Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-19 · Civilinė byla Nr. e2S-469-889/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
e2S-469-889/2022
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00159-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Skersienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-469-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00159-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.6; 3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. (V. R.) ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo 5 082 Eur žalos atlyginimo (dėl įsigytos vidaus vandenų transporto priemonės trūkumų pašalinimo), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė uždrausti ieškovui (ar jo pasirinktiems tretiesiems asmenims) atlikti (tęsti) ginčo objekto 1996 m. gamybos katerio „(duomenys neskelbtini)“ ir jo variklio „(duomenys neskelbtini)“ (variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus, o jei darbai pradėti, sustabdyti juos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagrindiniai prašymo motyvai:

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas, įsigydamas katerį, žinojo, kad jis yra 1996 m. gamybos (jam daugiau nei 25 metai), atsakovas katerio apžiūros metu nurodė trūkumus, o dėl galutinės kainos šalys susitarė įvertinusios investicijas, būtinas trūkumams pašalinti. Jei ieškovas būtų kreipęsis siūlydamas grąžinti katerį, atsakovas būtų sutikęs nutraukti sandorį ir grąžinti ieškovui jo sumokėtą kainą. Tačiau ieškovas, neinformavęs atsakovo, kreipėsi į serviso paslaugas teikiančią bendrovę ir pradėjo remonto darbus. Pritaikius draudimą atlikti (tęsti) ginčo objekto katerio ir jo variklio remonto darbus, būtų užtikrintas teisinis stabilumas ir užkirstas kelias papildomiems nuostoliams atsirasti ir padidėti. Tokios laikinosios apsaugos priemonės nevaržys ir nepažeis ieškovo teisių ir interesų, bus proporcingos siekiamiems tikslams, neskatins žalos padidėjimo ir užtikrins šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovas akcentavo, kad remonto darbai tiek ieškinio tenkinimo, tiek ir netenkinimo atveju sukels neigiamus finansinius padarinius pačiam ieškovui, o taip pat ir atsakovui, gali būti padaryta didelė ir nepataisoma žala, dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nurodė, jog ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 082 Eur žalos atlyginimo dėl katerio trūkumų pašalinimo, o atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia uždrausti ieškovui atlikti (tęsti) katerio ir jo variklio remonto darbus. Teismo vertinimu, vien atsakovo prašymas suvaržyti kito asmens (ieškovo) teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl galimos grėsmės atlikus nepagrįstus ir (ar) pernelyg brangius katerio ir jo variklio remonto darbus nesudaro pagrindo nuspręsti, jog tokių darbų atlikimas galėtų sudarytų prielaidas neigiamoms pasekmėms atsirasti. Teismas pažymėjo, kad, neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima nustatyti nei būtinybės atlikti remonto darbus, nei tokių darbų apimties ar kainos. Šioje bylos stadijoje nėra nustatyta, jog ieškovas, remontuodamas 2021 m. spalio 14 d. įsigytą vidaus vandenų transporto priemonę, yra nesąžiningas ar dėl jo atliekamų remonto darbų, kurie, kaip nurodė pats ieškovas, šiuo metu iš esmės jau yra baigti, atsiras neigiamų padarinių. Teismas sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog katerio remonto darbų sustabdytas suponuotų ieškovui papildomas katerio variklio sandėliavimo ir katerio parkavimo išlaidas, o tai būtų nesuderinama su proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimais.

3.2. Teismas konstatavo, šiuo metu negalima teigti, kad yra pagrindas pritaikyti Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, todėl atsakovo prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba grąžinti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

4.1. Atsakovas nurodo, jog ieškovas apie tai, kad pareiškė ar ketina pareikšti reikalavimą, atsakovo neinformavo, todėl jam nėra ir nebuvo žinomos ieškinyje išdėstytos aplinkybės, taip pat nėra žinomas faktas, jog katerio variklis yra remontuojamas, o jo remonto kaina sudaro beveik 80 proc. viso katerio vertės. Tokia kaina, atsakovo nuomone, yra visiškai neprotinga ir neadekvati.

4.2. Nesustabdžius katerio variklio remonto darbų, kils neigiamų padarinių, bus patirtos neproporcingai didelės išlaidos ir nuostoliai, o sustabdžius remonto darbus, būtų užtikrintas teisinis stabilumas, užkirstas kelias nuostoliams atsirasti ir padidėti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržys ir nepažeis ieškovo teisių ir interesų, bus proporcingos siekiamiems tikslams, neskatins žalos padidėjimo ir užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, nes ieškovo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su atliekamais variklio remonto darbais ir jų apimtimi.

4.3. Atsakovas prašė uždrausti ieškovui (ar jo pasirinktiems tretiesiems asmenims) atlikti (tęsti) ginčo objekto 1996 metų gamybos katerio „(duomenys neskelbtini)“ ir jo variklio „(duomenys neskelbtini)“ (variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus, o jei darbai pradėti, juos sustabdyti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tam, kad pasitelkus specialistus ar ekspertus būtų galimybė objektyviai nustatyti, ar ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti remonto darbai buvo būtini. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nesustabdžius remonto darbų, nebus galima objektyviai įvertinti šių aplinkybių. Atsakovo nuomone, ieškovas būtent dėl to ir siekia kaip įmanoma greičiau atlikti remonto darbus.

