- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-27
- Bylos Nr.
- e2-370-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07793-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ainro“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ritava“ dėl varžytinių pripažinimo neteisėtomis ir jų atšaukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas A. K. pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Ainro“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ritava“ (toliau – ir bankroto administratorė), bei UAB „Ritava“, kuriuo prašo: 1) pripažinti neteisėtomis BUAB „Ainro“ bankroto administratorės paskelbtas per e-varžytinių sistemą varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu ketinama parduoti A. K. nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei uždrausti skelbti naujas šio turto varžytines; 2) pripažinti ieškovo teisę patenkinti turimą reikalavimą, kuris 2020 m. sausio 31 d. sudaro 4 679,31 Eur, iš A. K. priklausančio nekilnojamojo turto, kartu, t. y. toje pačioje reikalavimų patenkinimo eilėje, su BUAB „Ainro“ kreditoriais (UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Rilis“, UAB „Horo mechanika“, UAB „Migiris“, UAB „Vollit“), kuriems A. K. yra subsidiariai atsakinga pagal bankrutavusios įmonės prievoles, proporcingai kiekvienam kreditoriui priklausančiai sumai.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, jog Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Ainro“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Ritava“. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į R. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą BUAB „Ainro“ 47 570,93 Eur kreditorių kreditoriniams reikalavimams apmokėti, o jo neužtekus - į jų asmeninės nuosavybės turtą.
3. Pažymi, jog Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8954-251/2017 nutarė A. K. naudai iš A. K. išieškoti 971,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo bei 104,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7841-776/2019 nutarė A. K. naudai iš skolininkės A. K. išieškoti 3 209,62 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo bei 163,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tokiu būdu jis yra A. K. kreditorius ir 2020-01-31 dienai jo reikalavimas sudaro 4 679,31 Eur su palūkanomis.
4. Nurodo, jog siekė įstoti į BUAB „Ainro“ kreditorių gretas ir gauti savo turimo reikalavimo patenkinimą ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi bankroto byloje atmetė prašymą įtraukti jį į BUAB „Ainro“ kreditorių sąrašą, motyvuodamas tuo, jos jis nebuvo BUAB „Ainro“ kreditorius, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, jog į kreditorių sąrašą gali įstoti tik asmenys, turintys reikalavimus įmonininkams, atsiradusius iki individualios įmonės pertvarkymo (t. y. iki 2009-07-01), o kadangi jo reikalavimai yra atsiradę 2015-2019 metais, jį į kreditorių sąrašą įtraukti atsisakė. Todėl ieškovas savo turimus reikalavimus skolininkei A. K. pateikė vykdyti antstoliui bendra civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, antstolis areštavo skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: 1153/1497 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 77/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant antstolio taikyto turto arešto, BUAB „Ainro“ bankroto administratorė 2019-11-12 paskelbė A. K. priklausančio turto varžytynes (tinklapyje www.evarzytynes.lt skelbiama informacija apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šias varžytynes atšaukė vykdydama šioje byloje teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Tačiau BUAB „Ainro“ bankroto administratorė 2020-01-24 vėl paskelbė A. K. priklausančio turto varžytynes (tinklapyje www.evarzytynes.lt skelbiama informacija apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini)). Bankroto administratorė, pardavusi skolininkės vienintelį turtą, gautas lėšas pasiims sau ir paskirstys BUAB „Ainro“ kreditoriams. A. K. reikalavimai iš jų nebus tenkinami, nes jis nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą. Tokia situacija pažeis A. K. teisėtą interesą patenkinti savo turimą reikalavimą iš skolininkės vienintelio turto, padarys jam žalos, todėl jis reiškia prevencinį ieškinį, siekdamas užkirsti kelią žalos jam atsiradimui.
