Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė R. B. (toliau – ir R. B., ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2020-06-30 dovanojimo sutartį Nr. DA-2900 pirkimo – pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2020-06-30 pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė E. M. (toliau – ir E. M., atsakovė) pardavė, o ieškovė už 121,20 Eur nupirko 1/250 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės atsakovės E. M. naudai 121,20 Eur ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai iš atsakovų. Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Ieškovė R. B. paštu gavo atsakovo A. P. (toliau – ir A. P., atsakovo) advokato A. J. 2020-11-17 prašymą dėl sutikimo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikimo, kuriuo prašoma duoti leidimą A. P. atidalinti 29,38 kv. m. dalį palėpės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pridedamas atsidalinimo projektas. 2020-12-02 buvo gautas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas iš kurio paaiškėjo, kad atsakovas A. P. įgijo 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m. viso palėpės ploto, pagal 2020-06-30 dovanojimo sutartį Nr. DA-2900. Gavus informaciją, kad A. P. priklauso mažesnė dalis, nei nurodyta 2020-11-17 prašyme, buvo pateiktas atsakymas dėl nesutikimo su prašymu dėl leidimo davimo, be to, buvo kreiptasi į Nekilnojamojo turto registrą ir 2020-12-21 buvo gauta 2020-06-30 dovanojimo sutartis, kuria atsakovė E. M. neatlygintinai padovanojo atsakovui A. P. 1/250 dalį palėpės;

1.2. Atsakovų sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir prieštarauja jos, kaip neįrengtos palėpės bendrasavininkės, interesams, kadangi buvo pažeista jos pirmumo teisė įsigyti 1/250 dalis;

1.3. Šis sandoris buvo sudarytas tarp atsakovų, siekiant pridengti kitą sandorį – pirkimo-pardavimo, todėl jei būtų sudarytas tikrasis sandoris, ieškovė būtų galėjusi pasinaudoti teise, kuri numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje, ir jai suteiktomis teisėmis pareiškusi pirmumo teisę įsigyti 1/250 dalį neįrengtoje palėpėje;

1.4. Atsakovai nėra giminaičiai, padovanota dalis sudaro vos kiek daugiau nei 1 kv. m., todėl jokiais būdais atsakovas negalėtų naudotis dovanota dalimi kaip savarankišku daiktu. Šiuo atveju atsakovai sudarė dovanojimo sutartį tik su vienu tikslu, kad atsakovas A. P. taptų bendrasavininku ir galėtų išpirkinėti kitas neįrengtos pastogės dalis, taip išvengiant kitų bendraturčių teisių pasinaudojimo, todėl akivaizdu, kad šis sandoris buvo sudarytas atlygintinai ir nesant dovanojimo požymių, yra pirkimo – pardavimo sandoris;

1.5. 2020-06-30 dovanojimo sutartis pripažintina ginčo patalpos dalies pirkimo-pardavimo sutartimi. Pripažinus dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, konstatuotina, kad buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo pirmenybės teisė pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią ginčo patalpos dalį. Ieškovei perkeltinos atsakovui priklausančių 1/250 ginčo neįrengtos palėpės dalių pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis);

1.6. 2020-06-30 dovanojimo sutartyje ginčo neįrengtos palėpės 1/250 dalis įkainota 121,20 Eur, atsižvelgiant į tai, ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovei E. M. 1/250 ginčo neįrengtos palėpės dalių kainą, t. y. 121,20 Eur;

1.7. Turint 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m. palėpės ploto, realios galimybės atlikti jokių remonto darbų negalima, tuo labiau, kad tuo metu palėpės stogo dalis jau buvo suremontuota ieškovės lėšomis. Bendrasavininkai nenorėjo remontuoti palėpės ir palėpės bendrasavininkai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad ją suremontuotų, bei nereagavo į atsakovės E. M. siūlymus bendromis jėgomis ir finansais suremontuoto pastato konstrukcijas;

