Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1362-392/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-22Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-05-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
e2A-1362-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01957-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
V. P.
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“, Aplinkos apsaugos departamentui prie LR Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1362-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01957-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės – Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, Aplinkos apsaugos departamentui prie LR Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos dėl 2017-12-04 deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, statinio paskirties pakeitimą Nr. 1, panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo 1) panaikinti V. P. 2017-12-04 surašytos deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, statinio patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 0,2549 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nuosavybės teise priklauso statytojui V. P.. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-08-22 informaciją žemės sklype įregistruoti: 1) pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1/m, kurio bendras plotas – 39,26 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (toliau – ūkio pastatas1); 2) pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1/m, užstatytas plotas – 16 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams (toliau – ūkio pastatas2); 3) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A1m, kurie nuosavybės teise priklauso statytojui. Atitinkamai ūkio pastato1 ir ūkio pastato2 įregistravimo pagrindas – statytojo surašyta deklaracija (įrašai galioja nuo 2017-12-08). Ieškovas nagrinėdamas ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybos teisėtumą žemės sklype, 2018-04-11 raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2018-04-18 raštu informavo, kad VĮ Distancinių tyrimų ir geinformatikos centras „GIS-centras“, patikrinęs vietoje, patikslino Stankos ežero kranto liniją (georeferencinį pagrindą) bei pateikė Stankos ežero pakrantės kranto linijos nustatytas koordinates, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba pamatavo žemės sklype esančių statinių, t. y. ūkio pastato1 bei ūkio pastato 2, kampų koordinates ir sudarė situacijos schemą, pagal kurią ūkio pastatas1 ir ūkio pastatas 2 patenka į Stankos ežero pakrantės apsaugos juostą. Atsižvelgiant į šią informaciją ieškovas 2018-06-26 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą. Patikrinimo aktu konstatuota, kad ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose, t. y. pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 punkto nuostatos. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įteisino ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybą Stankos ežero pakrantės apsaugos juostoje, nors tokių statinių statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkto nuostatas yra negalima.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1993-12-17 Trakų rajono S. apylinkės Tarybos sprendimu Nr. 15 (duomenys neskelbtini) kaime jam buvo skirta 0.25 ha žemės asmeniniam ūkiui. Žemės sklypas buvo įkainuotas 1995-07-21, atsakovas už žemės sklypą sumokėjo investiciniais čekiais, o 1998-03-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/98-0068 šį žemės sklypą įgijo nuosavybėn Pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. 1998-03-13 Nekilnojamojo turto registro išduotame pažymėjime žemės sklype buvo nustatyta tik viena specialioji sąlyga - nacionaliniai ir regioniniai parkai. Įsigytame žemės sklype buvęs statinys - pirtis - priklausė Trakų miškų urėdijai. Pirtis pastatyta 1961 metais, inventorinis Nr. 1-11-23. Trakų miškų urėdija nepageidavo pirties perkelti į kitą vietą, kadangi ji buvo apleista, supuvusiomis sienomis ir grindimis, todėl pirtį pardavė atsakovui. 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas, kuris suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis. Detaliojo plano eksplikacijoje numatyta : 1 - projektuojamas gyvenamasis namas, 2 - projektuojamas pagalbinis pastatas (klėtis), 3 - esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis), 4 - projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas). Pastato 1 rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu pastatytas pastatas 2 (pagal detalų planą – svirnas). Įgijus žemės sklypą, tvarkant ypač užterštą pakrantę, buvo parengtas pakrantės sutvarkymo ir liepto statybos projektas, kurį parengė UAB „Rektra”. Iš žemės sklypo plano matosi, kad Slankos ežero pakrantės linijos konfigūracija buvo kita, ji skyrėsi nuo dabartinės kranto linijos. Buvusioje situacijoje atstumas tarp žemės sklypo taško 4 ir 