Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. (buvusi – D.) ieškinį atsakovui V. P. (V. P.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovę atstovaujantis advokatas Vytautas Mačiulskis ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Atstovas informavo ir pateikė duomenis, kad V. D. 2018-07-21 sudarė santuoką su N. K. ir dabartinė jos pavardė – K.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Anžela Šumauskienė teismo posėdyje nurodė, kad neturi duomenų, kad mama netinkamai vykdo savo pareigas ir neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atstovė paaiškino, kad vaikui skirtina išlaikymo suma turi būti protinga ir realiai mokama, o ieškovės prašomas priteisti 200 eurų dydžio išlaikymas yra minimalus ir nėra per didelis, nes nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kokių sveikatos sutrikimų ir negalėtų dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nėra ir gyvena atskirai. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos išrašo apie atsakovo V. P. darbovietę ir mokamas išmokas nenustatyta (duomenų nėra). Ieškovė su sūnumi D. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsakovas finansiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo kitais būdais ar formomis teisme nenustatyta.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, yra prisirišęs prie motinos, berniuko tėvas gyvena atskirai, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, atsakovas pozicijos šiuo klausimui nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė ieškinyje nenurodė tikslios sumos sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį, tačiau per teismo posėdį detalizavo sūnaus poreikius ir tam išleidžiamą pinigų sumą, t.y. mokyklai ir jos reikmenims, rūbams, avalynei, komunaliniams mokesčiams, būstui, vitaminams, gydymo išlaidoms, maistui ir kt. poreikiams, tačiau teismo vertinimu, tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Pažymėtina, kad šalių sūnus jokių specialių poreikių neturi. Papildomuose užsiėmimuose nedalyvauja. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė papildomų įrodymų, pagrindžiančių sūnaus papildomas išlaidas nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į tai, taip pat pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai butų didesni nei orientaciniu teismų praktikoje pripažįstamas minimalios mėnesinės algos (400 Eur) kriterijus.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tai kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, į tai kad kitų išlaikytinių, apart sūnaus, neturi, atsižvelgus į D. P. amžių (septynių metų), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, kad ieškovė papildomais dokumentais nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio, konstatuotina, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 400 Eur sumą. Kadangi atsakovas apie savo turtinę padėtį jokių duomenų nepateikė, duomenų, kad išlaiko sūnų byloje nėra, teismas remiasi orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintina pilnai, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1 330 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki teismui ieškinio pateikimo dienos, skaičiuojant po 190 Eur mėnesio išlaikymą (190 Eur x 7 mėn.).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis teikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, visiškai nusišalino ir nuo jo išlaikymo, t.y. jokia forma neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, dėl ko visa vaiko išlaikymo pareiga teko tik ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pažymėjo, kad per laikotarpį atsakovas nėra niekaip prisidėjęs prie šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo su juo nebendrauja, per šventes nesveikina. Nurodė, kad atsakovas su sūnumi nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio susitikę nebuvo, nebendrauja.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Šalys nepateikė įrodymų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, atsakovas nesidomėjo teismo procesu ir neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad šalys nebuvo visai sąžiningos teismo procese.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad išlaikymą atsakovas vaikui teikė, ieškovės prašymas tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas 1 330 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. už septynis mėnesius, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 190 Eur, kaip skaičiavo ieškovė. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nepilnamečiui vaikui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 200 Eur, iš kurio pareikštas išvestinis reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 54 Eur žyminio mokesčio (2400 eurų x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė turėjo sumokėti 75 eurus valstybei. Taigi ieškinio reikalavimą patenkinus 100 procentų, tokio dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei – 129 eurai (54,00 Eur +75,00 Eur).

I. V. K. 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2510-23356 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos - išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal pateiktą 2018-10-11 pažymą Nr. NTP-7-6109 teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 213,87 Eur suma. Ieškinį patenkinus pilnai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 d. ir 99 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nepilnamečio vaiko D. P. (D. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove V. K. (buvusi – D), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. (D. P.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. balandžio 16 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 330 Eur (viena tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui D. P. (D. P.).

Nepilnamečio vaiko D. P. (D. P.) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. K. (buvusi – D.).

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 8,94 Eur (aštuonis eurus 94 centus) už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-5865-824/2018, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P. (V. P.), 213,87 Eur (du šimtus trylika eurų 87 centus) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-5865-824/2018.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.