Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-990-653/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-27
Bylos Nr.: e2A-990-653/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42899-2017-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: M. M., R. G.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „NT daila“, T. B., J. Č., Z. G., A. B.
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuro

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-990-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42899-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovų M. M., R. G. (R. G.) bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M., R. G. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais J. D. ieškinius atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NT daila“, T. B. (T. B.), J. Č., Z. G. (Z. G.), A. B. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams, tretieji asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono 1-asis notarų biuro notarė L. Š., V. L., B. R., V. V., K. B., L. J., J. B., A. P., T. D., L. K., V. G., D. S., V. B., V. P. (V. P.), N. P., A. K., J. J..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. M. ir R. G. ieškiniu prašo:

1) pripažinti 2017-02-02 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-1366, kuria atsakovas T. B. padovanojo UAB „NT daila“ 67/1362 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 216/4366 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu ir laikyti jį pirkimo–pardavimo sutartimi;

2) perkelti ieškovams nurodyto turto pirkėjo teises ir pareigas;

3) priteisti iš ieškovų solidariai atsakovui UAB „NT daila“ 730,45 Eur;

4) perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas pagal 2017-05-12 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-6117, pagal kurią atsakovai J. Č., Z. G. ir A. B. pardavė, o UAB „NT daila“ nusipirko 576/2183 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 1 550 Eur;

5) priteisti iš ieškovų solidariai atsakovui UAB „NT daila“ 1 550 Eur;

6) perkelti ieškovams pirkėjų teises ir pareigas pagal 2017-05-12 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-6119, pagal kurią atsakovai J. Č., Z. G. ir A. B. pardavė, o UAB „NT daila“ nusipirko 359/1362 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 2 350 Eur;

7) priteisti iš ieškovų solidariai atsakovui UAB „NT daila“ 2 350 Eur.

2. Tapačius reikalavimus pateikė ir į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais įstojusi J. D..

Šalies argumentai

3. Ieškinyje nurodo, kad ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovė UAB „NT daila“ yra ginčo žemės sklypų bendrasavinkai. Šių žemės sklypų bendrasavininkas atsakovas T. B. 2017-02-02 dovanojimo sutartimi padovanojo UAB „NT daila“ dalį ginčo žemės sklypų. Buvę žemės sklypų bendrasavininkai atsakovai J. Č., Z. G. ir A. B. 2017-05-12 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė atsakovei UAB „NT daila“ ginčo žemės sklypo dalis. Ieškovė M. M. apie sandorių dėl žemės sklypų dalių dovanojimo sutarties, 2017-05-12 pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą sužinojo 2017-10-09, gavusi VĮ „Registrų centras“ išrašus apie nekilnojamąjį turtą. Ieškovės atstovui advokatui užklausius VĮ „Registrų centras“, 2017-11-06 buvo gautos Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. patvirtintos dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių patvirtintos kopijos. Ieškovė M. M. 2017 m. lapkričio mėn. pradžioje informavo apie tai kitą žemės bendraturtį R. G., kuris, sužinojęs apie įvykusius sandorius, taipogi išreiškė pageidavimą kreiptis į teismą ir perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas.

4. Pažymėjo, kad ieškovai nežinojo apie atsakovų T. B. ir UAB „NT daila“ pasirašytą apsimestinį sandorį, t. y. 2017-02-02 dovanojimo sutartį, bei apie vėliau UAB „NT daila“ pasirašytas pirkimo–pardavimo sutartis. Jeigu ieškovai būtų informuoti apie bendraturčių atsakovų ketinimą parduoti savo dalį už sutartyse nurodytą kainą, kaip tai numato imperatyvi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 str. 1 ir 2 d. norma, ieškovai, būtų pirkę parduodamas žemės sklypų dalis. Kadangi apie ginčo sutarčių sudarymą sužinojo 2017-10-09, laikytina, kad 3 mėnesių terminas jų pažeistų teisių gynimui nėra praleistas.

5. Nors teisės aktai nedraudžia fiziniam asmeniui neatlygintinai perleisti turto tokiam subjektui kaip juridinis asmuo, tačiau bet kuris kitas apdairus ir rūpestingas asmuo, būdamas analogiškoje situacijoje, nedovanotų turto bet kokiai įmonei, o ypatingai įmonei, kurios veikla susijusi su nekilnojamojo turto statyba, prekyba, projektų vystymu ir kt., t. y. kurios tikslas yra pelno siekimas. Kas kita, jei įmonė užsiimtų visuomenei naudinga veikla ir gautų dovaną kaip paramos gavėjas. Akivaizdu, kad atsakovui UAB „NT daila“ dovanojimo sutarties objektas buvo reikalingas siekiant plėtoti verslą, tad atsakovas bet kokiu būdu siekė padaryti sandorio objektą savą. Iš Dovanojimo sutarties 3.1. punkto yra žinoma, kad pagal sutartį daiktų įkainojimas sutampa su turto vidutine rinkos verte. T. B. galėjo gauti ne mažą pinigų sumą ir užsidirbti papildomų pajamų, tad neaišku, kodėl jis siekė dovanoti vertingas žemės sklypų dalis svetimai ir nieko bendro su juo neturinčiai įmonei. Dovanojimo sandoris neatitiko nei ekonominės, nei komercinės logikos kriterijų. Nesant jokių dovanojimo priežasčių, kyla abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio.

6. Ieškovų nuomone, būtinumą sudaryti apsimestinį sandorį – dovanojimo sutartį – lėmė siekimas apeiti CK 4.79 str. 2 d. numatytą pareigą. Tarp T. B. ir UAB „NT daila“ sudaryta dovanojimo sutartis savo esme yra pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį.

7. Nagrinėjamoje situacijoje reikia atsižvelgti ir į 2017-05-12 pirkimo–pardavimo sutartis, kurios akivaizdžiai parodo tikruosius nuoseklius atsakovų ketinimus. Šių sandorių grandinės sudarymas ir vykdymas per trumpą laiko tarpą patvirtinta, kad atsakovo UAB „NT daila“ pirminis tikslas buvo ne vien tik mažos dalies žemės sklypų įsigijimas, bet pilnai dviejų žemės sklypų įsigijimas. Dovanojimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartys yra susiję sandoriai, todėl turi būti vertinami kartu. Visi sandoriai sudaryti dėl to paties objekto, su tuo pačiu pirkėju, tarp sandorių sudarymo praėjo nedidelis laiko tarpas, bendras sandorių dalykas – perleisti žemės sklypų dalis. Teismui nustačius, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir kvalifikavus jį kaip pirkimo–pardavimo sandorį, būtų pagrindas konstatuoti ieškovų pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrąja nuosavybe žemės sklypo dalis pažeidimą ir perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodo sumas, už kiek parduoti ginčo sklypai, ir sumas, kurias UAB „NT daila“ galimai sumokėjo T. B. už jo dovanojimo sandoriu perleistas žemės sklypų dalis. Teigia, jog, Dovanojimo sutarties 3.1 p. yra deklaratyvus ir neatspindėjo tikros šalių valios, už kurią buvo parduoti žemės sklypo dalis.