5 sudarė 16.50 m, ežero krašto linija buvo ties tašku 5. Numatoma ūkinio pastato2 statybos vieta dar labiau nutolusi nuo ežero. Pakrantės sutvarkymo projekte buvo numatytas tvarkomas pakrantės perimetras iki 100 m. Pakrantės tvarkymo eigoje buvo sutvarkytos prišiukšlintos užpelkėjusios pakrantės, dėl ko keitėsi Stankos ežero kranto linija ir pastatas2 pateko arčiau ežero. Atsakovas 2002 metais pagal parengtą detalųjį planą pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kuris 2007 m įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas nėra iki galo užbaigtas (baigtumas 88 proc.). Nepaisant seniai atliktos nesudėtingo statinio rekonstrukcijos, inspekcija 2017-02-08 surašė savavališkos statybos aktą ir privalomai nurodė pašalinti jos padarinius, nustatant terminą iki 2017-08-11, vėliau terminą pratęsė iki 2017-11-11, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-06 sprendimu ši terminą pratęsė iki 2018-02-08. Kadangi pasikeitė ūkio pastato 1 kadastriniai duomenys, paskirtis, ūkinis pastatas2, nors ir seniai perkeltas, nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors šie pastatai yra numatyti detaliajame plane, atsakovas vykdydamas Inspekcijos privalomą nurodymą dėl statinių įteisinimo, 2017 m. kreipėsi į UAB „Traksalis” dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, žemės naudojimo būdo papildymo. 2017-04-13 Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. P2-351 buvo nustatytas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas, nurodant, be vienbučių ir dvibučių pastatų statybos, ir rekreacines teritorijas. Pastato 1 ir pastato 2 inventorizaciją atliko specialistė A. M., kuri užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurią atsakovas pasirašė ir pateikė VĮ Registrų centras. Ūkinio pastatai ankstesnis žymėjimas plane lAlm buvo panaikintas, suteiktas žymėjimas 411/m, pakeista paskirtis iš gyvenamojo namo į ūkinio pastato, suteiktas naujas unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini). Taigi, vykdydamas Inspekcijos privalomą nurodymą, atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių ūkio pastato 1 ir ūkio pastato2 įteisinimui. Parengus minėtus dokumentus, užpildžius Deklaraciją ir ją pateikus nekilnojamojo turto registro įmonei, buvo atlikta pastatų teisinė registracija. Išduotame naujajame Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 9 p., be anksčiau buvusios sąlygos Nacionaliniai ir regioniniai parkai (9.2), įrašyta dar viena - rekreacinės teritorijos (9.1).

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovas V. P. VĮ „Registrų centras“ 2017-12-05 pateikė prašymą įregistruoti ginčo statinius ir nuosavybės teisė į juos. Kartu su prašymu buvo pateikta ginčo statinių kadastrinių matavimų bylą, kurią parengė UAB „Geomata“,bei deklaracija. Išnagrinėjus gautą prašymą ir pateiktus dokumentus bei nenustačius aplinkybių, kurioms esant atsisakoma įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, VĮ „Registrų centras“ 2017-12-07 įregistravo ginčo pastatus, o 2017-12-08 buvo įregistruota ir atsakovo nuosavybės teisė į ginčo pastatus. Ieškovo reikalavimas panaikinti ginčo statinių teisinę registraciją spręstinas kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl deklaracijos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad atsakovui V. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra šie statiniai: ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1/m, priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams (toliau – ūkinis pastatas 1), bei ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėtas 5I1/m, priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams (toliau – ūkinis pastatas 2), dėl kurių ieškovas atliko statybos teisėtumo patikrinimą. Tiek ūkinis pastatas 1, tieks ūkinis pastatas 2 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti remiantis 2017-12-04 atsakovo pateikta deklaracija apie statinio statybos užbaigimą, statinio patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodyta, jog pastatai pastatyti naujai. Ieškovas 2018-06-26 surašė deklaracijos apie statinio užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą DTA-15, kuriuo konstatavo, jog ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose, t. y., pažeidžiant LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-21 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo XXIX skyriaus 126.1 punkto nuostatas. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui 1993-12-17 Trakų rajono S. apylinkės Tarybos sprendimu Nr. 15 (duomenys neskelbtini) kaime buvo skirta 0.25 ha žemės asmeniniam ūkiui. Atsakovas šį žemės sklypą įgijo 1998-03-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/98-0068. Įsigytame žemės sklype buvęs statinys - pirtis - priklausė Trakų miškų urėdijai. Šias aplinkybes patvirtina Trakų miškų urėdijos 1996-08-13 raštas Nr. 321, adresuotas LR Miškų ūkio ministerijai. Rašte nurodoma, kad V. P. skirtame žemės sklype yra urėdijai priklausanti pirtis, pastatyta 1967 m., inventorinis Nr. 1-11-23, bei prašoma leisti pirtį parduoti sklypo savininkui. Šis ūkinis pastatas namų valdos techninės apskaitos bylos ir S. seniūnijos 1996-10-17 pažymos Nr. 185 pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvardintas kaip vieno buto gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1 Al m. 