1.8. Bendrasavininkai aktyviai rašė prašymus namo administratoriui (duomenys neskelbtini) būstui, kad būtų suremontuota palėpė. Buvo atliktas pastogės būklės įvertinimas, (duomenys neskelbtini) būsto užsakytas pastogės remonto projektas, buvo planuojami darbai, pripažinus palėpę avarinės būklės. Iki to laiko ieškovė ne kartą kreipėsi oficialiai į (duomenys neskelbtini) būsto su prašymu suremontuoti didžiausias skyles stoge. Deja, 3 kartus (duomenys neskelbtini) būsto planiniai darbai buvo atšaukti E. M. iniciatyva, kuri aktyviai bendravo su namo administratoriumi, teigdama, kad ji pati suremontuos šias skyles stoge, kadangi visada akcentavo norą įsigyti visą palėpę;

1.9. Po atsakovės E. M. žadamo remonto vietoje kelių konkrečių skylių jau bėgo vanduo absoliučiai visame ieškovės kambaryje. Taigi, palėpės būklė dar labiau pablogėjo, atsirado dar didesnės skylės, nukrito lubų tinkas ir ieškovė matė stogą iš savo kambario. E. M. buvo pati suinteresuota dar labiau pabloginti palėpės būklę, kad gyventojai jai perleistų savo dalį už kuo mažesnę kainą;

1.10. Ieškovė nesutiko parduoti E. M. savo dalies, po ko šią dalį stengėsi nupirkti A. L. (su kuriuo kartu E. M. neva vykdė palėpės remontą), taip pat tikindamas, kad suremontuos stogą, tačiau jokių veiksmų taip ir nesiėmė;

1.11. Ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2020-06-30, o 2020-06-08 jau buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) būstu ieškovės R. B. inicijuotas stogo dangos remontas virš viso 23 buto. Namo administratorius sukvietė palėpės bendrasavininkus į susirinkimą, kuriame informavo visus, tame tarpe ir susirinkime dalyvavusią E. M., kad yra pradedamas remontas. Šio susirinkimo eigoje buvo visiems bendraturčiams išsakytas R. B. tikslas suremontavus stogo dangą įsigyti ir visą palėpės dalį, esančią virš 23 buto. Šio susirinkimo metu atsakovė E. M. aktyviai įkalbinėjo parduoti R. B. priklausančią palėpės dalį, argumentuodama, „kad ji jau turi pirkėją, kuris nupirks palėpės plotą virš viso (duomenys neskelbtini) namo“. Taigi, ieškovės R. B. inicijuotas stogo remontas ir tikslas vėliau išsipirkti palėpę, jau investavus didelę sumą į stogo ir palėpės remontą, tapo dideliu kliuviniu atsakovės E. M. verslo planuose, t. y. nore supirkti visą palėpę ir ją parduoti;

1.12. 2020-06-10 buvo pradėti stogo remonto darbai. 2020-06-18 visi (duomenys neskelbtini) namo dviejų laiptinių gyventojai ir palėpės bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovė E. M. gavo namo administratoriaus išsiųstas žinutes: „Informuojame, kad šiuo metu vykstantys namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos remonto darbai ties 23 butu vykdomi savininko iniciatyva bei lėšomis. Finansinės pretenzijos dėl šių darbų namo savininkams nebus reiškiamos“. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė R. B. darė remontą savo lėšomis, turėdama tikslą ir informuodama kitus bendraturčius, jog nori įsigyti likusias palėpės dalis, o ne remontuoja geranoriškai, norėdama pagerinti kitų bendraturčių palėpės būklę ir kelti jų palėpės kainą neatlygintinai;

