- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-140-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07793-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ainro“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ritava“ dėl varžytinių pripažinimo neteisėtomis ir jų atšaukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Ainro“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ritava“, ir UAB „Ritava“, kuriuo prašo pripažinti neteisėtomis ir atšaukti BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ paskelbtas per e-varžytinių sistemą varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu ketinama parduoti A. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei uždrausti skelbti naujas šio turto varžytynes. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ įgalioto asmens J. K. 2019-11-12 paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikinai, iki šios bylos išnagrinėjimo, uždrausti skelbti naujas šio turto varžytynes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ įgalioto asmens J. K. 2019-11-12 paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikinai, iki šios bylos išnagrinėjimo, uždraudė skelbti naujas šio turto varžytynes. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė vykdyti skubiai.
3. Teismas nurodė, kad, įvertinus ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į paskelbtų varžytinių datą bei siekiant apsaugoti ieškovo teisėtus interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu BUAB „Ainro“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Ritava“, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei nustatyti, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra vykdytina skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena A. K. (ieškovo motina). Ieškovas siekia vilkinti BUAB „Ainro“ bankroto procesą bei jį iki šiol realiai vilkina todėl, kad nori sudaryti sąlygas savo motinai toliau nekilnojamuoju turtu naudotis, nepaisant to, jog lėšos už šio turto pardavimą turi būti skiriamos kreditorių reikalavimams padengti.
4.2. 2017-07-04 BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimas nutarė parduoti ginčo turtą. Šis kreditorių susirinkimo protokolas A. K. buvo apskųstas, o skundas buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-372/2018. A. K. ir sūnus A. K. sudarė 2017-02-07 sutartį, kuria susitarė dėl 115 000,00 Eur sumos išmokėjimo A. K. už tariamą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. BUAB „Ainro“ buvo priversta inicijuoti ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuris buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-287-943/2019 bei A. K. sudaryti sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais. Šios bylos nagrinėjimo metu ginčo turtui buvo taikomi antstolio A. B. pritaikyti suvaržymai, dėl to buvo negalimas turto pardavimas pagal 2017-07-04 kreditorių susirinkimo nutarimą.
4.3. A. K. ieškinys šioje byloje tikėtina nėra pagrįstas. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi yra konstatuotos dvi esminės aplinkybės: 1) nutartimi panaikinti visi apribojimai, kliudantys įgyvendinti 2017-07-04 BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą parduoti A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) nutartimi yra nustatyta, kad iš varžytinių pardavinėjamas nekilnojamasis turtas yra bankroto administratoriaus valdyme ir disponavime, o ne antstolio dispozicijoje. Darytina išvada, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog ginčo turtas būtų pardavinėjamas CPK nustatyta tvarka antstoliui organizuojant varžytynes. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovui leista nukreipti išieškojimą į A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą 47 570,93 Eur sumai. Tuo tarpu BUAB „Ainro“ kreditoriai šiuo metu nutarė A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti už 80 391,00 Eur, todėl labiau tikėtina, kad A. K. priklausantis turtas gali būti parduotas už didesnę, nei 47 570,93 Eur, sumą ir ieškovas iš likusios sumos galės patenkinti savo turimą reikalavimą. Ieškovo reikalavimas yra nedidelis, lyginant su kitų kreditorių reikalavimais, todėl jis turi galimybę vykdyti priverstinį išieškojimą iš kito A. K. priklausančio turto.
4.4. A. K. nurodo, kad yra nustatyta nepagrįsta ginčo turto pardavimo kaina. A. K. buvo pateikusi skundą dėl 2017-07-24 kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame, be kita ko, buvo keliami klausimai dėl turto pardavimo kainos. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-372/2018 A. K. skundas buvo atmestas. Taigi, kreditorių sprendimo teisėtumo klausimas jau yra išnagrinėtas kitoje byloje.
4.5. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkina vienos iš privalomų sąlygų, jog ieškinys turėtų būti bent preliminariai pagrįstas.
