Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašo 1) panaikinti V. P. 2017-12-04 surašytos deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, statinio patalpos paskirties pakeitimą Nr. 1 dėl ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamųjų daiktų – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad 0,2549 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nuosavybės teise priklauso statytojui V. P.. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-08-22 informaciją žemės sklype įregistruoti: 1) pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1/m, kurio bendras plotas – 39,26 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (toliau – ūkio pastatas1); 2) pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1/m, užstatytas plotas – 16 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams (toliau – ūkio pastatas2); 3) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2A1m, kurie nuosavybės teise priklauso statytojui. Atitinkamai ūkio pastato1 ir ūkio pastato2 įregistravimo pagrindas – statytojo surašyta deklaracija (įrašai galioja nuo 2017-12-08). Ieškovas nagrinėdamas ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybos teisėtumą žemės sklype, 2018-04-11 raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu atlikti žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius 2018-04-18 raštu informavo, kad VĮ Distancinių tyrimų ir geinformatikos centras „GIS-centras“, patikrinęs vietoje, patikslino Stankos ežero kranto liniją (georeferencinį pagrindą) bei pateikė Stankos ežero pakrantės kranto linijos nustatytas koordinates, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba pamatavo žemės sklype esančių statinių, t. y. ūkio pastato1 bei ūkio pastato 2, kampų koordinates ir sudarė situacijos schemą, pagal kurią ūkio pastatas1 ir ūkio pastatas 2 patenka į Stankos ežero pakrantės apsaugos juostą. Atsižvelgiant į šią informaciją ieškovas 2018-06-26 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktą. Patikrinimo aktu konstatuota, kad ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose, t. y. pažeistos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 punkto nuostatos. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įteisino ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybą Stankos ežero pakrantės apsaugos juostoje, nors tokių statinių statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkto nuostatas yra negalima.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 1993-12-17 Trakų rajono S. apylinkės Tarybos sprendimu Nr. 15 (duomenys neskelbtini) kaime jam buvo skirta 0.25 ha žemės asmeniniam ūkiui. Žemės sklypas buvo įkainuotas 1995-07-21, atsakovas už žemės sklypą sumokėjo investiciniais čekiais, o 1998-03-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P79/98-0068 šį žemės sklypą įgijo nuosavybėn Pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. 1998-03-13 Nekilnojamojo turto registro išduotame pažymėjime žemės sklype buvo nustatyta tik viena specialioji sąlyga - nacionaliniai ir regioniniai parkai. Įsigytame žemės sklype buvęs statinys - pirtis - priklausė Trakų miškų urėdijai. Pirtis pastatyta 1961 metais, inventorinis Nr. 1-11-23. Trakų miškų urėdija nepageidavo pirties perkelti į kitą vietą, kadangi ji buvo apleista, supuvusiomis sienomis ir grindimis, todėl pirtį pardavė atsakovui. 1998 metais buvo parengtas gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybos detalusis planas, kuris suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis. Detaliojo plano eksplikacijoje numatyta : 1 - projektuojamas gyvenamasis namas, 2 - projektuojamas pagalbinis pastatas (klėtis), 3 - esamas rekonstruojamas pastatas (pirtis), 4 - projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas). Pastato 1 rekonstrukcija atlikta 1998 m. Tuo pačiu laikotarpiu pastatytas pastatas 2 (pagal detalų planą – svirnas). Įgijus žemės sklypą, tvarkant ypač užterštą pakrantę, buvo parengtas pakrantės sutvarkymo ir liepto statybos projektas, kurį parengė UAB „Rektra”. Iš žemės sklypo plano matosi, kad Slankos ežero pakrantės linijos konfigūracija buvo kita, ji skyrėsi nuo dabartinės