- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-520-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01902-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- B. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-794/2015 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui B. L. (B. L.) dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi teismą su ieškiniu prašydama priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-304 nustatytą vertę (2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitą) – 431 000 Lt; teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovui B. L. nuosavybės teise priklauso 0,3588 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą ir suformuotas padalijus žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 21 d. atsakovas buvo informuotas, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti žemės sklypų sąrašą. Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“ buvo pradėta atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. 2012 m. spalio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas įsakymu patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, projekto dalį, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė paimti atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą bei nustatė žemės sklypo vertę – 431 000 Lt. Nors atsakovas pasirinko kompensavimą pinigais, tačiau šalys nesusitaria dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams sklypą dydžio. Atsakovo žemės sklypo vertinimas buvo atliktas 2010 m. vasario 10 d. vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcija, galiojusia atsakovo žemės sklypo vertinimo metu (2010 m. sausio 27 d. – 2010 m. vasario 10 d.). Taisyklių 14 punkto 7 papunktyje numatyta, kad lauko tyrinėjimo darbų metu projekto rengėjas parengia turto vertinimo ataskaitą, kuri turi būti parengta prieš parengiant projekto sprendinių brėžinį ir ne vėliau, kaip iki paimamos žemės savininkas ar kitas naudotojas projekto rengėjui pateikia savo iniciatyva parengtą turto vertinimo ataskaitą. Įvertinimo ataskaita buvo parengta vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis tokios ataskaitos parengimo momentą, žemės sklypas vertintas, panaudojant lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Žemės įstatymu, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Nustatytą žemės sklypo kainą lėmė projekto rengimo etape, vertinimo procedūros atlikimo metu, laikantis teisės aktų nuostatų, nustatyta nekilnojamojo turto vertė. Už žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimą nustatyta suma 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo pervesta į depozitinę banko sąskaitą, skirtą atsiskaitymui su atsakovu. Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo preliminari vertė yra 299,7 mln. Lt, projektą planuojama įgyvendinti iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Šiuo metu tik su 4 žemės sklypų savininkais atsiskaityta už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Dėl 20 paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų surašyti aktai, kadangi su savininkais nepavyko pasiekti kompromiso. Bendra suma – 26 953 160 Lt. Tai yra tikslinės ir suplanuotos, būtent šiam projektui įgyvendinti numatytos lėšos, todėl teismui nusprendus, jog paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, reikės gauti papildomų lėšų vertės skirtumui sumokėti. Todėl mano, kad žemės sklypo vertės skirtumo sumokėjimas turėtų būti išdėstytas vieneriems metams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto atsakovo B. L. 0,3588 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 254 000 Eur; priteisė iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui B. L. 129 173,77 Eur kompensaciją pinigais už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą; priteisė iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui B. L. 1 974,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės 3,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo B. L. 3,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad atsakovui B. L. nuosavybės teise priklausė 0,3588 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1696 (b. l. 10-11). Vilniaus miesto taryba 2000 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 63 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano papildymo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano papildymą bei įpareigojo Miesto plėtros departamentą organizuoti žemių paėmimą visuomenės poreikiams pagal Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 65 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos“ 6 punktą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo atsakovą, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti žemės sklypų sąrašą. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“ buvo pradėta atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1772 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, projekto dalį, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 0,3588 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kurį nuosavybės teise valdo B. L. bei nustatyta žemės sklypo vertė – 431 000 Lt (124826,23 Eur). Atsakovo žemės sklypo vertė nustatyta remiantis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus 2010 m. vasario 10 d. parengta vertinimo ataskaita. Pagal byloje 2015 m. rugsėjo 3 d. atliktos teismo ekspertizės išvadas atsakovui priklausančios žemės sklypo vertė 2008 m. balandžio 1 d. buvo 254 000 Eur, 2010 m. vasario 10 d. – 121 000 Eur, 2014 m. rugpjūčio 8 d. – 129 000 Eur.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti))“ iš atsakovo B. L. paimtą 0,3588 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Nutartis yra įsiteisėjusi, jos pagrindu 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovui priklausęs žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas valstybės vardu.
Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė klausimą tik dėl atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo (Žemės įstatymo 47 str. 8 d.).
Teismas nustatė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta 2008 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities viršininkui priėmus įsakymą Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, procedūros pradžios“ (b. l. 13-15). Teismas akcentavo, kad nors tikslių duomenų kada atsakovas buvo informuotas apie sprendimo priėmimą byloje nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad įrašas registre apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo atliktas 2008 m. balandžio 9 d. Teismas padarė išvadą, kad realiai atsakovas neteko galimybės laisvai disponuoti savo turtu, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, taip pat jį pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) apytikriai tarp sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir sprendimo išviešinimo Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad sprendimas paimti žemę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu buvo priimtas tik 2014 m. rugpjūčio 8 d., t. y. atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisių apribojimas, neįskaitant po sprendimo priėmimo užsitęsusio ginčo dėl teisingo atlyginimo, tęsėsi daugiau nei 6 metus. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles projekto rengėjas lauko tyrinėjimo darbų metu parengia vertinimo ataskaitą, kurios kopiją pateikia projekto organizatoriui ir savininkui ar kitam naudotojui, todėl turto vertinimo ataskaitos rengimo procedūra ir žemės vertės nustatymo momentas turi sutapti. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo rengiama ieškovo užsakyta turto vertinimo ataskaita, Žemės įstatymo (redakcija nuo 2010 m. vasario 2 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) 47 str. 1 d. nedetalizavo kuriam momentui turi būti nustatyta visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė, o tik nustatė, kad vertė turi būti apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Tuo metu taip pat galiojusių Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 14.7 punktas reglamentavo vertinimo ataskaitos parengimo laiką, bet nenustatė kuriam momentui turi būti nustatoma visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė. Todėl, teismo vertinimu, teisingo atlyginimo dydis, neturint tikslių duomenų kada atsakovas sužinojo apie sprendimo pradėti žemės paėmimo procedūrą, turi būti siejamas su institucijos valinio akto priėmimu ir realių apribojimų (suvaržymų) atsiradimo momentu, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. (sprendimo priėmimo) iki 2008 m. balandžio 9 d. (įregistravimo Nekilnojamojo turto registre). Teismas nustatė, kad pagal byloje atliktos teismo ekspertizės duomenis atsakovo žemės sklypo vertė 2008 m. balandžio 1 d. buvo 254 000 Eur. Pažymėjo, kad teismo ekspertizė atlikta lyginamosios vertės metodu, ją atliko reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, jame įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nėra prieštaringos, bylos šalys iš esmės neginčijo ekspertizės akto išvados bei neprašė skirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis. Dėl to teismas konstatavo, kad kompensacijos dydis už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 254 000 Eur. Kadangi 124 826,23 Eur suma už paimtą žemės sklypą atsakovui jau yra pervesta, tai teismas papildomai atsakovo naudai priteisė 129 173,77 Eur kompensacija pinigais.
Teismas atmetė ieškovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą vieneriems metams, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos finansinė padėtis šiuo metu neleidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, nors pareiga pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę tenka būtent ieškovei (CPK 12, 178 str.).
Teismas nustatė, kad atsakovas už byloje paskirtą ekspertizę sumokėjo 3 872 Eur. Nors ieškovės reikalavimą dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo teismas tenkino visiškai, tačiau akcentavo, kad atlikus žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, atlygintina suma padidėjo nuo ieškinyje pareikštos 124 826,23 Eur sumos iki teismo ekspertizėje nustatytos – 254 000 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi teisę į 51 proc. turėtų išlaidų atlyginimą, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 1 974,72 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti.
Teismas nustatė, kad valstybė patyrė 6,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Jas proporcingai priteisė iš bylos šalių: 3,36 Eur – iš ieškovės, 3,22 Eur – iš atsakovo (CPK 96 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3)-304 nustatytą vertę (2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaita) – 124 826,23 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 atskyrė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios ir sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams momentus, konstatavo, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, kas šioje byloje atitinka 2014 m. rugpjūčio 8 d. priimtą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1P-(1.3)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“. Taigi aktualus momentas, kuomet nustatoma paimamo žemės sklypo vertė yra sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo diena (2014 m. rugpjūčio 8 d.), o ne kompetentingos institucijos sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (2008 m. balandžio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui turi būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtų galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą tuo momentu, kada jis prarado galimybe juo disponuoti dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.Dėl žemės sklypo paskirties. Pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas žemės sklypo savininkui atsiradusius įstatyme numatytus disponavimo turtu apribojimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovas išliko žemės sklypo savininku iki pat 2014 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, galėjo šiuo žemės sklypu laisvai naudotis ir gauti naudą iš nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, todėl laikytina, kad atsakovas galėjo be apribojimų naudoti žemės sklypą pagal tiesioginę jo paskirtį, gauti produkciją ir naudą. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dėl procedūros pradžios sukeliamos pasekmės negali būti prilyginamos sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams pasekmėms. Be to, teismas, suteikdamas išskirtinę reikšmę dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios atsiradusiems žemės sklypo savininko disponavimo teisės turtu suvaržymams, neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas nebuvo nurodęs, jog apskritai būtų ketinęs žemės sklypą parduoti 2008 m. ar artimiausiu metu, nepateikė jokių tokias prielaidas leidžiančių daryti įrodymų. Dėl to toks disponavimo teisės suvaržymų atsiradimo momento išskyrimas neadekvatus ir nepagrįstas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nes žemės sklypo savininkui neturėjus realiu planų šiuo metu žemės sklypą parduoti, disponavimo teisės suvaržymas realių materialių pasekmių nesukėlė, o pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nekliudė žemės sklypu naudotis.Dėl teisės aktų nuostatų taikymo. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas ginčo vertės nustatymo momentas neatitinka teisės aktų nuostatų. Vertinimo laiką (momentą) reglamentuoja specialus – įstatymą įgyvendinamasis teisės aktas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi atsakovo žemės sklypo vertinimo metu (2010-01-27 - 2010-02-10)) nuostatomis, numatytas turto vertinimo momentas – projekto rengimo etapo – lauko tyrinėjimo darbų atlikimo metu. Dėl to laikytina, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai vadovavosi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L., atsakovo sklypą apžiūrėjusio 2010 m. sausio 27 d., o šio sklypo vertinimo ataskaitą surašiusio 2010 m. vasario 10 d., nustatyta žemės sklypo verte lygia 431 000 Lt (124 826,23 Eur). Šią nustatytą žemės sklypo kainą lėmė projekto rengimo etape, vertinimo procedūros atlikimo metu, laikantis teisės aktų nuostatų nustatyta žemės sklypo vertė. Tuo tarpu vertinti sklypą 2008 m. kainomis yra neteisinga ir netikslu, nes vertinti žemės sklypą būtent šiuo laikotarpiu nėra numatyta teisės aktuose.Dėl nekilnojamojo turto rinkos. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad 2008 metai patenka į nekilnojamojo turto rinkos bumo laikotarpį, kuomet nekilnojamojo turto kainos buvo nepagrįstai ir sparčiai išaugusios. Tai matyti ir iš 2015 m. rugsėjo 3 d. teismo ekspertizės, pagal kurios išvadas atsakovui priklausiusio žemės sklypo vertė: 2008 m. balandžio 1 d. (sprendimo dėl procedūros pradžios data) buvo 254 000 Eur, 2010 m. vasario 10 d. (procedūros metu teisės aktuose įtvirtintu momentu atlikto turto vertinimo data) – 121 000 Eur, 2014 m. rugpjūčio 8 d. (sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams data) – 129 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, vertinant visas bylos aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismo pasirinkta 2008 m. žemės sklypo vertė, kuomet sandoriai buvo sudaromi gerokai ir nepagrįstai aukštesnėmis kainomis, neatitinka teisingo atlyginimo nustatymo principo.Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs 2008 m. balandžio 1 d. datos turto vertę, rėmėsi išimtinai tik ekspertizės išvada, nemotyvuodamas ir nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų. Pagal UAB „Apus turtas“ turto vertinimo ataskaitą 2008 m. balandžio 1 d. atsakovo turto vertė siekė 161 000 Eur, t. y. žymiai mažesnė nei nurodyta teismo ekspertizės išvadoje. Tokiu atveju, kai byloje yra keli turto vertinimai, atlikti panašiu vertinimo laikotarpiu, tačiau išvadose nurodytų verčių skirtumas yra didelis, pripažįstama, kad racionaliausias ir teisingiausias sprendimas turto rinkos verte laikyti abiejuose vertinimuose nustatytų verčių vidurkį. Taigi net pripažįstant, jog atlyginimo dydis atsakovui nustatytinas pagal 2008 m. balandžio 1 d. datos turto vertę, teismas turėjo vertinti aplinkybę, jog 2015 m. rugsėjo 3 d. ekspertizės išvadoje nurodyta žemės sklypo vertė yra 58 proc. didesnė nei turto vertinimo išvadoje. Pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis, kodėl toks skirtumas tarp vertinimo metu nustatytų kainų, o nenustačius, jog kuris nors vertinimas atliktas netinkamai, turėjo bent jau remtis vertinimų vidurkiu, kas sudarytų 207 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą, vadovavosi ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, ir skundžiamame sprendime pažymėjo, kad teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) šį žemės sklypą. Taigi tokio sprendimo gavimo momentas yra laikomas turto paėmimo visuomenės poreikiams pradžia, po kurio atliekamos kitos turto paėmimui reikalingos procedūros. Po pranešimo apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įteikimo žemės sklypo savininkui, pastarasis netenka galimybės laisvai disponuoti turtu, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, taip pat pertvarkyti. Dėl to žemės sklypo savininkui turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtų galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu. Taigi apeliantė kasacinio teismo išaiškinimus bando interpretuoti sau naudingu būdu, tačiau tokios interpretacijos pažeidžia teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principą, kuris reiškia, kad savininkui turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtu galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą tuo momentu, kada jis prarado galimybę disponuoti savo turtu dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Nagrinėjamu atveju, jei atsakovui būtų atlyginta žemės sklypo kaina, nustatyta pagal sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dieną (2014 m. rugpjūčio 8 d.), tai šis principas būtų pažeistas.Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik kasacinio teismo praktika, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija priteisiant teisingą atlyginimą su nusavinimu susijusiose bylose, kur konstatuota, kad kompensacijos adekvatumas sumažėtų, jeigu ji būtų išmokama neatsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galinčias sumažinti jos vertę, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į praėjusį ilgą laiko tarpą. Vadovaudamasis tokiais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta 2008 m. balandžio 1 d., įrašas registre apie pradėtą procedūrą buvo atliktas 2008 m. balandžio 9 d. ir nuo to momento atsakovas realiai neteko galimybės disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu. Tuo tarpu sprendimas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams buvo priimtas tik 2014 m. rugpjūčio 8 d., todėl atsakovo kaip žemės sklypo savininko teisių apribojimas, neįskaitant po sprendimo priėmimo užsitęsusio ginčo dėl teisingo atlyginimo, tęsėsi daugiau nei 6 metus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad žemės sklypo vertės nustatymo momentas turi būti siejamas su realių apribojimų suvaržymų atsiradimo momentu bei įvertinama ta aplinkybė, kad savininkas negali patirti nuostolių dėl pernelyg užsitęsusios visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo procedūros.Dėl apeliacinio skundo argumentų prieštaringumo. Ieškovė apeliaciniame skunde prieštarauja pati sau, nes apeliacinio skundo pradžioje nurodžiusi, kad žemės vertė turėtų būti nustatyta pagal sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dieną (2014-08-08), toliau tame pačiame apeliaciniame skunde nurodo, kad turėtų būti vadovaujamasi žemės sklypo verte, kuri buvo nustatyta 2010 m. vasario 10 dienai. Dėl nekilnojamojo turto rinkos. Nors 2008 metai patenka į nekilnojamojo turto rinkos bumo laikotarpį, tačiau, pažymėtina, kad nekilnojamojo turto kainų augimui įtakos turėjo ir tuo metu valdžios institucijų vykdyta politika, kuria asmenys buvo skatinami kuo daugiau vartoti, įsigyti nekilnojamojo turto. Dėl to vėliau, nekilnojamojo turto kainoms smarkiai kritus ir prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, visos neigiamos pasekmės neturi tekti vien paprastiems, kaip atsakovas, piliečiams. Be to, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios momentas nuo atsakovo visiškai nepriklausė, nes pati ieškovė nusprendė šią procedūrą pradėti būtent tuomet, kai buvo didžiausios nekilnojamojo turto kainos.Dėl įrodymų vertinimo. Apeliantė pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu ekspertizės išvadų neginčijo, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis. Be to, šioje civilinėje byloje, įskaitant ekspertizės aktą, buvo pateikti 3 vertinimai, kuriuose buvo nustatyta ginčo žemės sklypo vertė būtent 2008 m. balandžio 1 datai. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Apus turtas“ parengtą turto vertinimo ataskaitą ginčo žemės sklypo vertė 2008 m. balandžio 1 d. datai nustatyta 161 000 Eur, pagal atsakovo pateiktą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtą turto vertinimo ataskaitą – 1 130 000 Lt/327 270,62 Eur, tuo tarpu pagal ekspertizės katą – 254 000 Eur. Taigi atlikus paskaičiavimus matyti, kad šalių pateikti žemės sklypo vertinimai 2008 m. balandžio 1 d. datai, palyginus juos su ekspertizės aktu, skiriasi taip: ieškovės pateiktas įvertinimas yra 58 proc. mažesnis už ekspertizės akte nurodytąjį, o atsakovo pateiktas įvertinimas yra 22 proc. didesnis už ekspertizės nurodytąjį. Iš šių aplinkybių matyti, kad ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo vertė yra žymiai artimesnė atsakovo pateiktam vertinimui, tuo tarpu iš esmės skiriasi nuo ieškovės pateikto įvertinimo, kas verčia abejoti ne ekspertizės akto išvadomis, o ieškovės pateikto UAB „Apus turtas“ parengtos turto vertinimo ataskaitos išvadomis.Dėl ieškinio reikalavimų. Nors ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas išdėstyti teismo sprendimą. Dėl to laikytina, kad ieškovė sutiko su minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo momento
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos K. T. yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., Z. B., V. G. ir O. G. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-180-684/2016).
CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusios sprendinio paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2014 m. rugpjūčio 8 d.), be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ūkio ministerija v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014, pritarė nuostatai, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2012). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo data – 2014 m. rugpjūčio 8 d. Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime citavo pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, tačiau jų nesilaikė bei nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams data sietina su paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia, Vilniaus apskrities viršininkui 2008 m. balandžio 1 d. priėmus įsakymą Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, procedūros pradžios“. Teismas pažymėjo, kad nuo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pranešimo apie tai raštu, savininkas nebeturi galimybės disponuoti paimamu žemės sklypu, todėl jam turėtų būti atlyginama tokia turto kaina, už kurią jis būtų galėjęs įsigyti analogišką žemės sklypą tuo momentu, kada jis prarado galimybę disponuoti savo turtu dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pasirinkto žemės vertės nustatymo momento prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams.
Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais dėl turto vertės nustatymo momento. Pastebėtina, kad apeliacinio skundo argumentai prieštaringi: vienoje apeliacinio skundo vietoje teigiama, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertė turi būti nustatoma galutinio sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo datai, o kitoje – kad turto vertinimo procedūros metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtų teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad negalima vadovautis apeliantės pateiktu J. L. atliktu turto vertinimu, nes turto vertės nustatymo data (2010 m. vasario 10 d.) niekuo nepagrįsta. Kadangi nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo vertė nustatytina 2014 m. rugpjūčio 8 dienai.
Dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo kriterijų
Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, būtina vadovautis jo redakcija, galiojančia konkretaus turto vertinimo metu. Šiuo metu galiojančios redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Ši metodika patvirtinta finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui B. L. nuosavybės teise priklausė 0,3588 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2002 m. birželio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 01-1696 (t. 1, b. l. 10-11). Vilniaus miesto taryba 2000 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 63 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano papildymo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano papildymą bei įpareigojo Miesto plėtros departamentą organizuoti žemių paėmimą visuomenės poreikiams pagal Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 65 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos“ 6 punktą (t. 1, b. l. 157-158). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo atsakovą, jog jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti žemės sklypų sąrašą (t. 1, b. l. 12). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“ buvo pradėta atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (b. l. 13-15). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1772 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, projekto dalį, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu (t. 1, b. l. 16). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pašilaičių kaime, Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 0,3588 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kurį nuosavybės teise valdo B. L. bei nustatyta žemės sklypo vertė – 431 000 Lt (124 826,23 Eur) (t. 1, b. l. 17-18). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi leido Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti))“ iš atsakovo B. L. paimtą 0,3588 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. Nr.(duomenys neskelbtini)), esantį Pašilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Nutartis yra įsiteisėjusi, jos pagrindu 2014 m. lapkričio 27 d. atsakovui priklausęs žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas valstybės vardu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ūkio ministerija v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014, pažymėjo, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Kasacinis teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B., Z. B., V. G. ir O. G. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-180-684/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad esama tokių situacijų, kai nesant galutinio sprendimo dėl turto nusavinimo, asmens naudojimuisi turtu taikyti ribojimai buvo laikyti ne nuosavybės atėmimu, bet nuosavybės teisių naudojimo kontrole (žr. 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą byloje B. W. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 9072/02).
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinius praradimus, nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio 9 dienos atsakovas iš esmės prarado galimybę disponuoti savo turtu, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, taip pat jį pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą). Šiuos argumentus taip pat nurodo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą.
Vertinant atsakovo argumentus, susijusius su praradimų mastu, jo teisėtų lūkesčių pažeidimais, grindžiamus teiginiais, kad jis negalėjo disponuoti savo turtu, jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, taip pat jį pertvarkyti, pažymėtina, kad atsakovui nebuvo apribotos teisės naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, apribojimų verstis šia veikla nebuvo, vykdant žemės paėmimą būtent tokios paskirties žemė iš atsakovo ir buvo paimta. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog būtų ketinęs savo turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, ar jį pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti perdalijimą) (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad dėl minėtų apribojimų nustatytinas kitas turto vertinimo momentas nei sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams data. Šiuo aspektu pažymėtina, kad paimamos žemės savininkui turi būti atlyginama už tų teisių praradimą, kurias įgyti jis siekė ir įgijo savo reikmėms tenkinti. Nagrinėjamu atveju nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki sprendimo jį paimti žemės sklypo naudojimo paskirtis nepasikeitė, žemės sklypo savininkui nebuvo suteiktos teisės kitaip naudoti žemės sklypą savo interesams tenkinti nei verčiantis žemės ūkio veikla. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog atsakovas ketino žemės sklypą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, taip pat jį pertvarkyti, nėra pagrindo teigti, kad dėl 6 metus besitęsiančios žemės paėmimo procedūros buvo pažeisti žemės sklypo savininko teisėti lūkesčiai įgyvendinti savo kaip savininko teises. Dėl tų pačių argumentų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti kainų pokytį ar nekilnojamojo turto rinkos svyravimus nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki sprendimo paimti žemės sklypą, nes, kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo žemės sklypą būtų ketinęs perleisti, pertvarkyti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu ir dėl vykdomos procedūros patyręs realius nepatogumus ar nuostolius. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad EŽTT yra pažymėjęs, kad siekiant įvertinti valstybės veiksmų suderinamumą su Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimais, teismas turi atlikti bendrą įvairių interesų išnagrinėjimą, atsižvelgdamas į faktą, kad Konvencijos tikslas – užtikrinti teises, „praktines ir veiksmingas“, o ne teorines ir iliuzines (žr. F. R. E. L. Vakf? prieš Turkiją, no. 34478/97, § 46, 9 January 2007, Bistrović prieš Kroatiją, no. 25774/05, § 35, 31 May 2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad žemės sklypo savininkui, galinčiam žemės paėmimo procedūros metu naudoti žemės sklypą pagal paskirtį bei nepateikus įrodymų apie ketinimą jį pertvarkyti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į šį turtą, atlyginama žemės sklypo vertė sprendimo žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams priėmimo metu.