Atsiliepimas

8. Atsakovas UAB „NT daila“ atsiliepime į ieškovų ieškinį su juo nesutiko.

9. Atsiliepime nurodė CK 1.127 str. 1, 2, 5 d., 4.79 str. 3 d. nuostatas ir pažymėjo, kad iš VĮ „Registrų centras“ pranešimo apie asmenis, kurie domėjosi Nekilnojamojo turto registru (sklypais), turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovė M. M. 2017-10-09 atitinkamas užklausas dėl sklypų teikė pakartotinai, tuo tarpu pirmą kartą tai atliko dar 2017-05-18. Taigi, ieškovė M. M. klaidina teismą, teigdama, kad apie minėtus įrašus sužinojo tik 2017-10-09. Ieškovė M. M. glaudžiai bendradarbiauja su kitu ieškovu – R. G., todėl spręstina, kad ir pastarajam duomenys apie aukščiau nurodytą dovanojimo sandorį tapo žinomi 2017-05-18. Tai reiškia, jog ieškovų ieškinys yra pateiktas praleidus 3 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir yra atmestinas vien jau dėl šios priežasties.

Šalies argumentai

10. Ieškovų teiginiai dėl neva apsimestinio (dovanojimo) sandorio sudarymo nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovai apsiriboja bendro pobūdžio svarstymais ir spėliojimais dėl motyvų, kurių vedamas atsakovas T. B. galėjo padovanoti atsakovui UAB „NT daila“ savo dalis sklypuose. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovai privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas, teigiantis, jog atsakovas sudarė apsimestinį sandorį, turi šį faktą įrodyti. Taigi, būtent ieškovams tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti pateikti atitinkamus minėtą teiginį pagrindžiančius įrodymus (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį, pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą ar pan.).

11. Atsakovo UAB „NT daila“ atstovai buvo susipažinę su atsakovu T. B. ir su kaimyninių sklypų savininkais. Pastebėtina, kad sklypai, kurių dalis atsakovas T. B. padovanojo atsakovui UAB „NT daila“, priklauso itin dideliam kiekiui savininkų, tarp kurių nebuvo jokio susitarimo dėl sklypų naudojimo ar disponavimo jais, todėl atsakovas T. B. sklypų dalimis faktiškai niekaip negalėjo pasinaudoti. Už padovanotas sklypų dalis tekdavo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Todėl tokio problematiško turto padovanojimas pažįstamam asmeniui, kuris dirba nekilnojamojo turto srityje ir turi didesnes galimybes pasinaudoti paminėtu turtu, buvo visiškai logiškas.

Atsiliepimas

12. Atsakovas T. B. atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė, kad UAB „NT daila“ vykdo statybos darbus prie pat atsakovo namų ir jam dažnai tekdavo bendrauti su šios įmonės darbuotojais infrastrukūros ir gerbūvio tvarkymo klausimais. Motyvas padovanoti ginčo sklypus UAB „NT daila“ įmonei yra susijęs su tuo, kad kiekvienas iš šių ginčo sklypų be atsakovo dar turėjo po ne mažiau nei 20 savininkų, o tai stipriai apsunkina bet kokius norus disponuoti arba parduoti šį turtą, nes reikalingas susitarimas tarp visų žemės savininkų. Už šiuos sklypus jis turi mokėti mokesčius, tačiau jie jam jokių pajamų neatneša. Siekdamas sutaupyti, jis padovanojo šiuos sklypus UAB „NT daila“, tikėdamasis, kad ši įmonė vystys šiuos sklypus ir nuo to vietovė, kurioje jis gyvena, bus labiau sutvarkyta ir vertingesnė. Taigi, dovanodamas šiuos sklypus jis turėjo aiškų ekonominį motyvą, t. y. mažinti išlaidas. Nors ieškovai pageidauja teisių į nurodytus sklypus, ieškovai niekada į atsakovą nesikreipė dėl noro pirkti ar kitais būdais gauti šiuos sklypus. Taip pat mano, kad yra praleisti ieškinio senaties terminai, nes dovanojimo sutartis buvo įvykdyta 2017-02-02 ir jau praėjo 11 mėnesių, per kuriuos ieškovams niekas netrukdė domėtis savo turtu ir kreiptis per 3 mėnesius.

13. Atsakovai J. Č., A. B., Z. G. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad ieškovai klaidina teismą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl ieškovams turi būti skirta bauda. Teigia, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, UAB „NT daila“ bendrosios nuosavybės teisė atsirado atitinkamai pagal 2017-02-02 Dovanojimo sutartį Nr. 1-1366 bei 2017-05-12 Pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 1-6117 ir 2017-02-02 Dovanojimo sutartį Nr. 1-1366 bei 2017-05-12 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6119. Įrašas galioja nuo 2017-05-17. Ieškovė M. M. dar 2017-05-18 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą. Taigi, ieškovė 2017-05-18, t. y. kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties įrašo atsiradimo, sužinojo apie ieškinyje ginčijamus sandorius. Tikėtina, kad ieškinyje yra klaidingai teigiama ir apie antrojo ieškovo sužinojimo momentą. Pažymėtina, kad ieškovai, o taip pat ir ieškinyje nurodytas trečiasis asmuo L. J., kuriems atstovauja advokatas G. S., tarpusavyje aktyviai bendrauja dėl kito sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atidalinimo ir dėl kurio į VĮ „Registrų centras“ taip pat kreipėsi 2017-05-18. Ieškovė M. M., keldama ieškinio reikalavimus, pati tų pačių sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teises įgijo pagal 2016-01-29 dovanojimo sutartį.

14. Nurodo, kad ginčo sklypų bendraturčių yra daug, o dar dalis bendraturčių savo nuosavybės teisių nėra užregistravusi, todėl gavę UAB „NT daila“ pasiūlymą parduoti savo dalis praktiškai ilgai negalvodami sutiko. UAB „NT daila“ direktorius pasakė, kad jau kurį laiką yra sklypų bendraturtis. Notaras papildomai tikrino, ar UAB „NT daila“ turi pirmenybės teisę pirkti sklypų dalis. Su UAB „NT daila“ atsakovai jokių bendrų interesų neturėjo ir neturi, jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Taip pat nesupranta, kodėl yra ieškovų kaltinami simuliacija ir susitarimu, nes su sklypų dalių dovanotoju T. B. nebuvo jokio susitarimo, juos sieja tokie pat santykiai kaip su ieškovais – jis irgi buvo sklypų bendraturčiai ir apie tai sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį. Jų nesieja jokie giminystės ryšiai, tarpusavyje nebendravo ir nebendrauja, tarp jų nėra jokių kitų sudarytų sandorių ir nesieja jokie ekonominiai, komerciniai ar kitokie interesai. Atsakovai, kaip pardavėjai, nebuvo prisiėmę parduodamų sklypų dalių atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovai pateikė teisingus duomenis. Taigi ginčijamos dovanojimo sutartys ir pirkimo–pardavimo sutartys yra skirtingos sutartys, tarpusavyje susijusios tiek, kad viena iš šių šalių buvo UAB „NT daila“, todėl neturi būti vertinamos kartu. Esant daug bendraturčių yra labai sunku susikalbėti ir sunku bet ką padaryti. Ieškovai kartu su trečiuoju asmeniu L. J. yra konfliktuojančios asmenybės, todėl nieko nuostabaus, kad T. B. norėjo tiesiog kuo greičiau padovanoti savo dalis ir tokiu būdu atsikratyti konfliktų su bendraturčiais.

15. Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, visas žemės sklypų plotas buvo grąžintas natūrą pretendentams. Įvertinus pretendentų sąrašą ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, darytina prielaida, kad dalis piliečių arba jų įpėdiniai neįregistravo viešajame registre savo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus, todėl Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypų bendraturte yra Lietuvos Respublika. Pažymėjo, kad ieškovai, atsakovai ir dalis trečiųjų asmenų yra ginčo žemės sklypų bendraturčiais. Atsižvelgiant į ieškovų nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad praėjus vos keliems mėnesiams po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovai sudarė ir ginčo žemės sklypų dalių pirkimo–pardavimo sutartis, sutiktina su ieškovų pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje tikrieji sandorių šalių ketinimai kelia abejonių.

16. Trečiasis asmuo L. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais.

17. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. D. ieškinyje nurodė, kad atsakovai T. B. ir UAB „NT daila“ šiurkščiai pažeidė ne tik ieškovų, bet ir jos teises ir teisėtus interesus. Tuo atveju, jei jai būtų pasiūlyti įsigyti žemės sklypai, ji juos būtų įsigijusi. Teigia, jog T. B. galėjo savo dalis parduoti ir gauti nemažas lėšas, bet vietoje to jis pasirinko jų dovanojimą su juo niekaip nesusijusiai įmonei, vykdančiai verslą nekilnojamojo turto plėtros srityje. Pritaria ieškovų nuomonei, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama apeiti CK 4.79 str. 2 d. nustatyta pareigą. Po dovanojimo sutarties sudarymo UAB „NT daila“ pradėjo žemės sklypų dalių supirkimą iš kitų bendraturčių. Sandorių grandinės sudarymas ir vykdymas per trumpą laiko tarpą patvirtina tikruosius UAB „NT daila“ ketinimus, kuriuos įgyvendino T. B. pagalba – įstoti į bendraturčių ratą ir be kliūčių supirkinėti likusias abiejų žemės sklypų dalis, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.158 str. nuostatas. Pagrįstas abejones dėl šių sandorių skaidrumo ir atitikimo įstatymo reikalavimams kelia ir atsakovų T. B. bei UAB „NT daila“ paaiškinimai dėl dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių, išdėstyti jų atsiliepimuose. Visiškai neaišku, kodėl asmuo, kuriam lėšos yra pakankamas argumentas, vietoje to, kad pasiūlytų kitiems bendraturčiams pirkti iš jo žemės sklypų dalis už jo pageidaujamą kainą, dovanoja jam priklausančias dalis įmonei. T. B. savo atsiliepime rašo, kad į jį niekas iš bendraturčių nesikreipė, nors CK normos nustato būtent asmens, pageidaujančio parduoti turtą, prievolę pranešti apie tai kitiems bendraturčiams, kad jie galėtų pasinaudoti savo pirmumo teise perkant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įmonės UAB „NT daila“ atsiliepime nurodyta, jog T. B. turtą dovanojo ne įmonei, o pažįstamam asmeniui, kuris dirba nekilnojamojo turto srityje, nors dovanojimo sutartis buvo sudaryta su įmone.

18. Trečiasis asmuo dėl labai rimtų sveikatos sutrikimų neturėjo galimybės iki galo sutvarkyti su žemės sklypų dalių paveldėjimu susijusius dokumentus. Nagrinėjamoje situacijoje dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybės ir sąlygos leidžia teigti, kad sudaryta dovanojimo sutartis savo esme yra pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti pirkimo–pardavimo sutartį. Teismui nustačius šias aplinkybes būtų pagrindas konstatuoti ne tik ieškovų, bet ir J. D. pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrąja nuosavybe žemės sklypo dalis pažeidimą ir perkelti ne tik ieškovams, bet ir trečiajam asmeniui pirkėjo teises ir pareigas (CK 4.79 str. 3 d.). Taip pat pritaria ieškovų argumentams, išdėstytiems jų ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-13 sprendimu ieškovų bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinius atmetė, priteisė UAB „NT daila“ iš ieškovų ir J. D. po 556,33 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „NT daila“, priteisė iš ieškovų ir J. D. po 49,76 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovai, tretieji asmenys, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ir atsakovas UAB „NT daila“ yra ginčo žemės sklypų bendrasavininkai. Atsakovas T. B. (buvęs bendrasavininkis abiejų sklypų) 2017-02-02 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovui UAB „NT daila“ 67/1362 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 216/4366 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Buvę abiejų šių žemės sklypų bendrasavininkiai atsakovai J. Č., Z. G. ir A. B. 2017-05-12 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jiems priklausančias dviejų minėtų žemės sklypų dalis atsakovui UAB „NT daila“.

21. Teismas, vertindamas ieškinio senaties eigos pradžią, sutiko su atsakovais, kad senaties eigos pradžiai yra reikšminga aplinkybė, jog dviejų ginčo sklypų nekilnojamojo turto registro duomenimis aktyviai domėjosi abu ieškovai, pradedant nuo 2017-02-08, tęsiant 2017-04-03, 2017-05-18 bei 2017-10-09. Iš karto po 2017-02-02 dovanojimo sandorio tarp atsakovų T. B. ir UAB „NT daila“ sudarymo, buvo pradėtas ieškovų aktyvus domėjimasis Nekilnojamojo turto registru. Teismas pažymėjo, kad ieškovė M. M., teikdama paaiškinimus teismui dėl domėjimosi žemės sklypų registru, kokiu tikslu domėjosi žemės 2017 m. gegužės mėn., teikė nenuoseklius ir abejotinus paaiškinimus, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nustatė, jog ieškovė dar 2017-05-18 peržiūrėjo nekilnojamojo turto registro duomenis, kai jau buvo nekilnojamojo turto registre įrašas apie ginčo sandorius ir naują dviejų žemės sklypų bendraturtį. Taigi, ieškovei jau tada tapo žinoma apie naują bendraturtį UAB „NT daila“ ir žemės sklypų įgijimo pagrindus. Tai reiškia, jog fiziniai asmenys suprato ir galėjo suprasti viešo registro duomenų atskleidžiamų faktų reikšmingumą, jų informacijos turinį. Jokių patikimų, reikšmingų duomenų, leidžiančių vertinti, kad ieškovai, besidomintys nekilnojamojo turto registro duomenimis keletą kartų per 2017 metus, neturėjo galimybės suvokti duomenų reikšmės dar 2017-05-18, byloje nėra.

