- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-234-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00159-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-374-639/2022 pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – ir atsakovas) 5 662,80 Eur nuostolių dėl įsigytos vidaus vandenų transporto priemonės trūkumų pašalinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Reikalavimo pagrindu ieškinyje ir dublike nurodė aplinkybes, kad interneto svetainėje www.autoplius.lt ieškovas 2021 m. spalio mėnesio pradžioje surado atsakovo skelbimą apie parduodamą katerį „(duomenys neskelbtini)“, pagamintą 1996 m., kaina – 9 950 Eur, buvo nurodyta, kad jis yra techniškai tvarkingas. Atvykęs apžiūrėti, ieškovas nusprendė katerį įsigyti, 2021 m. spalio 14 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, joje nebuvo nurodyta, kad kateris turi trūkumų. Tačiau, dar tą pačią dieną patikrinus katerį servise, buvo nustatyta, kad katerio variklis yra su esminiu defektu, todėl ieškovas siekė grąžinti katerį atsakovui, pasiūlė tarp šalių sudarytą sutartį nutraukti ir prašė grąžinti pinigus. Atsakovas tai padaryti atsisakė, nurodė, kad kateris jau išregistruotas, o gauti pinigai investuoti. Be to, atsakovas nurodė ieškovui, kad sutiks padengti dalį katerio remonto išlaidų tik tuo atveju, jeigu remonto paslaugų kaina nebus didesnė kaip 500 Eur. Taigi nuo įsigijimo dienos ieškovas kateriu net negalėjo naudotis. Mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,(duomenys neskelbtini)“ servisas įvertino, kad kapitalinis variklio remontas kainuos ne mažiau kaip 5 082 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. B. atsiliepime ir triplike su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas įsigijo 1996 m. gamybos katerį „(duomenys neskelbtini)“ už 7 400 Eur. Ieškovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį išbandė katerį, plaukiojo kartu su atsakovu daugiau nei dvi valandas. Katerio apžiūros metu aptarė esamus katerio trūkumus, sudarė visas sąlygas ir galimybes katerį apžiūrėti kartu su specialistu, įvertinti katerio techninę būklę. Iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovui buvo žinoma, jog katerio variklis turi trūkumų. Atsižvelgdami į visus esamus trūkumus ir galimus remonto kaštus, abu susitarė dėl galutinės kainos. Apie tai, jog ieškovas reiškia ar ketina reikšti reikalavimą dėl katerio remonto, atsakovui nėra žinoma. Atsakovui nežinomas faktas, jog katerio variklis yra remontuojamas, o jo remonto kaina yra beveik 80 proc. viso katerio vertės. Ieškovas, įsigydamas ne vienerius metus, t. y. daugiau nei 25 metus, eksploatuotą katerį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip naujo katerio. Atsakovas ir taip sumažino parduodamo katerio kainą ir su ieškovu susitarė dėl galutinės pirkimo–pardavimo kainos. Akivaizdu, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovui, procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį, todėl ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 5 000 Eur dydžio bauda, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui V. R. iš atsakovo V. B. 3 122,80 Eur išlaidas dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 3 122,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 2 d.) iki teismo spendimo visiško įvykdymo, ir 195,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl blogos ginčo katerio variklio būklės jo eksploatavimas ir naudojimas pagal tiesioginę paskirtį buvo nerekomenduojamas ir negalimas, dėl šios priežasties ieškovo nupirktas ginčo kateris pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu faktiškai buvo nenaudojamas. Atsakovas ne kartą akcentavo, kad jo parduotas kateris buvo 1996 m. gamybos, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir naudotą vandens transporto priemonę perkantis pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, kad ši galės būti naudojama pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju aptariamas katerio trūkumas paaiškėjo iš karto (dar tą pačią dieną atlikus jos patikrą servise), todėl teismas daro išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog katerio variklio būklė nebuvo tinkama jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.
4.2. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo posėdžių metu pateiktus ginčo šalių ir liudytojo paaiškinimus, nusprendė, kad esminis variklio gedimas, kaip katerio trūkumas, sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo žinomas. Teismas konstatavo, kad netinkamos būklės variklis „Mercruiser“, Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas ginčo katerio „(duomenys neskelbtini)“ kokybės trūkumu, kuris šioje byloje yra įrodytas.
