Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S., A. K., A. K., R. Š., K. K., R. K., Z. K. bei V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-442-434/2015 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. Š., K. K., A. K., A. K., R. K., Z. K., A. S., L. D., D. D., I. K., A. K., K. A. M., R. N., V. P., V. A., L. A. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti už paimtą visuomenės poreikiams žemę atlyginimo dydį:

1) už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. Š. 105 000 Lt (t. 3, b. l. 4-11);

2) už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias K. K. 105 000 Lt (t. 3, b. l. 4-11);

3) už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K. 105 000 Lt (t. 3, b. l. 4-11);

4) už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 224/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias A. K. 313 600 Lt (t. 3, b. l. 4-11);

5) už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 225/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias R. K. 315 000 Lt (t. 3, b. l. 4-11);

6) už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 212/886 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusias Z. K. 296 800 Lt (t. 3, b. l. 4-11);

7) už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį A. S. – 288 700 Lt (t. 7, b. l. 3-9);

8) už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį L. D., 83 700 Lt (t. 1, b. l. 3-10);

9) už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio L. D. ir D. D., 72 000 Lt (t. 1, b. l. 3-10);

10) už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį I. K. ir A. K., 156 200 Lt (t. 2, b. l. 30-35);

11) už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį K. A. M. – 150 000 Lt (t. 4, b. l. 73-78);

12) už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį R. N. – 82 200 Lt (t. 8, b. l. 3-8);

13) už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusį V. P. – 96 000 Lt (t. 5, b. l. 3-8);

14) už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį V. A. ir L. A. – 225 900 Lt (t. 6, b. l. 4-10).

D. D. žemės sklypų ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą dėl atsakovams L. D. ir D. D. priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo. Vėliau šią procedūrą perėmė vykdyti ieškovė. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypų, priklausiusių D., vertinimo ataskaitas. Žemės sklypų vertės nustatytos 2011-01-25, vertes nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitas L. D. priklausiusio žemės sklypo vertė sudarė 83 700 Lt, o abiems D. priklausiusio žemės sklypo vertė sudarė 72 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-02-04 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-60 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ ir 2013-02-05 įsakymą Nr. IP(1.3)-63 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurių 1 punktą žemės sklypai buvo paimti visuomenės poreikiams. 0,5577 ha žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-03-22, 0,4802 ha žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-04-04. Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, teisė disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Su atsakovais D. buvo sudaryta sutartis dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Nuostolių atlyginimo dydis pagal L. D. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 146 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija L. D. yra pervedusi 83 700 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 62 300 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. A. D. pateiktoje žemės sklypo, priklausiusio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertinimo ataskaitoje nuostolių atlyginimo dydis yra 178 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija D. D. yra pervedusi 72 00 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 106 000 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šių žemės sklypų nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog paimant asmeniui privačios nuosavybės teise priklausantį daiktą savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 str. 2 d.). Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose D. priklausančių žemės sklypų nurodytos vertės yra apskaičiuotos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Šiuo metodu turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogų skirtumus. Žemės sklypų vertes nustatė vertintojas J. L., turintis turto vertintojo kvalifikaciją, kuri atitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Tokio asmens atliktas vertinimas yra laikomas nešališku turto vertės nustatymu taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytus turto vertės nustatymo metodus ir apimantis vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti, bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Parinkti vertinimui palyginamieji objektai buvo objektyviai atrinkti, atsižvelgta į visą spektrą aplinkybių, buvo atmesti sandoriai su aiškiai neteisingai nurodyta arba neatitinkančia rinkos sąlygų kaina, t. y. arba nepagrįstai maža, nurodoma tik formalia, arba nepagrįstai didele. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti tokio dydžio atlyginimą: 83 700 Lt už L. D. žemės sklypą, 72 000 Lt už atsakovų D. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypus, nes pinigai yra pervesti D.

D. K. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams I. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitas K. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 156 200 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-01-30 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-51 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-03-22 Nuostolių atlyginimo dydis pagal K. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 299 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija I. K. yra pervedusi 156 200 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 142 800 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šių žemės sklypų nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Projekte esančiose turto vertinimo ataskaitose K. priklausančio žemės sklypo nurodyta vertė yra apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytu lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti 156 200 Lt dydžio atlyginimą už atsakovų K. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti I. K..

D. K. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams R. Š., K. K., A. K., A. K., R. K., Z. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 1 240 400 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-02-04 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-58 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-03-22 Nuostolių atlyginimo dydis pagal K. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 2 131 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija į K. nurodytas sąskaitas yra pervedusi 1 240 000 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 890 000 Lt yra dalimis pervesta į kiekvieno jų depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti tokio dydžio atlyginimą: R. Š., K. K., A. K. po 105 000 Lt, A. K. – 313 600 Lt, R. K. – 315 000 Lt, Z. K. – 296 800 Lt už jų žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti kiekvienam iš savininkų.

D. K. A. M. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei K.A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio K. A. M., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą K. A. M. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 150 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-02-04 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-57 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013 m. kovo 22 d. Nuostolių atlyginimo dydis pagal K. A. M. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 262 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija K. A. M. yra pervedusi 150 000 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 112 000 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti 150 000 Lt dydžio atlyginimą už atsakovės K. A. M. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti K. A. M..

D. V. P. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio V. P., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą V. P. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 96 000 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-02-04 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-59 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-03-22. Nuostolių atlyginimo dydis pagal V. P. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 167 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija V. P. yra pervedusi 96 000 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 71 000 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti 96 000 Lt dydžio atlyginimą už atsakovės V. P. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti V. P..

D. A. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovams L. A. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio A., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą A. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 225 900 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-04-30 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-128 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-05-17. Nuostolių atlyginimo dydis pagal A. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 431 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija V. A. yra pervedusi 225 900 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 205 100 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti 225 900 Lt dydžio atlyginimą už atsakovų A. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti V. A..

Dėl A. S. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio A. S., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą A. S. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 288 700 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-04-30 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-129 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-05-17. Nuostolių atlyginimo dydis pagal A. S. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 545 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija A. S. yra pervedusi 288 700 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 256 300 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti 288 700 Lt dydžio atlyginimą už atsakovės A. S. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti A. S..

