Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl BUAB “Ainro” kreditorių susirinkimo nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. K. pateikė skundą dėl BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo. Ji nurodė, kad priimtas nutarimas dėl jai priklausančio turto įkainavimo ir pardavimo tvarkos. Pareiškėja mano, kad šis nutarimas pažeidžia jos teises, kadangi buvo atlikta namo rekonstrukcija ir jo plotas žymiai padidėjo. Tokiu atveju ji turės galimybę atsiskaityti su daugiau kreditorių.

Bankroto administratoriaus atstovė nurodė, kad po namo rekonstrukcijos nuosavybės teisėmis priklausančios dalys neperskaičiuojamos. Įvertintina ir tai, kad skundžiamame kreditorių susirinkime nustatyta tik pirminė pardavimo kaina, tačiau varžytinėse ji gali smarkiai pasikeisti. Pareiškėja vilkina bankroto procedūrą, kadangi bankroto administratorė dar 2015 siūlė nustatyti turto dalis, tačiau ji atsisakė tai daryti, neatvyko pas notarą. Ilgas bankroto procesas didina kreditorių nuostolius. Kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bankroto procese teismui greta jurisdikcinės veiklos tenka spręsti daug klausimų, kurie savo prasme yra administracinio tvarkomojo, organizacinio, o ne teisinio pobūdžio. Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai.

Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Šis klausimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas taip pat gali įvertinti, ar, kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.

Kreditorių susirinkimo nustatyta pradinė pardavimo varžytynėse kaina nepažeidžia kreditorių interesų, kadangi viešųjų varžytynių esmė yra parduoti turtą už kuo didesnę kainą. Taigi pradinės kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Varžytynėse parduodamo turto kaina gali padidėti, jei parduodamas objektas yra patrauklus, norimas potencialiems pirkėjams, atitinkamai jei nustatyta pradinė kaina neatitinka realios rinkos kainos (nėra susidomėjimo, poreikio), turtas bus parduodamas už pasiūlytą mažesnę kainą vykdant teismo nustatytą pardavimo iš varžytynių tvarką.

Skundžiamame kreditorių susirinkimo nutarime buvo nutarta pardavinėti iš varžytinių A. K. priklausantį turtą – 1153/1497 dalį žemės sklypo ir 77/100 dalį pastato – gyvenamojo namo. Kreditoriai pagrįstai nutarė parduoti varžytinėse nurodytą turtą, atlikus jo vertinimą. Tas faktas, kad A. K. su šio turto bendraturčiu D. G. sudarė teisme taikos sutartį ir nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalys A. K. namui sudarė 39633/45333, nėra pagrindas naikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Kaip jau nurodyta, nustatyto turto kaina yra siejama su varžytynėse parduodamu turtu. Bankroto administratorius, turėdama galimybę patikslinti namo dalį ir tos dalies pardavimo kainą pagal įvertinimo aktą, turi galimybę tai padaryti. Kreditorių susirinkimo metu buvo turima informacija apie pastato dalis, kurių pagrindu priimtas nutarimas. Kreditorių susirinkimo iniciatyva, gali būti šaukiamas naujas kreditorius, patikslinant pastato dalį bei tuo pačiu perskaičiuojant pastato pardavimo kainą. Pažymėtina, kad turto vertintoja nustatė viso pastato vertę, todėl bankroto administratorius gali parduoti A. K. dalį ir pagal kreditorių nustatytą kainą (nutarties 5 punktas). Kaip nurodyta anksčiau, padidinta pastato dalis gali būti svarbi tik būsimiems pirkėjams, skelbiant varžytines. Ginčo dėl turto pardavimo būdo nėra. Taigi, skundžiamas UAB „Ainro“ 2017 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antrojo darbotvarkės klausimu yra pagrįstas.

Teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja vilkina bankroto procesą , pvz., antstoliui ir turto vertintojai ilgą laiką nebuvo suteikta galimybė patekti į ginčijamas patalpas ir atlikti turto vertinimą, teisme pradeda bylą dėl turto dalies, apie ją nepranešant bankroto administratoriui. Byla buvo atnaujinta ir nagrinėjama toliau. Bankroto byla buvo iškelta 2012 m. vasario 17 d. Kol buvo pardavinėjamas įmonės turtas, procesas vyko sparčiau. Tuo tarpu pradėjus A. K. kaip buvusios individualios įmonės „Amilija ir Rolandas“, reorganizuotos į UAB „Ainro“, savininkės turtą, bankroto procesas vilkinimas dėl jos netinkamų veiksmų.

Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šalys turėjo bylinėjimosi išlaidų. Esant tokiai situacijai, šis klausimas nenagrinėjamas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto 24 straipsnio 5 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos A. K. skundą dėl 2017-07-04 BUAB „Ainro“ kreditorių susirinkimo nutarimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.