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas. Detaliojo plano eksplikacijoje numatyta : 1 - projektuojamas gyvenamasis namas, 2 - projektuojamas pagalbinis pastatas (klėtis), 3 - esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis), 4 - projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas). Pastatų rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu pastatytas pastatas 2 (pagal detalų planą – svirnas). Be to ir pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-08-03 raštu Nr. 2D-11118 pateikdama informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis ūkinis pastatas 1), pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais, ir kad jo statybos metu dar nebuvo patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys vandens telkinių pakrančių apsaugą, neįtvirtinti specialieji reikalavimai dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos. Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas tik 1991 m. Statinio užstatymo plotas po rekonstrukcijos pasikeitė nuo 25 m², iki 46.36 m²., tačiau pastatas nebuvo perkeltas arčiau Stankos ežero. Šiame rašte taip pat konstatuota, kad 1998 metais pastatytas svirnas (dabartinis ūkinis pastatas 2), perkeltas iš kitos vietos, nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Taigi, nors ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad šie pastatai nebuvo naujai statomi (ūkinis pastatas 1 pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais, ūkinis pastatas 2 yra perkeltas 1998 metais), buvo keičiama jų paskirtis, kadastriniai duomenys. Atsakovas, tik vykdydamas ieškovo privalomą nurodymą dėl statinių įteisinimo, kreipėsi į UAB „Traksalis“ dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, žemės naudojimo būdo papildymo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog tiek ūkinis pastatas 1, tiek ūkinis pastatas 2 yra nesudėtingų statinių kategorijai priklausantys statiniai, kuriems statyti nebuvo reikalingas leidimas, nuo jų statybos (rekonstrukcijos) yra praėję 20 metų, jie įregistruoti nekilnojamojo turto registre teisėtu pagrindu - pateikus Deklaraciją, kuri užpildyta nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinio reikalavimų tenkinti nėra jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodė, kad inspekcija mano, jog teismas, neįvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų, iš esmės neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju inspekcija savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovas V. P. (toliau – atsakovas), užbaigęs pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, kurio bendras plotas – 39,26 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (toliau – ūkio pastatas1), taip pat pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, užstatytas plotas – 16 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams (toliau – ūkio pastatas2) statybą 2017-12-04 surašė deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/ statinio (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – deklaracija), tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo imperatyvias nuostatas, t. y. inspekcija 2018-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktu Nr. DTA-15 nustatė, jog ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 pastatyti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 papunkčio nuostatas. Atitinkamai iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Lietuvos Respublikos Miškų ūkio ministerijos Trakų miškų urėdijos 1996-08-13 rašto Nr. 321, pirties įkainavimo akto, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-21 išrašo (registro Nr. 10/61852), yra žinoma, kad atsakovui 1996 metais buvo leista įsigyti 4,25 x 5,75 m dydžio pirties pastatą „išpuvusiomis sienomis ir grindimis, kiauras stogas, be langų“ ir kuris Nekilnojamojo turto registre apylinkės (seniūnijos) 1996-10-17 pažymėjimo Nr. 185 pagrindu buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1m, kurio užstatytas plotas 25 kv. m, o statybos pabaigos metai – 1961. Be to, 0,2549 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, 1998 metais buvo parengtas detalusis planas, kurio eksplikacijoje nurodyta „3. Esamas rekonstruojamas pastatas. 4. Projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas)“ ir kuris suderintas su sąlyga „įpareigojant sklypo savininką laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LRV nut. Nr. 343) atitinkamų skyrių reikalavimų“. Taip pat, remiantis byloje esančia 2017-12-04 kadastro duomenų byla, sudaryta pagal 2017-10-06 kadastrinių matavimų duomenis, pirmiau minėto statinio, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, būklė „Sunaikintas“, o kitų duomenų apie šio statinio bendrą plotą, tūrį, užstatytą plotą, baigtumo procentą nėra, taip pat nėra ir duomenų apie tariamą šio statinio rekonstrukciją. Be kita ko, pažymėtina, jog atsakovas deklaracijoje nurodė, kad ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 yra naujai pastatyti statiniai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina jau minėta 2017-12-04 kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad ūkio pastato1 statybos pradžia yra 1998 metai, o statybos pabaigos metai – 2001. Iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2018-05-31 rašto Nr. 46SD-2328-(14.46.7.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2018-04-18 rašto Nr. 46SD-1624-(14.46.10.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2018-06-19 rašto Nr. 46SD-2513-(14.46.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) žemėlapio, žinoma ir tai, kad žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru, o ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose. Tuo tarpu teismas visų pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teise įgytas 1961 metais statytas pirties pastatas buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas, kuris buvo sunaikintas, ir 1998 metais iš esmės buvo naujai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip ūkio pastatas1, jog pats atsakovas, surašęs deklaraciją, pripažino, kad vykdė naujų ginčo statinių statybą, jog žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru ir dėl to taikytini teisės aktai, reglamentuojantys statybą vandens apsaugos juostoje ir zonoje, net nevertino, sprendime apie jas visiškai nieko nepasisakė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad „<...> ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad šie pastatai nebuvo naujai statomi <...>, buvo keičiama jų paskirtis, kadastriniai duomenys“. Iš situacijos schemų, yra žinoma, jog žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru, o ūkio pastatas1 yra pastatytas 2,22 – 2,35 m, o ūkio pastatas2 – 3,73 – 4,72 m atstumu nuo Stankos ežero kranto linijos. Ir tai reiškia, kad ūkio pastatas1 ir ūkio pastatas2 patenka į Stankos ežero pakrantės apsaugos juostą. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Tai reiškia, jog deklaracija surašyta neteisėtai, o jos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis. Remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Nagrinėjamu atveju atsakovas deklaracijos pagrindu nekilnojamojo turto registre įteisino ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybą Stankos ežero pakrantės apsaugos juostoje, nors tokių statinių statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 papunkčio nuostatas negalima. Vadovaujantis ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybos metu, t. y. 1998 metais, galiojusių Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 papunkčiu, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje buvo draudžiama statinių statyba. Be to, 1998 metais žemės sklypui parengtame detaliajame plane buvo numatyta sąlyga „įpareigojant sklypo savininką laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LRV nut. Nr. 343) atitinkamų skyrių reikalavimų“.

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Apeliantės teigimu, buvo atlikta nauja statyba, statiniai pastatyti paviršinio vandens telikinio - Stankos ežero - apsaugos juostoje, tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-21 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 punkto nuostatos. Apeliaciniame skunde klaidingai komentuojama ta aplinkybė, kad ūkinio pastato Nr. 1, iki tol nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip gyvenamasis namas, pažymėto lAlm, turėjusio u/n (duomenys neskelbtini), sudarius naują kadastrinių matavimų bylą, buvo panaikintas ankstesnis statinio, kaip gyvenamojo namo, žymėjimas ir duotas naujas žymėjimas - u/n (duomenys neskelbtini), žymintis ūkio pastatą. Inspekcija žodį „sunaikintas“, reiškiantį buvusio žymėjimo sunaikinimą, vertina kaip seno pastato sunaikinimą ir naujo pastato statybą. Net ir vizualiai akivaizdžiai matosi, kad ūkinis pastatas Nr. 1 yra senos statybos, su sena šiferio danga, padengta užkritusiais lapais, statinys paveiktas laiko ir atmosferinių reiškinių. Teismui buvo pateikta daug rašytinių įrodymų, kad pastatas Nr. 1 - tai buvusi Trakų miškų urėdijos (TMU) pirtelė, 1961 m. statybos, kuri pateko į atsakovui1993 metais skirtą žemės sklypą, kuri, urėdijai nepageidavus perkelti, atsakovo buvo nupirkta. Kadangi tai buvo vienintelis statinys žemės sklype, įregistravus jo pirkimą S. seniūnijoje, kadangi statinys turėjo kaminą, buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas, kuris nekilnojamojo turto registre buvo