4.3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės negavęs to, ko tikėjosi iš 2022 m. spalio 14 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, rinkosi vieną iš, jo manymu, parankiausių savo teisių gynimo būdų (pats užsisakė variklio remonto darbus). Teismo vertinimu, ieškovas, pirkdamas naudotą 1996 m. gamybos katerį, nors ir negalėjo tikėtis, kad jis bus nepriekaištingai veikiantis ir (ar) su nauju varikliu, bet galėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad katerio esminė detalė – variklis bus iš esmės veikianti, o kateris eksploatuojamas. Be to, ieškovas pasirinko remontuoti esamą katerio variklį, o ne keisti jį nauju (kadangi naujo variklio kaina būtų gerokai didesnė). Dėl aptartų priežasčių, teismo vertinimu, ieškovo pasirinktas, jo, kaip pirkėjo, teisių gynimo būdas, numatytas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepažeidžia pirkimo–pardavimo sutarties šalių interesų balanso ir lygiateisiškumo.
4.4. Teismas nurodė, kad atsakovas, kritikuodamas ieškovo pasirinktą remonto paslaugas atlikusią įmonę (MB „(duomenys neskelbtini)“) ir už variklio remontą sumokėtą kainą (5 082 Eur), nepateikė duomenų (pavyzdžiui, analogiškas paslaugas teikiančių subjektų komercinių pasiūlymų ir pan.), leidžiančių pagrįstai spręsti, kad atlikti katerio variklio remonto darbai (ar jų dalis) galėjo būti pertekliniai ir (ar) jų kaina neatitinka tokių paslaugų (ir tam reikalingų detalių) rinkos kainų ir (ar) yra nepagrįstai padidinta.
4.5. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad katerio pardavimo metu buvo atskleista tik dalis katerio ir katerio variklio trūkumų (pavyzdžiui, poreikis keisti riebokšlius ir kt.), dėl ko, labai tikėtina, buvo atitinkamai sumažinta katerio kaina (nuo 9 950 Eur iki 7 400 Eur, t. y. 2 550 Eur suma). Tokiu atveju teismas, pripažinęs, kad yra pagrindas taikyti pardavėjo atsakomybę dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, ir vertindamas pirkėjo patirtų išlaidų dydį (ir jų proporcingumą naudoto daikto kainai), nusprendė, jog ieškovui (pirkėjui) turi būti atlygintos 3 112,80 Eur (5 662,80 Eur – 2 550 Eur) išlaidos dėl netinkamos kokybės daikto trukumų pašalinimo ir su tuo susijusios daikto saugojimo išlaidos. Būtent tokia suma, teismo vertinimu, nepažeis pirkimo–pardavimo sutarties šalių interesų balanso, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
4.6. Dėl baudos ieškovui skyrimo teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu fakto ir taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalies normas dėl baudos paskyrimo. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, procesinę eigą, taip pat nenustatė pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas V. R. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą – priteisti ieškovui V. R. iš atsakovo V. B. 5 662,80 Eur išlaidas dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl katerio esminių trūkumų jo kaina šalių susitarimu buvo sumažinta nuo 9 950 Eur iki 7 400 Eur ir tokiu būdu ieškovui buvo kompensuota dalis esminių katerio trūkumų šalinimo išlaidų. Apelianto nuomone, siekiant padaryti tokią išvadą, buvo svarbu nustatyti, ar atsakovas apskritai atskleidė ieškovui ne bet kokius, o esminius katerio trūkumus – variklio defektą, dėl kurių ieškovas negali naudoti katerio pagal paskirtį, ir tik tada buvo galima spręsti, ar šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo kainos sumažinimo, siekiant pirkėjui kompensuoti ne bet kokių, o esminių daikto trūkumų šalinimo išlaidas. Tačiau skundžiamu sprendimu tai nebuvo padaryta.
5.2. Pažymima, kad ieškovas šioje byloje įrodinėjo, jog jokie esminiai įsigyjamo katerio trūkumai jam nebuvo atskleisti. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje net neįrodinėjo, kad jis esminius pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytus katerio trūkumus ieškovui būtų atkleidęs, priešingai – įrodinėjo, kad tokių esminių trūkumų kateris neturėjo ir atsakovas apie tokius esminius trūkumus net nežinojo.
5.3. Akcentuojama, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo aplinkybes, kad, pirma, kateris neturėjo esminių trūkumų ir, antra, kad atsakovui apie esminius katerio trūkumus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma. Todėl, atsakovui neteigiant ir byloje neįrodinėjant, kad jis atskleidė ieškovui esminius katerio trūkumus, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad sumažinusios kainą šalys sutarė dėl esminių katerio trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo.
5.4. Apelianto įsitikinimu, byloje esant prieštaringiems šalių paaiškinimams tiek dėl katerio pirkimo–pardavimo kainos nustatymo / nurodymo sutartyje motyvų, tiek dėl jo trūkumų atskleidimo / neatskleidimo fakto, teismas turėjo remtis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurioje nėra atskleisti jokie katerio trūkumai, išrašu iš interneto tinklalapio www.autoplius.lt, kuriame nurodyta, kad atsakovas parduoda katerį be defektų, komentaruose pačiam atsakovui papildomai nurodant: „Tvarkingas kateriukas. Viskas veikia kaip priklauso.“
5.5. Akcentuojama, kad ieškovas ne tik kad sumokėjo pernelyg didelę kainą už katerį su esminiais trūkumais, tačiau dar ir savo lėšomis turi padengti didelę dalį šių trūkumų šalinimo išlaidų (už 2 550 Eur). Taigi, priešingai, nei nurodo teismas, skundžiamu sprendimu yra pažeisti pirkimo–pardavimo sutarties šalių interesų balanso, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Atsakovas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime įvertino visus įrodymus ir dėl jų pasisakė. Tai, kad teismas neįžvelgė pagrindo abejoti sumokėtos sumos dydžiu, visai logiška, kadangi pats ieškovas procesiniuose dokumentuose (taip pat ir ieškinyje) nurodė, kad 1996 metų gamybos katerį įsigijo už 7 400 Eur. Ieškovas tik vėliau pakeitė poziciją deklaratyviais teiginiais, nepagrįsdamas jokiais rašytiniais įrodymais, kad neva už katerį sumokėjo 9 950 Eur. Teismas tinkamai įvertino ir nustatė, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovas už perkamą katerį sumokėjo daugiau, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovo teigimu, nenuosekli ieškovo pozicija aiškiai parodo, kad ieškovas painiojasi, siekia paneigti faktinę aplinkybę, kad apie katerio variklio defektus jam buvo žinoma, ir būtent po derybų atsakovas pardavė ieškovui katerį už 7 400 Eur sumą, nes pats ieškovas nurodė, kad jis norės pats pašalinti variklio defektus.
6.3. Atsakovas nurodo, kad ieškovas suprato, jog perkamas 1996 metų gamybos kateris turi defektų, katerio variklis turi esminių trūkumų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo metu katerio variklis veikė ir dėl natūralaus jo nusidėvėjimo (naudotas 25 metus) galėjo atsirasti viename iš jo cilindrų kompresijos sumažėjimas. Tai įmanoma nustatyti tik panaudojus specialius prietaisus, tačiau tai netrukdė katerio naudoti pagal jo paskirtį. Tačiau, atsižvelgiant į galimus nenumatytus remonto darbus, atsakovas sutiko parduoti, o ieškovas nupirkti naudotą katerį už sumažintą jo kainą.
6.4. Atsakovo teigimu, ieškovo pozicija, kad teismas bylos nagrinėjimo metu neįvertino aplinkybių, ar buvo atskleisti katerio trūkumai prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, yra visiškai nepagrįsta. Teismas įvertino šias aplinkybes, tačiau, atsakovo nuomone, netinkamai paskirstė atsakomybę ir nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, t. y. kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.
6.5. Atsakovas pažymi, kad variklio gedimai, kaip šiuo atveju kompresijos sumažėjimas, atsiranda dėl natūralaus variklio detalių nusidėvėjimo, o atlikus variklio kapitalinį remontą, variklis atitinka naujo variklio būklę. Teismas, paskirstydamas atsakomybes ribas, galbūt neįvertino šios aplinkybės, kadangi, sprendimu priteisdamas kapitalinio variklio remonto kainą, teismas iš esmės paneigia aplinkybę, kad atsakovas pardavė naudotą 1996 metų katerį, kuris neabejotinai turi ir turėjo turėti nusidėvėjimo požymių, o ieškovas suprato ir žinojo, kad perka daugiau nei 25 metų senumo katerį, taip pat prisiima galimas rizikas, derėjosi dėl galutinės pirkimo–pardavimo kainos, suprasdamas ir įvertindamas galimo variklio remonto kaštus.
6.6. Ieškovo poziciją paneigia ir byloje esantis 2021 m. birželio 3 d. katerio techninės apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama, kad kateris atitinka techninius duomenis ir gali būti naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, šio akto ieškovas neginčijo.