4.4. Teismas neįvertino, kad katerio saugojimo ir sandėliavimo išlaidos galbūt būtų žymiai mažesnės, nei išlaidos itin brangiems remonto darbus.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

5.1 Ieškovas teigia, jog atsakovo nurodyta aplinkybė, kad remonto darbai atliekami paskubomis, nepagrįsti. Iki šios dienos, t. y. jau beveik pusę metų variklis yra remontuojamas. Ieškovas ir pats norėtų, kad remonto darbai vyktų greičiau, kad prasidėjus pavasariui galėtų naudotis sutaisytu kateriu, tačiau servisas turi savo darbotvarkę ir remonto darbų eilę. Atsakovo pozicija, kad ieškovas siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, yra visiškai nepagrįsta. Katerio variklio remonto darbus atlieka specializuota įmonė, atsakovas apie tai, kad kateris bus remontuojamas, kad bus didelės išlaidos ir pan., žinojo ir, jeigu būtų sutikęs su ieškovo pasiūlymu katerį pasiimti, šių išlaidų nebūtų buvę.

5.2 Išardyto katerio parkavimas serviso angare kainuoja 90 Eur (be PVM) per mėnesį, taip pat atskirai skaičiuojama už variklio sandėliavimą. Tai yra didelės išlaidos, kurias atsakovas turėtų padengti.

5.3 Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ieškovas yra nesąžiningas, pasirinkdamas katerių servisą ir užsakydamas remonto paslaugas.

Atsiliepimas

5.4 Atsakovas teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės būtinos tam, kad pasitelkus specialistus ar ekspertus būtų objektyviai nustatyta, ar ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti remonto darbai buvo būtini. Didžioji dalis variklio remonto darbų šiuo metu jau yra atlikti, taigi šioje stadijoje nebėra tikslinga nustatyti, ar darbai reikalingi, ar ne. Aplinkybė, kad, atsakovo nuomone, ieškovas galbūt pasirinko ne tą remonto paslaugas teikiančią įmonę ar kad užsakytų remonto paslaugų kaina yra per didelė, suteikia atsakovui pagrindą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir apginti savo teises teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.5 Ieškovo manymu, atsakovas neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

5.6 Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

8. Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones ir įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tačiau teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės bet kuriuo atveju turi atitikti bendruosius (teisingumo, lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros) ir civilinio proceso teisės (ekonomiškumo, proporcingumo) principus.

9. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo (šiuo atveju – atsakovo) prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia būtinybę imtis šių priemonių. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 12, 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes sprendžia klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 5 082 Eur žalos dėl įsigytos vidaus vandenų transporto priemonės trūkumų pašalinimo. Atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ieškovui (ar jo pasirinktiems tretiesiems asmenims) atlikti (tęsti) ginčo objekto 1996 m. gamybos katerio „(duomenys neskelbtini)“ ir jo variklio „(duomenys neskelbtini)“ (variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus, o jei darbai pradėti, sustabdyti juos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš esmės atsakovo prašymas grindžiamas tuo, jog ieškovo atliekamų katerio remonto darbų kaina yra neproporcingai didelė, taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų neproporcingų padarinių. Be to, atsakovo teigimu, remonto darbus būtina sustabdyti tam, kad pasitelkus specialistus būtų įvertinta, ar remonto darbai buvo būtini.

11. Teismo atliekamas tikėtino ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2021).

12. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konkrečiai dėl ankstesniame nutarties punkte aptarto laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindo nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, susipažinęs su prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, mano, jog nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo ieškinio reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą ir pateikė jo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

13. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-133-370/2021).

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog vien atsakovo reikalavimas suvaržyti kito asmens (ieškovo) teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl galimos grėsmės atlikus nepagrįstus ir (ar) pernelyg brangius katerio ir jo variklio remonto darbus nesudaro pagrindo spręsti, jog tokių darbų atlikimas galėtų sudarytų prielaidas neigiamų padarinių atsiradimui. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius dėl neproporcingos remonto darbų kainos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima konstatuoti nei būtinybės atlikti remonto (daikto trūkumų šalinimo) darbus, nei tokių darbų apimties ar kainos pagrįstumo. Atsakovas teisę įrodinėti darbų kainos nepagrįstumą gali realizuoti bylos nagrinėjimo proceso metu, pateikdamas atitinkamus procesinius dokumentus ir naudodamasis civiliniame procese taikytinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau atsakovo prielaida, jog ieškovo atliekami remonto darbai yra galbūt neproporcingi, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, šiame bylos nagrinėjimo etape nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti remonto darbus.

15. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje bylos stadijoje nėra nustatyta, jog ieškovas, remontuodamas įsigytą vidaus vandenų transporto priemonę, yra nesąžiningas ar dėl atliekamų remonto darbų, kurie, kaip nurodė pats ieškovas, šiuo metu iš esmės jau yra baigti, atsiras neigiamų padarinių. Be to, katerio remonto darbų sustabdymas būtų neekonomiškas ir neproporcingas, nes, sustabdžius remonto darbus, ieškovas patirtų papildomų katerio variklio sandėliavimo ir katerio parkavimo išlaidų.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemano, jog atsakovo nurodytas kitas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ketinimas, pasitelkus specialistus, įvertinti, ar remonto darbai būtini, – yra pakankamas taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę. Kaip jau minėta, įrodinėti darbų reikalingumą / nereikalingumą ar jų kainos pagrįstumą atsakovas gali naudodamasis įvairiomis jam prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis (tarp jų – specialistų ar ekspertų išvadomis). Galimybė pasinaudoti šiomis įrodinėjimo priemonėmis niekaip nekoreliuoja su būtinybe sustabdyti katerio remonto darbus, kurie, kaip jau minėta, iš esmės yra baigti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, įvertinus nagrinėjamos bylos ir situacijos specifiką, nėra tikslingas, proporcingas, ekonomiškas ir būtinas.

17. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas nepažeidžiant proceso įstatymo normų, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Milda Skersienė