22. Teismas nurodė, kad abiejų ieškovų aktyvus domėjimasis žemės sklypų nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendro ieškinio pateikimas, leido daryti išvadą, kad ieškovai komunikavo, bendravo tuo laikotarpiu, kai tapo žinoma apie naujo žemės sklypų bendraturčio atsiradimą, todėl ne tik ieškovė M. M., bet ir R. G. turėjo ir galėjo žinoti apie žemės sklypų naują bendraturtį nuo 2017-05-18, juolab, kad ieškovus siejo ne tik bendraturčių teisiniai santykiai, bet ir giminystės ryšiai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovai yra praleidę trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jų, kaip bendraturčių pažeistų teisių gynimo, pateikus ieškinį teismui tik 2017-11-29.

23. Teismas įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, kasacinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad byloje nepaneigtas faktas, kad ieškovą R. G. ir J. D. sieja artima giminystė, o jų tarpusavio bendravimas yra nenutrūkęs. Teismui, įvertinusiam faktines aplinkybes dėl artimų ryšių su ieškovu, J. D. sūnaus dalyvavimu 2018-03-19 parengiamajame teismo posėdyje bei nuosavybės teisių į žemės sklypus įregistravimu tik prasidėjus teisminiam procesui pagal ieškovų ieškinį, kėlė rimtų abejonių J. D. teiginiai, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus. Teismas nurodė, kad J. D. turėjo sveikatos problemų, tačiau tai nepaneigia J. D. objektyvaus galėjimo sužinoti apie gintiną subjektinę bendraturčio teisę. Be to, M. M. buvo tolima ieškovo ir J. D. giminaitė. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai objektyviai nepatvirtino buvusios sunkios J. D. sveikatos būklės 2017 m. antroje metų pusėje, kas trukdė ginti savo teises savalaikiai. Teismas trečiojo asmens teiginius, kad jos šeima ją stengėsi apsaugoti nuo bet kokių rūpesčių, sergant onkologine liga, vertino taip, kad žemės sklypų bendraturčių tarpusavio santykiai buvo aktualūs jos šeimos nariams.

24. Teismas nurodė, kad J. D. negalėjo sužinoti apie ginčo dovanojimo sandorį jo sudarymo dieną, tačiau labiau tikėtina, nei netikėtina, kad jos broliui ir žemės sklypų bendraturčiui R. G. kreipusis į teismą su kita J. D. giminaite M. M. 2017-11-28 ginti savo kaip bendraturčių teisių, trečiajam asmeniui tapo žinoma apie žemės sklypų bendraturčių teisių pažeidimus, sudarius dovanojimo sandorį, kas paskatino po daugelio metų užbaigti susitvarkyti paveldėjimo teisės klausimus po tetos S. G. mirties. Ne pats paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas sukūrė J. D. nuosavybės teises į žemės sklypus, o sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. G. priėmimo data, kurios palikimą J. D. buvo priėmusi dar 2003 metais.

25. Teismas laikė, jog trečiasis asmuo J. D. nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, trukdžiusių jai anksčiau sužinoti apie dovanojimo ir turto pardavimo sandorius ir ginti savo teises kartu su broliu R. G. – žemės sklypų bendraturčiu, juolab kad byloje nepaneigta aplinkybė, kad J. D. sūnus buvo aktyvus bendraturčių susirinkimuose, sprendžiant klausimus dėl žemės sklypų disponavimo tarp bendraturčių.

26. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad trečiasis asmuo yra praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, kaip bendraturtės, pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovų ir trečiojo asmens J. D. ieškinius atmetė.

27. Teismas, pasisakydamas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Teismas nurodė, kad atsakovus T. B. ir UAB „NT daila“ vadovą siejo asmeniniai santykiai, jiems bendraujant dėl komunikacijų sklypuose įvedimo, infrastruktūros klausimais, sklypų ribų ir pan., atsakovui UAB „NT daila“ atsakovo T. B. gyvenamojoje kaimynystėje pradėjus plėtoti kotedžų statybas. Teismas nurodė, kad esminis motyvas dovanoti dviejų žemės sklypų nedideles dalis, anot T. B., buvo ilgametis nesutarimas tarp daugybės bendraturčių, atkūrusių nuosavybės teises, dėl žemės sklypų pardavimo bei didesnės kainos gavimo ir žemės mokesčių mokėjimas už visiškai nenaudojamas žemės sklypų dalis, kai žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita“. Teismas sprendė, kad dovanojimo motyvas yra pagrįstas konkrečiais faktais, nekeliančiais pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Abu atsakovai – T. B. ir UAB „NT daila“ patvirtino, kad įmonė konsultavo dovanotoją įvairiais techniniais komunikacijų įvedimo, sklypų tvarkymo ir kitais klausimais.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką, dovanojimu gali būti siekiama padėkoti ar padėti, o apdovanotasis nebūtinai turi būti artimas šeimos narys. Byloje nepaneigta atsakovo T. B. išdėstyta pozicija, kad UAB „NT daila“ padėjo išspręsti tam tikrus komunikacijų (šviesolaidinio interneto, dujų) įvedimo klausimus kaimynystėje gyvenančiam T. B., kas sąlygojo jo gerbūvį. Teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų paneigiančių ginčo sandorio šalių susitarimą dėl vieno iš esminio dovanojimo sutarties požymio – neatlygintinumo egzistavimo bei šalių valią sudaryti neatlygintinį sandorį. Teismas sprendė, jog tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovų ir trečiojo asmens J. D. reikalavimai ginčo dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad nesant pagrindo dovanojimo sutartį laikyti pirkimo–pardavimo sutartimi, netaikytinos ir CK 4.79 str. numatytos nuostatos, numatančios bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

29. Apeliantai (ieškovai) M. M. ir R. G. apeliaciniu skundu prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašė paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas turi nustatyti tikrąjį susitarimą, atspindintį tikrąją – neišviešintą – šalių valią, kas gali būti nustatyta tik tuo atveju, jeigu bus vertinama šalių veiksmų visuma. Ieškovams nesuprantama, kodėl savo sprendime teismas, vietoje to, kad įvertintų atsakovų veiksmų visumą, vadovavosi tik atsakovo T. B. ir atsakovo UAB „NT daila“ vadovo abstrakčiais paaiškinimais. Faktiškai ta aplinkybė, kad žemės sklypai yra kaimynystėje, teismo yra laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad T. B. vietoje to, kad parduotų jam priklausančių žemės sklypų dalis kitiems bendraturčiams, arba, atveju jeigu jie nepasinaudos įstatymo nustatyta pirmumo teise, parduoti kitiems asmenims, padovanojo juos verslo subjektui, ir, teismo nuomone, tokia dovanojimo sutartis nėra apsimestinis sandoris. Nesuprantama, kam gi dovanojo žemės sklypų dalis T. B. – pažystamam asmeniui, ar uždarajai akcinei bendrovei, ir kodėl sklypų dalys, jeigu jos buvo dovanotos asmeniui, tapo UAB „NT daila“ nuosavybe.