D. R. N. žemės sklypo ieškovė nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2010-03-18 priėmė įsakymą ir buvo pradėta atsakovui R. N. nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Valstybės žemės fondas parengė žemės sklypo, priklausiusio R. N., vertinimo ataskaitą. Žemės sklypo vertė nustatyta 2011-01-25, vertę nustatė vertintojas J. L.. Pagal vertinimo ataskaitą R. N. priklausiusio žemės sklypo vertė sudaro 82 200 Lt. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2013-02-04 priėmė įsakymą Nr. IP-(1.3)-56 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, pagal kurio 1 punktą žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams. Paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo nuosavybės teisė valstybės vardu buvo įregistruota 2013-03-22 Nuostolių atlyginimo dydis pagal R. N. pateiktą vertinimo ataskaitą yra 143 000 Lt ir jis yra 20 procentų didesnis, negu nurodytas Projekte esančioje vertinimo ataskaitoje. Ūkio ministerija R. N. yra pervedusi 82 200 Lt atlyginimą už paimtą žemę visuomenės poreikiams, o likusi suma – 60 800 Lt yra pervesta į depozitinę sąskaitą. Ūkio ministerija yra tinkamai įvykdžiusi Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams“ 3.2 punktuose nurodytas sąlygas. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio žemės sklypo nuosavybės teisė yra įregistruota valstybės vardu. Nustatytas atlyginimas yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Ieškovė prašė nustatyti 82 200 Lt dydžio atlyginimą už atsakovo R. N. žemės sklypą. Ieškinio patenkinimo atveju laikytina, kad ieškovė yra atsiskaičiusi už žemės sklypą, nes pinigai yra pervesti R. N..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015-10-19 sprendimu (t. 14, b. l. 32-59) ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė, kad: 1) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis R. Š. dydis yra 31 405,20 Eur; 2) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis K. K. dydis yra 31 405,20 Eur; 3) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 75/886 dalis A. K. dydis yra 31 405,20 Eur; 4) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 224/886 dalis A. K. dydis yra 93 796,80 Eur; 5) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Kauno (duomenys neskelbtini), 225/886 dalis R. K. dydis yra 94 215,60 Eur; 6) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 212/886 dalis Z. K. dydis yra 88 772 Eur; 7) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,9249 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) A. S. dydis yra 93 000 Eur; 8) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5577 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Kauno (duomenys neskelbtini) L. D. dydis yra 27 000 Eur; 9) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,4802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) L. D. ir D. D. dydis yra 23 000 Eur; 10) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0412 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) I. K. ir A. K. dydis yra 50 000 Eur; 11) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,0001 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) K. A. M. dydis yra 48 000 Eur; 12) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,5483 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) R. N. dydis yra 27 000 Eur; 13) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,6403 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) V. P. dydis yra 31 000 Eur; 14) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,5057 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), V. A. ir L. A. dydis yra 73 000 Eur.

Teismas nustatė, kad su atsakovais atsiskaitoma tokiomis piniginėmis kompensacijomis: R. Š. – 995,10 Eur; su K. K. – 995,10 Eur; su A. K. – 995,10 Eur; su A. K. – 2 972 Eur; su Z. K. – 2 812,80 Eur; su R. K. – 2 985,30 Eur; su A. S. – 9 386,70 Eur; su L. D. – 2 758,80 Eur; su D. D. – 2 147,40 Eur; su I. K. – 4 761,40 Eur; su K. A. M. – 4 557 Eur; su R. N. – 3 193,20 Eur; su V. P. – 3 196,50 Eur; su V. A. – 7 574,80 Eur.

Teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų: R. Š. – 92,30 Eur; K. K. – 92,30 Eur; A. K. – 64,50 Eur; A. K. – 275,60 Eur; Z. K. – 260,90 Eur; R. K. – 263 Eur; A. S. – 851,60 Eur; L. D. – 1477,90 Eur; D. D. – 470,40 Eur; I. K. – 468,30 Eur; A. K. – 509,60 Eur; K. A. M. – 978 Eur; R. N. – 942,40 Eur; V. P. – 975,60 Eur; V. A. – 459,40 Eur; L. A. – 504,60 Eur.

Teismas iš atsakovų priteisė valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: R. Š. – 4,90 Eur; K. K. – 4,90 Eur; A. K. – 4,90 Eur; A. K. – 4,90 Eur; Z. K. – 4,90 Eur; R. K. – 4,90 Eur; A. S. – 4,90 Eur; L. D. - 4,90 Eur; D. D. – 4,90 Eur; I. K. - 4,90 Eur; A. K. – 4,90 Eur; K. A. M. – 4,90 Eur; R. N. – 4,90 Eur; V. P. – 4,90 Eur; V. A. – 4,90 Eur; L. A. – 4,90 Eur .

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ir sprendžiamas tik teisingo atlyginimo atsakovams už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo klausimas. Teismo teigimu, žemės rinkos vertei nustatyti reikalingos specialios žinios, o tokias žinias turi turto vertintojai. Turto vertę turto vertintojai nustato ekspertizės arba turto vertinimo aktuose – ataskaitose. Nagrinėjamoje byloje pateikti keturi nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo pažymos, atsakovų prašymu atlikti ginčo turto įvertinimai, bei teismo paskyrimu atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės. Atsakovų pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės, o kituose trijuose įrodymuose: dviejose ekspertizėse ir ieškovės užsakymu atliktose vertinimo ataskaitose nustatyta ginčo turto vertė yra artima. Tai, teismo manymu, sudaro pagrindą nesivadovauti atsakovų teikiamais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog visų atsakovų žemės sklypus vertino tas pats vertintojas – P. C., nors turto vertintojų rinkoje yra ženkliai daugiau. Jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Teismas pažymėjo ir tą aplinkybę, kad dvi išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamas ekspertizes. Kiti dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismas konstatavo, kad nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė I. K., kadangi tai yra paskutinė ekspertizė, atlikta šioje byloje, ekspertizės atlikimo metu buvo vadovautasi anksčiau atliktų ekspertizių aktais, turto vertinimo ataskaitomis, dėl ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacijos, jos išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nes nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti ekspertės papildomiems klausimams užduoti.

Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš ieškovės, kadangi teismas nustatė didesnį kompensacijos dydį, negu prašė nustatyti ieškovė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų už 2013-09-17 teismo nutartimi byloje paskirtos atsakovams priklausiusių žemės sklypų rinkos verčių ir kitų nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, nustatymo ekspertizės išlaidų, kurias sudarė 10 136,70 Eur. Teismas sprendė, jog įvertinus tai, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, t. y. visumoje yra patenkinta 90,60 procentų reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų priteisė ieškovės turėtas išlaidas ekspertizei atlikti. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės poreikis atsirado atsakovams nesutikus su ieškovės pasiūlytais atestuoto turto vertintojo nustatytais atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydžiais. Išnagrinėjus bylą, siūlytas atlyginimo dydis padidintas tik nepilnai 10 procentų, todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistos ieškovei ekspertizės atlikimo išlaidos. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, tai bylinėjimosi išlaidos, t. y. pašto išlaidos ir kt. išlaidos valstybei, išskyrus išlaidas advokato pagalbai ir ekspertizei apmokėti, iš jos nepriteisiamos (CPK 96str.). Atsakovai turėjo po 1 500 Lt už žemės sklypą ekspertizės išlaidų (t. 12, b. l. 74). Teismas sprendė, kad proporcingai padidintiems atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiams, iš ieškovės priteisiamos ekspertizės atlikimo išlaidos. Taip pat įvertinęs tai, kad patenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovų teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei, t. y. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 96 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė A. S. apeliaciniame skunde (t. 14, b. l. 63-65) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-10-19 sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės A. S. ieškovei bei valstybei, ir šią sprendimo dalį pakeisti – priteisti atsakovei A. S. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: 1 500 Eur už ekspertizės atlikimą, 1 158 Eur už advokato atstovavimą bei atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas pažeidė atsakovės teisę turėti advokatą byloje. Atsakovę byloje nuo 2013 m. atstovavo advokatė S. Ž.. Teismas po bylos sustabdymo paskyrė posėdį byloje 2015-09-29, t. y. tuomet, kai advokatė S. Ž. dar 2015 m. vasario mėnesį buvo suplanavusi atostogas. Nepaisant to, kad byloje buvo teikiama keletas advokatės prašymų perkelti posėdžio datą, nurodant negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, teismas visus prašymus atmetė. Taigi byla buvo išnagrinėta be advokatės, tokiu būdu pažeidžiant atsakovės teises.

2. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neteisingai aiškino CPK 88 straipsnio nuostatas. Atsakovė turėjo 1 500 Eur ekspertizės išlaidų, o ne 1 500 Lt, kaip nurodė teismas. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 851,60 Eur išlaidų už eksperto V. S. atliktą ekspertizės aktą, nors šiuo aktu teismas nesivadovavo. Atsakovė patyrė išlaidų už individualią turto vertinimo ataskaitą, dėl kurių teismas nepasisakė.

3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši byla yra specifinė, privalomai nagrinėtina teisme, todėl neturėtų būti taikomos bendros CPK įtvirtintos bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės. Ieškovei – valstybės institucijai yra nustatyta įstatyminė pareiga teisingai apskaičiuoti atsiskaitymo su atsakovais už iš pastarųjų paimtą žemę dydį, kurios ieškovė neįvykdė, todėl iš atsakovų negali būti priteistos jokios bylinėjimosi išlaidos. Priešingai, atsakovams iš ieškovės turi būti priteistos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai A. K., A. K., R. Š., K. K., R. K., Z. K. apeliaciniame skunde (t. 14, b. l. 69-80) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-10-19 sprendimo dalį, kuria nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis bei nustatytos atsakovams mokėtinos piniginės kompensacijos bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 617 180 Eur; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: 1 500 Eur už ekspertizės apmokėjimą, 868 Eur už advokato atstovavimą, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas pažeidė atsakovų teisę turėti advokatą byloje. Atsakovus byloje nuo 2013 m. atstovavo advokatė S. Ž., kuri buvo susipažinusi su byla. Teismas po bylos sustabdymo paskyrė posėdį byloje 2015-09-29, t. y. tuomet, kai advokatė S. Ž. dar 2015 m. vasario mėnesį buvo suplanavusi atostogas, nors teismams yra prieinama informacija apie advokatų užimtumą ir atostogas. Nepaisant to, kad byloje buvo teikiama keletas advokatės prašymų perkelti posėdžio datą, nurodant negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis, teismas visus prašymus atmetė. Taigi byla buvo išnagrinėta be advokatės, tokiu būdu pažeidžiant atsakovų teises, atimat atsakovams galimybę apsiginti prieš ieškovę, kuri yra stipresnė civilinių santykių dalyvė nei atsakovai.

2. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovų advokatės rašytinių prašymų, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Prašant atidėti posėdžio datą, advokatė pateikė prašymus: įtraukti byloje BĮ ,,Turto vertinimo priežiūros tarnyba“ išvadai duoti dėl byloje atliktų turto vertinimo ekspertizių ir jų atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms; sudaryti sąlygas iki 201510-10 pateikti įrodymus, patvirtinančius ekspertizės akto neteisėtumą. Teismas, atmesdamas šiuos prašymus, pažeidė atsakovų teises, numatyta CPK 42 straipsnyje, bei pareigą visapusiškai ir objektyviai nustatyti ir išnagrinėti aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu. Šioje byloje buvo pateikta virš 10 turto vertinimo ataskaitų, kuriose ginčo turto vertės labai skyrėsi. Todėl prašymas byloje įtraukti BĮ ,,Turto vertinimo priežiūros tarnyba“ išvadai duoti buvo pagrįstas, savalaikis ir teisingas. Paskutinę teismo nutarties pagrindu atliktą ekspertizę atsakovai gavo tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, todėl kreipėsi į kitus nekilnojamojo turto vertintojus dėl jos analizės ir teisinio įvertinimo, dėl ko teismo prašė suteikti terminą pateikti įrodymus dėl atliktos ekspertizės neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Tačiau teismas nepagrįstai šio prašymo netenkino.

3. Teismas neteisingai, pažeisdamas CPK 185, 218 straipsnius, vertino įrodymus byloje, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nei atsakovų, nei ieškovės pateiktomis turto verčių nustatyto ataskaitomis, o vadovavosi paskutinės ekspertizės duomenimis – vertintojos I. K. atliktu nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, kuriame atsakovams priklausęs žemės sklypas buvo įvertintas 371 000 Eur. Atsakovų nuomone, negalėjo būti nustatyta mažesnė atsakovas priklausiusio žemės sklypo vertė nei UAB ,,Naujas būstas“ turto vertintojos teismo ekspertės G. B. ar UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktose turto vertinimo ataskaitose nustatyta 2 131 000 Lt (617 180 Eur) vertė. Žemės sklypo rinkos vertė turėjo būti nustatyta laikotarpiu nuo 2010-03-18 iki 2013-02-04. Nuo 2011 m. žemės sklypo vertė didėjo ir ji 2013 m. negalėjo būti mažesnė nei 2011 m. Taip pat esant nenuginčytiems visiems turto vertinimams, šioje byloje svarstytinas iš atsakovų paimto žemės sklypo vertės nustatymo klausimas, sudedant visų atliktų ekspertizių sumas ir išvedant vidurkį, tokiu būdu atsakovų žemės sklypo vertė būtų 472 508 Eur. Teismas visiškai nevertino teismo eksperto V. S. atliktos ekspertizės akto, kuriame nustatyta 26 069 Eur didesnė žemės sklypo vertė, nei nustatė teismas. Atsakovai nesutiko su šio eksperto išvada tik dėl netinkamo vietoves pataisos koeficiento nustatymo. Netaikius koeficiento, atsakovų sklypo vertė būtų 647 666 Eur, kuri faktiškai atitinka 2011 m. teismo ekspertės G. B. ir UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ vertinimo ataskaitoje nustatytą žemės sklypo vertę. Nustatant atsakovams priklausančio žemės sklypo vertę, teismas neįvertino Laisvos ekonominės zonos buvimo faktoriaus. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad nei vienas teismo ekspertas neapskaičiavo miško vertės, kuris užėmė 2,20 ha plotą atsakovas priklausančio žemės sklypo. Teismas formaliai sprendė dėl byloje pateiktų turto vertinimo ataskaitų, jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Teismas visiškai nevertino teismo ekspertės G. B. byloje esančios turto vertinimo ataskaitos ir jos reikšmės byloje, tuo pažeisdamas paties teismo cituotą CPK 185 straipsnio nuostatą.