1.13. Taigi, atsakovė E. M., būdama pilnai informuota ir matydama, jog stogo danga bus suremontuota R. B. sąskaita, paskubėjo padovanoti A. P. 1/250 dalį jau iš dalies suremontuotos palėpės, kad jis galėtų įsigyti ne avarinės būklės, kaip teigiama, o suremontuotą palėpę, į kurią nereikės investuoti. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2020-06-30, jau buvo nuimtos senos čerpės ir operatyviai remontuojama stogo danga, o 2020-07-15 visi stogo remonto darbai jau buvo baigti, tuo tarpu, atsakovei E. M. priklausančios palėpės virš 24 ir 25 buto stogo danga net nebuvo pradėta remontuoti, remonto darbai pradėti tik vėlų rudenį. Remontuojant stogo dangą E. M. ir A. L. kreipėsi su parengtu palėpės atidalinimo projektu virš R. B. buto, argumentuodami, jog jie jau yra įsigiję visą likusią palėpės dalį, išskyrus R. B. priklausančią dalį. Buvo atsisakyta pasirašyti po tokiu „padalijimu“, juolab, kad akivaizdžiai matėsi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose likusios dalys vis dar priklauso seniesiems savininkams;

1.14. Akivaizdu, kad E. M. dovanojimo sandoris sudarytas su tikslu, kad A. P. galėtų „apeiti“ R. B. kaip bendrasavininkės pirmumo teisę įsigyti virš savo buto esantį plotą su tikslu padidinti savo gyvenamąjį plotą. Šį tikslą patvirtina ir A. P. 2020-11-17 pateiktas visiems bendrasavininkams atsidalinimo projektas, kuriuo išreikštas tikslas – atsidalinti virš ieškovės R. B. buto Nr. 23 esantį (neva jam priklausantį) 29,38 m2 plotą;

1.15. Pirkimo-pardavimo sutarties atveju buvo privalomas kitų bendraturčių informavimas, tuo tarpu dovanojimo sutartimi, tokio reikalavimo atsakovas išvengė, todėl daugiau nei akivaizdu, kad nesant pagrindo tarp šalių sudaryti dovanojimo sutartį būtent tokiam plotui, šalys siekė išvengti kitų bendraturčių informavimo ir tokiais veiksmais akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises.

3. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. B. ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

3.1. Atsakovė E. M. seniai pažinojo atsakovo tėvą E. P., kuriam užsiminė, kad turi nenaudingą pastogės dalį, norėtų suremontuoti visą pastogę, nes jos būklė yra bloga, tačiau kiti bendraturčiai, tame tarpe ir ieškovė, nėra suinteresuoti jos visos remontu. E. P., žinodamas, kad atsakovas A. P. domisi nekilnojamuoju turtu, turėtų galimybių prisidėti prie pastogės remonto, nurodė, kad atsakovas būtų suinteresuotas tapti pastogės dalies bendraturčiu ir prisidėti prie pastogės remonto, todėl atsakovė pasiūlė atsakovui padovanoti pastogės dalį. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovė E. M. 2020-06-30 dovanojimo sutartimi Nr. DA-2900 neatlygintinai padovanojo atsakovui A. P. 1/250 dalį pastogės. Padovanotas pastogės plotas buvo tik 1/250 pastogės, kas sudarė 1,10 m² , o atsakovė buvo suinteresuota, kad pastogės bendraturčiu taptų pažįstamas asmuo, sutinkantis prisidėti prie pastogės remonto ir turintis tam galimybių, todėl 1,10 m² pastogės dalis atsakovui buvo perleista neatlygintinai, t. y. padovanota;

3.2. Nurodęs, kad tarp atsakovų įvyko dovanojimo teisinis santykis, teismas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl dovanojimo sutartį pripažįsta pirkimo – pardavimo sutartimi;

3.3. Vertinant CK nuostatas ir jų aiškinimą teismų praktikoje, galima teigti, kad sudaryta sutartis gali būti pripažįstama dovanojimo sutartimi esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų susitarę dėl atlygintinos A. P. prievolės atsakovei E. M. už gaunamą pastogės dalį, ieškovė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų teigti priešingai, teismas jų taip pat nenustatė ir nenurodė savo sprendime, todėl atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis negalėjo būti pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi;

3.4. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovė privalėjo įrodyti ir teismas nustatyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė atsakovai;

3.5. Šiuo atveju sprendime nėra pagrįsta kodėl teismas sprendžia, kad atsakovai sudarė ne dovanojimo, o pirkimo – pardavimo sutartį, nors nebuvo nustatytas privalomas atlygintinumo elementas, kurio nenustačius ginčo sutartis negalėjo būti kvalifikuojama kaip pirkimo-pardavimo. Nepaisant to, kad byloje nebuvo nustatytas sandorio atlygintinumas, kuris leistų ginčo sutartį pripažinti pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau byloje nebuvo paneigta ir pati dovanojimo sutartis, jos tikslai. Šiame kontekste pažymėtina, kad pačios ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad kainos mokėjimo už ginčo pastogės dalį atsakovei nebuvo, tai reiškia, kad pati ieškovė pripažino, kad pastogės dalis buvo perleista neatlygintinai, kas atitinka dovanojimo sutarties turinį ir tikslus;

3.6. Kaip minėta, atsakovai daug metų buvo pažįstami, bendravo šeimomis, palaikė draugiškus santykius, todėl atsakovė buvo suinteresuota turėti kaimynu A. P. ir jo šeimą, tuo tikslu jam padovanoti atlikusią pastogės dalį. Atsakovei buvo žinoma, kad kitas bendraturtis UAB „Baltic Business“ ketina parduoti savo pastogės dalį, todėl atsakovė E. M. tikėjosi, kad atsakovas ateityje galbūt įsigys ir UAB „Baltic Business“ priklausančią dalį, bus tinkamu kaimynu;

3.7. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino to, kad tretieji asmenys byloje patvirtino žinojimą, jog atsakovė E. M. jai priklausančią pastogės dalį atsakovui padovanojo, dėl to tretieji asmenys (kiti bendraturčiai) jokių pretenzijų atsakovams neturėjo;

3.8. Tai, kad atsakovė, įgyvendindama įstatymų suteiktą teisę disponuoti savo nuožiūra jai priklausančiu turtu, nusprendė turtą perleisti atsakovui, su kurio tėvu palaikė asmeninį ir darbinį bendravimą, o ne kitiems bendraturčiams, neįrodo sandorio fiktyvumo ar dovanojimo sutarties atlygintinumo;

3.9. Byloje nebuvo nustatyta nei viena aplinkybė, nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, kurie leistų tiesiogiai ar netiesiogiai spręsti, kad atsakovė gavo kokios nors naudos iš atsakovės tėvo, tai bylos nagrinėjimo metu išvis nebuvo nustatinėjama, todėl minėta teismo padaryta išvada yra ne tik nepagrįsta, išgalvota, bet ir prieštaraujanti bylos duomenims, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams;

3.10. Net ir teismui manant, kad dovanojimo sutarties tikslai buvo kiti, bet nenustačius kito sandorio, kurį buvo siekiama pridengti, teismas pripažinęs sutartį negaliojančia galėjo taikyti tik restituciją. Teismas nepagrindė, kodėl ieškovei perkelia pirkėjo teises, nors ginčo sutarties sudarymo metu pastogė priklausė aštuoniems bendraturčiams, kurių bylos nagrinėjimo metu skaičius sumažėjo, tačiau jų kaip pirkėjo teisė egzistavo sutarties sudarymo metu. Tai, kad vienas iš bendraturčių UAB „Baltic Business“ nurodė, jog ketina parduoti savo turimą pastogės dalį, nereiškia, kad šis bendraturtis neturėtų tikslo turėti daugiau nuosavybės pastogėje ir panašiai, todėl teismo priešingos išvados yra nepagrįstos;

3.11. Tretieji asmenys nurodė, kad, jeigu teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, jie sutiktų, kad jiems būtų perkeltos nuosavybės dalys. Teismo vertinimas, kad trečiųjų asmenų pozicija prieštaringa, yra nepagrįstas jokiais argumentais, įrodymų ir aplinkybių analize. Tai, kad trečiųjų asmenų manymu sutartis nepažeidė jų teisių ir interesų, nereiškia, kad teismui pripažinus sutartį negaliojančią ir (ar) pirkimo – pardavimo sutartimi, jie netektų pirmumo teisės įsigyti turtą kaip bendraturčiai;

3.12. Ieškovės reikalavimas pirmumu įgyti pastogės dalį CK nustatyta tvarka negali būti absoliutinamas ir paneigti įstatymo leidėjo įtvirtintą šalies sutarties laisvės sudarymo principą.