31. Nurodo, kad UAB „NT daila“, praėjus 3 mėnesiams po dovanojimo sutarties sudarymo, pradėjo supirkinėti žemės sklypų dalis iš kitų bendraturčių, kas patvirtina tikrąją tokios dovanojimo sutarties sudarymo priežastį. UAB „NT daila“ nekilnojamojo turto plėtros tikslais aktyviai domėjosi šių žemės sklypų dalių supirkimu, o žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis buvo reikalinga tam, kad pradėti supirkimą iš žemės sklypo bendraturčių apeinant CK 4.79 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus. Jeigu esminė dovanojimo sutarties sudarymo priežastis buvo ilgametis nesutarimas tarp daugybės bendraturčių, tai žemės sklypų dalis T. B. galėjo pasiūlyti įsigyti savo bendraturčiams. Jokių įrodymų, kad tokie pasiūlymai išvis kada nors buvo išsiųsti ar kitaip pateikti bendraturčiams, T. B. teismui nepateikė. Protingo žmogaus elgesio standartais sunkiai paaiškinama, kodėl asmuo, kuriam mokesčiai už žemę yra pakankamai didelė finansinė našta, pasirenka ne šio turto pardavimą kitiems bendraturčiams, o jo dovanojimą.

32. Nurodo, jog jeigu UAB „NT daila“ konsultavo T. B. įvairiais techniniais komunikacijų įvedimo, infrastruktūros, sklypų tvarkymo ir kitais klausimais, padėjo išspręsti šviesolaidinio interneto, dujų įvedimo klausimus, tai T. B. iš įmonės UAB „NT daila“ gavo naudą. Galbūt už tai T. B. atsilygino jam priklausančiomis žemės sklypų dalimis. Taip pat, galimai, buvo sutarta, kad atsilyginta bus po žemės sklypo dalių supirkimo. Atsakovų sutampantis paaiškinimai galimai buvo sąlygoti tuo, kad UAB „NT daila“ aktyviai dalyvavo ruošiant ne tik savo, bet ir kitų atsakovų atsiliepimus į ieškinį. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad atsakovo UAB „NT daila“ veiksmai prieštarauja sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams.

33. Dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad ieškovas R. G. ir atsakovas T. B. yra seniai pažystami, tarp jų buvo susiklostę normalūs santykiai. Ieškovei M. M. žemę padovanojo jos motina. Visi savininkai yra vieno rėžinio kaimo žemės savininkų paveldėtojai. Dėl to ieškovai neturėjo pagrindo abejoti, kad T. B., siekdamas parduoti jam priklausančias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, pasiūlys jas įsigyti bendraturčiams. Teigia, jog ieškovė M. M. aktyviai domisi kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atidalinimo klausimais ir dėl kurio į registrų centrą kreipėsi 2017-05-18.

34. Dėl nesuprantamų priežasčių teismas sieja ieškinio senaties termino pradžią su 2017-05-17 įrašų nekilnojamojo turto registre apie dovanojimo ir pirkimo sandorių įregistravimą, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai. Tai, kad ieškovai, siekdami atsidalinimo visiškai kitame žemės sklype, galimai išsitraukė ir ginčo sklypų duomenys, dar nereiškia, kad jie jais domėjosi. Teismas suabejojo ieškovės M. M. paaiškinimais, nors juos savo atsiliepime patvirtino viena iš atsakovių. Ieškovas R. G. apklaustas nebuvo. Tik gavus išrašus iš Nekilnojamo turto registro bei advokatui užklausius VĮ „Registrų centras“ ir gavus patvirtintas dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, ieškovai turėjo pagrindą fiksuoti realų jų teisių pažeidimo faktą, nes tik gavus visus duomenys ieškovai galėjo įžvelgti sandorio apsimestinumo požymius.

35. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais J. D. apeliaciniame skunde prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašė paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Teigia, jog teismas skundžiamame sprendime neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių bei netinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką. Apie skundžiamus sandorius sužinojo gavus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo įtraukta į bylą. Akivaizdu, kad dovanojimo sutartimi buvo siekiama apeiti CK 4.79 str. 2 d. nustatyta pareigą. Neįvertinus visų bylos aplinkybių bei tikrųjų atsakovų ketinimų bei jų požymių, teismas atmetė ieškinį pritaikius ieškinio senatį. Teismas nepagrįstai jos atžvilgiu CK 1.127 str. nuostatos netaikė. Teismas turi būti objektyvus ir nešališkas, todėl aplinkybė, jog ji yra kitų ieškovų giminaitė, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atmesti jos reikalavimams. Teismas vadovavosi tik prielaidomis bei atsakovų paaiškinimais. Tam, kad galėtų ginti savo teises nuo pažeidimų, apie tokius pažeidimus ji turėtų žinoti. Teigia, jog įrodė, jog dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo sužinoti teismo nustatytų aplinkybių apie jos pažeistas teises. Paaiškino, jog pagerėjus sveikatos būklei – tvarkė paveldėjimo klausimus, bet ne todėl, kad jai buvo žinomas ginčas teisme. Nesuprantama, kodėl teismas teigdamas, kad jos ir brolio santykiai yra artimi, jis, lankydamas ją sergančią, turėtų kalbėti apie žemes ir bylas, o ne apie jos sveikatą. Priešingai, nei nurodo teismas, jų kontaktai yra pakankamai reti, su M. M. jokių kontaktų nepalaiko. Daug kas iš ginčo žemės sklypo bendraturčių yra giminaičiai, kas savaime nereiškia, jog intensyviai bendrauja. Tai, kad jos sūnus dalyvavo 2018-03-19 parengiamajame teismo posėdyje, nepagrįstai teismo yra nurodoma kaip argumentas, neva jog ji praleido ieškinio senaties terminą.

