Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-20 · Civilinė byla Nr. e2A-661-934/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
e2A-661-934/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00105-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Renata Volodko, Žilvinas Terebeiza, Urmila Valiukienė
Atsakovas
A. P., E. M.
Ieškovas
R. B.
Trečiasis asmuo
R. R., G. R., A. L., D. L., A. A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Business“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-661-934/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00105-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Urmilos Valiukienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. ir atsakovės E. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams A. P. ir E. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys R. R., G. R., A. L., D. L., A. A. G. ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Business“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. (toliau – ir R. B., ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2020-06-30 dovanojimo sutartį Nr. DA-2900 pirkimo – pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020-06-30 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė E. M. (toliau – ir E. M., atsakovė) pardavė, o ieškovė už 121,20 Eur nupirko 1/250 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovės E. M. naudai 121,20 Eur ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai iš atsakovų. Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Ieškovė R. B. paštu gavo atsakovo A. P. (toliau – ir A. P., atsakovo) advokato A. J. 2020-11-17 prašymą dėl sutikimo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikimo, kuriuo prašoma duoti leidimą A. P. atidalinti 29,38 kv. m. dalį palėpės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pridedamas atsidalinimo projektas. 2020-12-02 buvo gautas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas iš kurio paaiškėjo, kad atsakovas A. P. įgijo 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m. viso palėpės ploto, pagal 2020-06-30 dovanojimo sutartį Nr. DA-2900. Gavus informaciją, kad A. P. priklauso mažesnė dalis, nei nurodyta 2020-11-17 prašyme, buvo pateiktas atsakymas dėl nesutikimo su prašymu dėl leidimo davimo, be to, buvo kreiptasi į Nekilnojamojo turto registrą ir 2020-12-21 buvo gauta 2020-06-30 dovanojimo sutartis, kuria atsakovė E. M. neatlygintinai padovanojo atsakovui A. P. 1/250 dalį palėpės;

1.2. Atsakovų sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir prieštarauja jos, kaip neįrengtos palėpės bendrasavininkės, interesams, kadangi buvo pažeista jos pirmumo teisė įsigyti 1/250 dalis;

1.3. Šis sandoris buvo sudarytas tarp atsakovų, siekiant pridengti kitą sandorį – pirkimo-pardavimo, todėl jei būtų sudarytas tikrasis sandoris, ieškovė būtų galėjusi pasinaudoti teise, kuri numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje, ir jai suteiktomis teisėmis pareiškusi pirmumo teisę įsigyti 1/250 dalį neįrengtoje palėpėje;

1.4. Atsakovai nėra giminaičiai, padovanota dalis sudaro vos kiek daugiau nei 1 kv. m., todėl jokiais būdais atsakovas negalėtų naudotis dovanota dalimi kaip savarankišku daiktu. Šiuo atveju atsakovai sudarė dovanojimo sutartį tik su vienu tikslu, kad atsakovas A. P. taptų bendrasavininku ir galėtų išpirkinėti kitas neįrengtos pastogės dalis, taip išvengiant kitų bendraturčių teisių pasinaudojimo, todėl akivaizdu, kad šis sandoris buvo sudarytas atlygintinai ir nesant dovanojimo požymių, yra pirkimo – pardavimo sandoris;

1.5. 2020-06-30 dovanojimo sutartis pripažintina ginčo patalpos dalies pirkimo-pardavimo sutartimi. Pripažinus dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, konstatuotina, kad buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo pirmenybės teisė pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią ginčo patalpos dalį. Ieškovei perkeltinos atsakovui priklausančių 1/250 ginčo neįrengtos palėpės dalių pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis);

1.6. 2020-06-30 dovanojimo sutartyje ginčo neįrengtos palėpės 1/250 dalis įkainota 121,20 Eur, atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovei E. M. 1/250 ginčo neįrengtos palėpės dalių kainą, t. y. 121,20 Eur;

1.7. Turint 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m. palėpės ploto, realios galimybės atlikti jokių remonto darbų negalima, tuo labiau, kad tuo metu palėpės stogo dalis jau buvo suremontuota ieškovės lėšomis. Bendrasavininkai nenorėjo remontuoti palėpės ir palėpės bendrasavininkai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad ją suremontuotų, bei nereagavo į atsakovės E. M. siūlymus bendromis jėgomis ir finansais suremontuoto pastato konstrukcijas;

1.8. Bendrasavininkai aktyviai rašė prašymus namo administratoriui (duomenys neskelbtini) būstui, kad būtų suremontuota palėpė. Buvo atliktas pastogės būklės įvertinimas, (duomenys neskelbtini) būsto užsakytas pastogės remonto projektas, buvo planuojami darbai, pripažinus palėpę avarinės būklės. Iki to laiko ieškovė ne kartą kreipėsi oficialiai į (duomenys neskelbtini) būsto su prašymu suremontuoti didžiausias skyles stoge. Deja, 3 kartus (duomenys neskelbtini) būsto planiniai darbai buvo atšaukti E. M. iniciatyva, kuri aktyviai bendravo su namo administratoriumi, teigdama, kad ji pati suremontuos šias skyles stoge, kadangi visada akcentavo norą įsigyti visą palėpę;

1.9. Po atsakovės E. M. žadamo remonto vietoje kelių konkrečių skylių jau bėgo vanduo absoliučiai visame ieškovės kambaryje. Taigi, palėpės būklė dar labiau pablogėjo, atsirado dar didesnės skylės, nukrito lubų tinkas ir ieškovė matė stogą iš savo kambario. E. M. buvo pati suinteresuota dar labiau pabloginti palėpės būklę, kad gyventojai jai perleistų savo dalį už kuo mažesnę kainą;

1.10. Ieškovė nesutiko parduoti E. M. savo dalies, po ko šią dalį stengėsi nupirkti A. L. (su kuriuo kartu E. M. neva vykdė palėpės remontą), taip pat tikindamas, kad suremontuos stogą, tačiau jokių veiksmų taip ir nesiėmė;

