Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorėms Rimai Matulionienei, Jūratei Mociškienei (2022 m. sausio 5 d. teisiamajame posėdyje), nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

27. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

28. Ištirtų įrodymų visuma pripažįstama įrodyta, kad kaltinamasis J. P., būdamas neblaivus, 2020 m. spalio 2 d. vairavo transporto priemonę – traktorių su priekaba ir priekyje sumontuotu frontaliniu krautuvu su kaušu biriems kroviniams vežti, jame kaip keleivius vežė keturis žmones, taip pat ir A. S., kuris, kaltinamajam J. P. vairuojant traktorių, neišlaikęs pusiausvyros iškrito iš traktoriaus bei buvo prispaustas traktoriaus galiniu ratu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. buvo paguldytas į gydymo įstaigą, kurioje 2020 m. (duomenys neskelbtini) ryte mirė.

Motyvuojamoji dalis

30. Nustatydamas įrodyta aplinkybę tai, jog J. P. eismo įvykio metu buvo neblaivus, teismas iš esmės remiasi liudytojų P. N., A. B., L. K., D. S., J. P. parodymais. Visi šie liudytojai parodė, jog beveik iki pat nelaimės (eismo įvykio) kaltinamasis J. P. vartojo alkoholinius gėrimus (tiek ryte, tiek per pietus), šiems liudytojams tiek dėl suvartoto alkoholio kiekio, tiek dėl kaltinamojo išorinių požymių nekilo abejonių, kad kaltinamasis vairavo traktorių neblaivus. Tai, kad buvo vartojamas alkoholis, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas Z. Š.. Teismas, kaip kaltinamojo neblaivumo įrodymu, nelaiko liudytojui A. B. 2020 m. spalio 2 d. 20.58 valandą nustatyto neblaivumo fakto, kaip to prašo kaltinimą palaikanti prokurorė. Nuo eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. S., buvo praėję daugiau nei 5 valandos, ir šis įrodymas tik patvirtina, kad apklausiant A. B. šis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Bet neįrodo, kad kaltinamasis J. P. eismo įvykio metu buvo neblaivus.

31. Teismas, pripažinęs nurodytų liudytojų parodymus pakankamais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo J. P. neblaivumą eismo įvykio metu, atmeta kaltinamojo paaiškinimus, jog jis eismo įvykio metu buvo blaivus, alkoholį vartojo tik ryte, prieš pradedant darbą, buvo išgėręs apie 50-60 g degtinės, juos laiko tik siekimu sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Priežasčių, dėl kurių šie nuosprendžio 30 punkte nurodyti liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąjį J. P., kaltinamasis nenurodė, teismas taip pat nenustatė priežasčių, dėl kurių jie visi galėtų teismo posėdyje nurodyti melagingas aplinkybes apie J. P. girtumą: jie visi nei tarpusavyje, nei su mirusiuoju A. S. ar jo sūnumi A. S. nėra susiję nei giminystės saitais, jų nesieja (-o) artima draugystė, be to, liudytojai iš esmės yra skirtingo amžiaus ir, tikėtina, skirtingų interesų. Teismas kaip ne esminį skirtumą dėl liudytojų parodymų vertina tai, kad liudytojai nenurodė konkrečios alkoholinio gėrimo, kurį L. K., A. B., A. S. kartu su kaltinamuoju vartojo ryte, ar gėrimo, kurį kartu su A. S. kaltinamasis J. P. vartojo per pietus, talpos, tai neturi reikšmės nustatant aplinkybę, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Nes pati alkoholinio gėrimo rūšis (degtinė) sudaro pagrindą teigti, kad net ir kelių asmenų pusės litro talpos butelio suvartojimas sukelia apsvaigimą, kuriam esant ir be specialisto išvados galima konstatuoti, kad asmuo yra neblaivus, tas neblaivumas negalėjo praeiti nuo pietų pertraukos pabaigos iki eismo įvykio. Tuo labiau, jog kaip nurodė eismo įvykio metu buvę liudytojai, kaltinamasis J. P. ir vizualiai atrodė neblaivus.

33. Dėl veikos kvalifikavimo.

35. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. P. vežė 4 asmenis prie traktoriaus pritvirtintame kauše, skirtame biriems kroviniame vežti (vežė keleivius ne pagal konstrukciją keleiviams skirtoje vietoje), tai yra nesilaikė Kelių eismo taisyklių 18 punkte ir 189 punkte nurodytų reikalavimų, tokiu savo elgesiu sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu patirtų sužalojimų vėliau mirė žmogus. Kaltinamasis J. P. nenumatė, kad dėl jo vairavimo gali žūti žmogus, nors pagal veikos aplinkybes bei asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kad iš kaušo asmuo gali iškristi bei papulti po ratais, tai yra veikė elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Vien tik Kelių eismo taisyklių 18 punkte nustatytas reikalavimas kaltinamajam J. P. draudė traktoriaus kauše vežti žmones, šis draudimas yra absoliutus ir imperatyvus, jokiomis sąlygomis kaltinamasis traktoriaus kauše negalėjo vežti žmonių, negalėjo net pradėti važiuoti, jeigu kauše yra žmonių, ar jį tęsti, jeigu asmenys įlipa. Todėl laikoma, jog dėl tokio kaltinamojo J. P. elgesio ir kilo pasekmės, vėliau sukėlusios žmogaus mirtį, tai yra tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių yra būtinasis priežastinis ryšys. Nepriklausomai nuo to, jog bendrovėje buvo įprasta vežti žmones kauše renkant akmenis, toks kaltinamojo J. P. elgesys netapo mažiau pavojingas.

36. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo J. P. gynėjas advokatas M. Monkevičius akcentavo paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį, kai šis sėdėjo traktoriaus kauše galimai neįsikibęs, galimai ieškojo pirštinės, kaltinamojo gynėjas prašė tokį elgesį laikyti būtina eismo įvykio kilimo priežastimi ir kaltinamąjį dėl jam inkriminuojamo kaltinimo išteisinti. Tačiau konstatavęs, jog kaltinamasis J. P. pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus negalėjo pradėti net važiuoti su žmonėmis traktoriaus kauše ar tęsti važiavimą, jeigu kas įlipa į kaušą, teismas pripažįsta, kad tos aplinkybės, jog nukentėjusysis eismo įvykyje nebuvo įsikibęs už kaušo pertvaros ar paties kaušo ar ieškojo pamesto daikto kauše, negali būti eismo įvykio, dėl kurio metu patirtų sužalojimų mirė žmogus, pagrindine kilimo priežastimi. Tuo labiau, jog Kelių eismo taisyklių VII skyriuje „Keleivių pareigos“ nėra numatyta pareiga asmeniui, vežamam keleiviams nepritaikytose vietose, pavyzdžiui, traktoriaus kauše, būti įsikabinusiam už pertvaros ar panašiai. Tikėtina, kad A. S. iškritimui iš kaušo ir patekimui po galiniu ratu galėjo įtakoti ir kaltinamojo J. P. vairavimo ypatumai (liudytojas P. N. nurodė, jog traktoriaus greitis galėjo būti per didelis apsisukimo lauko gale metu, dėl ko A. S. kauše galėjo neišsilaikyti; liudytojas J. P. minėjo, jog A. S. prieš iškrintant iš kaušo traktorių kaip ir truktelėjo į priekį, jis pamanė, kad kaltinamasis J. P. per greitai atleido sankabą; liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog perjungdamas maišė pavaras, J. P. vairuojamas traktorius vinguriavo). Tačiau pripažinus, jog kaltinamasis negalėjo pradėti važiuoti, ši neginčytinai nenustatyta priežastis, kas galėjo sąlygoti nukentėjusiojo asmens iškritimą iš kaušo, neturi įtakos kaltinamojo J. P. veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo gynėjas advokatas M. Monkevičius baigiamosiose kalbose taip pat užsiminė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas eksperimentas, nepaskirta eismo įvykio ekspertizė, tačiau tokio prašymo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu gynėjas nebuvo pateikęs, nenurodė argumentų, ką šie tyrimo veiksmai būtų nustatę. Antra vertus, eismo įvykio ekspertizė šioje byloje apskritai nėra tikslinga, nes po įvykio į vietą nebuvo kviečiama policija, nebuvo vietoje fiksuoti jokie pėdsakai, transporto priemonė po įvykio buvo patraukta, nėra aiški ir tiksli A. S. iškritimo vieta. Tyrimo eksperimentas, jeigu aiškintis, ar galėjo nukentėjęs asmuo iškristi iš važiuojančio traktoriaus kaušo, dėl pavojaus žmonių sveikatai apskritai nėra įmanomas. O tam, kad nustatyti, ar kaltinamasis J. P. matė ar nematė kauše sėdinčius asmenis, nėra būtina atlikti jokio veiksmo – pats kaltinamasis J. P. teismo posėdyje neneigė, jog jis matė kauše sėdinčius darbininkus, tai, kad negalėjo nematyti, patvirtina ir kaušo išmatavimai (apžiūros protokole nurodyta, jog kaušo aukštis yra 71 cm, žmogaus ilgis nuo sėdmenų iki viršugalvio yra daugiau nei 71 cm). Tai yra iš esmės ši aplinkybė taip pat yra akivaizdi, tam, kad ją patvirtinti, papildomas veiksmas nėra reikalingas.

37. Iš kaltinimo, kaip nesusijęs su eismo įvykio sukėlimu, šalinamas Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyto reikalavimo nevykdymas, kadangi šis punktas numato eismo dalyvių bendras pareigas, neturėjo jokios įtakos kilusioms pasekmės ir negalėjo būti inkriminuojamas. Taip pat iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, jog kaltinamasis J. P. neįspėjo A. S., kad ant traktoriaus pritvirtintame kauše sėdėti draudžiama, nes, visų pirma, tokio įspėjimo nenumato Kelių eismo taisyklių reikalavimai, visų antra, kaltinamasis privalėjo ne įspėti A. S., bet privalėjo nepradėti važiuoti, jeigu šis kauše sėdėjo, arba iškart sustoti, jeigu į kaušą A. S. įlipo. Šio Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimo, aplinkybės pašalinimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nepablogino, jo teisių nesuvaržė.

38. Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo gynėjas advokatas M. Monkevičius, jeigu būtų pripažinta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje, prašė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta aplinkybe), tai yra tai, jog nukentėjusysis traktoriaus kauše sėdėjo neįsikibęs, galimai ieškojo pirštinės, buvo neblaivus. Teismų praktikoje nustatant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę sprendžiama, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Tokiais atvejais paprastai atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Tačiau ši aplinkybė aktuali ir nustatoma tik nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl tyčinių nusikalstamų veikų, o ne dėl neatsargių nusikalstamų veikų. Tai yra ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia, jei savo elgesiu nukentėjęs asmuo galimai išprovokuoja asmenį padaryti nusikalstamą veiką, toks išprovokuotas asmuo elgiasi veikdamas tyčia. Ir atitinkamai negalima išprovokuoti elgtis nusikalstamai nerūpestingai, kadangi pats kaltinamasis nesuvokia, jog elgiasi nusikalstamai, nors pagal galimybes ir aplinkybes galėtų ir privalėtų. Tačiau be jokios abejonės parenkant bausmę, nustatant bausmės dydį, parenkant poveikio priemones kaltinamajam turi būti įvertinama ir tai, kad ir pats nukentėjusysis, sėsdamas į traktoriaus kaušą, elgėsi neatsargiai.

