo nusirengti medikų automobilyje, ir telefonas baigėsi išsikrauti, be to ir neturėjo su kuo grįžti iš ligoninės. Buvo paraudęs pirštas ir dešinė ranka, ryškios mėlynės pamatyti nebuvo įmanoma, nes buvo purvina. Policijos pareigūnai į sužalojimus nekreipė dėmesio. Buvo akcentuota, kad kaimynai, taip pat ir G. G. turi teisę šienauti, tvarkytis. Po įvykio grįžusi į namus nusiprausė, atėjęs pasidomėti kaip jaučiuosi V. S. pamatė atsiradusią mėlynę. Apklausos metu (2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodas) nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., maždaug 17.00 val. minėtame sklype tvarkė šakas, jas dėjo į krūvą, kai pamatė G. G. atvažiuojantį su traktoriumi žolei pjauti ir ateinančius brolius T.-K.. G. G. peržengė jos sklypo ribas ir pasakė, kad jo vaikai čia ėjo ir eis ir niekas jo nesustabdys. Tuomet ji ištiesė kairę ranką, parodydama, kad yra riba, kad žmogus neturi teisės toliau eiti, kad tai jos erdvė, tuomet G. G. suėmė už kairės rankos riešo ir nustūmė ją nuo savęs, tuo momentu ji nugriuvo ant šakų, atsiremdama keliais, rankomis ir žastu į šakas. Atsikėlusi liepė G. G. grįžti į savo sklypą, tuomet G. G. suėmęs už abiejų rankų riešų ir rankas keldamas virš galvos, visa jėga pastūmė nuo savęs ir ji kaire puse vėl griuvo ant šakų. Griūdama susižalojo kairės šlaunies galinę dalį, matėsi paraudimai, sumušimas, kraujosruvos atsirado vėliau. Kai atsikėlė, G. G. trečią kartą dviem rankomis ją pastūmė, tačiau tuo momentu ji nenugriuvo. Grįždamas šokinėjo ant šakų, jas laužė, atlaužęs šaką metė į jos pusę, tačiau nepataikė, sakydamas, kad niekas jo nesustabdys, tik policija jį gali sustabdyti. G. G. tyčiojosi, įžeidinėjo, juokėsi kitų žmonių akivaizdoje. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti;

3.2. liudytojas V. S. dėl 2023 m. liepos 22 d. epizodo parodė, kad apie 21.50 val. su valtimi plaukiojo ežere M., kai išgirdo benzininės žoliapjovės (trimerio) garsą, sklindantį iš šalimais jo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį pagal panaudos sutartį išnuomojo S. J.. Kadangi darbai toje teritorijoje negalimi, nutarė patikrinti kas vyksta. Valtimi priplaukė arčiau kranto ir išgirdo vaiko šauksmą „tėti ateina“, pamatė G. G. ir B. T.-K. bei ateinančią S. J., kuri jo paklausė ar jis jiems leido tvarkyti pakrantę, jis atsakė, kad ne. S. J. pradėjo filmuoti, kai kilusio žodinio konflikto metu dėl niokojamos augmenijos saugojamoje teritorijoje G. G. ją kelis kartus pastūmė rankomis, paskui atbula dešine ranka trenkė S. J. į dešinę ranką žemiau alkūnės, kai S. J. nukrito, G. G. šoko prie jos, norėdamas atimti mobilųjį telefoną ir ištrinti vaizdo įrašą, kurį ji nufilmavo. Pamatęs ant žemės trimerį jį paėmė kaip daiktinį įrodymą, padėjo į valtį, nedelsiant paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Apsižodžiavimas vyko apie 10 min, kaltinamasis reikalavo atiduoti trimerį, S. J. – telefoną. Po įvykio S. J. skundėsi skausmais nugaroje, rankos rieše, kad nepablogėtų sveikata jis S. J. reikalavo vykti į ligoninę. Mėlynę ant S. J. rankos žemiau alkūnės pastebėjo ne iš karto, gal už dviejų valandų, S. J. grįžus po medikų apžiūros, iš pradžių ant rankos išorinėje pusėje matė nubrozdinimus, kurioje vėliau ir atsirado mėlynė. Dėl 2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodo parodė, kad apie 17.00 val., kartu su S. J. minėtame sklype nutarė apžiūrėti nesaugomus medžius (kriaušes), kuriuos planavo išpjauti (pašalinti). S. J. pradėjo tvarkyti šakas, jas dėjo į krūvą, kai pamatė traktoriuku atvažiuojantį G. G., prie kurio priėjo B. T.-K. ir nepažįstamas vyriškis. Tarp G. G. ir S. J. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad G. G. peržengė sklypo ribas, t. y. peržengė per virvę, kuria buvo apjuostas sklypas. S. J. ištiesė ranką, norėdama neleisti G. G. eiti toliau, kai tuo metu jis sugriebė jai už riešų, stipriai patraukė į priekį ir paleido, S. J. neišlaikiusi pusiausvyros nukrito keliais ant sukrautos šakų krūvos. Atsikėlusi bandė neleisti G. G. eiti link ežero, per jos nuomojamą žemės sklypą, tada jis griebė už rankų, rankas sukryžiavo ir antrą kartą pastūmė nuo savęs, ji vėl nukrito nugara ant tos pačios šakų krūvos. S. J. atsikėlus G. G. jai sudavė smūgį į krūtinę, S. J. nenukrito, išsilaikė ant kojų, o G. G. nuėjo link ežero pasiimti vaikų, kurių prie ežero nebuvo. Grįžęs nuo pakrantės pradėjo mėtyti šakas į S. J.. Toliau vyko apsižodžiavimas, G. G. bandė provokuoti, sakydamas: „aš einu ir eisiu, ir ką tu man padarysi?“, jis į konfliktą nesivėlė tik filmavo, vėliau visi išsiskirstė. Po kurio laiko S. J. skundėsi nugaros, rankos skausmais;

3.3. liudytojas B. T.-K. parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, kadangi jis buvo prieš dviejus metus, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos palaikė. Teisėja pagarsina liudytojo B. T.-K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. B. T.-K. turi kaimo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) prie ežero pavadinimu M., į kurią atvyksta vasaros metu, savaitgaliais. Šalia jo sklypo yra kaimyno G. G. sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Tiek jo, tiek kaimyno sklypai yra prie pat ežero, jo sklypas ribojasi su ežeru, kaimyno sklypas su ežeru nesiriboja. Sklypai nuo ežero turi 10 metrų servitutą. Prieiga prie ežero beveik negalima, dumblas ir nendrės, yra tik viena vieta su smėlėta pakrante, ties pietvakarių puse. Nusprendė su kaimynu pasitvarkyti pakrantę, nušienauti nendres, kad būtų galima maudytis. 2023 m. liepos 22 d. vakare apie 18-19 val. su G. G. pakrantėje šienavo nendres, G. G. šienavo sausumoje, jis iš vandens pusės. Bešienaujant atbėgo kaimynė S. J. ir pradėjo rėkti ant G. G., kad nieko negalima čia pjauti, puolė į atlapus, pagriebė už drabužių, pradėjo tampytis, suplyšo G. G. drabužiai, abu nukrito ant žemės. Tuo metu nuo ežero su valtimi atplaukė V. S., kuris tai pamatęs išlipo iš valties ir rankose turėdamas irklą pribėgęs prie G. G. irklu trenkė jam per galvą. S. J. pradėjo rėkti V. S. „gelbėk ir filmuok“, tada jis numetė irklą ir pradėjo filmuoti, paskui kažkuriuo momentu paėmė G. G. trimerį ir nusinešė į valtį. G. G. tuo metu stumdėsi su S. J., kuri visą laiką kas vyksta bandė filmuoti. G. G. ištraukė iš S. J. rankų telefoną ir pareikalavo grąžinti trimerį. Visa tai kas vyko, matė G. G. mažamečiai vaikai, vyresnis išsigandęs pradėjo verkti, mažesnis pabėgo namo. Padėjęs savo trimerį grįžo į įvykio vietą, parvedė vaiką namo ir vėl grįžo prie G. G.. S. J. visą laiką rėkė, kad G. G. gražintų telefoną, tada G. G. numetė telefoną ir abu grįžo pas G. G. į namus. Matė, kai atvyko greitoji pagalba, policija. Trimerį G. G. grąžino pareigūnės. Pareiškimo nei jis, nei G. G. nerašė. Dėl 2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodo parodė, kad pas jį į sodybą buvo atvažiavęs brolis S. T.-K.. Buvo vakaras, girdėjo, kai V. S. ir S. J. kažką rėkavo ant G. G., todėl su broliu nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Priėjus arčiau girdėjo kaip S. J. G. G. rėkė, kad jis čia nevaikščios, G. G. atsakė, kad vaikščios ten kur norės ir užlipo ant ties žemės sklypų riba sumestų šakalių. Tuo metu S. J. puolė ant G. G., bandė įsikibti į atlapus, tačiau G. G. ją nuo savęs atstūmė ir ji nugriuvo ant šakų. S. J. pradėjo rėkti V. S.: „V. filmuok ir gelbėk mane“, atsistojusi V. S. liepė kviesti policiją. Pabrėžė, jog abu įvykius išprovokavo S. J., ji pirma puolė G. G., o jis bandydamas išvengti S. J. puolimo gynėsi nuo jos agresyvaus elgesio. Jokių smūgių G. G. S. J. nesudavė, jokių sužalojimų nematė;

3.4. liudytojas S. T.-K. parodė, kad praėjo nemažai laiko, todėl prašė vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaikė. Teisėja pagarsina liudytojo S. T.-K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, su šeimyna atvyko pas brolį B. T.-K. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), poilsiauti. Vakare, būnant namuose, su broliu išgirdo riksmus lauke, išėję į lauką pamatė, kad brolio kaimynas (G. G.) netoli ežero šūkauja su moterimi ir vyru. Pamena, kad moteris rėkė „V. filmuok“, o jos draugas viską filmavo telefonu. Moteris buvo nepatenkinta dėl to, kad vaikai eina maudytis per keliuką. Moteris kažkuriuo momentu suklupo ant žemės, juo nuomone pakrito dėl to, kad užkliuvo už žabų krūvos. Nematė, kad tą moterį būtų stūmęs brolio kaimynas, jokių smurtinių veiksmų tos moters atžvilgiu nebuvo. Daugiausiai rėkė ir triukšmavo moteris, o jos draugas tik stovėjo ir viską filmavo. Žodinis konfliktas trūko maždaug 10 minučių. Konfliktui pasibaigus jis su broliu grįžo namo, kaimynas taip pat nuėjo į savo namus. Patvirtino, kad niekas prieš moterį tą dieną nesmurtavo, pakonfliktavo ir išsiskirstė;

3.5. liudytoja I. G. parodė, kad G. G. yra jos vyro brolis. 2023 m. vasaros metu rugpjūčio mėnesį kartu su nepilnamečiais vaikais atvyko pailsėti ir pasimaudyti į G. G. prižiūrimą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Po pietų kartu su vaikais nuėjo prie ežero pasimaudyti, kai besimaudant pamatė, kad ant kranto vyksta konfliktas. Įvertinus tai, kad tarp kaimynų vyksta nesutarimai, nusprendė su vaikais plaukti į kitą vietą, kad vaikai nematytų, kas vyksta ant kranto. Priplaukę B. T.-K. lieptą išlipo iš ežero ir nuėjo namo. Jai žinoma, kad konfliktas vyksta dėl žemės sklypo ribų ir dėl priėjimo prie ežero. Vienintelis praėjimas iki pravalytos pakrantės kur galima maudytis yra užverstas žabų, šakų krūva, kurią jos nuomone, sukrauna G. G. kaimynai, kad būtų sunkiau prieiti prie ežero;

3.6. liudytoja D. P. parodė, kad yra greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubios medicinos pagalbos paramedikė. 2023 m. liepos 22 d. gavo iškvietimą į Č. kaimą, kad moterį pastūmė kito žemės sklypo savininkas, dėl to, kad ji neleido eiti prie ežero per jos žemės sklypą. Į įvykio vietą atvyko su kolega paramediku-vairuotoju J. R.. Juos pasitiko vyriškis, kuris kartu su pareigūnais palydėjo iki ežero, kur buvo nukentėjusioji moteris. Moteris skundėsi rankos skausmu, ties riešu. Apžiūrėjus moterį jokių išorinių sužalojimų, lūžių, žaizdų, nubrozdinimų nepastebėjo, paramedikės nuomone, atvykus 35 kilometrus turėjo bent jau raudonis matytis, buvo pamatuotas spaudimas, padaryta kardiograma. Apžiūrėjus ranką buvo pasiūlyta vykti į gydymo įstaigą atlikti rentgeną, tačiau pacientė kategoriškai atsisakė ir kortelėje pasirašė, kad atsisako vykti į gydymo įstaigą. Moteriai atsisakius vykti į ligoninę ir išlipus iš jų automobilio, vyriškis, kuris ragino moterį vykti į ligoninę, savo automobiliu užtvėrė jiems kelią, kad jie neišvažiuotų ir vis reikalavo vežti moterį į ligoninę, nurodinėjo ką jiems daryti ir tik paprašius pareigūnių pagalbos išvažiuojant, vyriškis automobilį patraukė;

3.7. liudytojas J. R. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos tarnyboje Vilniaus skyriuje paramediku-vairuotoju. Kadangi įvykis buvo seniai, įvykio aplinkybių neprisimena, teisėja pagarsina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos liudytojas patvirtina. 2023 m. liepos 22 d. į Č. kaimą atvažiavo su kolege D. P.. Juos pasitiko vyriškis, kuris nuvedė prie nukentėjusios moters, kurią rado sėdinčią prie medžio, nendrynuose, ant ežero kranto. Apžiūrą atliko mašinoje, pamatavo spaudimą. Moteris skundėsi rankos skausmu, akivaizdžių sužalojimų, nubrozdinimų ant rankos nesimatė. Moteriai buvo pasiūlyta važiuoti į ligoninę, tačiau vykti ji kategoriškai atsisakė. Vyriškis, kuris juos palydėjo iki nukentėjusios moters, užstatė automobiliu išvažiavimą ir neleido jiems išvažiuoti, reikalavo vežti moterį į ligoninę;

3.8. liudytoja Simona Pučinskaitė parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos pareigose, kai 2023 m. liepos 22 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad tarp kaimynų įvyko konfliktas dėl sklypų naudojimosi, jo priežiūros, tam tikrų vietų šienavimo. Atvykę bendravo tiek su viena puse, tiek su kita. Prisimena, kad buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją. Ant nukentėjusiosios sužalojimų nematė;

3.9. liudytoja Greta Sakaliūnienė parodė, kad dirbo su kolege Simona Pučinskaite reagavimo pajėgose, kai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie 2023 m. liepos 22 d. įvykį. Kai atvyko buvo tamsu, buvo atvykusi greitoji pagalba. Ten buvęs vyriškis, jas nuvedė per didelę nenušienautą žolę prie ežero, kur prie medžio sėdėjo moteris. Moteris skundėsi rankos skausmu. Greitosios pagalbos darbuotojai moterį įkalbinėjo važiuoti į medicinos įstaigą, bet moteris atsisakė važiuoti. Akivaizdžių sužalojimų ant moters rankų nematė. Pareiškimų nei viena pusė neteikė;

3.10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir kairės plaštakos IV-me piršte. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023 m. liepos 23 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. padaryti šie sužalojimai: kairio žasto poodinės kraujosrūvos ir odos nubrozdinimai, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos, kairio kelio priekinio paviršiaus srities poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti kietų bukų bei kietų bukabriaunių daiktų ar paviršių poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-4 paras iki tiriamosios apžiūros. Į tai nurodo poodinių kraujosruvų spalva bei odos nubrozdinimų paviršiaus morfologinės ypatybės. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.12. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Garso įrašų pradžia – 2023 m. liepos 22 d. 21.49.52 ir 22.08.05. Garso įrašuose užfiksuotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini);

3.13. Body kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo duomenims, apžiūros objektas – Body kameros vaizdo ir garso įrašai, daryti 2023 m. liepos 22 d. pavadinimais: „PSS-20230722-222456UTC+0300.mp4“, kuriame į įvykio vietą atvykusias pareigūnes V. S. palydi link vietos, kur yra moteris (S. J.). Moteris paaiškina, kad ją užpuolė kaimynas, pastūmė, ji nukrito ir susižeidė ranką; „PSS-20230722-230958UTC+0300.mp4“ užfiksuoti G. G. parodymai dėl įvykio; „PSS-20230722-232635UTC+0300.mp4“ pareigūnės aiškinasi aplinkybes dėl trimerio paėmimo, pakrantės šienavimo bei priėjimo prie ežero; „PSS-20230722-233734UTC+0300.mp4“ užfiksuotos aplinkybės, jog S. J. atsisako vykti į gydymo įstaigą;

3.14. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu: ,,20230722_214019“, trukmė 02.15 min, kurio 02.08 min. užfiksuota, kai vyriškis artėja prie filmuojančio asmens, paeina į šalį, filmuojantis asmuo griebia už megztinio galvos gaubto ir traukia į save, vaizdas pradeda judėti ir vaizdo įrašas nutrūksta;

3.15. kitų objektų apžiūros protokolo 2023 m. gruodžio 14 d. duomenimis, apžiūros objektas – 2023 m. gruodžio 6 d. V. S. pateiktas vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu: „20230819_165223.mp4“, vaizdo įrašo data - 2023 m. rugpjūčio 19 d. Vaizdo įraše (00.29 min.) užfiksuota kaip S. J. ištiesia savo kairę ranką link G. G., tačiau jis suėmęs S. J. ranką pastumia ją žemyn ir tuo metu S. J. nugriūna ant sukrautų šakų krūvos. Fone girdisi, kai V. S. pasako G. G. nelysti, jis atsako, kad S. J. pati jį puolė. 00.41 min. matosi, kaip S. J. kairia ranka suima už G. G. dešinės rankos riešo ir jie susistumdo; 00.44 min. G. G. rankomis pastumia S. J. link sukrautų šakų krūvos, sakydamas „neik ant manęs“; 00.58 min. G. G. norėdamas nueiti iki ežero pakrantės užlipa ant sukrautų S. J. šakų, tačiau ji jam neleidžia praeiti ir nustumia G. G. ranką; 01.06 min. G. G. būdamas užlipęs ant sukrautų šakų abiem rankom pastumia S. J. nuo savęs ir nueina iki ežero pakrantės; toliau vyksta žodinis konfliktas tarp V. S., G. G., B. T.-K. ir S. J. dėl sklypo ribų ir kas kur gali vaikščioti;

3.16. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas - G. G. pateiktas DVD diskas su vaizdo įrašais (2023 m. liepos 22 d.), pavadinimu - „(duomenys neskelbtini) Įrodymas Nr. 4.4.mp4“, kuriame užfiksuota, kaip S. J. pakėlusiu balsu reikalauja atiduoti paimtą mobiliojo ryšio telefoną, o G. G. - atiduoti paimtą trimerį žolei pjauti. G. G. pasako, kad trimerį paėmė V. S. ir įsidėjo jį į valtį, o su rankoje laikomu irklu trenkė jam per galvą. S. J. pasako, kad G. G. jai sužalojo ranką, matosi, kad laikosi už rankos. G. G. tvirtina, kad S. J. pirma šoko prieš jį. Jie ramiai tvarkė ežero pakrantę, kol V. S. ir S. J. neatėjo ir nepradėjo puldinėti. Toliau vyksta žodinis konfliktas dėl žemės ir pakrantės tvarkymo. G. G. atiduoda S. J. mobiliojo ryšio telefoną ir paprašo gražinti trimerį, S. J. atsako, kad jo trimerio neturėjo ir nematė.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2023 m. liepos 22 d. epizodo kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl ko žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

6. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

7. Asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

8. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas, įrodymų pakankamumas, nuoseklumas ar prieštaravimai, logiškumas. Pažymėtina, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-648/2017). Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

9. Kaltinamasis G. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltės dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu 2023 m. liepos 22 d. epizode, nepripažino. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, jog konfliktas dėl žemės sklypo ribų, šienavimo, priėjimo prie ežero pakrantės tarp kaimynų S. J. ir V. S. įsisenėjęs. Kiekvieną kartą jam atvykus į sodybą prie sklypo ribos iš karto prisistato S. J., kuri draudžia prieiti prie ežero, pradeda rėkauti, įžeidinėti. Byloje nustatyta, kad S. J. 2023 m. liepos 22 d. apie 21.00 val. išgirdusi benzininės žoliapjovės (trimerio) garsą prie ežero M., esančio (duomenys neskelbtini) nutarė prieiti ir pasižiūrėti kas vyksta, todėl išsitraukusi mobilųjį telefoną pradėjo filmuoti, pirmoji užkalbino G. G. ir jam priekaištaudama dėl savavališko elgesio tvarkantis, šienaujant ežero pakrantę, išprovokavo žodinį konfliktą, kurio metu krisdama patyrė sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kaltina kaltinamąjį, kad šis ją pastūmė, tačiau koks tas pastūmimas buvo apibūdinti negali, nurodė, kad „keistas“, nukentėjusiosios nuomone, gal buvo bandymas atimti iš rankų telefoną, tačiau vaizdo įrašuose susistumdymo / stūmimo faktas nėra užfiksuotas. Visgi, kontakto su nukentėjusiąja kaltinamasis neneigia, teikdamas, jog S. J. jį puolė pirmoji, tačiau jis stengėsi išvengti konflikto ir jam nueinant į šalį, tuo metu S. J. griebė už kapišono ir pati nukrito pagavusi jo džemperį. G. G. teigimu, jis S. J. nestūmė ir smūgių nesudavė. Pažymėtina, kad griebimo už kapišono faktas užfiksuotas kitų objektų apžiūros protokole (pavadinimas ,,20230722_214019“), kuriame aiškiai matyti, kai filmuojantis asmuo (S. J.) žengusi didelį žingsnį griebia už megztinio galvos gaubto ir patraukia į save. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas ir sulėtintai, siekiant aiškiau pamatyti visas aplinkybes. Teismo vertinimu, logiška, kad G. G. pajutęs griebimo už kapišono faktą, staigiai sureaguoja ir automatiškai, instinktyviai, norėdamas apsiginti atbula ranka suduoda S. J. į ranką, pataikydamas į dešinės rankos alkūnę. Griebimo už kapišono fakto neneigia ir pati nukentėjusioji teikdama, kad neva, kai G. G. suėmė jai už rankų, o paskui kažkokiu momentu staigiai paleido ir pasitraukė nueinant porą žinginių, ji prarado pusiausvyrą ir nenorėdama nukristi, „davė“ žingsnį ar pora į priekį norėdama išsilaikyti ant kojų ir nevalingu judesiu pagriebė jam už džemperio gaubto ir iš karto pajuto stiprų smūgį į dešinės rankos alkūnę. Krisdama nuo smūgio ranka atsirėmė į žemę ir susižalojo 4 pirštą, užsigavo nugarą ir klubo kaulą sėdmenų srityje. Pastebėtina, jog nukentėjusiosios S. J. parodymai dėl sužalojimo visgi nėra nuoseklūs. Vėlesnėse apklausose aplinkybę dėl patirtų sužalojimų tikslino, nurodydama, kad rankos pirštą ir riešą jai sužalojo kaltinamasis, atimdamas telefoną, nes buvo užlaužęs ranką. Mažai tikėtina, kad G. G. suduodamas smūgį, t. y. pataikydamas į dešinės rankos alkūnę vienu metu galėjo padaryti ir poodines kraujosruvas dešiniajame žaste ir kairės plaštakos IV-me piršte, kas akcentuojama pareikštame kaltinime ir nukentėjusiosios parodymuose, duotose teisminio nagrinėjimo metu. Liudytojas V. S. buvęs ir filmavęs įvykio vietoje esamą situaciją, kai iš nukentėjusiosios buvo siekiama atimti mobiliojo ryšio telefoną, apie pirštų laužymą teisiamojo posėdžio metu neužsimena, akcentuodamas, kad G. G. ją (nukentėjusiąją) kelis kartus pastūmė rankomis, paskui atbula dešine ranka trenkė S. J. į dešinę ranką žemiau alkūnės, o kai S. J. nukrito, G. G. šoko prie jos, norėdamas atimti mobilųjį telefoną. Todėl neatmetama galimybė, ką ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, kad 4 pirštą nuo nykščio susižalojo krisdama, vėliau parodymus pakeitė, teikdama, kad pirštą sužalojo kaltinamasis. Atvykusiems medikams, bei policijos pareigūnėms skundėsi tik rankos skausmu, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po incidento skaudėjo pirštą, kairės rankos riešą, dešinės rankos žastą aukščiau alkūnės, jautė nugaros ir klubo skausmus. Liudytoja D. P. būdama greitosios medicinos pagalbos tarnybos skubios medicinos pagalbos paramedikė parodė, kad moteris skundėsi rankos skausmu, ties riešu, papildomu skausmu nesiskundė. Apžiūrėjus moterį jokių išorinių sužalojimų, lūžių, žaizdų, nubrozdinimų nepastebėjo, mėlynių nebuvo, pasak paramedikės, atvykus 35 kilometrus turėjo bent jau raudonis matytis. Kad akivaizdžių sužalojimų, nubrozdinimų ant rankos nesimatė patvirtino ir liudytojas paramedikas-vairuotojas J. R.. Įvykio vietoje buvusios policijos pareigūnės akivaizdžių sužalojimų ant moters rankų taip pat neužfiksavo. Nors G. G. ir liudytoją B. T.-K. sieja kaimyniški santykiai, todėl jo parodymai vertintini atidžiai, visgi jo parodymai taip pat patvirtina, jog įvykį išprovokavo S. J., nes ji pirma puolė G. G., o jis bandydamas išvengti S. J. puolimo gynėsi nuo jos agresyvaus elgesio. Nukentėjusioji S. J. į bylą pateikė popierines fotonuotraukas, vienoje iš jų nufotografuota S. J., kuri rodo dešinės rankos žastą, ant kurios matosi žalsvai rausvos spalvos mėlynė. Mėlynė yra raumens srityje virš alkūnės. Kadangi ant nukentėjusiosios S. J. nuotraukos nenurodytas nei laikas, nei tiksli data kada daryta nuotrauka, nukentėjusiosios pateikta nuotrauka neturi įrodomosios vertės, todėl nėra vertinama.

10. Specialisto išvadoje nurodyta, kad S. J. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir kairės plaštakos IV-me piršte. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023 m. liepos 23 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad nukentėjusioji pirminėje apklausoje skundėsi tik rankos skausmu ties riešu. Siekiant išsiaiškinti kokie sužalojimai buvo padaryti S. J., atsižvelgiant į 2023 m. liepos 23 d. medicininių dokumentų apžiūrą, specialistas S. L. paaiškina, kad nustatyti sužalojimai padaryti daiktais iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2023 m. liepos 23 d. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2023 m. liepos 22 d. Į klausimą ar nukentėjusiajai S. J. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jai pargriuvus ar atsitrenkus į kokį nors daiktą?, - atsako, kad atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją kūne, mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą ar daiktus.

11. Pažymėtina, kad bet kokiu atveju asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės. Specialisto (ekspertų) išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-48-495/2021 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusioji greitosios medicinos darbuotojų kvietimu į medicinos įstaigą važiuoti kategoriškai atsisakė, motyvuodama tuo, kad po darbų buvo purvina, o ir būtų neturėjusi naktį su kuo grįžti po medikų apžiūros, be to ir telefonas baigė išsikrauti, bijojo pasekmių, todėl ir nevažiavo. VšĮ Trakų ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, jog ligonė skundėsi kairės plaštakos ir dešinės šlaunies skausmu, skausmą vertino šešiais balais, tačiau nuo leidžiamų analgetikų atsisakė, kas rodo, kad skausmas nebuvo toks stiprus. Be kita ko, iš 2023 m. lapkričio 10 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad VšĮ Trakų ligoninėje, 2023 m. liepos 23 d. S. J. nustatyta pagrindinė diagnozė – riešo ir plaštakos kiti paviršiniai sužalojimai.

13. Nors specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios S. J. sužalojimai kelia abejonių, įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus, kuriuos kaip minėta proceso eigoje keitė, atsižvelgus į liudytojų D. P., J. R. parodymus, kurie patvirtino, jog jokių akivaizdžių sužalojimų, nubrozdinimų ant rankos nesimatė, policijos pareigūnių parodymus, jog akivaizdžių sužalojimų ant moters rankų neužfiksavo, tai, kad mėlynę ant S. J. rankos žemiau alkūnės pastebėjo tik V. S. ir tai ne iš karto, gal už dviejų valandų, S. J. grįžus po medikų apžiūros, nors iš pradžių, kaip teigia ant rankos išorinėje pusėje matė nubrozdinimus, kurių net ir detaliai apžiūrėję medikai nepastebėjo, visgi svarbu įvertinti tai, kas įtakojo, dėl kokios priežasties minėti sužalojimai (poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir kairės plaštakos IV-me piršte) atsirado.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo vertinimu, tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo, liudytojų parodymų patikimumas ir įrodomoji vertė nustatinėjama ne tik formaliai aiškinantis parodymuose dėstomų įvykių smulkmenų prieštaringumą, kuris gali objektyviai atsirasti dėl įvairių priežasčių (pvz., dėl praėjusio laiko po įvykio, stresinės ir netikėtos situacijos, dėl asmens gyvenimo būdo, skirtingo kai kurių aplinkybių suvokimo ir pan.), bet ir įvertinant paties kaltinamojo ar nukentėjusios asmenybes, jų tarpusavio santykius, elgesį iki įvykio ir po įvykio, parodymų turinį (visų pirma – jų esmę) skirtingose baudžiamojo proceso stadijose.

15. Visgi, ištyrus bei įvertinus tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo V. S. parodymus, tikėtina, kad specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus S. J. patyrė po to, kai pirmoji pagriebė kaltinamajam už kapišono, o šis iš inercijos, gindamasis atbula ranka sudavė nukentėjusiajai, pataikydamas į rankos alkūnę, dėl ko minėta kraujosruva ant žasto aukščiau alkūnės ir atsirado. Kaltinamasis laikosi pozicijos, jog jam pareikštas kaltinimas yra visiškai nepagrįstas, o nukentėjusiosios S. J. pareiškimas – noras pakenkti jam, jo šeimai.

16. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90-976/2016, 2K-440-976/2015, 2K-7-173/2014). Nekaltumo prezumpcijos principas baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis), be kita ko, reiškia, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai tik patikint nukentėjusiąja, liudytojo V. S. parodymais, kuris neabejotinai palaiko nukentėjusiąją, negalima be jokių abejonių konstatuoti, kad 2023 m. liepos 22 d. įvykio metu G. G. veiksmuose S. J. atžvilgiu yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl G. G. 2023 m. liepos 22 d. epizode išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 2023 m. rugpjūčio 19 d. epizode kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

17. Jau minėta, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir (ar) padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

18. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, kiekvienoje konkrečioje situacijoje įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219-303/2021).

19. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebūtinai sąlygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat būtinumą bei tikslingumą kaltininką už padarytą veiką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Dar daugiau, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kai asmuo kaltinamas pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

20. Minėta, jog ir 2023 m. rugpjūčio 19 d. epizode kaltinamasis G. G. kaltu neprisipažino, teigdamas, jog S. J. jokių sužalojimų nepadarė ir skausmo nesukėlė. 2023 m. rugpjūčio 19 d. kaip įprastai atvykęs į sodybą šienavo žolę, kai pamatęs S. J. su V. S. ir supratęs, kad vėl gali kilti konfliktas, nusprendė pasiimti vaikus, kurie tuo metu maudėsi ežere. Tačiau jam tik žengus toliau link ežero, neturint kitos išeities ir peržengus nutiestą virvelę, S. J. iš karto papriekaištavo, kad jis negali eiti ir niekur neis. Visgi, toliau G. G. žengus link ežero, S. J. iš karto šoko link jo, vos spėjo pasitraukti į šoną, ranka nustumdamas jos ranką nuo savęs. G. G. teigimu, jam pasitraukus S. J. nespėjusi į jį įsikabinti, neatlaikiusi pusiausvyros suklupo, atsiremdama į žemę rankomis ir keliais ant šakų krūvos, kurias pati sudėjo ant takelio, kad jie nepraeitų link ežero. Atsikėlusi vėl puolė, tuomet jis su rankos delnu pastūmė jos kairę ranką virš alkūnės.

21. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose yra svarbu išsiaiškinti konflikto pradžią, priežastis ir eigą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio tarp G. G., S. J. ir V. S. buvo susiklostę įtemti santykiai dėl žemės sklypo ribų, jo naudojimosi, priežiūros, tam tikrų vietų šienavimo, pakrantės tvarkymo. Paminėtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo gautas G. G. pareiškimas, kad jo atžvilgiu iš kaimynų S. J. ir V. S. pusės vyksta terorizavimas, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kas tik patvirtina, kad santykiai tarp kaimynų yra įsisenėję, konfliktiški. Nustatyta, kad patį įvykį, G. G. veiksmus, sukėlusius S. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, išprovokavo pačios S. J. elgesys, kuomet tik kai G. G. peržengė jos sklypo ribas, ji pradėjo priekaištauti, kad tai yra riba ir, kad jis neturi teisės toliau eiti, kad tai jos erdvė ir ištiesė kairę ranką link G. G. norėdama neleisti G. G. eiti toliau, tuomet G. G. suėmęs S. J. ranką pastumia ją žemyn ir tuo metu S. J. nugriūna ant sukrautų šakų krūvos. Konfliktui besitęsiant S. J. kairiąja ranka suima G. G. už dešinės rankos riešo, jie susistumdo, tuomet G. G. rankomis pastumia S. J. link sukrautų šakų krūvos. Tai neabejotinai patvirtina į bylą pateiktas liudytojo V. S. mobiliuoju telefonu filmuotas vaizdo įrašas (pavadinimas „20230819_165223.mp4“ 00.29-00.41 min.). Aplinkybes, kad S. J., norėdama neleisti G. G. eiti toliau, ištiesia ranką, dėl ko G. G. sugriebęs jai už riešų patraukia ją į priekį ir paleidžia, o S. J. neišlaikiusi pusiausvyros nukrenta keliais ant sukrautos šakų krūvos, patvirtino ir liudytojas V. S.. Visgi, antro pastūmimo aplinkybes liudytojas interpretuoja savaip, nurodydamas, kad atsikėlusi S. J. ir vėl bandė neleisti G. G. eiti link ežero, per jos nuomojamą žemės sklypą, tada jis griebė už rankų, rankas sukryžiavo ir antrą kartą pastūmė nuo savęs, ji vėl nukrito nugara ant tos pačios šakų krūvos, nors minėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog pirmoji S. J. kairiąja ranka suima G. G. už dešinės rankos riešo, ir tik tuomet G. G. rankomis pastumia S. J. link sukrautų šakų krūvos ir ji nukrenta. Liudytojai B. T.-K. ir S. T.-K. patvirtino, jog tą dieną girdėjo žodinį konfliktą tarp G. G. ir S. J., tačiau patikino, jog jokių smurtinių veiksmų tos moters atžvilgiu nebuvo, šalys tarpusavyje pakonfliktavę išsiskirstė. Kaip jau minėta, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo aktyvūs ir lygiaverčiai šio konflikto dalyviai, abu elgėsi netinkamai, vienas kitą įžeidinėjo, kaltinamasis nebuvo vienintelis konflikto iniciatorius. Pačiam įvykiui ir kaltinamojo veiksmams, sukėlusiems nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, įtakos turėjo ir neteisėtas, provokuojantis nukentėjusiosios elgesys – griebimas už rankos. Kaip matyti iš specialisto išvados kaltinamasis konflikto metu sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio žasto poodine kraujosrūva ir odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodine kraujosruva, kairio kelio priekinio paviršiaus srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad S. J. patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad G. G. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiosios žalojimą, buvo spontaniški ir vertinami kaip būdingi tokio pobūdžio konfliktams. Nukentėjusiajai sukeltas tik trumpalaikis fizinis skausmas ir, nors šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą lėmė ir pačios nukentėjusiosios netinkamas sąmoningas elgesys kurstant konfliktą, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad G. G. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl G. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