6.7. Atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog variklis buvo ne remontuojamas, atliekant tam tikro mazgo remontą, o jam buvo atliekamas kapitalinis remontas, t. y. variklio būklė atnaujinta ir tapo kaip naujo variklio. Taigi, priteisiant ieškovui iš atsakovo 3 112,80 Eur, buvo pažeisti ne ieškovo, o atsakovo interesai ir pirkimo–pardavimo sutarties šalių interesų balansas. Atsakovo nuomone, ieškovo skunde pateikti argumentai turėtų būti laikomi siekiu nepagrįstai praturtėti ar pasipelnyti.
6.8. Atsakovas nurodo, jog iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas pateikė visą turimą ir žinomą informaciją apie parduodamo katerio techninę būklę, esamus trūkumus, ieškovas su katerio trūkumais buvo susipažinęs, ieškovui buvo pasiūlyta atlikti perkamo katerio apžiūrą su specialistu, ieškovas nurodė, kad jis nusimano ir po to, kai įsigys katerį, jį veš remontuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
10. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį, pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
11. Ar sudarant sutartį pardavėjas buvo sąžiningas ir pateikė visą turimą, svarbią sutarčiai sudaryti informaciją, sprendžiama palyginant vėliau paaiškėjusius duomenis su aptartais sutartyje. Jeigu nustatomi duomenų skirtumai, tada vertinama, ar jie gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais. Tokie duomenų skirtumai gali būti pripažinti svarbiais ir esminiais, jeigu, pavyzdžiui, reikalingas daug didesnės apimties remontas ir didesnės išlaidos normaliai daikto būklei atkurti ir palaikyti, yra apribojimų daiktu naudotis, yra neįvykdyti privalomieji reikalavimai dėl daikto sutvarkymo ir pan.
12. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-180-695/2018).
13. CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo būdais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
14. 2021 m. spalio 14 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trūkumai. Skelbime apie parduodamą vidaus vandenų transporto priemonę atsakovas nurodė, kad priemonė yra be defektų, komentaruose papildomai akcentavo: „Tvarkingas kateriukas. Viskas veikia kaip priklauso.“ Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
15. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas kateris nebuvo naujas, buvo parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovo paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų nustatė, kad ieškovas apžiūrėjo atsakovo parduodamą katerį, atliko bandomąjį plaukimą ir įvertinęs jo būklę (t. y. pastebėjęs, jo manymu, keletą smulkių defektų – nedirbo keli davikliai, sulaužyta „gazo“ rankena, kreivai stovėjo vairo rankena, išsiliejęs tepalas, dėl kurio atsakovas jam paaiškino, jog reikalingas tik gumų (riebokšlio) pakeitimas) iš karto sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Tą pačią dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo MB „(duomenys neskelbtini)“ servise buvo atlikta katerio patikra, surašytas defektų aktas, konstatuojantis, jog katerio variklis neeksploatuotinas, būtinas kapitalinis remontas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas minėtą variklio apžiūrą atlikęs MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. K. paaiškino, kad nors apžiūrėjus variklį ir buvo galima matyti tepalo pratekėjimą, tačiau tam, kad būtų galima nustatyti esminį variklio gedimą, reikėjo atlikti specialią apžiūrą (nuimti atitinkamas detales ir kt.). Teismas skundžiamu sprendimu teisingai konstatavo, kad atsakovas ieškovui pardavė netinkamos kokybės daiktą – katerį, kurio ieškovas dėl esminių trūkumų – jo variklio defektų – negalėjo naudoti pagal paskirtį. Aptariamas katerio trūkumas paaiškėjo iš karto (dar tą pačią dieną atlikus jo patikrą servise), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad katerio variklio būklė nebuvo tinkama jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.
18. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu kateris turėjo esminių trūkumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui būtinų lėšų sąnaudų, o pardavėjui turėjo būti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trūkumus, tačiau jų pardavėjas pirkėjui neatskleidė (nuslėpė), katerį pristatydamas kaip techniškai tvarkingą ir be esminių trūkumų. Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų katerio variklio gedimų priežastį, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie gedimai atsirado dėl natūralaus nusidėvėjimo, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu variklio nusidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad katerio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko daikto trūkumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktą įrodytu. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo kaip pardavėjo atsakomybę šalinančių pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo vizualiai pastebimas tepalų nutekėjimo požymis, tačiau tepalai galėjo (pra)tekėti dėl įvairiausių priežasčių, o, kaip matyti iš liudytojo S. K. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, variklio būklei įvertinti reikėjo atlikti tam tikrus detalių nuėmimo ir variklio ardymo darbus. Neabejotina, kad tokiems darbams atlikti reikia turėti specialių žinių. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, jog ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla – vandens transportas, vadovas, todėl galėjo ir turėjo lengvai įvertinti perkamo katerio būklę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėto liudytojo S. K. paaiškinimus, taip pat į tai, kad atsakovas ieškovui dėl tepalų pratekėjimo paaiškino, jog reikalingas tik gumų (riebokšlio) pakeitimas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas variklio trūkumas negali būti vertinamas kaip akivaizdus, kurį ieškovas galėjo pastebėti sutarties sudarymo metu, neatlikus patikros servise.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu informavo ieškovą apie variklio gedimą, atsakovas byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad jis atskleidė ieškovui esminius katerio trūkumus – variklio gedimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad yra pagrindas taikyti pardavėjo atsakomybę dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, ir vertindamas pirkėjo patirtų išlaidų dydį, atsižvelgė į tai, kad katerio pardavimo metu, teismo nuomone, buvo atskleista dalis katerio ir katerio variklio trūkumų (pavyzdžiui, poreikis keisti riebokšlius ir kt.), todėl, teismo vertinimu, labai tikėtina, buvo atitinkamai sumažinta katerio kaina (nuo 9 950 Eur iki 7 400 Eur, t. y. 2 550 Eur suma). Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad ieškovui (pirkėjui) turi būti atlygintos 3 112,80 Eur (5 662,80 Eur – 2 550 Eur) išlaidos dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo ir su tuo susijusius daikto saugojimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti, nes byloje nėra duomenų, kad katerio pardavimo metu buvo atskleista dalis esminių katerio trūkumų – variklio defektas.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas byloje įrodė, kad jokie esminiai įsigyjamo katerio trūkumai jam nebuvo atskleisti, apie variklio defektą jis sužinojo tik po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nusipirktą katerį nuvežęs MB „(duomenys neskelbtini)“ specialistų apžiūrai. Tuo tarpu atsakovas, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, šioje byloje net neįrodinėjo, kad jis esminius pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytus katerio trūkumus ieškovui būtų atkleidęs, priešingai – įrodinėjo, kad tokių esminių trūkumų kateris neturėjo ir atsakovas apie tokius esminius trūkumus net nežinojo: atsiliepimo į ieškinį 11 punkte atsakovas nurodė, kad „jokių esminių techninių problemų kateris neturėjo, o apžiūros metu pastebėtas trūkumas naudojimuisi netrukdė“; atsiliepimo į ieškinį 12 punkte nurodė, kad „atsakovas jam (ieškovui) parodė vietas ant variklio, kuriuose matomi tepalo prasisunkimai, atsakovas taip pat nurodė, kad jis nėra variklių specialistas ir negali atsakyti tepalo prasisunkimo atsiradimo priežasčių <...>; atsakovui nesant specialistui ir neturint specialios įrangos nebuvo galima žinoti, kokia yra variklio cilindrų kompresija“; atsakovas tripliko 4 punkte nurodė, kad „katerį įsigijo prieš metus laiko, jokių esminių problemų kateris neturėjo“; atsakovas tripliko 6 punkte nurodė, kad „atsakovas jam (ieškovui) parodė vietas ant variklio, kuriuose matomi tepalo prasisunkimai, atsakovas taip pat nurodė kad būtent jis nėra variklių specialistas ir negali atsakyti tepalo prasisunkimo atsiradimo priežasčių“; bylos nagrinėjimo metu atsakovas, teikdamas paaiškinimus, teigė, kad „jis (atsakovas) nurodė ieškovui, kad kateris yra tvarkingas“.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nuspręsti, kad sumažindamos kainą šalys sutarė dėl esminių katerio trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo.
23. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo įsigyto katerio kainos, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo skelbime katerio kaina buvo nurodyta 9 950 Eur, ieškovas ieškinyje teigė, kad kateris buvo parduotas už 7 400 Eur (ieškinio 2, 13 punktai), o aplinkybę, kad ieškovas už katerį sumokėjo skelbimo kainą, ieškovas įvardijo tik vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (tripliko 18 punktas) ir išsakė teismo posėdžio metu. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad „atsakovas pats paprašė ieškovą, kad sutartyje nurodyta daikto kaina būtų mažesnė – 7 500 Eur. Atsakovas ieškovui paaiškino, kad jis pats šį daiktą pirko už 7 500 Eur ir nori, kad ir tarp jų sudarytoje sutartyje būtų nurodyta 7 500 Eur suma“. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad pardavė katerį būtent už 7 400 Eur kainą, kuri buvo šalių suderėta po katerio apžiūros, įvertinus, jog jis turi trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nesant duomenų (pavyzdžiui, liudytojų parodymų, bankinių pavedimų, grynųjų pinigų išgryninimo operacijų dokumentų ir pan.), patvirtinančių, jog ieškovas už perkamą katerį sumokėjo daugiau, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, ir esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl katerio pirkimo– pardavimo kainos vidaus vandens transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje dydžio nurodymo motyvų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis rašytiniais įrodymais – vidaus vandens transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi. Rašytinius įrodymus patikimesniais už šalių paaiškinimus laiko ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 47 punktas). Be to, pažymėtina tai, kad byloje padarius išvadą, jog atsakovas neatskleidė ieškovui esminių katerio trūkumų ir katerio kaina dėl esminių trūkumų (ar jų dalies) nebuvo sumažinta (nes tokie trūkumai net nebuvo atkleisti), dėl kokių priežasčių pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo daikto kaina buvo nurodyta mažesnė nei atsakovo skelbime, neturi esminės reikšmės, nes, kaip minėta, sutartyje nurodytos katerio kainos dydis nėra niekaip susijęs su esminiais katerio trūkumais.
24. Ieškovo patirtų išlaidų dydį ir jų priežastinį ryšį su katerio trūkumų šalinimu patvirtina šie ieškovo pateikti įrodymai: 2021 m. spalio 14 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas pirminis defektų aktas, kuriame nurodyti defektai, jų šalinimo būdai ir padaryta išvada, kad variklis yra neeksploatuotinas; 2022 m. sausio 21 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas katerio variklio kapitalinio remonto darbų pasiūlymas (suma – 4 200 Eur); 2022 m. sausio 25 d. išankstinė sąskaita; 2022 m. kovo 23 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ surašytas defektų aktas, kuriame detalizuota 10 punktų, aprašyti variklio defektai ir darbai; 2022 m. gegužės 16 d. pasirašytas katerio variklio ir kapitalinių remonto darbų priėmimo–pardavimo aktas; MB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 17 d. už katerio variklio kapitalinį remontą išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios suma 5 082 Eur, 2022 m. gegužės 17 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta už katerio saugojimą, kurios suma 580 Eur; 2022 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1, 2022 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymai Nr. 12, 13. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso sumokėjo 5 662,80 Eur sumą. Ieškovas iki katerio remonto pradžios informavo pardavėją apie paaiškėjusius esminius katerio variklio trūkumus, siūlė tarp šalių sudarytą sutartį nutraukti ir prašė grąžinti ieškovui pinigus, tačiau pardavėjas atsisakė. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo.
25. Išdėstytos aplinkybės patvirtina pagrindą taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovo kaip pirkėjo teisių gynimo būdą – nuostolių, patirtų dėl daikto trūkumų šalinimo, atlyginimą. Pažymėtina, jog visos ieškovo nurodytos išlaidos yra susijusios su katerio variklio defektų šalinimu, katerio saugojimu.
26. Taigi, ieškovas įrodė daikto trūkumų esminę įtaką daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trūkumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, tačiau jie nebuvo atskleisti pirkėjui. Nors minėti daikto trūkumai ir yra paslėpti ir negalėjo būti nustatyti pardavimo metu, atsakovas, kaip garantavęs pirkėjui tvarkingą katerio techninę būklę be defektų, privalo atlyginti ieškovui pastarojo patirtas daikto trūkumų šalinimo išlaidas, sudarančias 5 662,80 Eur, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tačiau netinkamai nustatė ieškovui priteistinų nuostolių dydį. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti ieškovui iš atsakovo 5 662,80 Eur nuostolių dėl įsigytos vidaus vandenų transporto priemonės trūkumų pašalinimo, taip pat atitinkamai priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinio pareiškimą sumokėjo 127 Eur žyminį mokestį, pateikė duomenis apie patirtas 1 450 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovui iš atsakovo priteistina 1 577 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Nagrinėjamu ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisinę advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą, ir sumokėjęs žyminį mokestį patyrė 830,40 Eur išlaidų. Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui V. R. (V. R.) iš atsakovo V. B. 5 662,80 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus aštuoniasdešimt centų) išlaidų dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 5 662,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 2 d.) iki teismo spendimo visiško įvykdymo, ir 2 407,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septynis eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.