37. Nurodo, kad visiškai nesuprantama, kokiu būdu ieškinio senaties terminas gali būti susietas su giminystės faktu ir kodėl J. D. ieškinio senatis, teismo nuomone, turėtų būti skaičiuojama nuo dienos, kai į teismą kreipėsi R. G.. Teismo sprendime yra nagrinėjami jos giminystės ryšiai, bet visiškai nepasisakyta dėl nenuoseklių atsakovų pozicijų. Pažymėjo, kad atsakovų J. Č., Z. G. ir A. B. atsiliepimai yra identiški, prie kurių kaip priedai pridėti trys VĮ „Registrų centras“ išrašai, du iš kurių užsakė T. P., kuris yra UAB „NT daila“ vadovas. Visos šios aplinkybės abejonių teismui nepagrįstai nekėlė. Teismui net nesukėlė abejonių ir tai, kad nesant jokių tai patvirtinančių dokumentų, UAB „NT daila“ neva teikė T. B. kažkokias konsultacijas, padėjo spręsti dujų ir šviesolaidinio interneto įvedimo klausimus. Galimai susitarimas buvo apie tai, kad UAB „NT daila“ po žemės sklypų dalių supirkimo vystys tuose žemės sklypuose projektus ir tada atsilygins T. B..

38. Atsakovai A. B., J. Č. ir Z. G. pateikė iš esmės analogiškus atsiliepimus į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuose nurodė, kad ieškovai pateikia klaidinančius duomenis ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Įrašai VĮ „Registrų centras“ galioja nuo 2017-05-17. Pati ieškovė dar 2017-0-18 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie ginčo sklypus gavimą. Taigi, iš karto po pirkimo–pardavimo sutarties ieškovė sužinojo apie ginčijamus sandorius. Todėl netiesa, kad apie juos sužinojo 2017-10-09, kai pakartotinai pateikė užklausą VĮ „Registrų centras“. Tokiais savo veiksmais ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Be to, kadangi ieškovė M. M. pateikė sąmoningai melagingą informaciją apie sužinojimo momentą, kelia daug abejonių, kad antrajam ieškovui apie sandorius pranešė, kaip rašoma ieškinyje, tik lapkričio pradžioje, nes kyla klausimas, kodėl tiek laiko tylėjo.

Šalies argumentai

39. Dėl argumentų, kad ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl kito žemės sklypo, bet ištrauktų duomenų neskaitė, nurodo, kad kiekvienas sklypas yra atskiras daiktas ir informacija VĮ „Registrų centras“ yra atskirai užsakoma bei apmokama. Sunkiai tikėtina, kad žmogus užsakė dokumentą, sumokėjo už jį pinigus ir neperskaitė informacijos. Be to 20 val. – ne darbo laikas, todėl tikėtina, jog ieškovė pasinaudojo savitarnos svetaine ir negalėjo netyčia ištraukti tokių dokumentų. Iš esmės ieškovė M. M., pagal dovanojimo sutartį įgijusi bendrosios dalinės nuosavybės teises, veikdama pagal susitarimą su kitu ieškovu – R. G., ginčija kitą dovanojimo sutartį ir siekia sau perkelti pirkėjų teises.

40. Kadangi sklypo bendraturčių yra daug, o dar dalis savo nuosavybės teisių nėra užregistravę, su UAB „NT daila“ pateiktais pasiūlymais sutiko. Nesiaiškino, kada, kodėl ir kokiu pagrindu UAB „NT daila“ įgijo sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nes šių sklypų bendraturčiai nuolat keičiasi ir jai tai nebuvo svarbu. Paaiškino, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris turi būti notarinės formos. Notaras papildomai tikrino, ar UAB „NT daila“ turi pirmenybės teisę pirkti jos sklypų dalis. Su UAB „NT daila“ jokių bendrų interesų neturėjo, jų nesieja jokie giminystės ryšiai. Taip pat nesupranta, kodėl yra ieškovų kaltinami simuliacija ir susitarimu, nes su sklypų dalių dovanotoju T. B. nebuvo jokio susitarimo. Atsakovų ir T. B. nesieja jokie giminystės ryšiai, jie tarpusavyje nebendravo, tarp jų nėra jokių kitų sudarytų sandorių ir nesieja jokie ekonominiai, komerciniai ar kitokie interesai. Nurodo, kad gavę ieškinį, ginčo sklypus norėjo patikrinti VĮ „Registrų centras“, bet nustačius, kad jau nėra sklypų savininkai, tokios informacijos negalėjo gauti. Todėl buvo kreiptasi į T. P., prašant patikrinti ir atsiųsti išrašus dėl sklypų. Dėl to prie atsakovų atsiliepimų yra pridėti priedai iš VĮ „Registrų centras“, kuriuos užsakė T. P.. Tai, kad T. B. padovanojo savo dalis UAB „NT daila“ nekelia įtarimų, nes pati ieškovė, kaip jau buvo minėta, sklypų bendraturtė tapo pagal dovanojimo sutartis. Taip pat, esant daug bendraturčių, yra labai sunku susikalbėti ir sunku bet ką padaryti.

Atsiliepimas

41. Atsakovė A. B. atsiliepime į J. D. apeliacinį skundą su juo nesutiko. Nurodo, jog ginčijant sudarytą dovanojimo sutartį – neužtenka vien tik spėlionių, o turi būti pateikti įrodymai, kad realiai apdovanotasis už padovanotą jam turtą atsilygino. Byloje tokių duomenų nėra. Pažymėjo, kad R. G. yra J. D. brolis, todėl nesuprantama, kodėl jis, kaip ieškovas, teikė prašymą į bylą įtraukti J. D., lyg tik dabar sužinojęs, kad ji įregistravo savo nuosavybę VĮ „Registrų centras“. Sunku patikėti, kad jie tarpusavyje nebendrauja. Pažymėjo, kad su R. G. artimai bendrauja J. D. sūnus, ir kuris dažnai atstovaudavo jį įvairiuose susirinkimuose dėl klausimų, susijusių su žemės sklypais ir kaip žiūrovas dalyvavo šioje byloje parengiamajame teismo posėdyje, kuris vyko 2018-03-19. Apie dovanojimo sandorį J. D. turėjo sužinoti vėliausiai tą dieną, kai ieškovai pateikė ieškinį teismui. J. D. savo atsiliepime tvirtina, kad to negalėjo padaryti anksčiau dėl sveikatos sutrikimų, tačiau mano, kad jos sveikatos būklė tam neturėjo reikšmės. Keista, jog nepaisant ligų, ji 2015 m., padedama sūnaus ir ieškovo R. G., pardavė kitą žemės sklypą skersinėse.

42. Dėl atsiliepimų panašumo nurodė, kad nesudarė sutarties su jokiu advokatu, o atsiliepimą surašė giminaitė, todėl atsiliepimai ir yra panašūs. J. Č. jai yra sesuo, o Z. G. – giminaitis. Gavus ieškinį, padedant sūnui, norėjo patikrinti sklypus Registrų centre, bet kadangi ji jau nėra šių sklypų savininkė, negali gauti jokios informacijos. Būtent tada jos sūnus kreipėsi į T. P., prašydamas patikrinti ir atsiųsti išrašus dėl sklypų. Dėl to prie jos atsiliepimo ir yra pridėti priedai iš VĮ „Registrų centras“, kuriuos užsakė T. P.. Tai, kad T. B. padovanojo savo dalis UAB „NT daila“ nekelia įtarimų, nes esant daug bendraturčių yra labai sunku susikalbėti ir sunku bet ką padaryti. Kai kurie bendrasavininkai piktybiškai neregistruoja žemės sklypų dalių ir tokiu būdu sudaro kliūčių kitiems bendrasavininkams kaip nors tvarkyti savo nuosavybę.

43. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė aplinkybes, susijusias su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimu ir įgijimu. Bylos aplinkybės patvirtina, kad T. P. vadovaujama įmonė UAV „NT daila“ nekilnojamojo turto plėtros tikslais aktyviai domėjosi šių žemės sklypų dalių supirkimu, o žemės sklypų dalių dovanojimo sutartis buvo reikalinga tam, kad pradėti supirkimą iš žemės sklypo bendraturčių apeinant CK 4.79 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių aukščiau nurodytos aplinkybės teismo liko nepastebėtos ir neįvertintos.

44. Atsakovė UAB „NT daila“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašė juos atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-46 sprendimą ir priteisti iš apeliantų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Atsiliepimuose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes, teisės normas bei teisminę praktiką. Teigia, jog tai, kad ieškovai 2017 m. vasario ir gegužės mėn. domėjosi kitais žemės sklypais, kuriais siekė savo dalių atidalinimo, nereiškia, jog nesidomėjo ginčo sklypais. Ieškovai neatsitiktinai, o iš anksto suplanuotai susipažino su visa savo teisių gynimui aktualia informacija, įskaitant ir faktais, jog buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Teismas pagrįstai nustatė, kad R. G. apie ginčo sandorių sudarymą turėjo sužinoti 2018-05-18, t. y. kaip ir ieškovė, kadangi jie yra artimi giminaičiai ir bendrai koordinavo su ginčo sklypais susijusių savo teisių gynimo veiksmus. Ieškovai patys apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad turi patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius realizuojant su nekilnojamuoju turtu susijusias savininko teise. Todėl ieškovų palaikoma pozicija, jog ieškovams, turintiems paminėtos patirties ir žinių, domintis kitais sklypais, kuriuose jiems priklauso atitinkamos dalys, buvo atsitiktinai užsakyti ir ginčo sklypų duomenys, tačiau, jie (nenurodant priežasčių kodėl) faktiškai nebuvo peržiūrėti, yra absoliučiai neįtikima.

46. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog jokių abejonių dėl atsakovų UAB „NT daila“ ir T. B. tikrosios valios turinio, sudarant ginčijamą dovanojimo sandorį, nėra. Pagrindiniai motyvai ginčijamam dovanojimo sandoriui sudaryti buvo atsakovų tarpusavio asmeninių santykių buvimas bei padovanoto turto problematika. Apeliantai teigia, kad neva UAB „NT daila“ pagalba galėjo būti kaip atlygis T. B. už ginčo sklypų dalių dovanojimą, tačiau toks teiginys yra tik deklaratyvi spėlionė. Pabrėžė, kad kaimynų bendrų ūkinių reikalų tvarkymas bei einamoji tarpusavio pagalba neturi komercinio elemento – atsakovai T. B. ir UAB „NT daila“ bendrai sprendė einamuosius ūkinius klausimus be materialaus atlygio, pvz., UAB „NT daila“ gretimai plėtojant kotedžų kvartalą bet kuriuo atveju teko į UAB „NT daila“ sklypus atvesti komunikacijas, o T. B. prie jų prisijungė savo jėgomis, tačiau, UAB „NT daila“ savo kaimynui patarė kaip tai techniškai atlikti greičiau ir ekonomiškiau.

47. Dėl apeliantų argumentų, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų savo pozicijoms pagrįsti, jog buvo teikiamos konsultacijos T. B., nurodė, kad ne visuomet egzistuoja objektyvi galimybė šaliai poziciją pagrįsti rašytiniais įrodymais, ypač, kuomet atsakovai įrodinėja specifines faktines aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai savo pozicijoms pagrįsti objektyviai galėjo pateikti tik netiesioginius įrodymus bei įrodinėjimo priemones, ką ir atliko. Pabrėžė, kad visų atsakovų pozicija (paaiškinimai) dėl su ginčo sklypais susijusių problemų buvo nuosekli. Be to, byloje UAB „NT daila“ su 2018-03-12 ir 2018-06-18 prašymais pateikti rašytiniai įrodymai netiesiogiai pagrindžia atsakovų poziciją dėl siejusių asmeninių santykių bei dėl ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo motyvų. Teiginiai dėl neva apsimestinio (dovanojimo) sandorio sudarymo nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais.

48. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aprašė bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu padarytas išvadas dėl to, jog trečiasis asmuo apie galimybę ginti savo pažeistas teises sužinojo (turėjo sužinoti) vėliausiai tuo metu, kuomet ieškovai pareiškė ieškinį (2017-11-28). Nurodo, kad iš nustatytų aplinkybių matyti, jog trečiojo asmens sūnus R. R. žinojo apie ieškovų pasirengimą teisminiam pažeistų teisių gynimui ir ieškinio teismui pateikimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tą faktinę aplinkybę, jog trečiojo asmens sūnus aukščiau nurodytą informaciją perdavė savo motinai (J. D.) ne vėliau kaip iki ieškovų kreipimo į teismą (2017-11-28), kas paskatino J. D. užbaigti itin ilgai užsitęsusius pavelėjimo procedūrų formalumus. Posėdyje vykusios apklausos metu trečiasis asmuo J. D. patvirtino, kad artimieji šeimos nariai ją stengėsi apsaugoti nuo su ginčo sklypais susijusios informacijos, kas galutinai sustiprina įsitikinimą, jog trečiojo asmens artimiesiems ieškovų veiksmai ir galimybė ginti J. D. teises buvo žinomi ir perduodami pačiai J. D. vėliausiai dar 2017 m. rudenį. Taip pat pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo J. D. savo atsikirtimus į atsakovo argumentus dėl senaties grindė sveikatos būkle, J. D. nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog J. D. sveikatos būklė objektyviai galėjo sutrukdyti J. D. komunikuoti su savo artimaisiais bei ieškovais ir ginti savo teises įstatymo nustatytu terminu.

Atsiliepimas

49. Suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 1-asis notarų biuro notarė L. Š., V. L., B. R., V. V., K. B., L. J., J. B., A. P., T. D., L. K., V. G., D. S., V. B., V. P., N. P., A. K., J. J. atsiliepimų į apeliacinius skundus teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50. Apeliaciniai skundai netenkinami.

51. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

52. Byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo bendraturčio T. B. žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties UAB „NT daila“ vertinimo kaip apsimestinį sandorį, kiti ieškovo reikalavimai yra išvestiniai.

53. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019, kt.).

54. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-201829 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55. Dovanojimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis iš esmės skiriasi atlygintinumu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

56. Šioje byloje nei viena iš sandorio šalių neteigė, jog už žemės sklypų dalis buvo sumokėta kaina ar ateityje pažadėta tai padaryti. Notaro patvirtintoje sutartyse nėra jokios nuorodos, kad sutartis atlygintinė. Priešingai, notaro patvirtintos dovanojimo sutarties 6.2 p. nurodyta, kad dovanotojas pareiškia, kad jam išaiškintos dovanojimo sandorio sudarymo pasekmės, tačiau savo valia Dovanotojas sudaro būtent šią dovanojimo sutartį ir Sutartimi besąlygiškai ir neatlygintinai perleidžia Apdovanotajam aukščiu nurodytus Daiktus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas T. B. iš UAB „NT daila“ gavo atlyginimą už perleistą turtą. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas T. B. galimai gavo ar gaus turtinę naudą yra grindžiamos prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, neturėjo pagrindo pripažinti atlyginimo gavimo faktą nustatytu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai neįrodė sandorio atlygintinumo. Dėl to, atsakovams nepateiktus įrodymų apie atlyginimo gavimą, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ginčo dovanojimo sandorio šalių paaiškinimais.

57. Svarbu akcentuoti sutarties šalies laisvės principą, paties daikto savininko apsisprendimą dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, nepriklausomai nuo to koks sandoris jam būtų labiau ekonomiškai naudingas. Dėl to apeliantų teiginiai, jog, jei atsakovas norėjo perleisti jam priklausančią žemės sklypo dalį, tai jam būtų naudingiau parduoti šią sklypo dalį kitiems bendraturčiams, o ne dovanoti, - neįrodo dovanojimo sandorio fiktyvumo. Kita vertus, nėra paneigti atsakovo T. B. nurodyti sandorio sudarymo motyvai - didelis bendraturčių skaičius, tarpusavio bendraturčių nesutarimai, dėl ko buvo apsunkinta galimybė disponuoti jam priklausančiu turtu kartu patiriant išlaidas nenaudojamo nekilnojamojo turto mokesčiams sumokėti; atsakovo manymas, kad įmonė vystys šiuos sklypus ir nuo to vietovė, kurioje jis gyvena, taps vertingesnė. Taip pat nėra paneigti atsakovo paaiškinimai apie prieš tai asmeninius santykius su UAB „NT daila“ vadovu T. P. bendraujant dėl komunikacijų sklypuose įvedimo, infrastruktūros klausimais ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tai, kad atsakovas, įgyvendindamas įstatymų suteikta teise disponuoti savo nuožiūra jam priklausančiu turtu, nusprendė turtą perleisti UAB „NT dalia“, su kurios vadovu T. B. palaikė asmeninį bendravimą, o ne kitiems bendraturčiams, neįrodo sandorio fiktyvumo. Taigi, atsakovo nurodytas turto perleidimo dovanojimo sutarties pagrindu tikslas ir motyvai nesudaro pagrindo teigti, jog dovanojimas šiuo atveju neatitiko dovanotojo valios, kad dovanojimas buvo įvykdytas be motyvų arba kad motyvai buvo akivaizdžiai neprotingi ir neteisėti.

58. Dovanojimas yra vienašalis sandoris, todėl, nesant įrodymų, kad dovanotojas gavo atlyginimą už perleistą turtą, apdovanotojo valia, išskyrus valią priimti dovaną, esminės reikšmės sandorio teisėtumui neturi. Atsakovas UAB „NT daila“ neginčijo, kad turėjo verslo interesą įgyti ginčo žemės sklypą, tačiau įstatymas nedraudžia dovanoti turtą juridiniam asmeniui, kuris turi suinteresuotumą priimti dovaną. Be to, kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.) yra išaiškinęs, jog dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Taigi, šiuo atveju vien apdovanotojo suinteresuotumas priimti dovaną nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju dovanojimo sutartimi buvo pridengtas abiejų šalių neteisėtas siekis. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad atsakovas T. B. dalyvavo ir gavo naudos iš tolesnių ieškovų ginčijamų UAB „NT daila“ sudarytų su kitais bendraturčiais pirkimo-pardavimo sandorių.

59. Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovų šioje byloje nurodytą dovanojimo sutartimi perleisto turto vertę (ieškovai nurodė, kad 216/4366 žemės sklypo dalies vertė yra 291,60 Eur, o 67/1362 dalies vertė – 438,85 Eur). Taigi, esant tokiai perleisto nekilnojamojo turto nedidelei vertei, atmestinas apeliantų teiginys, jog atsakovo (dovanotojo) nurodyti turto perleidimo dovanojimo būdu motyvai akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto, kuomet toks turtas dovanojamas, o ne parduodamas.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartys pagrįstai nebuvo kvalifikuotos kaip turto pirkimo–pardavimo sutartys, o pirmosios instancijos teismas, grįsdamas šią išvadą, nustatė ir įvertino nurodytas sutartims atriboti reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tyrė tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, įvertino ginčo sutarties sąlygas, nustatančias turto perleidimo aplinkybes ir priežastis, atsižvelgė į šalių elgesį.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo dovanojimo sutartį laikyti pirkimo – pardavimo sutartimi, netaikytinos ir CK 4.79 straipsnyje numatytos nuostatos, numatančios bendraturčio (ieškovo) pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypo dalį bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Analogiška pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu apelianto ieškinį pagrįstai atmetė kaip neįrodytą.

62. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl trijų mėnesių senaties termino eigos pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimui. Teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo ieškinio reikalavimo pripažinti ginčo sutartis pirkimo–pardavimo sutartimis neįrodytinumo, todėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas materialinės teisės institutas negali būti taikomas, taigi, neaktualu pasisakyti dėl šio Kodekso straipsnio trečioje dalyje nustatyto termino eigos pradžios nenustačius ieškovų ginamų teisių pažeidimo fakto.

63. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

64. Kiti neaptarti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

65. Atmetus apeliacinius skundus iš apeliantų priteisimos atsakovo UAB „NT daila“ patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 1815 Eur išlaidų rengiant atsiliepimus į apeliantų skundus. Nežiūrint į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalios LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose nurodytos sumos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, į tai, kad apeliacinių skundų argumentai iš esmės atitinka pirmosios instancijos teisme ištirtas faktines aplinkybes, dėl ko atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudos neturėjo būti itin dideli, taip pat atsižvelgus į atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų dydį, vadovaujantis CPK 98 str., CK 1.5 str., darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti prašomą priteisti išlaidų dydį iki 500 Eur sumos, priteisiamos už atsiliepimą į kiekvieną apeliacinį skundą

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo UAB „NT daila“ naudai iš apeliantų (ieškovų) M. M. ir R. G. (R. G.) lygiomis dalimis 500 Eur ir iš apelianto (trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais) J. D. 500 Eur apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „NT daila“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina