Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1123-173/2016 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui Kauno laisvajam ekonominės zonos valdymo UAB, dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo, bei pagal atsakovės R. M. priešieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2015-11-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-11-09 įsakyme Nr. 1P-507-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytą 0,8200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Sergeičikų I k., Karmėlavos sen., Kauno raj. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei R. M., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-11-09 įsakyme Nr. 1P-507-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams – Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti; 2) nustatyti, kad atsakovei R. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-11-09 įsakymu Nr. 1P-507-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,8200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 31 800 Eur.Nurodė, kad Nacionalinės Žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė Žemės tarnyba) direktorius 2014-07-11 priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau – ir NŽT 2014-07-11 įsakymas), kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 0,8200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), nuosavybės teise priklausančio atsakovei R. M., esančio Kauno laisvojoje ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.Pagal vertinimo ataskaitą atsakovei mokėtinas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą sudaro 31 800 Eur, tačiau atsakovė 2015-08-20 pareiškimu dėl sutarties dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto informavo ieškovę, kad nesutinka sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją dydžiu.Nacionalinės Žemės tarnybos direktorius 2015-11-09 priėmė įsakymą Nr. 1P-507-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo žemės sklypą paėmė visuomenės poreikiams ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį – 31 800 Eur, o 2015-11-19 šią sumą ieškovė pervedė į depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.Kadangi su atsakove sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nebuvo sudaryta, todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, pateikė ieškinį dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal Nacionalinės Žemės tarnybos direktoriaus 2015-11-09 įsakymą Nr. 1P-507-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“.Ieškovė 2016-09-28 ieškinio reikalavimus patikslino, prašė priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1123-173/2016 vadovautis teismo eksperto G. J. B. 2016-09-12 parengtu ekspertizės aktu Nr. 1608-0028 ir nustatyti kad atsakovei R. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-11-09 įsakymu Nr. 1P-507-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybės paimtą 0,8200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dydis yra 28 300 Eur, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 3 500 Eur dydžio nepagrįstai gautas lėšas. Atsakovė R. M. 2015-12-08 pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-0708-324/2015, kurį 2016-09-28 patikslinusi, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos 2015-11-13 (padarytas rašymo apsirikimas (turi būti nurodyta data 2015-11-09) įsakymo Nr. 1P-507-(1.3.) dalį dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą; 2) priteisti R. M. iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos paėmimo visuomenės poreikiams nuostolių dydį – 43 800 Eur, nustatant R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą turto vertinimo ataskaitą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra sutinka, tačiau nesutinka su siūlomos kompensacijos dydžiu. Pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 1508/03, atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įvertintas 43 800 Eur. Ieškovės ataskaitoje žemės sklypas įvertintas 12 000 Eur mažesne suma, nei UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitoje. Civilinės bylos pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį R. M., trečiajam asmeniui Kauno laisvajam ekonominės zonos valdymui UAB dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo bei pagal atsakovės R. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015-12-16 nutartimi sujungtos į vieną bylą, paliekant civilinės bylos nr. e2-2665-173/2015 (naujas šios bylos Nr. e2-1123-173/2016). Tokiu atveju ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinys atsakovei R. M. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo šioje byloje laikytinas ieškiniu, o atsakovės R. M. ieškinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo laikytinas priešieškiniu.Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutartimi leista įregistruoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-11-09 įsakyme Nr. 1P-507-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytą 0,8200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei R. M., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015-11-09 įsakyme Nr. 1P-507-(1.3) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams – Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo diskrecijos teisės vertinti byloje esančius įrodymus netinkamo įgyvendinimo, dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio ir jo vertės nustatymo momento. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija ir aptaria.

Dėl įrodymų vertinimo

Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės nustatymo momento

Dėl ekspertizės akto kaip įrodinėjimo priemonės

Atsakovė R. M., esant jai nepalankioms ekspertizės išvadoms, prašė nesivadovauti UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos verte, nors būtent atsakovė 2016-04-04 prašyme teismui paskirti byloje žemės sklypo vertės ekspertizę kaip vieną iš atsakovės siūlomų ekspertų žemės sklypo ekspertizei atlikti ir turto vertei nustatyti nurodė ir teismo ekspertą G. J. B.. Kilus dėl to šalių ginčui, Kauno apygardos teismas 2016-06-08 nutartimi dėl ekspertizės paskyrimo ją atlikti pavedė būtent atsakovės pasirinktam ekspertui G. J. B.. Vertinant nagrinėjamoje byloje pateikto ekspertizės akto išvadų pagrįstumą, atsižvelgtina į teisinį reglamentavimą. ŽĮ 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal TVPĮ nustatytą lyginamosios vertės metodą; žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Turto ir verslo pagrindų įstatymo (toliau ˜ ir TVPĮ) 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Turto vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir Turto vertinimo metodika) 58 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1. p.); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2. p.).Byloje esančiame UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1608-0028 buvo atliktas retrospektyvinis objekto vertinimas, ekspertizės akte naudojant lyginamąjį metodą pagal anksčiau šioje nutartyje nurodytus teisės normų reikalavimus. Vadovaujantis Turto vertinimo metodikos 58.1., 58.2 punktais, UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 1608-0028 5 lentelėje buvo atrinkti 3 lyginamieji objektai ekspertizės objekto rinkos vertei nustatyti (ekspertizės akto 24 psl.), todėl apeliacinės instancijos teismas ekspertizės akto nepagrįstumo šiuo aspektu neįžvelgia.Atsakovė 2016-10-31 pateikė prašymą teismui dėl pakartotinės komisijinės ekspertizės byloje paskyrimo, išreikšdama abejones dėl eksperto G. J. B. šališkumo ir ekspertizės akte pateiktų išvadų, tačiau 2016-10-31 teismo posėdžio metu teismui pasiūlius iškviesti ir apklausti ekspertą G. J. B. abejonėms dėl eksperto šališkumo ir ekspertizėje pateiktų išvadų išsklaidyti, atsakovė šio pasiūlymo atsisakė. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės pareikštos abejonės dėl eksperto G. J. B. šališkumo ir ekspertizės išvadų pagrįstumo (sąmoningai eksperto paimtų, atsakovės vertinimu, neteisingų koeficientų, lygių 1 arba 1,01, 1,08; eksperto neįvertinimo, kad žemės sklypas yra šalia vertinimo zonos 16.5, kas turėjo įtakos žemės sklypo vertės nustatymui, ir kt.) nėra pagrįstos. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės akte žemės sklypas įvertintas kitaip, nei prieš tai esančiose dvejose turto įvertinimo ataskaitose ir kitaip, nei tikėjosi atsakovė, neteikia prielaidų abejoti teismo eksperto padarytų išvadų teisingumu. Be to, ekspertizės išvadų kvestionavimo kontekste sutiktina ir su apeliantės atstovo 2016-10-31 teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad UAB „Turto vertė“ atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 1608-0028 į bylą pateiktas dar 2016-09-13, tačiau savo abejones dėl šio ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir / ar galimo eksperto šališkumo atsakovė pateikė tik 2016-10-31 teismo posėdyje, prašydama kitos ekspertizės byloje paskyrimo, o toks procesinis šalies elgesys nedera su sąžiningu procesinių teisių įgyvendinimu (CPK 7 str. 2 d.).Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė ir jos atstovė taip pat prašė teismo paskirtos ekspertizės vertę ir UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitoje nurodytą žemės sklypo vertę sudėti bei išvesti vidurkį, kuris ir būtų teisingas atlygis atsakovei už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, tokiems skaičiavimams šiuo konkrečiu atveju pagrindo nesama vien dėl turto vertinimo akte neaktualaus nagrinėjamam ginčui rinkos vertės nustatymo momento. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, neteisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai vadovavosi UAB „Alliance valuations“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. VA-2015/06-10, nukrypęs nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų verčių nustatymo momento, o tai lėmė neteisingą šios bylos išnagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, nustatant mažesnį kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį – 28 300 Eur (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl atsakovės pareigos grąžinti sumokėtos kompensacijos dalį

Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat prašo patenkinti ir patikslinto jos ieškinio dalį dėl 3 500 Eur dydžio atsakovės nepagrįstai gautų lėšų priteisimo. Be pagrindo įgyto turto grąžinimas reglamentuotas CK 6.237 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygas, yra pasisakęs, jog turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-313/2015).Nagrinėjamoje byloje atsakovei buvo taikoma nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurią reglamentuoja CK 4.100 straipsnio ir ŽĮ 46-47 straipsnių nuostatos. Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymo nustatyta tvarka sprendžia teismas. Nustatyta, kad atsakovei nesutikus su apeliantės pasiūlymu sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, apeliantė šį sklypą visuomenės poreikiams paėmė 2015-11-09 įsakymo Nr. 1P-507-(1.3.) pagrindu, kuriuo pagal tuo metu buvusius ginčo turto vertinimo duomenis buvo nustatytas bei į atsakovės sąskaitą 2015-11-19 pervestas 31 800 Eur atlyginimas už paimamą žemės sklypą. Atsakovei priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas valstybės vardu Kauno apygardos teismo 2015-12-21 nutarties pagrindu. Taigi, tarp bylos šalių nesusiklostė sutartiniai santykiai, šalims tenkančių prievolių dydis ir terminai tapo apspręsti teisme nagrinėjamos civilinės bylos procedūros, teismo paskirtos ekspertizės išvadų bei galutinio teismo sprendimo. Pagal ŽĮ 47 straipsnio 8 dalį, jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Tokiu atveju teismui nustačius kitą paimamo žemės sklypo vertę, negu buvo nustatyta valstybinės institucijos įsakyme, šis įsakymas papildomai nekeičiamas, tiesiog yra vadovaujamasi teismo sprendimu. Todėl atsakovė nepagrįstai teismo posėdžių metu rėmėsi aplinkybe, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 201-11-09 įsakymas 1P-507-(1.3.), kuriame buvo nustatyta 31 800 Eur žemės sklypo kaina, nebuvo pakeistas / panaikintas ir todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti atsakovę nepagrįstai praturtėjusia.Teismo sprendimu nustačius kitą kompensacijos dydį, teisėto pagrindo apeliantei turėti pagal minėtą įsakymą jai pervestą didesnę, nei teismo nustatyta kompensacija, sumą neliko, vadinasi, ginčo 3 500 Eur suma grąžintina jos mokėtojai (apeliantei). Šis atvejis nepatenka į CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nustatytą baigtinių atvejų sąrašą, kuomet turtas negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas. Be to, analogiškos situacijos jau buvo teismuose analizuotos ir spręsta dėl asmenų pareigos grąžinti dalį sumokėtos kaip kompensacija sumos per nepagrįsto praturtėjimo institutą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-207-798/2017). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, tenkintina ir ši apeliacinio skundo dalis, atitinkamai pakeičiant skundžiamą sprendimą (CPK 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovė R. M., pateikdama priešieškinį (ieškinį prijungtoje prie nagrinėjamos civilinėje byloje), sumokėjo už savo reikalavimus 480 Eur žyminio mokesčio, prašydama likusios dalies mokėjimą jai atidėti iki sprendimo priėmimo. Kauno apygardos teismo 2015-12-23 nutartimi atsakovei R. M. buvo atidėtas 685 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.). Kadangi apeliantės ieškinys iš dalies patenkintas, o priešieškinis buvo atmestas, teismas sprendė, kad būtent atsakovei tenka bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atlyginimo valstybei pareiga (CPK 96 str.), tačiau ši pareiga yra įvykdyta, nes reikėjo sumokėti 360 Eur, o sumokėta 480 Eur. Tokiu atveju 120 Eur permokėtą žyminį mokestį atsakovei grąžino. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjama byla, taigi ir prie jos prijungta civilinė byla su atsakovės savarankiškais reikalavimais, galiausiai buvo išnagrinėta elektroniniu formatu, taigi ir ši aplinkybę turi reikšmės galutinai nustatant žyminio mokesčio už atsakovės reikalavimus dydį. Atsižvelgiant į pradinio ieškinio ir priešieškinio reikalavimų sulyginimo procese nustatytą ginčo sumą (12 000 Eur) bei į CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatytą reglamentavimą, atsakovei teko sumokėti už šį turtinį ginčą 270 Eur žyminio mokesčio.Apeliantė, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, pagal ŽĮ 47 straipsnio 5 dalį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teisme pakeistinas, ginčo pirmosios instancijos teisme suma padidėja iki 15 500 Eur (12 000 Eur + 3 500 Eur). Atitinkamai padidėja atsakovės mokėtina valstybei žyminio mokesčio suma iki 349 Eur (15 500 x 3 proc. x 75 proc.). Ginčo suma apeliacinės instancijos teisme, apeliantei reikalaujant sumažinti kompensaciją nuo 31 800 Eur iki 28 300 Eur ir priteisti permokėtą 3 500 Eur sumą, yra gerokai mažesnė. Kadangi apeliantė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, bylinėjimosi išlaidų kaštai ir šios instancijos teisme pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, visiškai tenkinant apeliacinį skundą, tenka atsakovei. Todėl iš jos turėtų būti priteista 79 Eur žyminio mokesčio (3 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.).Antra vertus, kaip buvo nurodyta, šioje byloje atsakovė R. M. 2015-12-03 Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu jau yra sumokėjusi 480 Eur sumą, o reikalinga sumokėti už pirmosios instancijos teismo procesą 349 Eur (nutarties 52 p., 56 p.). Tokioje situacijoje į permoką įskaitant ir mokėtiną (priteistiną) už apeliacinį procesą 79 Eur žyminį mokestį, atsakovei grąžintina 52 Eur permokėtas žyminis mokestis (480 Eur – 349 Eur – 79 Eur), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 87 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. bei 5 d., 96 str. 1 d.).Įrodymų, pagrindžiančių šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šalys nepateikė. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nekyla (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. lP-507- (1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 0,8200 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 28 300 Eur.

Priteisti iš R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (juridinio asmens kodas 188621919).

Grąžinti R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52 Eur permokėtą žyminį mokestį (2015-12-03 įmokos mokėjimo kvitas, bankas „Swedbank” AB, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos)”.

Sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas R. M. priešieškinis, palikti nepakeistą.