1.11. Ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2020-06-30, o 2020-06-08 jau buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) būstu ieškovės R. B. inicijuotas stogo dangos remontas virš viso 23 buto. Namo administratorius sukvietė palėpės bendrasavininkus į susirinkimą, kuriame informavo visus, tame tarpe ir susirinkime dalyvavusią E. M., kad yra pradedamas remontas. Šio susirinkimo eigoje buvo visiems bendraturčiams išsakytas R. B. tikslas suremontavus stogo dangą įsigyti ir visą palėpės dalį, esančią virš 23 buto. Šio susirinkimo metu atsakovė E. M. aktyviai įkalbinėjo parduoti R. B. priklausančią palėpės dalį, argumentuodama, „kad ji jau turi pirkėją, kuris nupirks palėpės plotą virš viso (duomenys neskelbtini) namo“. Taigi, ieškovės R. B. inicijuotas stogo remontas ir tikslas vėliau išsipirkti palėpę, jau investavus didelę sumą į stogo ir palėpės remontą, tapo dideliu kliuviniu atsakovės E. M. verslo planuose, t. y. nore supirkti visą palėpę ir ją parduoti;

1.12. 2020-06-10 buvo pradėti stogo remonto darbai. 2020-06-18 visi (duomenys neskelbtini) namo dviejų laiptinių gyventojai ir palėpės bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovė E. M. gavo namo administratoriaus išsiųstas žinutes: „Informuojame, kad šiuo metu vykstantys namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos remonto darbai ties 23 butu vykdomi savininko iniciatyva bei lėšomis. Finansinės pretenzijos dėl šių darbų namo savininkams nebus reiškiamos“. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė R. B. darė remontą savo lėšomis, turėdama tikslą ir informuodama kitus bendraturčius, jog nori įsigyti likusias palėpės dalis, o ne remontuoja geranoriškai, norėdama pagerinti kitų bendraturčių palėpės būklę ir kelti jų palėpės kainą neatlygintinai;

1.13. Taigi, atsakovė E. M., būdama pilnai informuota ir matydama, jog stogo danga bus suremontuota R. B. sąskaita, paskubėjo padovanoti A. P. 1/250 dalį jau iš dalies suremontuotos palėpės, kad jis galėtų įsigyti ne avarinės būklės, kaip teigiama, o suremontuotą palėpę, į kurią nereikės investuoti. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2020-06-30, jau buvo nuimtos senos čerpės ir operatyviai remontuojama stogo danga, o 2020-07-15 visi stogo remonto darbai jau buvo baigti, tuo tarpu, atsakovei E. M. priklausančios palėpės virš 24 ir 25 buto stogo danga net nebuvo pradėta remontuoti, remonto darbai pradėti tik vėlų rudenį. Remontuojant stogo dangą E. M. ir A. L. kreipėsi su parengtu palėpės atidalinimo projektu virš R. B. buto, argumentuodami, jog jie jau yra įsigiję visą likusią palėpės dalį, išskyrus R. B. priklausančią dalį. Buvo atsisakyta pasirašyti po tokiu „padalijimu“, juolab, kad akivaizdžiai matėsi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose likusios dalys vis dar priklauso seniesiems savininkams;

1.14. Akivaizdu, kad E. M. dovanojimo sandoris sudarytas su tikslu, kad A. P. galėtų „apeiti“ R. B. kaip bendrasavininkės pirmumo teisę įsigyti virš savo buto esantį plotą su tikslu padidinti savo gyvenamąjį plotą. Šį tikslą patvirtina ir A. P. 2020-11-17 pateiktas visiems bendrasavininkams atsidalinimo projektas, kuriuo išreikštas tikslas – atsidalinti virš ieškovės R. B. buto Nr. 23 esantį (neva jam priklausantį) 29,38 m2 plotą;

1.15. Pirkimo-pardavimo sutarties atveju buvo privalomas kitų bendraturčių informavimas, tuo tarpu dovanojimo sutartimi, tokio reikalavimo atsakovas išvengė, todėl daugiau nei akivaizdu, kad nesant pagrindo tarp šalių sudaryti dovanojimo sutartį būtent tokiam plotui, šalys siekė išvengti kitų bendraturčių informavimo ir tokiais veiksmais akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-01 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2020-06-30 dovanojimo sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, perkėlė ieškovei R. B. pirkėjos teises ir pareigas pagal 2020-06-30 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovė E. M. pardavė, o ieškovė R. B. už 121,00 Eur nupirko 1/250 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priteisė iš ieškovės atsakovei 121,00 Eur, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 1 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 565,00 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovės naudai, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai 71,28 Eur (po 35,64 Eur iš kiekvieno atsakovo) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendimą iš esmės argumentavo tokiais motyvais ir aplinkybėmis:

2.1. Teismas turi pagrindą teigti, jog atsakovė padovanojo A. P. nereikšmingą pastogės dalį ne tikslu, kad būtų suremontuota pastogė, stogas virš jos, o tam, kad tapęs bent kokios dalies pastogės savininku A. P. galėtų įgyti daugiau pastogės dalių ir įrengti bei įregistruoti pastogėje gyvenamąsias patalpas, ką anksčiau, turėdama 63,07 kv. m. pastogės, atliko ir atsakovė E. M.;

2.2. Padovanodama A. P. 1,10 kv. m. ploto pastogės atsakovė išvengė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytos pardavėjo pareigos raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui. Nors atsakovė teigė, kad kiti bendraturčiai, t. y. ir ieškovė nepageidavo pirkti E. M. turimą atliekamą 1/250 pastogės dalį, tačiau rašytinių pranešimų bendraturčiams apie ketinimą perleisti turimą pastogės dalį atsakovė nesiuntė. Pažymėtina, kad jei atsakovė teikė kitiems bendraturčiams pasiūlymus žodžiu, tai buvo kalbama tik apie pastogės dalies pirkimą – pardavimą, bet ne apie dovanojimą, t. y. nesiūlė padovanoti kam nors ir bendraturčių;