4. Atsakovė E. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Atsakovė 2020 metais nutarė atsidalinti jai priklausančią pastogės dalį, atliekant remontą ir sukuriant atskirą objektą. Rengiant atidalijimo planą, atsižvelgiant į kitiems asmenims priklausančias dalis, patalpų išsidėstymą, atidalijamos patalpos vientisumą ir funkcionalumą, paaiškėjo, kad atsakovei priklausanti pastogės dalis yra šiek tiek per didelė, atsižvelgiant į realiai galimą atsidalinti plotą. Tokiu būdu atsakovei liko nenaudinga 1/250 dalis pastogės, kurios ji negalėjo išnaudoti atsidalijant jai priklausančią pastogės dalį;

4.2. Pastogės būklė buvo avarinės būklės: ne tik pastogė buvo faktiškai griūvanti, bet netgi po ja esantys butai buvo avarinės būklės, negyvenami. Remontas reikalavo daug investicijų: reikėjo suremontuoti stogą, laikančiąsias konstrukcijas, pertvaras ir pan. Pastogės bendraturčiai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad suremontuotų pastogę, nereagavo į atsakovės siūlymus bendromis jėgomis ir finansais suremontuoto pastato konstrukcijas;

4.3. Atsakovė, kaip patalpų savininkė, buvo suinteresuota, kad pastogės bendraturčiai būtų aktyvūs ir prisidėtų prie pastogės remonto. Dalis pastogės savininkų, įskaitant ir pačią ieškovę, nebuvo suinteresuoti investuoti savo pinigines lėšas į pastogės remontą. Neremontuojamos ir neprižiūrimos pastogės būklė nuolat blogėjo, dėl ko kilo grėsmė ir visam pastatui, nes skverbiantis vandeniui buvo daroma žala pastato konstrukcijoms. Be to, atsakovė turėjo ketinimų įrengti gyvenamąsias patalpas jai priklausančioje dalyje, ką ir padarė, todėl akivaizdu, kad ji buvo suinteresuota ir estetiniu pačios pastogės vaizdu;

4.4. Ieškovė labai seniai pažinojo atsakovo tėvą E. P., iš pastarojo pirkdavo statybines medžiagas, tarpusavio santykiai buvo itin geri, bendraudavo netgi šeimomis, kartu atostogaudavo. Ieškovei užsiminus apie ketinimą atsidalinti pastogės dalį ir ją suremontuoti, pastarasis nurodė, kad jo sūnus būtų suinteresuotas įsigyti pastogės dalį ir prisidėti prie stogo remonto. Žinodama, kad atsakovas turės realias finansines galimybes tai atlikti ir valdydama laisvą atliekamą pastogės plotą, atsakovė buvo suinteresuota padovanoti minėtą 1/250 dalį pastogės būtent atsakovui;

4.5. CK 4.79 straipsnio 3 dalies norma gali būti taikoma išimtinai esant ne bet kokiam sandoriui, o tik pirkimo – pardavimo sandoriui;

4.6. Esminis pirkimo – pardavimo sandorio bruožas – atlygintinumas, ko šiuo atveju, akivaizdžiai nebuvo;

4.7. Noras turėti gerą ir ūkišką kaimyną negali būti vertinamas kaip kainos sumokėjimas. Tuo tarpu teismo teiginiai, kad galimai A. P. suremontavo butą atsakovei E. M., yra visiškai niekuo nepagrįstos prielaidos, kurios net nebuvo nagrinėjamos byloje, nebuvo netgi ieškovės įrodinėjamos ir yra siurprizinis argumentas sprendime;

4.8. Įrenginėdama pastogės dalį E. M. nesinaudojo nei A. P., nei jo tėvo parduodamomis prekėmis ir nesuprantama, kuo remiantis teismas išvis padarė tokią išvadą, nes netgi ieškovė to nenurodė byloje;