6. Pažymi, jog BUAB „Ainro“ administratorė yra sudariusi sąrašą kreditorių, kuriems skolos atsirado iki 2009-07-01, t. y. iki R. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pertvarkymo į UAB „Ainro“. Nustatyta, kad individualios įmonės buvę savininkai yra subsidiariai atsakingi šešiems UAB „Ainro“ kreditoriams, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 47 570,93 Eur. Visi šeši BUAB „Ainro“ kreditoriai yra III-os eilės kreditoriai. A. K. taip pat yra A. K. III-os eilės kreditorius, todėl BUAB „Ainro“ kreditoriams neturėtų būti teikiama pirmenybė tenkinant turimą reikalavimą iš skolininkės A. K. turto. Tuo pačiu A. K. su savo turimu reikalavimu negali būti diskriminuojamas, šalinamas iš vykdymo proceso ar kaip kitaip jam ribojama galimybė gauti turimo reikalavimo patenkinimą realizavus skolininkės A. K. nekilnojamąjį turtą. A. K., kaip A. K. kreditoriui, užkertamas kelias dalyvauti turto realizavimo procese, jis nušalintas nuo sprendimų, susijusių su turto realizavimo tvarka, vertės nustatymu ir kt., priėmimo. Bankroto administratorė turtą pardavinėja už 80 391 Eur, kai iš VĮ Registrų centro viešai skelbiamų duomenų matyti, jog A. K. turto vertė yra mažiausiai 92 017,59 Eur. Ieškovas yra įsitikinęs, kad antstolis greičiau ir kreditoriams ekonomiškai naudingiau sugebės realizuoti A. K. priklausantį turtą. Antstolių veikla yra labiau reglamentuota, nei bankroto administratorių, todėl yra mažiau galimybių piktnaudžiavimui. CPK 759 straipsnyje reglamentuojamas prisijungimas prie išieškojimo, t. y. asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo, todėl esamoje situacijoje bankroto administratorė galėtų prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovės BUAB „Ainro“ ir UAB „Ritava“ su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodo, jog per e-varžytinių sistemą paskelbtos varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) nebeegzistuoja, kas reiškia, jog nebeegzistuoja pareikšto ieškinio dalykas, todėl teismo priimtas sprendimas nebedarys šalių teisėms ir pareigoms jokios įtakos. Be to, varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra pasibaigusios bei laikomos neįvykusiomis, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl minėtų varžytynių pripažinimo neteisėtomis irgi nesukels jokių padarinių.
8. Pažymi, jog ieškovo reikalavimas dėl draudimo skelbti naujas A. K. turto varžytynes, yra visiškai nepagrįstas. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi bankroto byloje nutarė panaikinti visų instancijų taikomus visus areštus, laikinąsias apsaugos priemones ir apribojimus A. K. vardu registruotam turtui bei nustatė, jog iš varžytinių pardavinėjamas nekilnojamasis turtas yra bankroto administratoriaus valdyme ir disponavime (ne antstolio dispozicijoje). Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Daro išvadą, kad ieškovas neturi teisės reikalauti, jog ginčo turtas būtų pardavinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka antstoliui organizuojant varžytynes, nepagrįstas ir ieškovo įsitikinimas, kad antstolis greičiau ir kreditoriams ekonomiškai naudingiau sugebės realizuoti A. K. priklausantį turtą. Be to, ieškovo keliamas reikalavimas drausti skelbti turto varžytynes prieštarauja jau įsiteisėjusiems teismų sprendimams: Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarčiai bankroto byloje, kuria BUAB „Ainro“ administratorė yra įpareigota nukreipti išieškojimą į A. K. priklausantį turtą; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarčiai bankroto byloje, kuria buvo patvirtinta, kad 2017-07-04 kreditorių susirinkimo protokolas, įpareigojant administratorių pardavinėti A. K. turtą, yra pagrįstas ir galiojantis; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-1177- 