kranto linijos. Buvusioje situacijoje atstumas tarp žemės sklypo taško 4 ir 5 sudarė 16.50 m, ežero krašto linija buvo ties tašku 5. Numatoma ūkinio pastato2 statybos vieta dar labiau nutolusi nuo ežero. Pakrantės sutvarkymo projekte buvo numatytas tvarkomas pakrantės perimetras iki 100 m. Pakrantės tvarkymo eigoje buvo sutvarkytos prišiukšlintos užpelkėjusios pakrantės, dėl ko keitėsi Stankos ežero kranto linija ir pastatas2 pateko arčiau ežero. Atsakovas 2002 metais pagal parengtą detalųjį planą pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kuris 2007 m įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamasis namas nėra iki galo užbaigtas (baigtumas 88 proc.). Nepaisant seniai atliktos nesudėtingo statinio rekonstrukcijos, inspekcija 2017-02-08 surašė savavališkos statybos aktą ir privalomai nurodė pašalinti jos padarinius, nustatant terminą iki 2017-08-11, vėliau terminą pratęsė iki 2017-11-11, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-02-06 sprendimu ši terminą pratęsė iki 2018-02-08. Kadangi pasikeitė ūkio pastato 1 kadastriniai duomenys, paskirtis, ūkinis pastatas2, nors ir seniai perkeltas, nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nors šie pastatai yra numatyti detaliajame plane, atsakovas vykdydamas Inspekcijos privalomą nurodymą dėl statinių įteisinimo, 2017 m. kreipėsi į UAB „Traksalis” dėl kadastrinių matavimų patikslinimo, žemės naudojimo būdo papildymo. 2017-04-13 Trakų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. P2-351 buvo nustatytas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas, nurodant, be vienbučių ir dvibučių pastatų statybos, ir rekreacines teritorijas. Pastato 1 ir pastato 2 inventorizaciją atliko specialistė A. M., kuri užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurią atsakovas pasirašė ir pateikė VĮ Registrų centras. Ūkinio pastatai ankstesnis žymėjimas plane lAlm buvo panaikintas, suteiktas žymėjimas 411/m, pakeista paskirtis iš gyvenamojo namo į ūkinio pastato, suteiktas naujas unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini). Taigi, vykdydamas Inspekcijos privalomą nurodymą, atsakovas ėmėsi visų teisėtų priemonių ūkio pastato 1 ir ūkio pastato2 įteisinimui. Parengus minėtus dokumentus, užpildžius Deklaraciją ir ją pateikus nekilnojamojo turto registro įmonei, buvo atlikta pastatų teisinė registracija. Išduotame naujajame Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 9 p., be anksčiau buvusios sąlygos Nacionaliniai ir regioniniai parkai (9.2), įrašyta dar viena - rekreacinės teritorijos (9.1).

5. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodė, kad inspekcija mano, jog teismas, neįvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų, iš esmės neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju inspekcija savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovas V. P. (toliau – atsakovas), užbaigęs pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1/m, kurio bendras plotas – 39,26 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (toliau – ūkio pastatas1), taip pat pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1/m, užstatytas plotas – 16 kv. m ir kuris priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams (toliau – ūkio pastatas2) statybą 2017-12-04 surašė deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/ statinio (-ių)/ patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – deklaracija), tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo imperatyvias nuostatas, t. y. inspekcija 2018-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) patikrinimo aktu Nr. DTA-15 nustatė, jog ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 pastatyti pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) (redakcija, galiojanti nuo 2017-06-22), XXIX skyriaus 126.1 papunkčio nuostatas. Atitinkamai iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. Lietuvos Respublikos Miškų ūkio ministerijos Trakų miškų urėdijos 1996-08-13 rašto Nr. 321, pirties įkainavimo akto, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-05-21 išrašo (registro Nr. 10/61852), yra žinoma, kad atsakovui 1996 metais buvo leista įsigyti 4,25 x 5,75 m dydžio pirties pastatą „išpuvusiomis sienomis ir grindimis, kiauras stogas, be langų“ ir kuris Nekilnojamojo turto registre apylinkės (seniūnijos) 1996-10-17 pažymėjimo Nr. 185 pagrindu buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1m, kurio užstatytas plotas 25 kv. m, o statybos pabaigos metai – 1961. Be to, 0,2549 ha dydžio žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, 1998 metais buvo parengtas detalusis planas, kurio eksplikacijoje nurodyta „3. Esamas rekonstruojamas pastatas. 