4.9. Buvo padovanota itin nereikšminga pastogės dalis;

4.10. Nesuprantama, kodėl atsakovė neturėtų parduoti 1 kv. m. ieškovei, juo labiau, kad ji neturėjo daugiau ketinamo parduoti pastogės ploto. Jeigu bet kokiu atveju atsakovė tariamai būtų gavusi kainą už parduodamą 1 kv. m. pastogės dalį, tokiu būdu jai nebūtų jokio skirtumo, ar parduoti šią dalį ieškovei, tretiesiems asmenims ar kitam asmeniui;

4.11. Atsakovei buvo žinoma, kad UAB „Baltic Business“ ketina parduoti savo dalį, todėl tikėjosi, kad atsakovas A. P. įsigys UAB „Baltic Business“ priklausančią dalį;

4.12. Teismų praktikoje tokia itin mažo dovanojamo turto vertė vertinama kaip netiesioginis įrodymas, kad sandoris iš tiesų buvo dovanojimo, o ne pirkimo – pardavimo sandoris (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-990-653/2019);

4.13. Trečiųjų asmenų santykiai su atsakove yra draugiški, jie nuolat bendravo dėl pastogės atidalijimo, remonto ir kitų su bendrąja nuosavybe susijusių klausimų, jiems buvo žinomas dovanojimo sandoris ir jo aplinkybės. Teismas sprendime į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir neargumentavo, kodėl atmeta trečiųjų asmenų atsiliepime nurodytus argumentus;

4.14. Motyvas nėra dovanojimo sandorio pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu ir perkelti pirkėjo teises kitam bendraturčiui;

4.15. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo tik viena iš kelių pastogės bendraturčių. Tokiu būdu nesuprantama, kodėl būtent jai, pripažinus sandorį pirkimo-pardavimo, turėtų būti perkeltos pirkėjo teisės į pastogę dalį. Juo labiau, kad tretieji asmenys nurodė, jeigu teismas visgi pripažintų sandorį negaliojančiu, tretieji asmenys sutiktų, kad jiems būtų perkeltos nuosavybės dalys;

4.16. Tretieji asmenys mano, kad sandoris nepažeidė jų teisių ir interesų, nes jie žino, kad tai buvo neatlygintinis dovanojimo sandoris, tačiau jeigu jau teismas nutartų perkelti pirkėjo teises ieškovei, nesuprantama, kodėl iš jų būtų atimta pirmumo teisė įsigyti pastogės dalį, ir kodėl ieškovė turi pirmenybę prieš kitus bendraturčius;

4.17. Sandorį pripažinus negaliojančiu, jis tokiu laikomas ab initio, todėl visi dovanojimo sandorio sudarymo metu buvę bendraturčiai turėtų lygias teises, įskaitant ir tuos, kurie jau yra atsidaliję savo dalis;

4.18. Teismas, teigdamas, kad padovanotos dalies vertė yra ženkliai didesnė, visgi priteisė tik 121,00 Eur. Tokiu būdu teismas iš esmės ne tik prieštaringai argumentavo sprendimą, tačiau nenustatinėdamas tikrosios padovanotos dalies vertės iš esmės nusavino atsakovei priklausiusią nuosavybę už kainą, kurią pats pripažino per maža. Tuo tarpu atsakovai, sudarydami dovanojimo sandorį, nenustatinėjo tikrosios perleidžiamo turto vertės, nes kaina nebuvo aktuali, todėl sutartyje tiesiog nurodė Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę.

5. Ieškovė pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriais prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-01 sprendimą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šių atsiliepimų paruošimu ir atstovavimu apeliacinės instancijos teisme iš atsakovų. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais ir aplinkybėmis:

5.1. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė nenorėjo dovanoti atsakovui A. P. savo dalies, nes kitu atveju koks tikslas padovanoti tik vieną kvadratinį metrą, taip pat byloje buvo atskleista, kad tikslas buvo įsigyti kitas dalis, todėl vertinant sudarytą dovanojimo sandorį daugiau nei akivaizdu, kad tikrasis tikslas buvo įsigyti prestižinėje (duomenys neskelbtini) vietoje pastogę iš atsakovės;