2.3. Atsakovės argumentas, kad padovanoto turto vertė yra labai maža, t. y. tik 121,00 Eur, nėra įtikinamas. Ši vertė yra apskaičiuota masinio vertinimo būdu, todėl teigtina, kad skiriasi nuo realios rinkos vertės, ypač atsižvelgiant į tai, kad turtas yra centrinėje (duomenys neskelbtini) miesto gatvėje – (duomenys neskelbtini). Įvertinus aplinkybę, kad tokios, nors ir nedidelės pastogės dalies įgijimas sudaro galimybę įsigyti didesnę pastogės dalį ir ją pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas, tokia situacija leidžia manyti apie sąlygas atsirasti reikšmingai turtinei naudai. Dėl nurodyto teismas pripažįsta mažai tikėtinu aplinkybę, kad atsakovė jos turimą 1/250 pastogės dalį perleido A. P. neatlygintinai;

2.4. Vertinant aplinkybę, kad atsakovė E. M. akivaizdžiai siekė išvengti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytos pardavėjo pareigos raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį, o dovanojimo tikslas nebuvo susijęs su atsakovės deklaruotu tikslu suremontuoti pastogę (neaišku kurioje dalyje), ar stogą virš jos, pripažintina, jog 2020-06-30 dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris siekiant pridengti kitą – pirkimo – pardavimo sandorį. Pažymėtina, kad teikdama paaiškinimą atsakovė E. M. sutiko, kad jos nuosavybėn būtų grąžinta padovanota 1/250 pastogės dalis;

2.5. Pagal esamus Nekilnojamojo turto registro duomenis A. P. 2020-07-07 su trečiuoju asmeniu UAB „Baltic Business“ sudarė 1027/10000 pastogės dalių pirkimo – pardavimo sutartį, kurią šalys 2021-10-07 susitarimu nutarė nutraukti. Todėl teigtina, kad A. P. yra tik 1/250 (1,10 kv. m.) pastogės dalies savininkas, kuris negali naudotis turtu, kaip savarankišku daiktu;

2.6. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tretieji asmenys D. L. ir A. L. šiuo metu nuosavybės teise turi 953/10000 dalis pastogės pastate (duomenys neskelbtini). Kiti pastogės bendraturčiai yra A. P. (priklauso 1/250 dalis pastogės, kurio dovanojimo sutartis yra ginčijama), ieškovė R. B. (priklauso 939/10000 dalys pastogės) ir UAB „Baltic Business“ (priklauso 1027/10000 dalys pastogės);

2.7. Duodamas paaiškinimus trečiojo asmens UAB „Baltic Business“ atstovas nurodė, kad ketina parduoti turimą pastogės pastate (duomenys neskelbtini), dalį, todėl teigtina, kad UAB „Baltic Business“ neturi tikslo turėti nuosavybės pastogėje, todėl nėra suinteresuoti įsigyti ginčijamą 1/250 pastogės dalį. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2021-09-16 duomenis, tretiesiems asmenims D. L. ir A. L. laikotarpiu nuo 2020-08-26 iki 2020-12-07 priklausė 2239/10000 dalys neįrengtos pastogės (visas jos plotas 275,41 kv m.) pastate (duomenys neskelbtini). Remiantis esamais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tretiesiems asmenims D. L. ir A. L. nuo 2021-10-13 (2021-10-13 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis) priklauso 953/10000 dalys neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), t. y. faktiškai tik šie tretieji asmenys galėtų pretenduoti į ginčijamą 1/250 pastogės dalį. Tačiau akcentuotina, kad 2021-06-09 trečiųjų asmenų atsiliepimo į ieškinį šioje byloje metu, kai tretieji asmenys D. L. ir A. L., kurie atsiliepime prieštaravo, kad ieškovei būtų perkeltos 1/250 pastogės dalies pirkėjos teisės, neturėjo jokios nuosavybės dalies neįrengtoje pastogėje, tikėtina, naujai suformavus atskirą nekilnojamojo turto objektą. Nors 2021-10-13 tretieji asmenys vėl įsigijo pastogės dalį, tačiau būdami įtraukti į šią bylą trečiaisiais asmenims, atstovaujami advokatės, kuri atstovavo ir atsakovei E. M., savarankiško reikalavimo dėl 2020-06-30 dovanojimo sutarties negaliojimo ir pirkėjų teisių jiems perkėlimo tretieji asmenys D. L. ir A. L. šioje byloje nepareiškė, nors turėjo tokią galimybę. Be to, kaip minėta, trečiųjų asmenų pozicija teigiant, jog 2020-06-30 dovanojimo sutartis jokių jų teisių nepažeidė, tačiau, jei būtų proga, jie taip pat norėtų pirkėjų teisių jiems perkėlimo, yra nenuosekli bei prieštaringa;

2.8. Tos aplinkybės, kai tretieji asmenys neatliko jokių veiksmų dėl 2020-06-30 dovanojimo sutarties nuginčijimo ir tik ieškovė pareiškė tokį ieškinį, leidžia daryti išvadą, kad pripažinus 2020-06-30 dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu yra pagrindas perkelti 1/250 pastogės dalies pirkėjo teises R. B., pareiškusiai ieškinį dėl 2020-06-30 dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi. Teigtina, kad trečiųjų asmenų nesutikimas dėl pirkėjos teisių perkėlimo ieškovei yra daugiau formalus, nes neturėdami pretenzijų dėl 2020-06-30 dovanojimo sutarties (1/250 pastogės dalies padovanojimo A. P.) tretieji asmenys pretenzijų ieškovei R. B. kažkodėl jau turėtų ir tik patenkinus ieškinio reikalavimus tretieji asmenys deklaruotų apie savo teisių pažeidimą, nors pareikšti savo reikalavimų anksčiau nematė jokio pagrindo;

2.9. Tenkinant ieškinį ieškovei perkeltinos atsakovei priklausančios 1/250 pastogės dalies pirkėjos teisės ir pareigos. 2020-06-30 dovanojimo sutartyje ginčo 1/250 patalpos dalis įkainota 121,00 Eur, todėl ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovei E. M. ginčo pastogės dalies kainą, t. y. 121,00 Eur sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. B. ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Atsakovė E. M. seniai pažinojo atsakovo tėvą E. P., kuriam užsiminė, kad turi nenaudingą pastogės dalį, norėtų suremontuoti visą pastogę, nes jos būklė yra bloga, tačiau kiti bendraturčiai, tame tarpe ir ieškovė, nėra suinteresuoti jos visos remontu. E. P., žinodamas, kad atsakovas A. P. domisi nekilnojamuoju turtu, turėtų galimybių prisidėti prie pastogės remonto, nurodė, kad atsakovas būtų suinteresuotas tapti pastogės dalies bendraturčiu ir prisidėti prie pastogės remonto, todėl atsakovė pasiūlė atsakovui padovanoti pastogės dalį. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovė E. M. 2020-06-30 dovanojimo sutartimi Nr. DA-2900 neatlygintinai padovanojo atsakovui A. P. 1/250 dalį pastogės. Padovanotas pastogės plotas buvo tik 1/250 pastogės, kas sudarė 1,10 m² , o atsakovė buvo suinteresuota, kad pastogės bendraturčiu taptų pažįstamas asmuo, sutinkantis prisidėti prie pastogės remonto ir turintis tam galimybių, todėl 1,10 m² pastogės dalis atsakovui buvo perleista neatlygintinai, t. y. padovanota;

3.2. Nurodęs, kad tarp atsakovų įvyko dovanojimo teisinis santykis, teismas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl dovanojimo sutartį pripažįsta pirkimo – pardavimo sutartimi;

3.3. Vertinant CK nuostatas ir jų aiškinimą teismų praktikoje, galima teigti, kad sudaryta sutartis gali būti pripažįstama dovanojimo sutartimi esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų susitarę dėl atlygintinos A. P. prievolės atsakovei E. M. už gaunamą pastogės dalį, ieškovė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų teigti priešingai, teismas jų taip pat nenustatė ir nenurodė savo sprendime, todėl atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis negalėjo būti pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi;

3.4. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovė privalėjo įrodyti ir teismas nustatyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė atsakovai;

3.5. Šiuo atveju sprendime nėra pagrįsta kodėl teismas sprendžia, kad atsakovai sudarė ne dovanojimo, o pirkimo – pardavimo sutartį, nors nebuvo nustatytas privalomas atlygintinumo elementas, kurio nenustačius ginčo sutartis negalėjo būti kvalifikuojama kaip pirkimo-pardavimo. Nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatytas sandorio atlygintinumas, kuris leistų ginčo sutartį pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau byloje nebuvo paneigta ir pati dovanojimo sutartis, jos tikslai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pačios ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad kainos mokėjimo už ginčo pastogės dalį atsakovei nebuvo, tai reiškia, kad pati ieškovė pripažino, kad pastogės dalis buvo perleista neatlygintinai, kas atitinka dovanojimo sutarties turinį ir tikslus;

3.6. Kaip minėta, atsakovai daug metų buvo pažįstami, bendravo šeimomis, palaikė draugiškus santykius, todėl atsakovė buvo suinteresuota turėti kaimynu A. P. ir jo šeimą, tuo tikslu jam padovanoti atlikusią pastogės dalį. Atsakovei buvo žinoma, kad kitas bendraturtis UAB „Baltic Business“ ketina parduoti savo pastogės dalį, todėl atsakovė E. M. tikėjosi, kad atsakovas ateityje galbūt įsigys ir UAB „Baltic Business“ priklausančią dalį, bus tinkamu kaimynu;

3.7. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino to, kad tretieji asmenys byloje patvirtino žinojimą, jog atsakovė E. M. jai priklausančią pastogės dalį atsakovui padovanojo, dėl to tretieji asmenys (kiti bendraturčiai) jokių pretenzijų atsakovams neturėjo;

3.8. Tai, kad atsakovė, įgyvendindama įstatymų suteiktą teisę disponuoti savo nuožiūra jai priklausančiu turtu, nusprendė turtą perleisti atsakovui, su kurio tėvu palaikė asmeninį ir darbinį bendravimą, o ne kitiems bendraturčiams, neįrodo sandorio fiktyvumo ar dovanojimo sutarties atlygintinumo;

3.9. Byloje nebuvo nustatyta nei viena aplinkybė, nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kurie leistų tiesiogiai ar netiesiogiai spręsti, kad atsakovė gavo kokios nors naudos iš atsakovės tėvo, tai bylos nagrinėjimo metu išvis nebuvo nustatinėjama, todėl minėta teismo padaryta išvada yra ne tik nepagrįsta, išgalvota, bet ir prieštaraujanti bylos duomenims, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams;

3.10. Net ir teismui manant, kad dovanojimo sutarties tikslai buvo kiti, bet nenustačius kito sandorio, kurį buvo siekiama pridengti, teismas pripažinęs sutartį negaliojančia galėjo taikyti tik restituciją. Teismas nepagrindė, kodėl ieškovei perkelia pirkėjo teises, nors ginčo sutarties sudarymo metu pastogė priklausė aštuoniems bendraturčiams, kurių bylos nagrinėjimo metu skaičius sumažėjo, tačiau jų kaip pirkėjo teisė egzistavo sutarties sudarymo metu. Tai, kad vienas iš bendraturčių UAB „Baltic Business“ nurodė, jog ketina parduoti savo turimą pastogės dalį, nereiškia, kad šis bendraturtis neturėtų tikslo turėti daugiau nuosavybės pastogėje ir panašiai, todėl teismo priešingos išvados yra nepagrįstos;

3.11. Tretieji asmenys nurodė, kad, jeigu teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, jie sutiktų, kad jiems būtų perkeltos nuosavybės dalys. Teismo vertinimas, kad trečiųjų asmenų pozicija prieštaringa, yra nepagrįstas jokiais argumentais, įrodymų ir aplinkybių analize. Tai, kad trečiųjų asmenų manymu sutartis nepažeidė jų teisių ir interesų, nereiškia, kad teismui pripažinus sutartį negaliojančią ir (ar) pirkimo – pardavimo sutartimi, jie netektų pirmumo teisės įsigyti turtą kaip bendraturčiai;

3.12. Ieškovės reikalavimas pirmumu įgyti pastogės dalį CK nustatyta tvarka negali būti absoliutinamas ir paneigti įstatymo leidėjo įtvirtintą šalies sutarties laisvės sudarymo principą.

4. Atsakovė E. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Atsakovė 2020 metais nutarė atsidalinti jai priklausančią pastogės dalį, atliekant remontą ir sukuriant atskirą objektą. Rengiant atidalijimo planą, atsižvelgiant į kitiems asmenims priklausančias dalis, patalpų išsidėstymą, atidalijamos patalpos vientisumą ir funkcionalumą, paaiškėjo, kad atsakovei priklausanti pastogės dalis yra šiek tiek per didelė, atsižvelgiant į realiai galimą atsidalinti plotą. Tokiu būdu atsakovei liko nenaudinga 1/250 dalis pastogės, kurios ji negalėjo išnaudoti atsidalijant jai priklausančią pastogės dalį;

4.2. Pastogės būklė buvo avarinės būklės: ne tik pastogė buvo faktiškai griūvanti, bet netgi po ja esantys butai buvo avarinės būklės, negyvenami. Remontas reikalavo daug investicijų: reikėjo suremontuoti stogą, laikančiąsias konstrukcijas, pertvaras ir pan. Pastogės bendraturčiai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad suremontuotų pastogę, nereagavo į atsakovės siūlymus bendromis jėgomis ir finansais suremontuoto pastato konstrukcijas;

4.3. Atsakovė, kaip patalpų savininkė, buvo suinteresuota, kad pastogės bendraturčiai būtų aktyvūs ir prisidėtų prie pastogės remonto. Dalis pastogės savininkų, įskaitant ir pačią ieškovę, nebuvo suinteresuoti investuoti savo pinigines lėšas į pastogės remontą. Neremontuojamos ir neprižiūrimos pastogės būklė nuolat blogėjo, dėl ko kilo grėsmė ir visam pastatui, nes skverbiantis vandeniui buvo daroma žala pastato konstrukcijoms. Be to, atsakovė turėjo ketinimų įrengti gyvenamąsias patalpas jai priklausančioje dalyje, ką ir padarė, todėl akivaizdu, kad ji buvo suinteresuota ir estetiniu pačios pastogės vaizdu;

4.4. Ieškovė labai seniai pažinojo atsakovo tėvą E. P., iš pastarojo pirkdavo statybines medžiagas, tarpusavio santykiai buvo itin geri, bendraudavo netgi šeimomis, kartu atostogaudavo. Ieškovei užsiminus apie ketinimą atsidalinti pastogės dalį ir ją suremontuoti, pastarasis nurodė, kad jo sūnus būtų suinteresuotas įsigyti pastogės dalį ir prisidėti prie stogo remonto. Žinodama, kad atsakovas turės realias finansines galimybes tai atlikti ir valdydama laisvą atliekamą pastogės plotą, atsakovė buvo suinteresuota padovanoti minėtą 1/250 dalį pastogės būtent atsakovui;

4.5. CK 4.79 straipsnio 3 dalies norma gali būti taikoma išimtinai esant ne bet kokiam sandoriui, o tik pirkimo – pardavimo sandoriui;

4.6. Esminis pirkimo – pardavimo sandorio bruožas – atlygintinumas, ko šiuo atveju, akivaizdžiai nebuvo;

4.7. Noras turėti gerą ir ūkišką kaimyną negali būti vertinamas kaip kainos sumokėjimas. Tuo tarpu teismo teiginiai, kad galimai A. P. suremontavo butą atsakovei E. M., yra visiškai niekuo nepagrįstos prielaidos, kurios net nebuvo nagrinėjamos byloje, nebuvo netgi ieškovės įrodinėjamos ir yra siurprizinis argumentas sprendime;

4.8. Įrenginėdama pastogės dalį E. M. nesinaudojo nei A. P., nei jo tėvo parduodamomis prekėmis ir nesuprantama, kuo remiantis teismas išvis padarė tokią išvadą, nes netgi ieškovė to nenurodė byloje;

4.9. Buvo padovanota itin nereikšminga pastogės dalis;

4.10. Nesuprantama, kodėl atsakovė neturėtų parduoti 1 kv. m. ieškovei, juo labiau, kad ji neturėjo daugiau ketinamo parduoti pastogės ploto. Jeigu bet kokiu atveju atsakovė tariamai būtų gavusi kainą už parduodamą 1 kv. m. pastogės dalį, tokiu būdu jai nebūtų jokio skirtumo, ar parduoti šią dalį ieškovei, tretiesiems asmenims ar kitam asmeniui;

4.11. Atsakovei buvo žinoma, kad UAB „Baltic Business“ ketina parduoti savo dalį, todėl tikėjosi, kad atsakovas A. P. įsigys UAB „Baltic Business“ priklausančią dalį;

4.12. Teismų praktikoje tokia itin mažo dovanojamo turto vertė vertinama kaip netiesioginis įrodymas, kad sandoris iš tiesų buvo dovanojimo, o ne pirkimo – pardavimo sandoris (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-990-653/2019);

4.13. Trečiųjų asmenų santykiai su atsakove yra draugiški, jie nuolat bendravo dėl pastogės atidalijimo, remonto ir kitų su bendrąja nuosavybe susijusių klausimų, jiems buvo žinomas dovanojimo sandoris ir jo aplinkybės. Teismas sprendime į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir neargumentavo, kodėl atmeta trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytus argumentus;

4.14. Motyvas nėra dovanojimo sandorio pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu ir perkelti pirkėjo teises kitam bendraturčiui;

4.15. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo tik viena iš kelių pastogės bendraturčių. Tokiu būdu nesuprantama, kodėl būtent jai, pripažinus sandorį pirkimo-pardavimo, turėtų būti perkeltos pirkėjo teisės į pastogę dalį. Juo labiau, kad tretieji asmenys nurodė, jeigu teismas visgi pripažintų sandorį negaliojančiu, tretieji asmenys sutiktų, kad jiems būtų perkeltos nuosavybės dalys;

4.16. Tretieji asmenys mano, kad sandoris nepažeidė jų teisių ir interesų, nes jie žino, kad tai buvo neatlygintinis dovanojimo sandoris, tačiau jeigu jau teismas nutartų perkelti pirkėjo teises ieškovei, nesuprantama, kodėl iš jų būtų atimta pirmumo teisė įsigyti pastogės dalį, ir kodėl ieškovė turi pirmenybę prieš kitus bendraturčius;

4.17. Sandorį pripažinus negaliojančiu, jis tokiu laikomas ab initio, todėl visi dovanojimo sandorio sudarymo metu buvę bendraturčiai turėtų lygias teises, įskaitant ir tuos, kurie jau yra atsidaliję savo dalis;

4.18. Teismas, teigdamas, kad padovanotos dalies vertė yra ženkliai didesnė, visgi priteisė tik 121,00 Eur. Tokiu būdu teismas iš esmės ne tik prieštaringai argumentavo sprendimą, tačiau nenustatinėdamas tikrosios padovanotos dalies vertės iš esmės nusavino atsakovei priklausiusią nuosavybę už kainą, kurią pats pripažino per maža. Tuo tarpu atsakovai, sudarydami dovanojimo sandorį, nenustatinėjo tikrosios perleidžiamo turto vertės, nes kaina nebuvo aktuali, todėl sutartyje tiesiog nurodė Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šių atsiliepimų paruošimu ir atstovavimu apeliacinės instancijos teisme iš atsakovų. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nenorėjo dovanoti atsakovui A. P. savo dalies, nes kitu atveju koks tikslas padovanoti tik vieną kvadratinį metrą, taip pat byloje buvo atskleista, kad tikslas buvo įsigyti kitas dalis, todėl vertinant sudarytą dovanojimo sandorį daugiau nei akivaizdu, kad tikrasis tikslas buvo įsigyti prestižinėje (duomenys neskelbtini) vietoje pastogę iš atsakovės;

5.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sandorius, vadovavosi ne sandorio negaliojimo institutu, o grindė tuo, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis (CK 1.87 straipsnis). Vadinasi, atsakovų argumentai, kad sandoriai turėjo būti laikomi niekiniais bei negaliojančiais, yra nepagrįsti, kas paneigia ir dvejones dėl restitucijos taikymo. Taigi, šiuo atveju netaikytinos negaliojimo pasekmes, o taikytinas CK 1.87 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek dovanojimo sutartis, pirmosios instancijos teismo pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi, tiek pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos pažeidžiant bendraturčio, t. y. ieškovo, teisę pirkti parduodamas ginčo dalis pirmenybės teise ta kaina, kuria jos parduodamos, kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apgynė ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytas sutartis (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant jį sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šiose sutartyse;

5.3. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik norint sudaryti galimybę A. P. tapti palėpės bendrasavininku, apeinant bendrasavininkų pirmenybės teisę, nes turint 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m. palėpės ploto, realios galimybės atlikti jokių remonto darbų negalėjo, tuo labiau, kad tuo metu palėpės stogo dalis jau buvo suremontuota ieškovės lėšomis. Atsakovė E. M. ir A. P. teismui pateikia neteisingus duomenis, kad padovanojo 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m., nes bendrasavininkai nenorėjo remontuoti palėpės ir palėpės bendrasavininkai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad ją suremontuotų, bei nereagavo į atsakovės E. M. siūlymus bendromis jėgomis ir finansais suremontuoto pastato konstrukcijas;

5.4. Ieškovė R. B. darė remontą savo lėšomis, turėdama tikslą ir informuodama kitus bendraturčius, jog nori įsigyti likusias palėpės dalis, o ne remontuoja geranoriškai, norėdama pagerinti kitų bendraturčių palėpės būklę ir kelti jų palėpės kainą neatlygintinai. Taigi, atsakovė E. M., būdama pilnai informuota ir matydama, jog stogo danga bus suremontuota R. B. sąskaita, paskubėjo padovanoti A. P. 1/250 dalį jau iš dalies suremontuotos palėpės, kad jis galėtų įsigyti ne avarinės būklė, kaip teigiama, o suremontuotą palėpę, į kurią nereikės investuoti. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2020-06-30, jau buvo nuimtos senos čerpės ir operatyviai remontuojama stogo danga, o 2020-07-15 visi stogo remonto darbai jau buvo baigti, tuo tarpu, atsakovei E. M. priklausančios palėpės virš 24 ir 25 buto stogo danga net nebuvo pradėta remontuoti, remonto darbai pradėti tik vėlų rudenį;

