Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su pareiškėjo A. K. pateiktu nušalinimo pareiškimu visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-370-856/2020 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimo pareiškimą grindžia tuo, kad civilinę bylą Nr. e2-370-856/2020 paskirta nagrinėti teisėja J. K.-B. nagrinėja ir šios bylos atsakovės BUAB „Ainro“ bankroto bylą, todėl gali būti suinteresuota šios bylos baigtimi. Tačiau pateiktame nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodo nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjų nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų nepatvirtina ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-370-856/2020 medžiaga.

Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas kitose bylose negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Siekiant pašalinti pareiškėjo keliamas abejones dėl galimo teisėjų šališkumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, sprendžiama, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-370-856/2020 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

A. K. nušalinimo pareiškimo visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-370-856/2020 nagrinėjimo netenkinti.