pažymėtas indeksu 1Al m ir jam suteiktas u/n (duomenys neskelbtini). Kai 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas, suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis, jame numatytas projektuojamas gyvenamasis namas, projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas - dabartinis ūkinis pastatas Nr.2), esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis, dabartinis ūkinis pastatas Nr. 1), projektuojamas pagalbinis pastatas. Pastato Nr. 1 rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu perkeltas iš kitos buvusios vietos pastatas Nr. 2. Įgijus žemės sklypą, tvarkant užšlamštintą pakrantę, buvo parengtas Stankos ežero pakrantės sutvarkymo ir liepto statybos projektas, tvarkomas pakrantės perimetras iki 100 m. Pakrantės tvarkymo eigoje buvo sutvarkytos prišiukšlintos užpelkėjusios pakrantės, dėl ko keitėsi Stankos ežero kranto linija ir pastatas Nr. 2 pateko arčiau ežero. Be to, Stankos ežeras yra patvenktinis vandens telkinys su buvusio malūno užtvanka, kurio didesnioji dalis apaugusi medžiais ir krūmais, kur yra nemaža bebrų kolonija. Šios aplinkybės daro įtaką ir ežero vandens lygio svyravimui. 2007 m nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, pateikus 2007-11-08 Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr. (100)-11.24-126. Gyvenamasis namas nėra iki galo užbaigtas (baigtumas88 proc.). 2015-2018 laikotarpyje, man dirbant Aukštadvario regioninio parko direktoriumi, įvairios valstybinės institucijos, tame tarpe ir Ieškovė, buvo gavusios vieno piliečio rašytus skundus dėl pastato Nr. l statybos teisėtumo. Teismas įvertino ir tai, kad pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-08-03 raštu Nr. 2D-11118 pateikė informaciją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kad gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini) (dabartinis ūkinis pastatas Nr. 1, kuriam pagal 2017 m. patikslintus kadastrinius matavimus suteiktas u/n (duomenys neskelbtini)), pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais, ir kad jo statybos metu dar nebuvo patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys vandens telkinių pakrančių apsaugą, neįtvirtinti specialieji reikalavimai dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos. Šiame rašte taip pat konstatuota, kad 1998 metais pastatytas svirnas (pagal 2017-12-04 deklaraciją - ūkinis pastatas Nr. 2), perkeltas iš kitos vietos, nekilnojamojo turto registre neregistruotas. Nepaisant seniai atliktos nesudėtingo statinio rekonstrukcijos, Inspekcija 2018-02-08 surašė savavališkos statybos aktą ir privalomai nurodė pašalinti jos padarinius, nustatė terminą. Atsakovas atliko veiksmus, siekdamas įteisinti seniai pastatytus statinius, tikslindamas jų kadastrinius duomenis, papildydamas žemės naudojimo būdą, ir kai tai buvo atlikta nustatyto termino ribose, 2017m. pabaigoje kreipėsi į matininkę, kuri parengė dokumentus - užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuri buvo pateikta VĮ Registrų centras, kuri atliko pastatų teisinę registraciją. Ūkinio pastato Nr. 1 ankstesnis žymėjimas plane IAlm ir ankstesnis u/n buvo panaikintas, suteiktas ūkinio pastato žymėjimas 41 l/m, pakeista paskirtis iš gyvenamojo namo į ūkinio pastato, suteiktas naujas unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini). Vykdydamas Inspekcijos privalomą nurodymą, atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių ūkio pastato Nr. l ir ūkio pastato Nr. 2 įteisinimui. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ūkinis pastatas Nr. 1 rekonstruotas 1998 metais, pastatas Nr. 2 perkeltas 1998 metais, t. y. iki įstatymų, įtvirtinusių specialiuosius reikalavimus dėl pakrančių juostų ir zonų nustatymo, atstumų, taikytinų statyboms nuo vandens telkinių pakrančių linijos. Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas, nurodant, be vienbučių ir dvibučių pastatų statybos, yra rekreacinės teritorijos zonoje. Ieškovė prašė panaikinti deklaracijos galiojimą ir statinių teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, tačiau neįrodinėjo ir neįrodė, kad deklaracija yra neteisėta. Priešingai, VĮ Registrų centras, registruodama nesudėtingus statinius, jų paskirties keitimą pagal pateiktą deklaraciją, patikrino jos teisėtumą, pripažino ją esant teisėtą, nepažeidžiančią jokių norminių aktų, ir jos pagrindu įregistravo nesudėtingus statinius nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

8. Ieškovė skunde nurodė, jog teismas, neįvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų, iš esmės neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatskleidžiant jos esmės, netinkamai ištyrus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, tyrė ir vertino šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismo sprendimą motyvavo, išvadas pagrindė faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, todėl šis skundo argumentas atmestinas.