5.5. Remontuojant stogo dangą E. M. ir A. L. kreipėsi su parengtu palėpės atidalinimo projektu virš R. B. buto, argumentuodami, jog jie jau yra įsigiję visą likusią palėpės dalį, išskyrus R. B. priklausančią dalį. Buvo atsisakyta pasirašyti po tokiu „padalijimu“, juolab, kad akivaizdžiai matėsi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose likusios dalys vis dar priklauso seniesiems savininkams. Akivaizdu, kad E. M. dovanojimo sandoris sudarytas su tikslu, kad A. P. galėtų „apeiti“ R. B. kaip bendrasavininkės pirmumo teisę įsigyti virš savo buto esantį plotą su tikslu padidinti savo gyvenamąjį plotą. Šį tikslą patvirtina ir A. P. 2020-11-17 pateiktas visiems bendrasavininkams atsidalinimo projektas, kuriuo išreikštas tikslas – atsidalinti virš ieškovės R. B. buto Nr. 23 esantį (neva jam priklausantį) 29,38 m² plotą;

5.6. Teismų praktikoje, esant panašioms aplinkybėms, pasisakyta, jog dovanojimo sandoriu, siekiant išvengti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, buvo pridengtas pastogės pardavimo sandoris.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl apsimestinio sandorio

8. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nemotyvavo ir nepagrindė kodėl dovanojimo sutartį pripažįsta pirkimo-pardavimo sutartimi; byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų susitarę dėl atlygintinos atsakovo prievolės atsakovei už gaunamą pastogės dalį; tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovė privalėjo įrodyti ir teismas nustatyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė atsakovai. Atsakovė apeliaciniu skundu teigė, kad CK 4.79 straipsnio 3 dalies norma gali būti taikoma išimtinai esant ne bet kokiam sandoriui, o tik pirkimo – pardavimo sandoriui; esminis pirkimo-pardavimo sandorio bruožas – atlygintinumas, ko šiuo atveju nebuvo; buvo padovanota itin nereikšminga pastogės dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

9. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Siekiant įrodyti, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021).

10. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

11. Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus – dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

12. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog 2020-06-30 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria E. M. (dovanotojas) ir A. P. (apdovanotasis) susitarė dėl 1/250 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), dovanojimo. Į bylą pateikti 2020-12-02 ir 2021-09-16 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kuriuose nurodyta atsakovo nuosavybės teisė į 1/250 pastogės, įregistruota remiantis dovanojimo sutartimi. Taip pat nustatyta, jog nuo 2020-07-07 Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas – pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjas – A. P., daiktas – 1027/10000 pastogės dalis, kuri priklausė UAB „Baltic Business“. 2020-11-17 ieškovei buvo pateiktas atsakovo atstovo prašymas, kuriuo prašoma atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, atsakovui atidalijant natūra 29,38 m² plotą, atsakovui priklausanti palėpės dalis – 29,38 m². Ieškovės atstovas atsakovo atstovui pateikė 2020-12-14 pranešimą, kuriuo nurodė nesutinkantys su pasiūlymu ir atsidalinimo projektu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-105, 1 t., b. l. 4).

13. Minėta, jog nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (žr., 11 punktą). Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo suinteresuota, kad pastogės bendraturčiu taptų jos gerai pažįstamas asmuo, realiai ketinantis prisidėti prie pastogės remonto ir turintis tam finansinių galimybių, tačiau pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais nėra. Pirma, atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog labai seniai pažinojo ne patį atsakovą, o atsakovo tėvą E. P., iš pastarojo pirkdavo statybines medžiagas, tarpusavio santykiai buvo itin geri, bendraudavo netgi šeimomis, kartu atostogaudavo (2 t., b. l. 99). Duomenų, kad atsakovai būtų siejami bičiuliškais ryšiais ir tuo pagrindu turtas buvo padovanotas atsakovui, nenustatyta. Be to, atsakovas A. P. teismo posėdžio, vykusio 2021-10-20, metu, nurodė, jog jam ne atsakovė, o jo tėvas pasiūlė turto padovanojimą, su kuriuo jis sutiko. Antra, dovanojimo sutartimi atsakovas įgijo 1,10 m² palėpės, todėl samprotavimai apie galimybę atlikti remonto darbus, juo labiau apsigyventi, neturi jokio objektyvaus pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl dovanojimo sutarties tikslo bei įsigijimo motyvų pagrįstumo.

14. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovų tikslas, sudarant dovanojimo sutartį, išvengti bendrasavininkų pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovo tėvas, žinodamas, kad atsakovas domisi nekilnojamuoju turtu, teigė, kad atsakovas būtų suinteresuotas tapti pastogės dalies bendraturčiu (2 t., b. l. 106), atsakovė 2021-10-20 teismo posėdžio metu patvirtino, jog dovanojimo sandoris buvo atliktas tik žinant, kad atsakovas įsigys pastogės dalį iš UAB „Baltic Business“. Be to, atsakovas, pagal 2020-06-30 dovanojimo sutartį iš E. M. įgijęs 1,10 m² pastogės dalį, praėjus savaitei po dovanojimo sutarties sudarymo, su UAB „Baltic Business“ sudarė 2020-07-07 pirkimo – pardavimo sutartį dėl 28,28 m² pastogės įsigijimo, kuri, remiantis teismo posėdžio, vykusio 2021-10-20, metu UAB „Baltic Business“ pateiktais paaiškinimais, buvo nutraukta dėl prasidėjusio teismo proceso ir pinigai atsakovui buvo grąžinti. 2020-11-17 ieškovei buvo pateiktas atsakovo atstovo prašymas, kuriuo prašoma atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad atsakovų tikslas, sudarant dovanojimo sutartį, buvo atsakovui tapti ginčo objekto bendrasavininku, išvengiant bendrasavininkų pirmumo teisės įsigyti turtą, ir, tapus bendrasavininku, įsigyti kitas pastogės dalis ir jas atsidalinti, ką atsakovas ir pradėjo įgyvendinti po ginčijamo sandorio sudarymo. Taigi, sudaryta dovanojimo sutartis neatitinka dovanojimo sutarčiai keliamo tikslo (žr. 13 punktą), o yra sudaryta siekiant išvengti bendrasavininkų pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą (CK 4.79 straipsnio 2 dalis).