Pagal byloje 2015 m. rugsėjo 3 d. atliktos teismo ekspertizės išvadas atsakovui priklausančio žemės sklypo vertė sprendimo paimti atsakovo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo metu (2014 m. rugpjūčio 8 d.) buvo 129 000 Eur.
Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 185, 218 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. G. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nesiremti ekspertizės išvadomis. Akcentuotina, kad šalys neprieštaravo teismo ekspertizėje 2014 m. rugpjūčio 8 d. datai nurodytai žemės sklypo vertei, be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teismo ekspertizė atlikta lyginamosios vertės metodu, ją atliko reikiamą kvalifikaciją turintis teismo ekspertas, ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, jame įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, išvados nėra prieštaringos. Pagal teismo ekspertizės išvadas visuomenės poreikiams paimto atsakovo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 2014 m. rugpjūčio 8 d. datai buvo 129 000 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad žemės paėmimo procedūros metu buvo pažeisti žemės sklypo savininko teisėti lūkesčiai įgyvendinant savo kaip savininko teises, tai konstatuotina, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis sutampa su žemės sklypo verte, buvusia sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymą, todėl sprendimas keistinas sumažinant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo žemės sklypą dydį nurodant, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimto atsakovo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 129 000 Eur. Kadangi 124 826,23 Eur suma už paimtą žemės sklypą atsakovui jau yra pervesta, tai papildomai atsakovo naudai priteistina 4 173,77 Eur kompensacija pinigais.
Dėl sprendimo išdėstymo
Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybė ieškinyje prašė, kad jei teismas nuspręs, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo finansinė padėtis šiuo metu neleidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, nors pareiga pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę tenka būtent ieškovui (CPK 12 ir 178 str.). Taip pat akcentuotina tai, kad apeliaciniu skundu šio pirmosios instancijos teismo argumento ieškovė nekvestionuoja, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šia nutartimi papildomai priteista 4 173,77 Eur kompensacija, atsižvelgus į visą jos dydį ir jau atsakovui pervestą sumą, nėra didelė. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atsakovas už byloje paskirtą ekspertizę sumokėjo 3 872 Eur. Ieškovo reikalavimas dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo yra tenkinamas visiškai; ieškovas reikalavo nustatyti 124 826,23 Eur už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą atlyginimą. Atlikus žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, atlygintina suma padidėjo iki 129 000 Eur. Taigi atsakovas turi teisę į 3 proc. dėl ekspertizės atlikimo patirtų išlaidų atlyginimą. Dėl to iš ieškovės atsakovui priteisiama 116,16 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,58 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,38 Eur, o iš ieškovės - nepriteistina, nes jai tenkanti atlygintina procesinių dokumentų išlaidų dalis nesudaro 3 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje duomenų nėra, todėl jos nepriteistinos (CPK 98, 178 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto atsakovo B. L. (B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,3588 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 129 000 Eur (šimtas dvidešimt devyni tūkstančiai eurų).
Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) atsakovui B. L. (B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 173,77 Eur (keturis tūkstančius šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 ct) kompensaciją pinigais už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.
Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) atsakovui B. L. (B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 116,16 Eur (šimtą šešiolika eurų 16 ct) ekspertizės išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo B. L. (B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,38 Eur (šešis eurus 38 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita)“.