9. Apeliantė (ieškovė) tiek skundą tiek ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovas V. P., užbaigęs pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, kurio bendras plotas – 39,26 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (toliau – ūkio pastatas1), taip pat pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, užstatytas plotas – 16 kv. m, kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams (toliau – ūkio pastatas2) statybą 2017-12-04 surašė deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/ statinio (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo imperatyvias nuostatas. Inspekcija 2018-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktu Nr. DTA-15 nustatė, jog ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 pastatyti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 papunkčio nuostatas. Iš situacijos schemų, yra žinoma, jog žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru, o ūkio pastatas1 yra pastatytas 2,22 – 2,35 m, o ūkio pastatas2 – 3,73 – 4,72 m atstumu nuo Stankos ežero kranto linijos. Ir tai reiškia, kad ūkio pastatas1 ir ūkio pastatas2 patenka į Stankos ežero pakrantės apsaugos juostą, kur tokia statyba draudžiama.

10. Apeliantės teigimu nagrinėjamu atveju buvo atlikta nauja statyba, statiniai pastatyti paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-08-22 išrašo atsakovui V. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra šie statiniai: ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1/m, priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, bei ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1/m, priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, dėl kurių ieškovas atliko statybos teisėtumo patikrinimą. Tiek ūkinis pastatas 1, tieks ūkinis pastatas 2 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti remiantis 2017-12-04 atsakovo pateikta deklaracija.

11. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu ginčo pastatai nėra nauja statyba. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui 1993-12-17 Trakų rajono S. apylinkės Tarybos sprendimu Nr. 15 (duomenys neskelbtini) kaime buvo skirta 0.25 ha žemės asmeniniam ūkiui. Atsakovas šį žemės sklypą įgijo 1998-03-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/98-0068. Atsakovo įsigytame žemės sklype buvęs statinys - pirtis priklausė Trakų miškų urėdijai. Šias aplinkybes patvirtina Trakų miškų urėdijos 1996-08-13 raštas Nr. 321, adresuotas LR Miškų ūkio ministerijai. Rašte nurodoma, kad V. P. skirtame žemės sklype yra urėdijai priklausanti pirtis, pastatyta 1967 m., inventorinis Nr. 1-11-23, bei prašoma leisti pirtį parduoti sklypo savininkui. Taip pat rašytiniais įrodymais patvirtinama, jog šis ūkinis pastatas namų valdos techninės apskaitos bylos ir S. seniūnijos 1996-10-17 pažymos Nr. 185 pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvardintas kaip vieno buto gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1 Al m. 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas, suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis. Detaliojo plano eksplikacijoje numatyta : 1 - projektuojamas gyvenamasis namas, 2 - projektuojamas pagalbinis pastatas (klėtis), 3 - esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis), 4 - projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas). Pastato 1 rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu pastatytas pastatas 2 (pagal detalų planą – svirnas). Nors ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad šie pastatai nebuvo naujai statomi (ūkinis pastatas 1 pastatytas 1961 m., rekonstruotas 1998 metais, ūkinis pastatas 2 perkeltas 1998 metais), tai neabejotinai matyti ir iš byloje pateiktų jų fotografijų. Svarbu ir tai, kad atsakovui įgijus žemės sklypą, tvarkant pakrantę, buvo parengtas Stankos ežero pakrantės sutvarkymo ir liepto statybos projektas. Pakrantė buvo tvarkoma 100 m. perimetre, dėl ko keitėsi Stankos ežero kranto linija ir pastatas 2 pateko arčiau ežero. Be to, Stankos ežeras yra patvenktinis vandens telkinys su buvusio malūno užtvanka, ši aplinkybė daro įtaką ežero vandens lygio svyravimui. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas pastatų nutolimą nuo ežero kranto linijos įrodinėja situacijos schema, tačiau nagrinėjant jos spalvotą variantą akivaizdžiai matyti tai, kad faktinė ežero kranto linija ženkliai skiriasi nuo schemoje pažymėtos ežero kranto linijos, vadinasi faktinis kranto linijos atstumas iki pastato 2 gali neatitikti ieškovo nurodyto atstumo ir kisti priklausomai nuo nurodytų veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-centras“, patikrinęs vietoje, patikslino Stankos ežero kranto liniją (georeferencinį pagrindą) bei pateikė Stankos ežero pakrantės kranto linijos nustatytas koordinates, kurios ankščiau buvo kitos.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ūkinis pastatas 1 buvo pastatytas dar 1961 metais ir tuo metu atsakovui nepriklausė, o ūkinio pastato 2 statyba buvo suderinta rengiant detalųjį planą, abu statiniai yra seni, mediniai, itin kuklūs, derantys su aplinka ir todėl nekeliantys grėsmės kraštovaizdžiui, vadinasi ieškinio tenkinti nėra pagrindo.

13. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė - MontvilienėTatjana Žukauskienė