15. Atsakovai taip pat nurodė, jog byloje nėra įrodytas atlygintinumo faktas, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog buvo siekiama sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Viena vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų (pvz., mokėjimo pavedimų, pinigų priėmimo kvitų ir pan.), patvirtinančių, jog buvo susitarta dėl atlygio už ginčo objektą. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje nustatytos aplinkybės, jog sudaryta dovanojimo sutartis neatitinka dovanojimo sutarčiai keliamo tikslo bei sudaryta iš esmės siekiant išvengti bendrasavininkų pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą (žr. 14 punktą), teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, jog namo administratoriaus organizuotame susitikime, kuriame bendraturčiai buvo informuoti apie remontą (2020-06-08 suderintas stogo dangos remontas, 2020-06-10 pradėtas remontas), atsakovė įkalbinėjo parduoti ieškovei priklausančią palėpės dalį, argumentuodama, kad ji jau turi pirkėją, kuris nupirks palėpės plotą (2 t., b. l. 10), kas ir buvo padaryta, t. y. 2020-06-30 sudaryta tariama dovanojimo sutartis. Šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovai iš esmės buvo susitarę dėl ginčo objekto pirkimo ir apmokėjimo. Vien ta aplinkybė, jog ginčo objekto vertė nėra didelė, savaime nepaneigia sutarties apsimestinio pobūdžio bei aplinkybės, jog už įsigyjamą daiktą nebuvo sumokėta, juo labiau, kad atsakovų nurodytos aplinkybės neįrodo, jog nagrinėjamu atveju buvo objektyvios priežastys, kurios galėtų pateisinti dovanojimo sutarties sudarymą (žr., 11, 13 punktus). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neturėjo suinteresuotumo nemokamai perduoti ginčo objektą atsakovui, priešingai, turėjo tikslą parduoti nenaudojamą pastogės dalį, o atsakovas – tikslą šią turto dalį įsigyti ir tapti bendraturčiu. Esant panašioms aplinkybėms tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1362-392/2019, Panevėžio apygardos teismo 2020-02-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-54-212/2020). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai turi laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei nustatytas aplinkybes vertinant formuojamos teismų praktikos kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutarties apsimestinio pobūdžio bei siekio sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

Dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagrįstumo

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrindė, kodėl ieškovei perkelia pirkėjo teises, nors ginčo sutarties sudarymo metu pastogė priklausė 8 bendraturčiams, kurių bylos nagrinėjimo metu skaičius sumažėjo, tačiau jų kaip pirkėjo teisė egzistavo sutarties sudarymo metu. Atsakovė apeliaciniu skundu teigė, kad jeigu teismas nutartų perkelti pirkėjo teises ieškovei, nesuprantama, kodėl ieškovė turi pirmenybę prieš kitus bendraturčius, be to, nenustatinėdamas tikrosios padovanotos dalies vertės teismas iš esmės nusavino atsakovei priklausiusią nuosavybę už kainą, kurią pats pripažino per maža. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovų argumentais nesutinka.

18. Teismų praktikoje pažymima, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, negali būti absoliutinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami situacijos ypatumai ir nustatoma, ar toks teisių bei pareigų perkėlimas nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo, nesukurs prielaidų trečiųjų asmenų teisėms pažeisti ir tolesniems ginčams kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ginčijama sutartimi buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė įsigyti ginčo objektą (žr., 14 punktą). Be to, pagal į bylą pateiktą 2021-11-30 Nekilnojamojo turto registro išrašą, nuosavybės teisė į ginčo objektą priklauso šiems bendrasavininkams – atsakovui A. P., ieškovei R. B., UAB „Baltic Business“ ir D. L. su A. L. (2 t., b. l. 70-71). Tačiau kiti bendraturčiai byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo bei apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu būtų pažeistos trečiųjų asmenų teises ar teisėti interesai, o apeliantai nėra įgalioti asmenys atstovauti trečiuosius asmenis bei pasisakyti dėl jų teisių ir pareigų (CPK 51, 56 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovės pirmenybės teisės įsigyti ginčo objektą pažeidimą, iš esmės teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei.

20. Teisėjų kolegija, papildomai pasisakydama dėl ginčo objekto įkainavimo, atkreipia dėmesį, jog tarp atsakovų sudarytos dovanojimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog šalys dovanojamą daiktą įkainoja 121,20 Eur. Dovanojimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo objekto vidutinė rinkos vertė taip pat yra 121,20 Eur („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-105, 1 t., b. l. 4). Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nurodyta ginčo objekto vertė akivaizdžiai neteisinga, byloje nenustatyta, o ir atsakovai bei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis dovanojimo sutartyje nurodyta turto verte, turto vertę nustatė neteisingai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tiek dėl ginčijamo sandorio apsimestinio pobūdžio, tiek dėl ieškovės pirmenybės teisės įsigyti ginčo objektą pažeidimo, tiek jo atlygintinumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl bylos procesinės baigties

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias apsimestinius sandorius ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinius skundus atmetus, nespręstinas atsakovų patirtų išlaidų atlyginimo klausimas.

12. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su atsakovo apeliaciniu skundu, jo aptarimą ir atsiliepimo paruošimą bei pateikimą teismui, kurias prašo priteisti iš atsakovo, ir 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su atsakovės apeliaciniu skundu, jo aptarimą, atsiliepimo paruošimą bei pateikimą teismui, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus priteistino užmokesčio dydis yra 2 077,53 Eur (1,3 koeficientas x 1 598,10 Eur 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Teismas, įvertinęs pateiktų atsiliepimų į apeliacinius skundus turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jos priteistinos iš atsakovų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žilvinas TerebeizaUrmila ValiukienėRenata Volodko