39. Skiriant bausmę kaltinamajam J. P. atsižvelgiama į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 11 straipsnis, 16 straipsnis), kuriuo pažeistas kelių eismo saugumas, dėl kelių eismo reikalavimų nevykdymo mirė žmogus, kaltinamasis J. P. apie eismo įvykį neinformavo policijos, nekvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis), pats eismo įvykyje nukentėjęs asmuo elgėsi neatsargiai, važiavo kaltinamojo vairuojamo traktoriaus kauše. Skirdamas bausmę taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teismo neteistas (teistumas išnykęs) (2 t. 73-76 b. l.), administracine tvarka nebaustas (2 t. 76-77 b. l.), ankstesnės darbovietės (ūkininko J. P. ūkio), kurioje kaltinamasis su pertraukomis dirbo nuo ūkio įsikūrimo 1997 m. gegužės 27 d., charakterizuojamas teigiamai (2 t. 88 b. l.), yra garbaus amžiaus, susituokęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose, arčiau minimumo. Nors kaltinamasis J. P. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, tačiau jis nėra teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis J. P. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, teismas nėra, pripažįsta, jog yra pagrindas manyti, kad šis kaltinamojo nusikalstamas elgesys yra vienkartinio pobūdžio, atitinkamas išvadas kaltinamasis J. P., nors ir neigia tam tikras aplinkybes, padarė ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Tuo labiau, jog to darbo, kurį jis dirbdamas padarė nusikalstamą veiką, nebedirba. Todėl teismas kaltinamajam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas nustato įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 dalys). Teismas, įvertinęs kaltinamojo J. P. amžių, šeiminę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį (neatsargi veika), kaltinamajam netaiko BK 75 straipsnyje numatytos intensyviosios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, manoma, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be šios priemonės.

40. Nors teismų praktikoje yra pripažinta, jog atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-25/2011, 2K-118/2011, 2K-184/2011, 2K-201/2011, 2K-433/2011, 2K-145/2013, 2K-388/2014, 2K-39-895/2016, 2K-29-511/2017 ir kitos), laisvės atėmimo bausmės vykdymo prašo netaikyti ir kaltinimą palaikanti prokurorė R. Matulionienė, teismas, atsižvelgęs į visas bylos metu nustatytas eismo įvykio aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo amžių, šeiminę padėtį, pripažįsta, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, išpildžius visus nustatytus jam įpareigojimus ir laikantis draudimų, bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

41. Kadangi kaltinamasis J. P. nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, jam taikoma ir baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis), teisės uždraudimo terminas, atsižvelgus į sukeltas pasekmes, į paties nukentėjusiojo elgesį, draudimo terminas nustatomas vidurkio ribose (BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimo terminas yra nuo vienerių iki penkerių metų). Atsižvelgus į tai, jog kaltinamajam J. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikyta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas, vairuotojo pažymėjimas iš kaltinamojo nebuvo paimtas, teismas baudžiamosios poveikio priemonės termino pradžią nustato nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

42. Nukentėjusysis A. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos (3 t. 97 b. l.). Ieškinyje nurodė, jog dėl tėvo A. S. mirties patyrė neturtinę žalą, nes neteko artimiausio žmogaus – tėčio, su kuriuo kartu gyveno nuo vaikystės iki pat mirties, tarp jo ir tėčio santykiai buvo šilti, artimi, jis dėl tėčio mirties patyrė dvasinius pergyvenimus, iki šiol jaučia liūdesį dėl to, kad neteko jo. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE pateikė atsiliepimą (3 t. 108-109 b. l.), kuriame bendrovė nurodė, jog laikotarpiu, kada įvyko eismo įvykis, transporto priemonė – traktorius MTZ BELARUS-82.1, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo išmoka nukentėjusiajam nebuvo išmokėta, nes civilinės atsakomybės draudikui pareiga mokėti draudimo išmoką gali kilti tik teismui konstatavus tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir padarinių bei įvertinus paties nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnis). Atsakovė teigia, jog nukentėjusysis asmuo privalo įrodyti, jog patyrė neturtinę žalą ir koks jam padarytos žalos dydis, įrodyti, jog jį ir mirusįjį siejo šeimos, artimi giminystės ryšys bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į pasekmes, į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bet ir paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti.

43. Teismo posėdyje civilinį ieškinį nukentėjusysis A. S. palaiko bei prašo jį tenkinti visiškai, patvirtino, jog su mirusiuoju gyveno kartu, santykiai su tėvu buvo artimi ir šilti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas K. Paspirgėlis teismo posėdyje taip pat atstovaujamojo ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, nurodė, jog tokio pobūdžio bylose, kada dėl nusikalstamos veikos miršta artimi asmenys, reikalavimai ir priteistini dydžiai yra didesni, tačiau nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas, įvertinus tą aplinkybę, kad ir pats nukentėjusysis elgėsi neatsargiai važiuodamas traktoriaus kauše, jau yra sumažintas.

44. Remiantis CK 6.284 straipsniu, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir panašiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Analogiškai ir pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo taip pat yra analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

46. Šioje byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu mirė nukentėjusiojo A. S. tėvas A. S., ginčo dėl to, kad transporto priemonę, kurią vairuojant kilo eismo įvykis, buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE, nėra. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepime taip pat neginčija ir pareigos atlyginti neturtinę žalą, jeigu teismo nuosprendžiu būtų pripažinta, kad eismo įvykis kilo dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės, taip pat jeigu ieškovas (nukentėjusysis) įrodys patirtą žalą, teismo tinkamai bus įvertintas ir paties nukentėjusiojo neatsargumas.

47. Šioje byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis A. S. ir mirusysis A. S. iki pat pastarojo mirties gyveno tame pačiame name, tėvas augino sūnų nuo pat šio vaikystės. Teismo posėdyje nukentėjusysis A. S. teigė, jog jų santykiai buvo artimi, mirus tėčiui neteko artimiausio žmogaus. Tai yra, tikėtina, kad nukentėjusiojo A. S. ir eismo įvykyje mirusio jo tėvo A. S. tarpusavio santykiai buvo glaudūs ir artimi, dėl tėvo mirties A. S. patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, šis sūnaus ir tėvo ryšys niekada nebebus atstatytas. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, į tai, kad kaltinamojo padaryta veika yra priskiriama neatsargių nusikalstamų veikų grupei, į tai, jog ir pats eismo įvykyje sužalotas A. S. elgėsi neatsargiai važiuodamas kaltinamojo J. P. vairuojamo traktoriaus kauše, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į nuosprendžio 45 punkte nurodytą teismų praktikoje priteisiamas sumas, nustato, jog nukentėjusiojo A. S. reikalaujama 5000 Eur piniginė neturtinės žalos kompensacija yra pagrįsta, yra ne per didelė, ji priteisiama iš transporto priemonę apdraudusios bendrovės ERGO Insurance SE. Pažymima, jog ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos), reglamentuojančiose neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gaires, mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA (eismo įvykio metu 1 MMA dydis buvo 607 Eur) (Rekomendacijų 6 punktas).

48. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepime į civilinį ieškinį akcentavo, jog nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nukentėjusiojo atstovas advokatas K. Paspirgėlis bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog šis reikalaujamas kompensacijos dydis apskaičiuotas įvertinus ir paties eismo įvykyje nukentėjusio A. S. didelį neatsargumą važiuojant traktoriaus kauše, teismas, pripažinęs pagrįstu 5000 Eur neturtinės žalos dydį ir atsižvelgęs į 45 punkte nurodytas teismų priteistinas sumas netekus tėvo ar tėvų, nukentėjusiojo reikalaujamos priteisiamos kompensacijos nemažina.

49. Nukentėjusysis A. S. pateikė įrodymus, jog dėl teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje patyrė 1000 Eur dydžio išlaidas (3 t. 115-119, 185 b. l.). Kaltinamąjį J. P. pripažinus kaltu, šios išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

Kaltinamąjį J. P. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam 3 m. 3 mėn. (trejų metų trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant kaltinamąjį J. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 68 straipsniu, paskirti kaltinamajam J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, bei 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams) uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatyti, jog kaltinamajam J. P. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino pradžia yra nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamajam J. P., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. S. ieškinį tenkinti visiškai bei iš ERGO Insurance SE, įmonės kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš kaltinamojo J. P. nukentėjusiojo A. S. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.