4. Byloje buvo pažeisti tarptautiniai teisės aktai: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos, iš dalies pakeistos protokolu Nr. 11 su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7 8 str. nuostatos; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 str. nuostatos; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos, iš dalies pakeistos protokolu Nr. 11 su papildomais protokolais Nr. 1, 4, 6 ir 7 6 str. nuostatos; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str, Lietuvos Respublikos 23 straipsnis.

5. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neteisingai aiškino CPK 88 straipsnio nuostatas. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovai turėjo po 1 500 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą. Atsakovai turėjo 1 500 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų išlaidas už eksperto V. S. atliktą ekspertizės aktą, nors šiuo aktu teismas nesivadovavo. Atsakovai patyrė išlaidas už individualias turto vertinimo ataskaitas, apmokėjo teismo ekspertės I. K. išlaidas, tačiau jų teismas nevertino. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovei išlaidas už eksperto V. S. atliktą ekspertizės aktą, nors šiuo aktu teismas nesivadovavo. Atsakovų manymu, jeigu teismas nesirėmė konkrečiomis vertinimo ataskaitomis – įrodymais, tai ir išlaidas už jas kiekviena šalis turi pasilikti sau. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši byla yra specifinė, privalomai nagrinėtina teismuose, todėl neturėtų būti taikomos bendros CPK įtvirtintos bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės. Ieškovei yra nustatyta įstatyminė pareiga teisingai apskaičiuoti atsiskaitymo su atsakovais už iš pastarųjų paimtą žemę atlyginimo dydį, kurios ieškovė neįvykdė, todėl iš atsakovų negali būti ieškovei priteisiamos jokios bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovai V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M. apeliaciniame skunde (t. 14, b. l. 96-102) prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-10-19 sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, susijęs su atsakovais V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės minėtiems atsakovams visas jų turėtas išlaidas ekspertinėms įstaigoms ir ekspertams; nepriteisti iš atsakovų jokių bylinėjimosi išlaidų ar išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti iš ieškovės atsakovams išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir neteisingai aiškino CPK 88, 93 straipsnius bei kitų norminių aktų nuostatas. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl kompensavimo atsakovams ekspertizės išlaidoms apmokėti, nes atsakovai sumokėjo už pakartotinę ekspertizę ne 1 500 Lt, o 1 500 Eur. Kadangi teismas sprendime rėmėsi būtent ekspertizės akto išvadomis, kuri buvo paskirta atsakovų prašymu ir jų sąskaita, todėl atsakovų sumokėtos sumos už šios pakartotinės ekspertizės atlikimą turi būti atsakovams priteistos iš ieškovės. Atsakovai įmokėjo už pakartotinę ekspertizę kiekvienas už savo žemės sklypo įvertinimą po 1 500 Eur, todėl atsakovas iš ieškovės turi būti priteista po 1 500 Eur. Be to, priteistina atsakovams suma neturi būti mažinama, nes atsakovai buvo priversti turėti tokias išlaidas, nes ieškovė neįvykdė įstatyminės pareigos teisingai paskaičiuoti atlyginimą atsakovas už iš jų visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydį.

2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši teismo sprendimo dalis neatitinka CPK 88, 93, 6 straipsniuose, LR Konstitucijos 23 straipsnyje, LR Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Pareiga dalyvauti šios bylos procese buvo sąlygota ieškovės pateikto ieškinio, kadangi ieškovė neįvykdė savo konstitucinės, įstatyminės pareigos teisingai apskaičiuoti atlyginimo dydį atsakovams už iš jų visuomenės poreikiams paimtą žemę. Todėl iš atsakovų negali būti ieškovei priteisimos jokios bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Priešingai, atsakovams iš ieškovės turi būti priteisiamos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

3. Neteisingas teismo argumentas, kad tiek pagal V. S., tiek pagal I. K. ekspertizės aktuose pateiktas išvadas, atlyginimų dydžiai iš esmės atitinka dydžius, kuriuos nustatė ministerija, atsižvelgdama į VŽF parengtas žemės sklypų vertinimo ataskaitas ir kuriuos ieškinyje prašo nustatyti. Ekspertė I. K. nustatė ir teismas sprendimu patvirtino žymiai didesnius žemės sklypų atlyginimų dydžius. Atsakovams pagrįstai reikalavus nustatyti teisingą žemės sklypų atlyginimo dydį, teismas nustatė žymiai didesnį atlyginimo dydį, nei buvo nustačiusi ieškovė. Dėl to teismas šioje byloje neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes byla buvo pradėta dėl to, kad ieškovė neteisingai nustatė žemės sklypų atlyginimų dydžius, dėl ko atsakovai galėto tik sutikti su neteisingais, per mažais atlyginimų dydžiais, arba šioje byloje bylinėtis. Todėl to iš atsakovų negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija atsiliepime į atsakovės A. S. apeliacinį skundą (t. 14, b. l. 111-119) prašo šį apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015-10-19 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovės teisė byloje turėti advokatą nebuvo pažeista. Be to, atsakovės nurodyti argumentai, susiję su tariamai pažeista atsakovės teise byloje turėti advokatą, neturi nieko bendra su apeliacinio skundo dalyku. Sistemiškai vertinant ir aiškinant CPK 162² straipsnio 1 dalies ir CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas tik esant svarbiomis priežastimis pagrįstam prašymui atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovė nėra nurodžiusi jokių argumentų ir duomenų, kad advokatės neatvykimo į 2015-09-29 vykusį teismo posėdį atvejis yra toks išskirtinis, jog teismas privalėjo nukrypti nuo paprastai taikomų taisyklių. Be to, tenkinus advokatės prašymą ir atidėjus teismo posėdį, būtų buvę pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kadangi bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs, be to, bylos nagrinėjimas, tenkinant advokatės prašymus, buvo net keletą kartų atidėtas. Advokatės prašymai atidėti 2015-09-29 teismo posėdį buvo išspręstas CPK nustatyta tvarka priimant teismo nutartis. Nagrinėjama byla dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžio nustatymo nepatenka į teisės aktuose nurodytas civilinių bylų kategorijas, kuriose yra nustatytas privalomas advokato dalyvavimas.

2. Teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimus. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo V. S. ekspertizės aktu, tačiau teisinis reglamentavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sieja su faktine aplinkybe, kad šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, prie kurių priskiriamos sumos išmokėtos ekspertams. Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovė nesutiko su 83 613,30 Eur dydžio atlyginimu už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Atsakovė iš ieškovės reikalavo, kad už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą būtų nustatytas beveik du kartus didesnis – 157 842,91 Eur – atlyginimas. Dėl šios nuo atsakovės valios priklausančios priežasties, ieškovė buvo priverta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo dydžio už iš atsakovės visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo. Jokie teisės aktai nenustato CPK 93 straipsnyje nustatyto teisinio reglamentavimo išimčių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus.

3. Teismas iš atsakovės pagrįstai valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovės nurodytas tariamas bylos specifiškumas negali būti laikomas pagrindu nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarkos.

4. Net ir tenkinant apeliacinį skundą, negali būti priteisiamos atsakovės prašomos priteisti visos bylinėjimosi išlaidos už advokatės pagalbą. Atsakovės prašomos iš ieškovės priteisti 1 158 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės pagalbą apmokėti yra aiškiai per didelės, todėl toks atsakovės reikalavimas, apeliacinio skundo tenkinimo atveju, visa apimtimi negali būti tenkinamas.

Ieškovė Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija atsiliepime į atsakovų A. K., A. K., R. Š., K. K., R. K., Z. K. apeliacinį skundą (t. 14, b. l. 130-143) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 201510-19 sprendimą. Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl atsakovų argumentų, kad teismas pažeidė atsakovų teisę turėti advokatą byloje, nurodomi analogiški argumentai, kaip ir nurodyti atsiliepime į atsakovės A. S. apeliacinį skundą.

2. Teismas pagrįstai atmetė atsakovų prašymus, neturėjusius jokios reikšmės bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Net ir įtraukus į bylą BĮ ,,Turto vertinimo priežiūros tarnyba“ ir jai pateikus išvadas dėl byloje esančių turto vertinimo ataskaitų ir ekspertizės aktų atitikimo teisės aktams, tokios išvados teismo nebūtų saisčiusios ir nebūtų turėjusios jokios įtakos priimant sprendimą. Be to, neteisingas atsakovų argumentas, kad BĮ ,,Turto vertinimo priežiūros tarnyba“ galėjo įvertinti byloje esančių ekspertizės aktų atitikimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, kadangi tokios teisės BĮ ,,Turto vertinimo priežiūros tarnyba“ nesuteikia jokie teisės aktai. Teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo sudaryti sąlygas pateikti įrodymus, patvirtinančius I. K. ekspertizės akto tariamą neteisėtumą. Jokie teisės aktai nenustato teisės teismo ekspertams vertinti kitų teismo ekspertų į bylą pateiktų ekspertizės aktų teisėtumo.

3. Teismas, laikydamasis CPK reikalavimų, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad negalėjo būti nustatytas mažesnis nei 617 180,25 Eur atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi I. K. ekspertizės aktu, kadangi tai yra paskutinė byloje atlikta ekspertizė, jos atlikimo metu vadovautasi atliktų ekspertizių aktais bei turto vertinimo ataskaitomis, dėl šios teismo ekspertės kvalifikacijos bei pateiktų išvadų nei vienas proceso dalyvis nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių. Teismas detaliais motyvais pagrindė, kodėl nesivadovavo atsakovų pateiktomis G. B. ir P. C. turto vertinimo ataskaitomis, kurias paneigė kiti byloje surinkti įrodymai. Jokie teisės aktai nenumato, kad žemės sklypo rinkos vertė galėtų būti nustatoma atsižvelgiant į visų byloje esančių įrodymų vidurkį. Atsakovai neįrodė, kad žemės sklypo rinkos vertė yra nustatyta netinkamai taikant lyginamąjį metodą. Teismas detaliai motyvavo, kodėl nesivadovavo V. S. ekspertizės aktu. Priešingai nei teigia atsakovai, teismas įvertino žemės sklype buvusių medynų tūrio įtaką žemės sklypo rinkos vertei. Teismo ekspertė I. K., nustatydama žemės sklypo rinkos vertę, detaliai įvertino žemės sklype esančių medynų įtaką žemės sklypo rinkos vertei, todėl atskirai medynų vertė neprivalėjo būti nustatinėjama.

4. Atsakovų argumentai dėl tariamų tarptautinės teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų yra deklaratyvaus pobūdžio ir neturi byloje jokios reikšmės.

5. Teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovų teigimu, teismas neteisingai sprendime nurodė, kad atsakovai turėjo 1 500 Lt, o ne 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovai būtų kreipęsi į teismą su prašymu CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ištaisyti, atsakovų manymu, sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Dėl to teismas teisingai apskaičiavo ir ieškovei iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje ginčas kilo dėl to, kad atsakovai nesutiko su 359 244,67 Eur dydžio atlyginimu už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir iš ieškovės reikalavo beveik du kartus didesnio – 617 180,25 Eur atlyginimo. Dėl šios nuo atsakovų valios priklausančios priežasties, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalimi, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismui nustačius, kad ieškinys iš esmės yra patenkintas, įvertinus ieškovės ir atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei atlikus įskaitymą, buvo pagrįstai apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsakovų nurodytas tariamas bylos specifiškumas negali būti laikomas pagrindu nukrypti nuo CPK 96 straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarkos.

6. Net ir tenkinant atsakovų skundą negali būti priteisimos atsakovų prašomos priteisti 868 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės pagalbą, nes jos yra aiškiai per didelės, todėl toks prašymas visa apimtimi negali būti tenkinamas.

7. Turi būti atsisakyta priimti atsakovų pateiktus naujus įrodymus, nes juos atsakovai galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija atsiliepime į atsakovų V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., Kazimieros A. M. apeliacinį skundą (t. 14, b. l. 144-151) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015-10-19 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Atsakovai skunde teigia, kad teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, kad atsakovai turėjo po 1 500 Lt, o ne po 1 500 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Tačiau nėra CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria būtų konstatuota, kad sprendime yra padaryti rašymo apsirikimai ar aiškios aritmetinės klaidos,

2. Nors sprendimas yra priimtas I. K. ekspertizės akte pateiktų išvadų pagrindu, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad ieškovė turi padengti visas už šio ekspertizės akto parengimą atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

3. Atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl turi būti atmestas.

Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė atsiliepime į apeliacinius skundus (t. 14, b. l. 120-129) prašo apeliacinius skundus atmesti, palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015-10-19 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl atsakovų A. K., A. K., R. Š., K. K., R. K., Z. K. apeliacinio skundo nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 8,8600 ha ploto žemės sklypą dydžius nustatė remdamasis CPK nustatyta tvarka gautomis pakartotinės ekspertizės akto išvadomis. Šioje byloje tik teismo eksperto V. S. ir teismo ekspertės I. K. atliktų ekspertizių išvados yra gautos CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus šias ekspertizes. Atsakovų pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė žymiai skyrėsi nuo kituose byloje esančiuose įrodymuose nustatytos turto vertės. Žymus turto verčių skirtumas sudarė pagrindą teismui abejoti atsakovų pateiktų ataskaitų tinkamumu, todėl šiomis atsakovų pateiktomis turto vertės nustatymo ataskaitomis ir nebuvo vadovautasi.

2. Nepagrįstas atsakovų argumentas, kad teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą teismuose. Atsakovų atstovė, pateikdama teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė jokių svarbių šį prašymą pagrindžiančių aplinkybių. Teismas posėdį paskyrė dar 2015-08-10, tuo tarpu atsakovų atstovė prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė daugiau nei po mėnesio, t. y. 2015-09-15. Teismas atsakovų atstovės prašymą atmetė 2015-09-18 nutartimi, todėl atsakovai dar turėjo pakankamai laiko susirasti kitą atstovą iki paskirto teismo posėdžio. Nepagrįstas ir atsakovų skundo argumentas, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas nustatė atlyginimo dydžius, kurie iš esmės atitiko ieškovės prašytus nustatyti dydžius, tai reiškia, kad teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai. Teismas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį apskaičiavo vadovaudamasis proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims. Taip pat teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, pagrįstai priteisė iš atsakovų procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, proporcingas patenkintų reikalavimų daliai.

2. Dėl atsakovės A. S. apeliacinio skundo argumentų, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista atsakovės teisė turėti advokatą byloje bei teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, trečiasis asmuo nurodė argumentus analogiškus jau minėtiems argumentams atsiliepime į kitų atsakovų apeliacinį skundą.

3. Dėl atsakovų V. A., L. A., R. N., V. P., I. K., A. K., L. D., D. D., K. A. M. apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, trečiasis asmuo nurodo analogiškus argumentus, nurodytus atsiliepime į kitų atsakovų skundus. Taip pat nurodo, kad ekspertizės poreikis byloje kilo atsakovams nesutikus su ieškovės pasiūlytais atestuoto turto vertintojo nustatytais atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydžiais. Pakartotinė ekspertizė byloje taip pat buvo skirta tik dėl to, kad atsakovų netenkino teismo eksperto nustatyti atlyginimo dydžiai. Todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad byla jiems buvo primesta, dėl to jie privalėjo patirti išlaidų, kurias turi padengti kita – iš esmės bylą laimėjusi šalis. Atsakovai nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo tenkinti jų prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovų nurodytas argumentas, kad jie patyrė ne po 1 500 Lt, o po 1 500 Eur išlaidų, nelaikytinas pagrindu teismo sprendimo panaikinimui, kadangi šios klaidos turėtų būti ištaisomos teismo iniciatyva nekeičiant sprendimo esmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių ir kompensacijų nustatymo. Pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos pagrįstumo klausimą kelia tik apeliantai A. K., A. K., R. Š., K. K., R. K., Z. K., kuriems priklausė 8,8600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Kiti apeliantai kelia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimą. Teisėjų kolegija visų pirma pasisakys kompensacijos dydžio pagrįstumo bei teisėtumo klausimu bei bendrai įvertins visų apeliantų argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumu.

Dėl kompensacijos nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2008-05-20 nutarimas).

CK 4.93 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2014-01-01), nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Apeliantų teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kadangi vadovavosi vien paskutiniosios ekspertizės, kurią atliko vertintoja I. K., išvadomis, tačiau neįvertino ir nesivadovavo nei atsakovų, nei ieškovės pateiktomis turto verčių nustatymo ataskaitomis. Nustatytoji žemės sklypo vertė negalėjo būti mažesnė nei UAB ,,Naujas būstas“ turto vertintojos teismo ekspertės G. B. ar UAB ,,Turto ir verslo tyrimo centras“ atliktose turto vertinimo ataskaitose nustatytoji, t. y. 2 131 000 Lt (617 180 Eur) vertė. Šie skundo argumentai kitokios išvados dėl kompensacijos dydžio nustatymo, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.

Pirmosios instancijos teismas, įvardinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su žemės rinkos vertės nustatymu, pripažino, jog atsakovų pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodyta ginčo turto vertė ženkliai skiriasi, tuo tarpu ieškovės užsakytoje vertinimo ataskaitoje bei teismo pavedimu atliktose ekspertizėse rinkos vertės skirtumai nėra ženklūs. Dėl šios priežasties teismas nesivadovavo apeliantų pateiktais įrodymais, t. y. vertinimo ataskaitomis. Kadangi byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, teismas, turėdamas diskrecijos teisę vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.), pasirinko paskutiniosios atliktos ekspertizės, kurią atliko ekspertė I. K., išvadas ir jomis rėmėsi, nustatydamas kompensacijos dydį. Tokį teismo pasirinkimą lėmė ir tokia aplinkybė, kad šalys jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti šio ekspertizės akto patikimumu ar jo įrodomąja reikšme, neteikė, taip pat nesiekė apklausti ją atlikusios ekspertės. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentaciją, pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei tai, kiek kiekvieną atskirą įrodymą patvirtina kiti bylos duomenys, ir vadovaudamasis paskutiniąja byloje atlikta ekspertize įrodinėjimo instituto reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo pozicija, jog ekspertizės akte nustatyti duomenys gali būti paneigti tik esant įrodymams dėl jų nepatikimumo, ydingumo. Kita vertus, nors bet kokia eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau eksperto išvados, kaip įrodymo, atmetimas, galimas tuomet, kai ekspertizės turinys yra prieštaringas, o jos akte padarytų išvadų negali patvirtinti eksperto atlikto tyrimo eiga. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė objektyvių aplinkybių ar pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrįstumu bei išvadų patikimumu. Apeliantų subjektyvi nuomonė, jog turėjo būti vadovaujamasi pagal jų užsakymą atliktu ginčo turto rinkos vertės nustatymu, nepaneigia teismo ekspertizės, kuria vadovaujantis nustatyti kompensacijų dydžiai, išvadų pagrįstumo.

Šiame kontekste pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartis c. b. Nr. 3K-3-269/2012). Šiuo konkrečiu atveju pagrindo konstatuoti įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, taikytų pirmosios instancijos teisme, pažeidimo teisėjų kolegija neįžvelgia. Priešingai, kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas motyvavo savo pozicija pasirinkti paskutiniąją atliktą šioje byloje ekspertizę, aptarė ir aplinkybes, svarbias apeliantų pateiktų ataskaitų vertinimui. Vadovavimamsis paskutiniosios byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis pripažintinas pagrįstu ir logišku, nes pakartotinė ekspertizė ir buvo paskirta būtent siekiant pašalinti anksčiau kilusius neaiškumus nei apeliantų ir ieškovės pateiktų duomenų apie žemės sklypų vertę neatitikimus.

Apeliantai taip pat savi skunde nurodo, jog žemės sklypo vertė turėjo būti nustatyta laikotarpiu nuo 2010-03-18 iki 2013-02-04. Ekspertizės akte, surašytame I. K. (t. 12, b. l. 83-201; t. 13, b. l. 4-41), ginčo žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatinėjama paėmimo visuomenės poreikiams dieną, t. y. 2013-02-04, t. y. atliktas aktualus tokiai situacijai retrospektyvinis vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis c. b. Nr. 3K-7-478/2014). Ginčo žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos 2013-02-04 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-58 (t. 3, b. l. 43-46), taigi pagrindo teigti, jog ginčo turto rinkos vertė nustatyta netinkamu laikotarpiu, taip pat nėra.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų skundo teiginiai, jog nustatant atsakovams priklausančio žemės sklypo vertę, teismas neįvertino Laisvos ekonominės zonos buvimo faktoriaus bei miško, esančio ginčo žemės sklype, vertės. Kasacinio teismo suformuluotose analogiškuose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėse yra pabrėžiama, jog teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-30 nutartis c. b. Nr. 3K-7-478/2014). Taigi, tiek aplinkybė, jog ginčo sklypas yra Laisvojoje ekonominėje zonoje, tiek jame esančio miško įvertinimas, yra svarbūs nustatant ginčo sklypo rinkos vertę. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad šios konkrečios aplinkybės, priimant ginčijamą teismo sprendimą, nebuvo įvertintos. Ekspertui pateiktoje užduotyje buvo aiškia nurodyta, jog rinkos vertė turi būti nustatoma atsižvelgus ir į žemės sklypų atžvilgiu nustatytas specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Ekspertizės išvadoje detaliai paaiškinta, kad vietos koeficientas (k3) atspindi žemės sklypo (šiuo atveju jo buvimo Kauno LEZ teritorijoje) dislokacijos įtaką; kitos žemės (miško) ploto koeficientas (k6) parodo vertinamojo turto šalutinės sudėtinės dalies, šiuo atveju miško, ploto įtaką bendrai objekto vertei ekspertizės akte atlikti konkretūs skaičiavimai (t.12, b. l. 146). Apeliantams abejojant dėl tokio paskaičiavimo pagrįstumo ir tinkamumo, tačiau nenurodant jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog atlikti skaičiavimai nėra teisingi, teisėjų kolegija šių skundo argumentų taip pat nepripažįsta lemiančiais kitokios, nei dėl turto vertės padarė pirmosios instancijos teismas, išvados susiformavimo.

Dėl procesinių teisių pažeidimo

Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, jog teismas pažeidė atsakovų teisę turėti advokatą byloje, kadangi po bylos sustabdymo paskyrė posėdį byloje 2015-09-29, t. y. tuomet, kai apeliantų advokatė S. Ž. atostogavo, atostogas susiplanavusi iš anksto, netenkino advokatės prašymų dėl posėdžio datos perkėlimo ir išnagrinėjo bylą be apeliantų advokatės. Šių skundų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byla buvo sustabdyta 2015-03-02 nutartimi (t. 12, b. l. 65-68); ekspertizės aktas teismui pateiktas 2015-07-31 (t. 12, b. l. 80), bylos nagrinėjimas atnaujintas 2015-08-10 teismo nutartimi bei paskirtas teismo posėdis 2015-09-29 (t. 13, b. l. 134), t. y. daugiau nei po pusantro mėnesio. Nuo teismo ekspertizės akto teismui pateikimo dienos iki teismo posėdžio dienos buvo dar ilgesnė - beveik dviejų mėnesių pertrauka. Vadinasi, apeliantai turėjo pakankamai laiko tiek susipažinti su eksperto išvadomis, tiek ir kreiptis į kitą advokatą dėl jų teisių ir interesų atstovavimo.

Kita vertus, nors bylos nagrinėjimas atnaujintas 2015-08-10 nutartimi, prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismui buvo pateiktas tik 2015-09-15, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo bylos atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį prašymą 2015-09-18 nutartyje (t. 13, b. l. 188), nurodė priežastis dėl kurių prašymas netenkintinas, t. y. prašymas gautas praėjus mėnesiui nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo, suplanuoti kiti teismo posėdžiai bei darbo krūvis, ne visus apeliantus atstovauja ta pati atstovė; didelė bylos apimtis, ilgas jos nagrinėjimo laikotarpis. Pirmosios instancijos teismas posėdžio datos pakeitimo klausimą sprendė ir 2015-09-24 (t. 13, b. l. 202). Teisėjų kolegija, įvertinusi šio konkretaus proceso eigą bei trukmę, terminus, per kuriuos paduoti atitinkami apeliantų prašymai bei CPK 7 straipsnio nuostatas ir jame įtvirtintus operatyvumo, rūpinimosi kuo greitesniu ginčo išnagrinėjimu reikalavimus, nustatytus ir proceso šalims, ir pačiam teismui, neturi pagrindo konstatuoti civilinio proceso teisių pažeidimo, nulėmusio neteisingą šios bylos išnagrinėjimą (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantų atstovė 2015-09-24 pateikė pakartotinį prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (t. 14, b. l. 5), kuriame taip pat nurodyta, jog ekspertizės aktas yra pateiktas kitiems ekspertams įvertinimui, nes, atstovės nuomone, jis yra atliktas pažeidžiant Turto vertinimo įstatymo nuostatas bei pareikštas prašymas dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos įtraukimo į bylą. Su apeliantų pozicija, kad teismas nepagrįstai netenkino šių jų advokatės rašytinių prašymų ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą teisėjų kolegija negali sutikti. Kaip matyti, teismo 2015-08-10 nutartis advokatei S. Ž. buvo įteikta 2015-08-13 (t. 13, b. l. 169), tuo tarpu prašymas dėl naujų subjektų įtraukimo dalyvauti byloje pateiktas tik 2015-09-24, prieš pat numatyta teismo posėdį. Akivaizdu, kad jo tenkinimas, neatidėjus teismo posėdžio byloje, kurioje ginčo nagrinėjimas ir taip buvo užtrukęs, nebuvo galimas, juolab kad buvo nurodyti tik abstraktūs teiginiai dėl ekspertizės išvadų neteisėtumo bei prieštaravimo įstatymo normoms. Be to, prašymas suteikti terminą papildomiems įrodymams pateikti, buvo pareikštas teismui pirmą kartą netenkinus prašymo atidėti teismo posėdį, taigi darytina labiau tikėtina išvada, jog buvo reiškiamas siekiant atidėti teismo posėdžio datą. Tuo tarpu prašymas įtraukti į bylą Turto vertinimo priežiūros tarnybą, teisėjų kolegijos nuomone, netenkintas pagrįstai, kadangi vertinimo ataskaitos pagrįstumo vertinimą atlieka pats bylą nagrinėjantis teismas. Tai nustačiusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai turėjo pakankamai laiko norimiems paaiškinimams ar argumentams, susijusiems su teismo ekspertizės akto turiniu bei jos išvadomis, pateikti.

Kita vertus, tuo atveju, jei iki teismo posėdžio datos nepakako laiko norimiems įrodymams pateikti, apeliantai tai galėjo padaryti ir teikdami apeliacinį skundą bei prašydami apeliacinės instancijos teismo juos priimti. Tačiau apeliantai nereiškia nei prašymo skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę, nei nurodo objektyvių duomenų, galinčių paneigti ekspertizės, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pagrįstumą, nei teikia įrodymus, kurie galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ekspertizės rezultatų patikimumo. Apeliantai naudoja iš esmės vienintelį argumentą, kad turi būti pasiremta tik jų pačių užsakymu atlikto vertinimo metu nustatyta ginčo turto rinkos kaina, kuri yra gerokai aukštesnė, nei nustatė ekspertė.

Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantų procesinės teisės pažeistos nebuvo, o jų atstovės dalyvavimas ar nedalyvavimas paskutiniajame teismo posėdyje pats savaime nelemia skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar jo neteisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog iš viso yra patenkinta 90,60 procentų ieškovės reikalavimų, sprendė, jog iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovės turėtos išlaidos ekspertizei atlikti. Taip pat priteisė valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovai turėjo po 1 500 Lt už žemės sklypo ekspertizę, proporcingai padidintiems atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiams, iš ieškovės priteisė kiekvienam atsakovui konkrečią bylinėjimosi išlaidų sumą. Kaip minėta, visuose apeliaciniuose skunduose keliamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo klausimas, visuose apeliaciniuose skunduose nurodomi tapatūs argumentai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė turtų išlaidų valiutą (litus, o ne eurus) už ekspertizės atlikimą, ir kad šios kategorijos bylos yra specifinės, todėl joms neturėtų būti taikomos bendros CPK įtvirtintos bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su kitokių bylinėjimosi taisyklių, nei nustato CPK normos, taikymu, iš dalies sutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais, kad būtent ieškovei yra nustatyta įstatyminė pareiga teisingai apskaičiuoti atsiskaitymo su atsakovais už iš pastarųjų paimtą žemę atlyginimo dydį, kurios ieškovė visa apimtimi tinkamai neįvykdė ir ginčas persikėlė į teismą, todėl iš atsakovų negali būti ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, skundžiamą sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš dalies pakeičia. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 ir 96 straipsniuose nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d.). Tokio teisinio reglamentavimo kontekste, atsižvelgiant ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į ieškovui nustatyta pareigą išmokėti teisingo ir adekvataus paimamo turto vertei dydžio atsiskaitymą, į atsakovų procesinį elgesį, ieškovės prašymas priteisti už ekspertizės atlikimą jos sumokėtas bylinėjimosi išlaidas, atmestinas (CPK 1.5 str.). Iš atsakovų nepriteistinos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi, kaip minėta, CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, taigi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimas būtų neproporcingas, sumažinantis atsakovų naudai nustatytinos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimama žemę dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, nurodė, jog šios išlaidos priteistinos iš ieškovės, šiam teismui nustačius didesnį kompensacijos dydį, negu to siekė ieškovė. Teismas nustatė, kad įrodymus dėl patirtų išlaidų dydžio pateikė atsakovė A. S. pateikė - 1 158,48 Eur (4 000 Lt) (t. 14, b. l. 11, 12) bei A. K. – 868,86 Eur (3 000 Lt) (t. 14, b. l. 15-16). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės A. S. atžvilgiu tenkintų ir netenkintų reikalavimų proporciją (ieškinys nepatenkintas 10,10 procento), todėl jai iš ieškovės priteistina 117 Eur (10,10 proc. yra 404 Lt arba 117 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų. A. K. atžvilgiu ieškinys nepatenkintas 3,20 procento, todėl jam priteistina 27,80 Eur ( 3,20 proc. yra 96 Lt arba 27,80 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai turėjo po 1 500 Lt išlaidų už žemės sklypo ekspertizę (t. 12, b. l. 74). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas suklydo nurodydamas valiutą. Kaip matyti, 2015-03-19 sąskaitos išraše (t. 12, b. l. 74), yra nurodyti būtent eurai. Pavedimų atlikimą eurais patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimo nurodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina (t. 14, b. l. 103-104). Taigi nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas valiutą, tačiau iš esmės teisingai apskaičiavo patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir paskirstė šias išlaidas. Pakeitus klaidingai nurodytą valiutą, iš ieškovės apeliantams priteistinos tokios išlaidos už ekspertizę: R. K. – 48 Eur (3,20 proc. nuo sumos 1 500 Eur); V. P. – 154,5 Eur (10,30 proc. nuo sumos 1500 Eur); R. N. – 177 Eur (11,80 proc. nuo sumos 1 500 Eur); L. D. – 153 Eur (10,20 proc. nuo sumos 1500 Eur); D. D. – 139,5 Eur (9.30 proc. nuo sumos 1 500 Eur); I. K. – 142,5 Eur (9,5 proc. nuo sumos 1500 Eur); A. S. – 151,50 Eur (10,10 proc. nuo sumos 1500 Eur); V. A. – 156 Eur (10,40 proc. nuo sumos 1500 Eur ); Kazimierai A. M. – 142,5 Eur (9,50 proc. nuo sumos 1500 Eur).

Įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme dydį, šalys nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti jų paskirstymo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Atmesti ieškovės Ūkio ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nepriteisti iš atsakovų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės Ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188621919) bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai:

A. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 27,80 Eur;

R. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 48 Eur;

A. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 268,50 Eur;

L. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 153 Eur;

D. D. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 139,5 Eur;

I. K. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 142,5 Eur;

Kazimierai A. M. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 142,5 Eur;

R. N. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 177 Eur;

V. P. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 154,5 Eur;

V. A. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 156 Eur.

Kitoje dalyje Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.