5.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sandorius, vadovavosi ne sandorio negaliojimo institutu, o grindė tuo, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis (CK 1.87 straipsnis). Vadinasi, atsakovų argumentai, kad sandoriai turėjo būti laikomi niekiniais bei negaliojančiais, yra nepagrįsti, kas paneigia ir dvejones dėl restitucijos taikymo. Taigi, šiuo atveju netaikytinos negaliojimo pasekmes, o taikytinas CK 1.87 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek dovanojimo sutartis, pirmosios instancijos teismo pripažinta pirkimo – pardavimo sutartimi, tiek pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos pažeidžiant bendraturčio, t. y. ieškovo, teisę pirkti parduodamas ginčo dalis pirmenybės teise ta kaina, kuria jos parduodamos, kitomis tomis pačiomis sąlygomis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apgynė ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytas sutartis (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) ir įpareigojant jį sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia nurodyta šiose sutartyse;

5.3. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik norint sudaryti galimybę A. P. tapti palėpės bendrasavininku, apeinant bendrasavininkų pirmenybės teisę, nes turint 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m. palėpės ploto, realios galimybės atlikti jokių remonto darbų negalėjo, tuo labiau, kad tuo metu palėpės stogo dalis jau buvo suremontuota ieškovės lėšomis. Atsakovė E. M. ir A. P. teismui pateikia neteisingus duomenis, kad padovanojo 1/250 dalį palėpės, kas sudaro apie 1,10 kv. m., nes bendrasavininkai nenorėjo remontuoti palėpės ir palėpės bendrasavininkai ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad ją suremontuotų, bei nereagavo į atsakovės E. M. siūlymus bendromis jėgomis ir finansais suremontuoto pastato konstrukcijas;

5.4. Ieškovė R. B. darė remontą savo lėšomis, turėdama tikslą ir informuodama kitus bendraturčius, jog nori įsigyti likusias palėpės dalis, o ne remontuoja geranoriškai, norėdama pagerinti kitų bendraturčių palėpės būklę ir kelti jų palėpės kainą neatlygintinai. Taigi, atsakovė E. M., būdama pilnai informuota ir matydama, jog stogo danga bus suremontuota R. B. sąskaita, paskubėjo padovanoti A. P. 1/250 dalį jau iš dalies suremontuotos palėpės, kad jis galėtų įsigyti ne avarinės būklė, kaip teigiama, o suremontuotą palėpę, į kurią nereikės investuoti. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t. y. 2020-06-30, jau buvo nuimtos senos čerpės ir operatyviai remontuojama stogo danga, o 2020-07-15 visi stogo remonto darbai jau buvo baigti, tuo tarpu, atsakovei E. M. priklausančios palėpės virš 24 ir 25 buto stogo danga net nebuvo pradėta remontuoti, remonto darbai pradėti tik vėlų rudenį;

5.5. Remontuojant stogo dangą E. M. ir A. L. kreipėsi su parengtu palėpės atidalinimo projektu virš R. B. buto, argumentuodami, jog jie jau yra įsigiję visą likusią palėpės dalį, išskyrus R. B. priklausančią dalį. Buvo atsisakyta pasirašyti po tokiu „padalijimu“, juolab, kad akivaizdžiai matėsi, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose likusios dalys vis dar priklauso seniesiems savininkams. Akivaizdu, kad E. M. dovanojimo sandoris sudarytas su tikslu, kad A. P. galėtų „apeiti“ R. B. kaip bendrasavininkės pirmumo teisę įsigyti virš savo buto esantį plotą su tikslu padidinti savo gyvenamąjį plotą. Šį tikslą patvirtina ir A. P. 2020-11-17 pateiktas visiems bendrasavininkams atsidalinimo projektas, kuriuo išreikštas tikslas – atsidalinti virš ieškovės R. B. buto Nr. 23 esantį (neva jam priklausantį) 29,38 m² plotą;

5.6. Teismų praktikoje, esant panašioms aplinkybėms, pasisakyta, jog dovanojimo sandoriu, siekiant išvengti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, buvo pridengtas pastogės pardavimo sandoris.