4. Projektuojamas pagalbinis pastatas (svirnas)“ ir kuris suderintas su sąlyga „įpareigojant sklypo savininką laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LRV nut. Nr. 343) atitinkamų skyrių reikalavimų“. Taip pat, remiantis byloje esančia 2017-12-04 kadastro duomenų byla, sudaryta pagal 2017-10-06 kadastrinių matavimų duomenis, pirmiau minėto statinio, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, būklė „Sunaikintas“, o kitų duomenų apie šio statinio bendrą plotą, tūrį, užstatytą plotą, baigtumo procentą nėra, taip pat nėra ir duomenų apie tariamą šio statinio rekonstrukciją. Be kita ko, pažymėtina, jog atsakovas deklaracijoje nurodė, kad ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 yra naujai pastatyti statiniai. Šias aplinkybes taip pat patvirtina jau minėta 2017-12-04 kadastro duomenų byla, kurioje nurodyta, kad ūkio pastato1 statybos pradžia yra 1998 metai, o statybos pabaigos metai – 2001. Iš byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2018-05-31 rašto Nr. 46SD-2328-(14.46.7.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2018-04-18 rašto Nr. 46SD-1624-(14.46.10.) „Dėl informacijos pateikimo“, 2018-06-19 rašto Nr. 46SD-2513-(14.46.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) žemėlapio, žinoma ir tai, kad žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru, o ūkio pastatas1 bei ūkio pastatas2 pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, galiojančių statybai vandens apsaugos juostose ir zonose. Tuo tarpu teismas visų pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybės teise įgytas 1961 metais statytas pirties pastatas buvo įregistruotas kaip gyvenamasis namas, kuris buvo sunaikintas, ir 1998 metais iš esmės buvo naujai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip ūkio pastatas1, jog pats atsakovas, surašęs deklaraciją, pripažino, kad vykdė naujų ginčo statinių statybą, jog žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru ir dėl to taikytini teisės aktai, reglamentuojantys statybą vandens apsaugos juostoje ir zonoje, net nevertino, sprendime apie jas visiškai nieko nepasisakė, todėl nepagrįstai konstatavo, kad „<...> ūkio pastatas 1 ir ūkio pastatas 2 nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad šie pastatai nebuvo naujai statomi <...>, buvo keičiama jų paskirtis, kadastriniai duomenys“. Iš situacijos schemų, yra žinoma, jog žemės sklypas ribojasi su Stankos ežeru, o ūkio pastatas1 yra pastatytas 2,22 – 2,35 m, o ūkio pastatas2 – 3,73 – 4,72 m atstumu nuo Stankos ežero kranto linijos. Ir tai reiškia, kad ūkio pastatas1 ir ūkio pastatas2 patenka į Stankos ežero pakrantės apsaugos juostą. Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Tai reiškia, jog deklaracija surašyta neteisėtai, o jos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis. Remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Nagrinėjamu atveju atsakovas deklaracijos pagrindu nekilnojamojo turto registre įteisino ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybą Stankos ežero pakrantės apsaugos juostoje, nors tokių statinių statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 papunkčio nuostatas negalima. Vadovaujantis ūkio pastato1 bei ūkio pastato2 statybos metu, t. y. 1998 metais, galiojusių Saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 papunkčiu, vandens telkinių apsaugos juostoje ir zonoje buvo draudžiama statinių statyba. Be to, 1998 metais žemės sklypui parengtame detaliajame plane buvo numatyta sąlyga „įpareigojant sklypo savininką laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (LRV nut. Nr. 343) atitinkamų skyrių reikalavimų“.