Atsiliepimas
5. Ieškovas A. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. A. K., siekdamas apginti savo pažeistas teises, kreipiasi į teismą teisminės gynybos, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, todėl jis savo procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauja. Suprantamas atsakovės noras netrukdomai siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau atsakovė neturi jokio pagrindo savo turimus interesus iškelti aukščiau ieškovo, įgyvendinti juos pažeisdama ieškovo teises bei jo teisėtų interesų sąskaita.
5.2. Ieškovas A. K. pareiškė teismui prevencinį ieškinį. Ieškovas savo pateiktame ieškinyje suformulavo aiškų reikalavimą, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jo nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, iš kurių yra kildinami jo reikalavimai. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad ieškovas savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės pačios savaime nereiškia, kad ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai nėra pagrįsti ir negalės būti teismo patenkinti. Šios aplinkybės galėtų būti įvertintos teismui nagrinėjant ginčą iš esmės.
5.3. Atsakovo teigimu, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-9-856/2019 nustatė, kad iš varžytynių pardavinėjamas turtas yra bankroto administratoriaus valdyme ir disponavime. Šie argumentai nepagrįsti, nes teismas nurodyta nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, t. y. teismas nenagrinėjo ir nesprendė klausimo kam, bankroto administratoriui ar antstoliui, priklauso pirmumo teisė skelbti ginčo turto varžytynes. Ieškovas tikisi, kad šis klausimas bus nagrinėjamas ir sprendžiamas būtent šioje byloje.
Šalies argumentai
5.4. Teigdama, jog ieškovas galės patenkinti savo turimą reikalavimą iš likusios po atsiskaitymo su kreditoriais bankroto byloje sumos, atsakovė nepateikė jokių savo tokius argumentus pagrindžiančių įrodymų. Ieškiniu ieškovas teismo prašo įpareigoti atsakoves pateikti teismui duomenis, kaip bus skirstomos realizavus A. K. turtą gautos lėšos, kokią sumą pasiimtų bankroto administratorius, kurių kreditorių reikalavimai ir kokia tvarka būtų tenkinami. Atsakovai teismui tokių duomenų lyg šiol nėra pateikę. Kita vertus, kodėl (kokiu pagrindu) ieškovas yra verčiamas tenkintis tuo, kas liks (jei liks) po visų bankroto procedūrų, užuot visus egzistuojančius kreditorių reikalavimus tenkinant proporcingai turimų reikalavimų dydžiui.
Atsiliepimas
5.5. Atsakovė teigia, kad 2017-07-24 kreditorių susirinkimo protokolo teisėtumo ir turto kainos klausimai teismo išspręsti, tačiau ieškovas šiuose ginčuose nedalyvavo ir šie sprendimai neturi prejudicinės galios šioje byloje. Ieškovas suinteresuotas, kad ginčo turtas būtų pardavinėjamas už rinkos kainą – tokios pareigos turėtų laikytis išieškojimą vykdantis antstolis (CPK 681 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo turtas bankroto administratoriaus buvo vertintas prieš beveik trejus metus. Bankroto administratorius turtą pardavinėjo už 80 391,00 Eur, kai iš VĮ Registrų centro viešai skelbiamų duomenų matyti, jog A. K. priklausančio turto vidutinė rinkos vertė yra mažiausiai 92 017,59 Eur, jau nekalbant apie individualų vertinimą. Dėl nurodyto, bankroto administratoriaus inicijuojamos varžytynės negali būti laikomos teisėtomis. Jos pažeistų ieškovo, kaip A. K. kreditoriaus, turtinius interesus.
5.6. Atsakovė jau yra įvykdžiusi skundžiamą nutartį ir atšaukusi A. K. nekilnojamojo turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, neliko pagrindo atsakovės prašymui leisti nutartį vykdyti skubiai (CPK 152 str. 2 d.), nes skelbiant naujas varžytynes visus terminus reiktų skaičiuoti iš naujo.
5.7. Ieškovui kilo procesinis klausimas: kurio iš atsakovių - BUAB „Ainro“ ar UAB „Ritava“ - interesus atstovauja advokatas D. B.. Iš pateikto procesinio dokumento įžanginės dalies matyti, kad advokatas veikia kaip skundą teikiančios BUAB „Ainro“ atstovas, tačiau šį dokumentą jis pasirašo kaip kitos atsakovės – bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ atstovas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį skundą, turėtų įvertinti, ar jį pateikė turintis teisę, t. y. reikiamus įgaliojimus asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. K. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovėms BUAB „Ainro“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, ir UAB „Ritava“, kuriuo prašo pripažinti neteisėtomis ir atšaukti BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ paskelbtas per e-varžytinių sistemą varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu ketinama parduoti A. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei uždrausti skelbti naujas šio turto varžytynes.
9. Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ įgalioto asmens J. K. 2019-11-12 paskelbtas varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikinai, iki šios bylos išnagrinėjimo, uždraudė skelbti naujas šio turto varžytynes. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė vykdyti skubiai.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
11. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas abejoti ieškovo reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti neteisėtomis ir atšaukti BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“ paskelbtas per e-varžytinių sistemą varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. neįvertino aplinkybės, kad prašomos pripažinti neteisėtomis varžytinės yra vykdomos bankroto procese.
13. Iš bylos duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad BUAB „Ainro“ 2017-07-04 kreditorių susirinkimas nutarė parduoti ginčo turtą, t. y. A. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. buvo apskundusi šį kreditorių susirinkimo protokolą, skundas buvo atmestas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-354-372/2018.
14. Kaip teisingai pažymi apeliantė, A. K. ir sūnus A. K. sudarė 2017-02-07 sutartį, kuria susitarė dėl 115 000,00 Eur sumos išmokėjimo A. K. už tariamą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. BUAB „Ainro“ inicijavo ginčą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuris buvo išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-287-943/2019 bei A. K. sudaryti sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais. Bylos nagrinėjimo metu ginčo turtui buvo taikomi antstolio A. B. pritaikyti suvaržymai, dėl to buvo negalimas turto pardavimas pagal 2017-07-04 kreditorių susirinkimo nutarimą.
15. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-9-856/2019 panaikino visų instancijų taikomus visus areštus, laikinąsias apsaugos priemones ir apribojimus A. K. vardu registruotam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutartyje nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismui 2015 m. vasario 20 d. nutartimi leidus nukreipti išieškojimą į R. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą BUAB „Ainro“ 47 570,93 Eur kreditorių reikalavimams apmokėti, o neužtekus šio turto, išieškojimą leidus nukreipti į R. K. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise esantį turtą, taip pat 2017-07-04 BUAB „Ainro“ kreditoriams kreditorių susirinkime patvirtinus bendrovės savininkų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarką ir kainą, laikytina, jog minėtas turtas yra bankroto administratoriaus valdyme ir disponavime.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo prašomos pripažinti neteisėtomis varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu ketinama parduoti A. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra vykdomos pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Esant šiai aplinkybei, apeliantė pagristai nurodo, kad nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. preliminariai vertinant ieškovo ieškinio reikalavimų tikėtinumas yra abejotinas.
17. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė ir šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovei BUAB „Ainro“ leista nukreipti išieškojimą į A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą 47 570,93 Eur sumai, tuo tarpu BUAB „Ainro“ kreditoriai šiuo metu nutarė A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti už 80 391,00 Eur, todėl teismas sutinka su apeliantės pozicija, jog labiau tikėtina, kad A. K. priklausantis turtas gali būti parduotas už didesnę, nei 47 570,93 Eur, sumą ir ieškovas iš likusios sumos galės patenkinti savo turimą reikalavimą (ieškinyje ieškovas nurodo, kad jo reikalavimas 2019-12-05 dienai sudaro 4646,67 Eur su palūkanomis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirąjį skundą pateikė reikiamus įgaliojimus turintis asmuo, t. y. advokatas D. B., atstovaujantis BUAB „Ainro“ (kas matyti iš 2013 m. kovo 8 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo). Tai, kad sutartį dėl teisinių paslaugų pasirašė BUAB „Ainro“ bankroto administratoriaus UAB „Ritava“, yra teisėta, kadangi nuo BUAB „Ainro“ bankroto bylos iškėlimo (2012 m. vasario 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4-856/2020) UAB „Ritava“ yra teisėtas BUAB „Ainro“ atstovas įmonės bankroto procese.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
20. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta netinkamai įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą jį tenkinti ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, atsakovės prašymas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai neturi teisinės reikšmės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti ieškovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.