- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-894-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00592-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo ir 2022 m. birželio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-818-603/2022 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. J. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už žemės sklypo paėmimą nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir savivaldybė) ieškiniu, pareikštu atsakovei J. J. prašė teismo: 1) priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. 1P-10-(1.17E) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytiems tikslams, bei leisti šią teismo nutartį vykdyti skubiai; 2) nustatyti atlyginimo už žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) paėmimą visuomenės poreikiams dydį – 51 500 Eur; 3) nustačius, kad teisingas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra mažesnis, nei Vilniaus miesto savivaldybės į depozitinę sąskaitą sumokėta suma, skirtumą tarp savivaldybės sumokėtos sumos ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio priteisti Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės.
2. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,1925 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-702 nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus (jų dalis), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei patvirtino Galimybių studiją – žemės sklypų (jų dalių), kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, kurioje buvo nurodyta, jog „detalusis planas analizuojamoje teritorijoje nustato gatvių raudonąsias linijas ir pagrindinius gatvių parametrus, priskirdamas esamus žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) komunikacijų koridoriui. Planuojama teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos reikšminga miesto gatvių infrastruktūros plėtrai, kuri yra numatyta Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. susisiekimo dalies sprendiniuose. <...> Nerealizuota (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa neleidžia sumažinti transporto srautų (duomenys neskelbtini) gatvėse ir aplinkiniuose rajonuose“.
4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1P-147-(1.17 E.) buvo pradėta ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Šiuo įsakymu nustatyta, kad 0,1925 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reikia visuomenės poreikiams (keliui ((duomenys neskelbtini) gatvės jungčiai su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini)) įrengti). Paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam tikslui – keliams tiesti.
5. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sudaryti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininku sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą atlyginimo būdo ir dydžio, 2020 m. sausio 28 d. kreipėsi į atsakovę, nurodydama apskaičiuotą visuomenės poreikiams paimamo turto vertę – 51 500 Eur, bei prašydama raštu informuoti savivaldybę apie sutikimą arba nesutikimą sudaryti sutartį. Atsakovė 2020 m. kovo 2 d. raštu informavo, kad sudaryti sutartį nesutinka. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama priimti sprendimą paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-102-(1.17 E.) nuspręsta paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams.
6. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiu detaliuoju planu ginčo žemės sklypas yra priskirtas (duomenys neskelbtini) gatvės komunikacijų koridoriui ir yra reikalingas trūkstamai (duomenys neskelbtini) gatvės jungčiai su (duomenys neskelbtini) gatve įrengti, pasak ieškovės, egzistavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisinis pagrindas ginčo žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams.
7. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu UAB „Nidulus appraisal“ atliko ginčo žemės sklypo vertinimą bei parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT-18-11-14/2, kurioje yra nustatyta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė – 51 500 Eur. Ginčo žemės sklypo vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, vertintojui įvertinus vertinamo turto tipą ir pobūdį bei pasirinkus lyginamąjį metodą kaip realiausiai atspindintį rinkos vertę, todėl ieškovė prašė nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį – 51 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu nustatė už visuomenės poreikiams paimtą J. J. 0,1925 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1P-102-(1.17 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (keliui ((duomenys neskelbtini) gatvės jungčiai su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini)) įrengti)“, atlygintiną nuostolių dydį – 90 500 Eur. Nustatė, kad su atsakove J. J. atsiskaitoma 39 000 Eur pinigine kompensacija, priteisė iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei 4 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, kurios metu pateikta išvada, kad 0,1925 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta vertinimo datai (2021 m. gegužės 5 d.), t. y. priėmus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. 1P-102-(1.17 E.), kuriuo buvo nuspręsta paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams bei nustatytas nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis (51 500 Eur) – buvo 88 200 Eur. Taip pat pateikta kita ekspertės išvada dėl ginčo žemės sklypo vertės, nustatytos vertinimo datai (2022 m. sausio 13 d.) – 90 500 Eur.
10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principą, pagal kurį buvusiam savininkui turi būti nustatytas toks atlyginimas, kuris suteiktų jam galimybę įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą, atitinka 90 500 Eur suma, t. y. dydis, kuris už paimtą žemės sklypą suteiks galimybę aktualiu laikotarpiu (šiuo metu) buvusiai žemės sklypo savininkei įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas už visuomenės poreikiams paimamą ginčo žemės sklypą nustatė atlygintiną nuostolių dydį – 90 500 Eur, ir iš ieškovės atsakovei išmokėtiną piniginę kompensaciją – 39 000 Eur.
12. Bylinėjimosi išlaidos teismas priteisė iš ieškovės, nes nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas įsakymu.
13. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 28 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (39 000 Eur) nuo sprendimo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą priėmimo (2021 m. gegužės 5 d.) iki visiško kompensacijos sumokėjimo.
14. Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, kas būtent sudarė pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Prašymas priteisti procesines palūkanas iš ieškovės atsakovei, teismo vertinimu, buvo teisėtas ir pagrįstas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą ir už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams nustatyti ne didesnį nei 88 200 Eur atlyginimo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Nustatydamas 90 500 Eur atlyginimo dydį, pirmos instancijos teismas pažeidė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl atlyginimui už paėmimą visuomenės poreikiams nustatyti aktualios žemės sklypo vertinimo datos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012 išaiškino, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertė nustatytina sprendimo paimti visuomenės poreikiams dieną. Nurodytos nuostatos dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo datos yra nuosekliai laikomasi tiek kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, tiek žemesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose dėl atlyginimo už turto paėmimą visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-645/2014, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-437-464/2016, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-520-196/2016, 2017 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-141-178/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-464/2017, 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-296-464/2018, 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-328-241/2020). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl visuomenės poreikiams paimto turto savininkui priklausančio atlyginimo, aktuali yra šio turto vertė, buvusi būtent sprendimo paimti konkretų žemės sklypą priėmimo dieną.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas nustatė atlyginimą už turto paėmimą visuomenės poreikiams pagal ginčo žemės sklypo vertę, buvusią ekspertizės atlikimo dieną 2022 m. sausio 13 d., tačiau šios išvados nemotyvavo. Kasacinis teismas jokiuose savo išaiškinimuose dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą nustatymo, tokio atlyginimo dydžio nesieja su žemės sklypo rinkos verte, esančia teismo ekspertizės atlikimo dieną.
15.3. Teismas neatsižvelgė, kad teismo cituojamoje kasacinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 22 d., o galutinis teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatytas atlyginimo dydis, priimtas tik 2018 m. rugsėjo 19 d., taigi teismo išaiškinimas dėl kainų pokyčio aktualumo buvo siejamas būtent su itin ilgu laikotarpiu nuo nuosavybės paėmimo iki atlyginimo išmokėjimo buvusiam savininkui.
15.4. Būtinybę taikyti teismų precedentus atsakingai pagal individualias bylos aplinkybes paėmimo visuomenės poreikiams byloje yra pabrėžęs ir kasacinis teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, kurioje papildomai pabrėžė, kad vienodai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, bylų baigtis kasaciniame teisme gali skirtis, priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių, o toje konkrečioje byloje konstatavo, jog Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimo dieną buvusi sklypo vertė eksperto išvadoje nustatyta didesnė, nei ieškovo buvo nustatyta turto vertinimo ataskaitoje, kas būtent ir atspindi kainų pokytį skirtingu laiku, o dėl šio kainų pokyčio atsakovui priteista papildoma atlyginimo dalis.
15.5. Nagrinėjamoje byloje jokių įrodymų apie ginčo žemės sklypo kainų pokyčio rinkoje konkrečius padarinius būtent atsakovės teisėms ir(ar) pareigoms nebuvo pateikta. Atsakovė, prašydama priteisti didesnį (90 500 Eur) atlyginimą nei priklausytų pagal nuoseklią teismų formuojamą praktiką, jokių įrodymų apie tai, kad žemės sklypo paėmimo dienos vertę atitinkantis atlyginimas (88 200 Eur) nebeatitinka teisingo atlyginimo principo, nepateikė.
15.6. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja atlyginimo už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dalimi atsakovė galėjo disponuoti jau iš karto po to, kai žemės sklypas buvo paimtas, nuo ginčo žemės sklypo paėmimo iki teismo sprendimo dėl atlyginimo dydžio nustatymo priėmimo šioje byloje nepraėjo neproporcingai ilgas laikotarpis, kuris būtų sudaręs pagrindą vertinti per šį laikotarpį įvykusius kainų pokyčius rinkoje, priteisti didesnį nei 88 200 Eur atlyginimą šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Atsižvelgiant į tai, kad palūkanų priteisimas šiuo atveju neįėjo nei į ieškovės ieškinio reikalavimus, nei į Žemės įstatyme nurodytą atlyginimą už paėmimą visuomenės poreikiams, dėl kurio nustatymo buvo iškelta ši civilinė byla, atsakovės prašymas dėl palūkanų priteisimo savo esme buvo savarankiškas reikalavimas su savarankišku teisiniu pagrindu. Atsakovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėjo būti pareikštas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytos proceso tvarkos, t. y. pareiškiant priešieškinį. Papildomo sprendimo priimti dėl reikalavimo, kuris buvo pareikštas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, teismas šioje byloje neturėjo pagrindo.
16.2. Atsakovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo šioje byloje buvo išdėstytas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateiktas teismui tik dieną prieš bylos nagrinėjimui iš esmės paskirtą posėdį.
16.3. Pirmos instancijos teismas papildomame sprendime nepagrįstai neįvertino, kad nagrinėjamu atveju joks įstatymas nenustato termino, per kurį turi būti sumokėtas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą, atitinkamai nėra praleistas joks prievolės įvykdymo terminas, už kurį galėtų būti skaičiuojamos palūkanos, todėl atsakovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas tenkino nesant tam jokio teisinio pagrindo. Šiuo atveju įstatymas jokio konkretaus termino atsiskaityti su visuomenės poreikiams paimto turto savininku nenustato, sutartis su atsakove dėl atlyginimo už žemės paėmimą nebuvo sudaryta pačiai atsakovei jos atsisakius, o teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendime jokių papildomų terminų ar tvarkos dėl atlyginimo apmokėjimo taip pat nebuvo savivaldybei nustatyta.
16.4. Vien ta aplinkybė, kad už visuomenės poreikiams paimtą turtą savivaldybė galutinai atsiskaito su atsakove ne nuosavybės perėjimo dieną, o įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atlyginimo dydžio, savaime nereiškia atsiskaitymo ne laiku. Laikotarpis iki galutinio teismo sprendimo dėl atlyginimo dydžio priėmimo negali būti laikomas savivaldybės vėlavimu įvykdyti piniginę prievolę CK 6.210 straipsnio 1 dalies prasme.
16.5. Pirmos instancijos teismas papildomame sprendime neatsižvelgė ir nevertino, kad tik galutinis teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra tas aktualus sprendimas, kuris konstatuoja faktą (atlyginimo dydį) bei atitinkamai sukuria konkrečią (tikslia pinigine suma apibrėžtą) savivaldybės prievolę atsiskaityti su paimto turto buvusiu savininku – iki teismo sprendimo dėl atlyginimo dydžio įsiteisėjimo savivaldybės pareiga dėl kokios nors konkrečios sumos sumokėjimo dar apskritai neegzistuoja, taigi negali egzistuoti ir tariamas vėlavimas šią pareigą įvykdyti.
Atsiliepimas
17. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinius skundus prašo juos atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pagal teismų praktiką egzistuoja du teisiškai reikšmingi momentai nustatant teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą: žemės sklypo rinkos vertė institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną; žemės sklypų kainų pokytis per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Priešingai nei savivaldybė nurodo apeliaciniame skunde, teismų praktikoje nėra suformuotos kategoriškos ir vienareikšmiškos taisyklės, kad nustatant atlyginimo dydį už paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypą, turi būti įvertinta tik žemės sklypo rinkos vertė institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną.
17.2. Atsakovė, remdamasi ekspertizės išvadomis, įrodinėjo, kad žemės sklypo vertė iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos pasikeitė, palyginus ją su įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos momentu. Tas rinkos vertės pokytis yra fiksuotas ekspertizės išvadose nustatant žemės sklypo vertę skirtingu laikotarpiu, t. y 2021 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. sausio 13 d., ir lemia, kad žemės sklypo vertė padidėjo 2 300 Eur (90 500 Eur – 88 200 Eur). Teismų praktikoje bylose dėl analogiškų reikalavimų pripažįstama, kad sklypo rinkos vertės nustatymas skirtingais laikotarpiais atspindi kainų pokytį skirtingu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, 27 pastraipa). Jeigu atsakovei pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu būtų išmokėti 88 200 Eur, kaip atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, tai ji negalėtų įsigyti analogiško žemės sklypo, nes jo rinkos vertė yra pakilusi ir atsakovei reikėtų sumokėti 90 500 Eur.
17.3. Dalinis savivaldybės sumokėtas atlyginimas atsakovei, negali turėti įtakos nustatant teisingą atlyginimą už paimtą žemės sklypą, t. y. dėl dalinio sumokėjimo negali būti nustatoma mažesnė atlyginimo suma, tačiau savivaldybės dalinai sumokėtas atlyginimas turi įtakos sumai, nuo kurios skaičiuojamos atsakovei mokėtinos procesinės palūkanos.
17.4. Nagrinėjamos bylos iškėlimo ir nagrinėjimo specifika yra reglamentuota specialaus Žemės įstatymo, kuriame iniciatyva iškelti bylą dėl teisingo atlyginimo už paimamą žemės sklypą yra numatyta žemės paėmimu suinteresuotai institucijai. Taigi šiuo konkrečiu atveju tam, kad būtų atsakovei priteistas teisingas atlyginimas už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą nereikia, kad atsakovė pareikštų savarankišką reikalavimą, nes toks sumų priteisimas kyla iš Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalies, CK 4.94 straipsnio 4 dalies ir šios bylos esmės – nustatyti teisingą atlyginimą už paimamą žemės sklypą. Taigi iš ieškovės gali būti priteisiamos sumos atsakovei, kaip teisingas atlyginimas, nesant atsakovės pareikšto savarankiško reikalavimo.
Šalies argumentai
17.5. Atsakovė 2022 balandžio 27 d. prašymu prašė priteisti iš ieškovės procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 gegužės 5 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šio prašymo šalys teikė savo paaiškinimus ir pozicijas byloje 2022 balandžio 28 d. teismo posėdyje, o tai lemia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai svarstė procesinių palūkanų atsakovei priteisimo klausimą ir teisėtai jas priteisė papildomu sprendimu.
17.6. Byloje dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota aiški taisyklė: visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Taigi priešingai nei teigia apeliantė, procesinių palūkanų priteisimo klausimas, jei paimto žemės sklypo savininkas to reikalauja, užtikrina teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.
17.7. Atsakovės procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis reikalavimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo (ne)pagrįstumo
19. Ieškovės, pateikusios apeliacinį skundą, manymu, sprendžiant dėl visuomenės poreikiams paimto turto savininkui priklausančio atlyginimo, aktuali yra šio turto vertė, buvusi būtent sprendimo paimti konkretų žemės sklypą priėmimo dieną (2021 m. gegužės 5 d.), o ne ginčo žemės sklypo vertė, buvusi ekspertizės atlikimo dieną, t. y. 2022 m. sausio 13 d.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).
21. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).
23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, pateiktu išaiškinimu, jog, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, aukščiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 suformulavo apeliantės minimą teisės aiškinimo taisyklę tam, kad, priimant teismo sprendimą dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo, būtų įvertintas kainų pokytis siekiant savininkui sudaryti galimybę įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje kasacinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo vertės teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienai pasikeitimo, palyginus ją su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai nustatė žemės sklypo kainos pokyčio laikotarpį, nes, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, prie nustatytos sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dieną vertės pridėjo pinigų sumą, kuria sklypas nuvertėjo nuo įrašo apie žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo viešame registre dienos iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos, todėl realiai nustatė tokią žemės sklypo vertę, kokia buvo įrašo apie žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo viešame registre padarymo dieną. Taigi kasacinės instancijos teismo bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl ginčo žemės sklypo vertės pradedant ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (apeliantė neginčija aplinkybės, kad pagal 2018 m. lapkričio 30 d. UAB „Nidulus appraisal“ turto vertinimo ataskaitą žemės sklypo rinkos vertė neatitiko žėmės sklypo vertės, buvusios 2021 m. gegužės 5 d.), o dėl to, ar teismas pagrįstai, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, rėmėsi teismo ekspertizės atlikimo metu buvusia žemės sklypo verte.
25. Tokiu kaip nagrinėjamas ginčas atveju teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bei EŽTT formuojamos praktikos bylose jau yra konstatavęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 ir kt.).
27. Vadinasi, dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymo momento teismų praktika yra išplėtota ir nuosekli, o nuosavybės praradimo momentu, pagal kurį yra nustatoma turto vertė ir, atitinkamai, kompensacijos dydis, laikoma būtent sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams diena. Ši kasacinio teismo suformuluota praktika lemia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nutartį, priimtą byloje, kurioje šalys net neįrodinėjo ir neteigė, kad žemės sklypo vertė teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dieną pasikeitė, palyginus ją su sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos momentu, šį klausimą išsprendė neteisingai ir netinkamai identifikavo vertės už paimamą nuosavybę nustatymo momentą siedamas jį su teismo ekspertizės atlikimo data. Už paimtą žemės sklypą atlyginimo dydis privalo būti toks, kuris suteiktų galimybę būtent paėmimo visuomenės poreikiams dieną (t. y. ne po metų) buvusiam žemės sklypo savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.
28. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama anksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas apibrėžti atsakovei priklausančios kompensacijos dydį už iš jos paimtą žemės sklypą, nepagrįstai aiškinosi žemės sklypų vertę ekspertizės atlikimo dieną (2022 m. sausio 13 d.). Pagal anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, negalima situacija, kai asmeniui teismo sprendimu priteistino kompensacijos dydžio nebeužtektų analogiškam paimtajam sklypui įsigyti jo paėmimo visuomenės poreikiams dieną. Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatant kompensacijos už visuomenės poreikiams iš atsakovės paimtą žemės sklypą dydį pirmosios instancijos teismas privalėjo jį nustatyti atsižvelgdamas į šio sklypo kainą sprendimo paimti šį objektą visuomenės poreikiams dieną, būtent – 2021 m. gegužės 5 d.
29. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas ir nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos nulėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovei priklausantį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą jo žemės sklypą. Tai yra pagrindas pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatant, kad atsakovei iš ieškovės išmokėtina piniginė kompensacija – 36 700 Eur (88 200 Eur – 51 500 Eur).
30. Esant šioms aplinkybės ir teisiniams motyvams kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip negalintys daryti įtakos procesiniam šio klausimo išnagrinėjimo rezultatui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.
Dėl papildomo sprendimo (ne)pagrįstumo
31. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę; taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginami visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, taip pat negali jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).
33. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinius padarinius nusavinto turto savininkui (teisės disponuoti nuosavybe praradimas, teisės į teisingą kompensaciją atsiradimas) sukuria teismo nutarties leisti paimti nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams įsiteisėjimas. Tokia išvada darytina sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 47 straipsnio nuostatas. Kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti (Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis). Teismas, priėmęs Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, toliau nagrinėja ginčą iš esmės ir nustatęs kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, priima sprendimą už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaityti teismo sprendime nurodytomis sąlygomis (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis). Paimto visuomenės poreikiams turto savininkas teisingo atlyginimo (kompensacijos už paimamą turtą) savininku tampa nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau tai, ar žemės paėmimu suinteresuotos institucijos skiriama kompensacija yra teisinga ir kokio dydžio turėtų būti skiriama, atsižvelgus į teismų praktikoje aptartus reikšmingus jos nustatymui kriterijus, nustato teismas galutiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022, 31, 32 punktai).
34. Teisingas atlyginimas už paimtą visuomenės poreikiams turtą negali būti suprantamas ir aiškinamas tokiu būdu, jog institucijos pareiga sumokėti teisingo dydžio kompensaciją galėtų atsirasti vėliau, negu jos sprendimas paimti turtą, kurį patvirtina teismas, priimdamas nutartį, leidžiančią paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022, 33 punktas). Taigi atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką atmestini apeliantės argumentai, kad tik galutinis teismo sprendimas dėl atlyginimo dydžio nustatymo yra tas aktualus sprendimas, kuris konstatuoja faktą (atlyginimo dydį) bei atitinkamai sukuria konkrečią (tikslia pinigine suma apibrėžtą) savivaldybės prievolę atsiskaityti su paimto turto buvusiu savininke.
35. Aptarta kasacinio teismo praktika teikia pagrindą išvadai, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančio turto savininkas teisę į procesines palūkanas įgyja nuo momento, kai įsiteisėja teismo nutartis leisti paimti turtą visuomenės poreikiams ir jį registruoti valstybės vardu, nes būtent šią dieną paimto turto savininkui turi būti sumokėta teisinga kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą. Aplinkybė, kad dėl teisingo atlyginimo kilo teisminis ginčas ir teisingo atlyginimo dydis nustatomas teismo sprendimu, nekeičia fakto, jog šiuo atveju ieškovė, paėmusi atsakovės žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti atsakovei už paimamą žemės sklypą, išmokant teisingo dydžio kompensaciją.
36. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, priteisdamas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 1P-102-(1.17 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (keliui ((duomenys neskelbtini) gatvės jungčiai su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini)) įrengti)“ priėmimo data – 2021 m. gegužės 5 d. Tačiau kaip jau minėta aukščiau, pagal naujausią kasacinio teismo praktiką CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palūkanų skaičiavimo pradžios momentas siejamas su nutarties leisti registruoti turtą valstybės vardu įsiteisėjimo diena. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartis, kuria leista įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakyme Nr. 1P-102-(1.17E.) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir pradėti naudoti šį turtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytiems tikslams įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d. Būtent nuo šios nutarties įsiteisėjimo atsakovė neteko teisės disponuoti savo nuosavybe ir atitinkamai įgijo teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą turtą.
37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos už priteistą sumą nuo teismo nutarties leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu įsiteisėjimo (2021 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
38. Apeliantė teigia, kad atsakovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pareiškė nesilaikydama CPK nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo šioje byloje išdėstė prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl šio prašymo šalys teikė savo paaiškinimus ir pozicijas 2022 balandžio 28 d. teismo posėdyje, be to, apeliantė pateikė ir atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taigi, apeliantei buvo suteikta galimybė išsakyti savo poziciją dėl tokio pareikšto reikalavimo, todėl nesutiktina su apeliante, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Įvertinant tai, kad šios kategorijos bylose kreiptis į teismą dėl teisingo atlyginimo už paimamą žemę nustatymo turi ne žemės savininkas, o žemės paėmimu suinteresuota institucija, žemės savininkas neprivalo reikšti savarankiško reikalavimo nustatyti didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas institucijos sprendime, atitinkamai, žemės savininkas neprivalo reikšti ir savarankiško ieškinio (priešieškinio) reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymas priteisti procesines palūkanas, suformuluotas raštu kartu su kitais procesiniais prašymais (šiuo atveju – su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas) yra pakankamas tam, kad teismas spręstų šį klausimą.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ieškovei tinkamai nevykdžius pareigos teisingai, visiškai ir greitai atlyginti ieškovei už paimtą visuomenės poreikiams turtą, atsakovė įgijo teisę reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytų palūkanų nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies. Nors, kaip teigia apeliantė, įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti sumokėtas likęs atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą, tačiau, remiantis prieš tai paminėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, teisingo atlyginimo už paimamą turtą principas reikalauja, kad kompensacija turto savininkui būtų išmokama kaip įmanoma greičiau. Aplinkybė, kad teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, jog institucija, paėmusi turtą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti turto savininkui, ir pati savaime negali panaikinti jos pareigos kompensuoti paimamo turto savininkui už šio galimybių naudotis jam priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).
40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo papildomo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės nustatymo momentą, ir be teisinio pagrindo padidino atsakovei priklausančios kompensacijos dydį, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatytas kompensacijos už žemės sklypus dydis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat tikslintinas ir pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas sprendimas nurodant, kad iš ieškovės atsakovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (36 700 Eur) nuo teismo nutarties leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu įsiteisėjimo – 2021 m. liepos 9 d. iki visiško kompensacijos sumokėjimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
42. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas teismo sprendimas yra keičiami, tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovė nebuvo tinkamai nustačiusi kompensacijos dydžio ir apeliacinės instancijos teismas, keisdamas skundžiamą teismo sprendimą, vis tiek nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu buvo nustatytas įsakymu, todėl ieškovė šiuo atveju laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, o atsakovė – laimėjusia, todėl pirmosios instancijos teisme atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
43. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patikslinus papildomą teismo sprendimą atsakovė įgijo teisę į mažesnę kompensaciją, nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, o 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos buvo perskaičiuotos nuo teismo nutarties leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu įsiteisėjimo (2021 m. liepos 9 d.) iki visiško kompensacijos sumokėjimo, t. y. palūkanos perskaičiuotos už trumpesnį laikotarpį nei nustatė pirmosios instancijos teismas papildomu teismo sprendimu (nuo 2021 m. gegužės 5 d.), todėl šiuo atveju laikoma, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo tenkintas visa apimtimi, o apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo iš esmės nėra tenkinamas, nes Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. papildomas sprendimas patikslintas tik dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momento, o ne panaikintas, kaip to prašė apeliantė. Taigi atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo panaikinimo rengimu, atlyginimą.
44. Atsakovė 2022 m. lapkričio 10 d. prašymu prašė priteisti 1 452 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į abu apeliacinius skundus parengimą.
45. Grįsdama šias išlaidas, atsakovė pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV-2022/775 ir jos apmokėjimą patvirtinančius 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymus. Kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į abiejų apeliacinių skundų parengimą sudaro 1 452 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pusė šios sumos (726 Eur) laikytina pagrįsta suma už atsiliepimo į apeliantės skundą dėl papildomo sprendimo panaikinimo rengimą. Minėta atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų sumų, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą J. J. 0,1925 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1P-102-(1.17 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (keliui ((duomenys neskelbtini) gatvės jungčiai su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini)) įrengti)“, atlygintiną nuostolių dydį – 88 200 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai eurų).
Nustatyti, kad su atsakove J. J. atsiskaitoma 36 700 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų eurų) pinigine kompensacija.“
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 28 d. papildomą sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei J. J. 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (36 700 Eur (trisdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų eurų)) nuo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutarties įsiteisėjimo dienos (2021 m. liepos 9 d.) iki visiško kompensacijos sumokėjimo“.
Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei J. J. 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.