23. Nustatyta, kad byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. J. kaltinamajam G. G. pareiškė civilinį ieškinį, kurį tikslino, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltinamojo 3 000 Eur neturtinės ir 207,30 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 2 685 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad padarytą neturtinio pobūdžio žalą sudaro fizinis skausmas (buvo sutrikdyta sveikata), pažeminimas (smurtas buvo naudojamas kitų žmonių akivaizdoje), nepatogumai (vykimas į apklausas pas tyrėją, konsultacijai pas advokatę, į teismą), tuo metu negalėjo dirbti ir gyventi savo įprasto gyvenimo. Iki šiol juntama baimė, kasdien persekioja nerimas, kankina blogos mintys, kad gali būti dar kartą užpulta, sumušta, gali būti kerštaujama, dėl patirto fizinio smurto jaučiasi nesaugi, bijo viena išeiti iš namų.

24. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

25. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateikdama civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nedetalizavo, kiek kiekvienu konkrečiu epizodu žalos, įvertintos pinigine suma patyrė, todėl laikytina, kad turtinės ir neturtinės žalos bei turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms dydis dalintinas lygiomis dalimis, išskyrus 100,00 Eur nuostolius, patirtus už sudaužytą telefoną. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimai dėl turto sugadinimo - telefono sudaužymo kaltinamajam nėra pareikšti, o kaltinamasis dėl telefono sudaužymo nepripažino, teikdamas, kad paimtą telefoną nukentėjusiajai atidavė į rankas, turtinė žala už sudaužytą telefoną iš kaltinamojo nepriteisiama.

26. Taip pat, BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, nutraukus baudžiamąją bylą G. G. (2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodas) BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių jo veika pripažintina mažareikšme, S. J. civilinis ieškinys negali būti tenkinamas. Nustatyta, jog S. J. savo veiksmais iš dalies pati išprovokavo konfliktą, G. G. sužaloti jos nesiekė – jo veiksmai buvo nukreipti ne į fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu pasekmes, siekiant ją sužaloti, bet spontaniški, atsakantys į nukentėjusiosios veiksmus, jai sugriebus kaltinamajam už rankų, neturint ketinimų nukentėjusios sužaloti, tačiau turint ketinimą prieiti prie ežero ir pasiimti ten buvusius vaikus. G. G. nukentėjusiajai padaryti sužalojimai nežymūs, pasireiškę kairio žasto poodine kraujosrūva ir odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodine kraujosruva, kairio kelio priekinio paviršiaus srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu. Pastebėtina ir tai, jog nukentėjusioji nukrito ant pačios sukrautos žagarų krūvos, kas neabejotinai turėjo reikšmės nustatytiems odos nubrozdinimams atsirasti, todėl teigti, jog nukentėjusiosios byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo.

27. BPK 106 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos, kurias sudarė advokatės atstovavimo išlaidos, iš jo negali būti išieškomos.

28. Taip pat biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. lapkričio 13 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 35768 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 23,02 Eur žalos atlyginimą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalota S. J., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų.

29. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. liepos 22 d. epizodas) išteisintas, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinį ieškinį pareiškė būtent dėl šio įvykio, tai patvirtina 2023 m. lapkričio 10 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (paslaugos suteikimo data - 2023 m. liepos 23 d.), kuriame nustatyta pagrindinė diagnozė – riešo ir plaštakos kiti paviršiniai sužalojimai, o suteiktų gydymo paslaugų kaina – 23,02 Eur, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo priteisimo

30. Kaltinamojo gynėja advokato padėjėja Marija Stonytė-Dargužienė pateikė prašymą priteisti jo ginamajam G. G. 4 650 Eur patirtas išlaidas, atstovaujant jai gynybos pagrindais baudžiamojoje byloje, paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2024 m. liepos 22 d. sąskaitą faktūrą Serija MSD Nr. 24-07/22, 2024 m. liepos 22 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 1 500,00 Eur sumai ir 2025 m. kovo 10 d. sąskaitą faktūrą Serija MSD Nr. 25-03/10, 2025 m. kovo 30 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą 3 150,00 Eur sumai).

31. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį) turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

32. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuota oficiali doktrina, kad turi būti nustatytas teisinis reguliavimas atlyginti pagrįstas išlaidas baudžiamajame procese patyrusiam asmeniui visais atvejais, nustačius, jog jis nepadarė teisės pažeidimo. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas nustato tik vieną atvejį, kada asmeniui yra atlyginamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (asmens išteisinimas), tačiau baudžiamajame procese galimos situacijos, kai baudžiamoji byla nutraukiama tokiu pagrindu, kuris savo pasekmėmis panašus į asmens išteisinimą, t. y. teismas nutraukia bylą nustatęs, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė teisės pažeidimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-648/2023).