553/2019, kuria konstatuota, jog A. K. priklausantis turtas yra realizuojamas ta pačia tvarka kaip ir bankrutavusios bendrovės turtas, kas reiškia, jog šiuo atveju klausimus, susijusius su apeliantės turto, į kurį leista nukreipti išieškojimą, areštu, kaip ir su bendrovės turto areštu, sprendžia bendrovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas; šioje byloje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. priimtai nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2S-140- 569/2020, kurioje nurodyta, kad ieškovo prašomos pripažinti neteisėtomis varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu ketinama parduoti A. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., yra vykdomos pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarčiai bankroto byloje, kurioje pakartotinai yra pripažinta, kad A. K. turtas yra bankroto administratoriaus valdyme ir disponavime, o antstolių taikomi apribojimai yra neteisėti; ir t. t.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas pats patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra jo asmeninių teisių pažeidimo, galinčio lemti nuostolių atsiradimą. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovei leista nukreipti išieškojimą į A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą 47 570,93 Eur sumai, tuo tarpu BUAB „Ainro“ kreditoriai šiuo metu nutarę A. K. nekilnojamąjį turtą pardavinėti už 80 391 Eur, todėl labiau tikėtina, kad A. K. priklausantis turtas gali būti parduotas už didesnę nei 47 570,93 Eur sumą, ir ieškovas iš likusios sumos galės patenkinti savo turimą reikalavimą. Be to, ieškovo reikalavimas yra nedidelis lyginant su kitų kreditorių reikalavimais, todėl jis turi galimybę vykdyti priverstinį išieškojimą iš kito A. K. priklausančio turto.
Šalies argumentai
10. Pažymi, kad A. K. buvo pateikusi skundą dėl 2017-07-24 kreditorių susirinkimo protokolo, kuriame, be kita ko, buvo keliami klausimai dėl turto pardavimo kainos. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi bankroto byloje A. K. skundas buvo atmestas, taigi, kreditorių sprendimo teisėtumo klausimas dėl turto kainos jau yra išnagrinėtas kitoje byloje. Taip pat ieškovo nurodyta turto vertės kaina (92 017,59 Eur) yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad BUAB „Ainro“ priėmė sprendimą tik dėl dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimo (nes kita dalis priklauso asmeniui, į kurio turtą nukreipti išieškojimo BUAB „Ainro“ negali), 2017-07-04 kreditorių susirinkime yra nutarta pardavinėti 1153/1497 dalis žemės sklypo ir 77/100 dalis pastato - gyvenamojo namo. Taigi, potencialią turto rinkos kainą mažina tai, kad varžytynėse pardavinėjam tik dalis turto.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nesutinka, kad A. K. priklausantį turtą turėtų realizuoti antstoliai CPK nustatyta tvarka, nes tai pakenktų bendrovės kreditorių interesams - jų reikalavimų patenkinimas taptų neįmanomas. BUAB „Ainro“ kreditoriai pagal CPK 759 straipsnį negali prisidėti prie išieškojimo vykdymo procese. BUAB „Ainro“ kreditoriams šiuo metu jokie teisės aktai nenumato galimybės patiems savarankiškai pradėti priverstinio išieškojimo procedūrų skolininkės A. K. atžvilgiu ir prisidėti prie ieškovo inicijuoto išieškojimo CPK 759 straipsnio nustatyta tvarka bei tikėtis proporcingai turimo reikalavimo dydžiui patenkinti savo reikalavimus, kadangi BUAB „Ainro“ kreditoriai gali savo reikalavimus patenkinti tik ĮBĮ (galiojusi redakcija iki 2019-12-31) nustatyta tvarka. Ieškovo reikalavimas pripažinti jo teisę patenkinti turimą reikalavimą toje pačioje eilėje su BUAB „Ainro“ kreditoriais, yra aiškiai nepagrįstas, nes toks reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas tik bendrovės bankroto byloje.
Atsiliepimas
12. Ieškovas A. K., atsikirsdamas į atsakovių atsiliepimą, dublike papildomai nurodo, jog 2017-04-24 kreditorių susirinkimo protokolo 2 punkte nutarta, kad nepardavus turto pirmose viešose varžytinėse, skelbti antrąsias viešas varžytines ir sumažinti parduodamo turto pradinę pardavimo kainą 10 procentų. Taigi, neįvykusios varžytinės yra pagrindas mažinti turto kainą antrosiose varžytinėse, tačiau tik tuo atveju, jei pirmosios varžytinės buvo organizuotos teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, todėl ginčas ir teismo sprendimas dėl jo turės įtakos abiejų ginčo šalių teisėms ir pareigoms. Pažymi, jog atsakovių nurodytos nutartys, kuriomis neva buvo pasisakyta dėl ieškinyje keliamų reikalavimų, priimtos dėl ginčų, kurių sprendime ieškovas nedalyvavo, todėl šie sprendimai neturi prejudicinės galios šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdyje ieškovas A. K. ir jo atstovė advokatė I. B. nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
14. Atsakovių BUAB „Ainro“ ir UAB „Ritava“ įgaliotas atstovas ir atstovas advokatas D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą atsakovių atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Ainro“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Ritava“, nutartis įsiteisėjo 2012 m. kovo 6 d.
16. UAB „Ainro“ buvo įsteigta neribotos civilinės atsakomybės įmonės pagrindu 2009-07-01, pertvarkant R. K. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, dalis (47 570,93 Eur sumai) UAB „Ainro“ prisiimtų įsipareigojimų kilo iš to laikotarpio sutarčių, kai BUAB „Ainro“ buvo R. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“.
17. Kadangi BUAB „Ainro“ turto nepakako padengti kreditorių reikalavimams, kurie atsirado dar tuo metu, kai įmonė buvo neribotos civilinės atsakomybės, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-93-372/2015, kuria leido nukreipti išieškojimą į R. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą BUAB „Ainro“ 47 570,93 Eur kreditorių reikalavimams apmokėti, o neužtekus šio turto išieškojimą nukreipti į R. K. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise esantį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-865-330/2015 Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis palikta nepakeista (žr. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę (toliau – ir LITEKO), civilinė byla Nr. B2-4-856/2020).
18. Ieškovas A. K., kaip A. K. kreditorius, siekė įstoti į BUAB „Ainro“ kreditorių gretas ir gauti savo turimo reikalavimo patenkinimą įstatymo nustatyta tvarka bankroto byloje, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi bankroto byloje atmetė A. K. prašymą įtraukti jį į BUAB „Ainro“ kreditorių sąrašą, motyvuodamas tuo, kad A. K. nebuvo BUAB „Ainro“ kreditorius (žr. LITEKO, civilinė byla Nr. B2-4-856/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1168-330/2017 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (žr. LITEKO). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi (žr. šio sprendimo 17 punktą) konstatuota, jog išieškojimas į buvusios individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio (R. ir A. K.) asmeninį turtą gali būti nukreiptas tik reikalavimų, atsiradusių iki individualios įmonės pertvarkymo (jos teisinės formos pakeitimo) apimtyje. Būtent tokie prejudicinę reikšmę turintys faktai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 nutartimi, todėl apelianto (A. K.) siekis interpretuoti situaciją kitaip, prieštarauja CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimams bei įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų privalomumo principui (CPK 18 straipsnis); nėra duomenų, kad pareiškėjas (A. K.) būtų turėjęs kreditorinio reikalavimo teisę buvusiai individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ar jos savininkui, kaip fiziniam asmeniui, iki šios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs kreditorinį reikalavimą į UAB „Ainro“, atsiradusį iki bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, todėl pareiškėjas pagal savo reikalavimą, turimą A. K. atžvilgiu, neturi subjektinės teisės būti įtrauktas į BUAB Ainro“ kreditorių sąrašą.
19. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties priėmimo dieną, III-os eilės kreditoriai, kuriems BUAB „Ainro“ savininkai buvo skolingi iš individualios įmonės veiklos, buvo šie: AB DnB bankas – 44 095,38 Eur, UAB „Rilis“ – 187,87 Eur, UAB „Horo mechanika“ – 550,28 Eur, UAB „Kaldera“ – 2 027,34 Eur, UAB „Migiris“ – 709,57 Eur ir UAB „Vollit“ – 0,49 Eur (žr. LITEKO, civilinė byla Nr. B2-4-856/2020).
20. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi BUAB „Ainro“ kreditorių sąraše kreditorius Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (buvęs – AB DnB bankas), pakeistas į kreditorę UAB „Intrum Lietuva“ su 44 095,38 Eur suma, kadangi Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo ir perleidimo sutartimi UAB „Intrum Lietuva“ iš pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS perėmė reikalavimo teisę į BUAB „Ainro“, A. K. ir R. K. vardu susiformavusį reikalavimą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi priimtas kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ atsisakymas nuo 44 095,38 Eur kreditorinio reikalavimo BUAB „Ainro“ bankroto byloje ir minėta kreditorė išbraukta iš BUAB „Ainro“, kreditorių sąrašo (žr. LITEKO, civilinė byla Nr. B2-4-856/2020).
21. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Vollit“ perleido A. K. 0,49 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į UAB „Ainro“, atsiradusį iki 2009-07-01, buvo patvirtintas A. K. 0,49 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, jį įtraukiant į BUAB „Ainro“ kreditorių sąrašą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas patikslintas A. K. bendras 1 448,21 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Ainro“ bankroto byloje, kurioje jis įgijo UAB „Rilis“ 187,87 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į BUAB „Ainro“, UAB „Horo mechanika“ 550,28 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į BUAB „Ainro“ ir UAB „Migiris“ 709,57 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į BUAB „Ainro“, t.y. įgijo tuos kreditorių kreditorinius reikalavimus, kurie atsirado dar iki 2009-07-01 (įmonės teisinio statuso pasikeitimo). Ta pačia nutartimi priimtas kreditoriaus A. K. atsisakymas nuo bendro 1 448,21 Eur kreditorinio reikalavimo (įskaitant ir 0,49 Eur anksčiau įgytą kreditorinį reikalavimą) BUAB „Ainro“ bankroto byloje Nr. B2-4-856/2020 subsidiarių atsakovų A. K. ir R. K. atžvilgiu (žr. LITEKO, civilinė byla Nr. B2-4-856/2020).
22. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartimi BUAB „Ainro“ kreditorių sąraše kreditorė G. G., kuri keitė kreditorių sąraše UAB „Kaldera“, pakeista naujuoju kreditoriumi A. K., turinčiu 2 027,34 Eur kreditorinį reikalavimą į BUAB „Ainro“ (atsiradęs iki 2009-07-01).
23. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-8954-251/2017 nutarė A. K. naudai iš A. K. išieškoti 971,26 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo bei 104,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
24. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-7841-776/2019 nutarė A. K. naudai iš skolininkės A. K. išieškoti 3 209,62 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo bei 163,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
A. K. ieškinys netenkinamas.
Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtomis varžytines bei uždrausti skelbti naujas varžytines
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog reiškia prevencinį ieškinį, siekdamas užkirsti kelią žalos jam atsiradimui, nes bankroto administratorė, pardavusi skolininkės vienintelį turtą, gautas lėšas pasiims sau ir paskirstys BUAB „Ainro“ kreditoriams, o A. K. reikalavimai iš jų nebus tenkinami, nes jis nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018; ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju A. K. nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), iš varžytinių buvo parduodamas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas leido nukreipti išieškojimą į R. K. ir A. K. santuokoje įgytą turtą BUAB „Ainro“ 47 570,93 Eur kreditorių reikalavimams apmokėti (atsiradusiems iki 2009-07-01), o neužtekus šio turto išieškojimą nukreipti į R. K. ir A. K. asmeninės nuosavybės teise esantį turtą, pagrindu.
28. Šiuo metu situacija yra gerokai pasikeitusi, nes didžiausia kreditorė UAB „Intrum Lietuva“ (44 095,38 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas) atsisakė savo turimo kreditorinio reikalavimo BUAB „Ainro“ bankroto byloje ir teismas šį atsisakymą priėmė (žr. šio sprendimo 20 punktą), o vienintelis šiai dienai BUAB „Ainro“ kreditorius iš to laikotarpio sutarčių, kuomet pertvarkant R. K. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta UAB „Ainro (2009-07-01), yra ieškovas A. K..
29. Nors šiai dienai neaiškus A. K. kreditorinio reikalavimo dydis (teismo vertinimu jis yra 2 027,34 Eur, A. K. vertinimu – 3 475,55 Eur, pateiktas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui), akivaizdu, jog dalies gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo varžytinės nebegali būti skelbiamos dėl skolos ir nekilnojamojo turto vertės disproporcijos (CPK 663 straipsnio 3 dalis), taigi, teismo sprendimas, kuriuo būtų įvertintas anksčiau skelbtų varžytinių teisėtumas ir pagrįstumas pagal ieškovo ieškinio reikalavimą, nesukeltų šalims jokių teisių ir pareigų, todėl, šiuo klausimu plačiau nepasisakant, byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 9 punktas).
Dėl reikalavimo pripažinti ieškovo teisę patenkinti turimą reikalavimą iš A. K. priklausančio turto kartu su kitais kreditoriais, kuriems ji yra subsidiariai atsakinga pagal bankrutavusios įmonės prievoles
30. Kaip minėta, vienintelis kreditorius, kuris yra įgijęs kreditorinį reikalavimą dėl skolos, kuri atsirado iki 2009-07-01, t. y. iki R. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pertvarkymo į UAB „Ainro“, yra ieškovas A. K.. Tuo pačiu A. K. yra ir A. K. kreditorius pagal du Šiaulių apylinkės teismo 2017 ir 2019 metais išduotus teismo įsakymus (žr. šio sprendimo 23 ir 24 punktus).
31. Pažymėtina, jog klausimas dėl A. K. įtraukimo į BUAB „Ainro“ kreditorių sąrašą su asmeniniu reikalavimu į A. K., yra išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą (žr. šio sprendimo 18 punktą). Taigi, ši nutartis turi prejudicinę galią, todėl klausimas negali būti kvestionuojamas iš naujo. Nepaisant aplinkybės, jog tuomet A. K. trečiuoju asmeniu į bankroto bylą siekė įstoti su kitais asmeniniais reikalavimais į A. K. (beje, sandoriai buvo nuginčyti), tačiau ir nagrinėjamu atveju skola yra priteista 2017 ir 2019 metais, o jos kilmė nežinoma. Taigi, įvertinus aplinkybę, jog išieškojimas į buvusios individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinio (R. ir A. K.) asmeninį turtą gali būti nukreiptas tik reikalavimų, atsiradusių iki individualios įmonės pertvarkymo (jos teisinės formos pakeitimo) apimtyje, nesant duomenų, kad šie reikalavimai A. K. yra kilę iki individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę (2009-07-01), pagrindo pripažinti A. K. III-os eilės kreditoriumi su asmeniniu reikalavimu į A. K. BUAB „Ainro“ bankroto byloje nėra.
32. Visiškai nesuprantami ieškovo pamąstymai apie tai, jog antstolis greičiau ir kreditoriams ekonomiškai naudingiau sugebės realizuoti A. K. priklausantį turtą, kad antstolių veikla yra labiau reglamentuota, nei bankroto administratorių, o CPK 759 straipsnyje reglamentuojamas prisijungimas prie išieškojimo, dėl ko esamoje situacijoje bankroto administratorė galėtų prisijungti prie antstolio vykdomo išieškojimo. Antstoliai neturi kompetencijos vykdyti juridinių asmenų bankroto procedūras, jiems tokios funkcijos nesuteiktos jokiais teisės aktais, todėl teismas dėl šio visiškai nepagrįsto ieškinio argumento plačiau nepasisako ir ieškinį šioje dalyje atmeta.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
33. A. K. ieškinio netenkinus, ieškovas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
34. Atsakovės BUAB „Ainro“ ir UAB „Ritava“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovėms nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtomis varžytines bei uždrausti skelbti naujas varžytines nutraukti.
Kitoje dalyje A. K. patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.