33. Nagrinėjamu atveju, abejonių, kad kaltinamasis turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis ir dėl to patyrė tam tikrų išlaidų, nėra. Minėta, kad G. G. gynėja prašo priteisti 4 650 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į tai, kad prašoma priteisti 1 500 Eur suma susidarė už pasirengimą (įskaitant, bet neapsiribojant, ir papildomų prašymų byloje dėl papildomų įrodymų, dalis kurių nebuvo prijungti ikiteisminiame tyrime prijungimo parengimą ir teikimą teismui) bylos nagrinėjimui, dalyvavimą 2023 m. liepos 23 d. teismo posėdyje. Pastebėtina, kad baudžiamoji byla teisme gauta 2024 m. birželio 25 d., pirmasis teisiamasis posėdis paskirtas 2024 m. liepos 23 d. neįvyko, nes į posėdį neatvyko nukentėjusioji, jos gynėja. Tikėtina, kad advokato padėjėja nurodydama dalyvavimą teismo posėdyje padarė aiškią rašybos klaidą, nurodydama teismo posėdžio datą 2023 metus, visgi atkreiptinas dėmesys, jog prašoma priteisti 1 500 Eur suma už neįvykusį teisiamąjį posėdį ganėtinai didelė, neatitinkanti sąskaitoje faktūroje suteiktų teisinių paslaugų apimties. Kitoje sąskaitos faktūros išklotinėje nurodytą suteiktų 3 150 Eur teisinių paslaugų sumą sudaro dalyvavimas gynybos pagrindais visuose teismo posėdžiuose iki 2025 m. kovo 10 d. bei pasirengimas baigiamosioms kalboms. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl advokato padėjėjos dalyvavimo procese ginant klientą, kita vertus, advokato padėjėja suteiktų teisinių paslaugų nedetalizavo, t. y. nenurodė kiek laiko užėmė pasirengimas gynybai, kokius papildomus prašymus dėl papildomų įrodymų teikė (proceso eigoje buvo pateiktas pranešimas dėl M. ežero valymo iš Aukštadvario Regioninio parko direkcijos ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; prašymas sudaryti galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu; dėl teismo posėdžio atidėjimo, liudytojų iškvietimo; susipažinimo su bylos medžiaga, jos kopijų darymo), tik abstrakčiai nurodė, kad gynė kaltinamąjį teismo posėdžiuose. Nagrinėjant bylą teisme buvo surengti aštuoni teismo posėdžiai, vienas iš jų buvo atidėtas (dėl neatvykusios nukentėjusiosios, jos gynėjos); dviejuose iš jų gynėja dalyvavo nuotoliniu būdu. Teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausti aštuoni liudytojai, nukentėjusioji ir kaltinamasis, teismo posėdžiai trukdavo daugiau kaip dvi valandas.

34. Tenkinant prašymą dėl išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms, suteiktoms pirmosios instancijos teisme, apmokėti atlyginimo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Kaltinamojo atstovė advokatė Marija Stonytė-Dargužienė teisines paslaugas ginamajam teikė 2024 m. III-IV ketvirčius bei 2025 m. I ketvirtį, vadinasi, nagrinėjamoje byloje aktualūs yra bruto: 2024 m. I ketvirčio – 2 161,00 Eur; 2024 m. II ketvirčio – 2 196,40 Eur ir 2024 m. III ketvirčio – 2 237,90 Eur. Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose. Be to, Rekomendacijose atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydis yra 80 procentų.

35. Teismas taip pat pažymi, kad dėl pirmojo epizodo kaltinamasis yra išteisinamas, o dėl antrojo epizodo baudžiamoji byla G. G. atveju nutraukiama konstatuojant, kad jos veikoje yra visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau pripažįstama, kad tokia veika yra mažareikšmė, kas negali būti prilyginama asmens išteisinimui, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo iš valstybės tenkinamas iš dalies, priteisiant pusę bylinėjimosi išlaidų (tik už 2023 m. liepos 22 d. epizodą).

36. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į Rekomendacijose numatytus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius, atlygintinų išlaidų už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydį, juos susiejant su anksčiau nurodytų aktualių ketvirčių vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), įvertinęs baudžiamosios bylos pobūdį, jos apimtį, joje atliktų procesinių veiksmų (ne)sudėtingumą, teisiamųjų posėdžių kiekį teisme bei jų trukmę, be kita ko, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kurios, teismo įsitikinimu, pagrindžia, kad kaltinamajam teikiamų paslaugų suma, nurodyta 2024 m. liepos 22 d. sąskaitos faktūros išraše, ne visa apimti buvo būtina ir pagrįsta, vadovaudamasis protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad priteistina 1 500 Eur (3 000 Eur už abu epizodus / 2) suma teisinių paslaugų patirtoms advokato padėjėjos išlaidoms atlyginti (už 2023 m. liepos 22 d. epizodą).

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

37. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

38. Teismo vertinimu, priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir G. G. išteisinus nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

39. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 6 (šešias) laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. liepos 22 d. epizodas), išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodas) dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. patikslintą civilinį ieškinį (2023 m. liepos 22 d. epizodas) dėl 53,65 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 65 ct) turtinės ir 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1 342,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct) procesinių išlaidų priteisimo, palikti nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. J. patikslintą civilinį ieškinį (2023 m. rugpjūčio 19 d. epizodas) dėl 53,65 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 65 ct) turtinės ir 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1 342,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct) procesinių išlaidų priteisimo, atmesti.

BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur (dvidešimt trijų eurų 02 ct) ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.

Priteisti G. G. iš valstybės 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų už advokatės padėjėjos suteiktas teisines paslaugas, atlyginimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 6 (šešias) laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė