Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui N. M., trečiajam asmeniui D. B., dėl išlaikymo (paramos) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas N. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Ieškinio ir jo priedų nuorašai atsakovui įteikti tinkamai, t. y. jo motinai, gyvenančiai atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Prieštaravimų ieškiniui N. M. nepateikė. Šaukimo į teismo posėdį deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepavykus įteikti, jis įteiktas viešo paskelbimo būdu. Papildomai apie teismo posėdį atsakovui pranešta trumpąja žinute ieškinyje nurodytu telefono numeriu. Pažymėtina, kad atsakovas iš to paties numerio susisiekė su teismu, tačiau vėliau į skambučius nebeatsakydavo. Dėl minėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad realus atsakovo žinojimas apie pradėtą teismo procesą ir teisė gintis buvo užtikrinta, teismas išnaudojo visas galimybes užtikrinti N. M. dalyvavimą nagrinėjant bylą, todėl byla išnagrinėta atsakovui N. M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y., kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma: ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (LAT 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1441-826/2016).

Iš šioje byloje esančių dokumentų nustatyta, kad I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Ieškovė niekur nedirba, ją pagal galimybes išlaiko motina D. B.. Duomenų, kad prie išlaikymo prisidėtų atsakovas, nėra.

Ieškovė I. M. prašo teismo priteisti iš atsakovo N. M. po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki jai sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje). Ieškinyje ieškovė nurodė, kiek lėšų reikia jos poreikiams tenkinti, nurodė, kad pati pajamų neturi, išskyrus nedidelę stipendiją, apie kurios dydį teismui duomenų nepateikė.

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad I. M. turtinė padėtis yra pakankamai sunki: ji neturi savarankiškų pajamų, nėra duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones. Tačiau Antstolių informacinės sistemos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, neturi ir skolinių įsipareigojimų.

Vertindamas kitus teismų praktikoje suformuotus paramos būtinumo ieškovei kriterijus, teismas pastebi, kad nors apklausiama teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog mokosi gerai, vidurkis 9 balai, tačiau byloje įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės mokymosi rezultatus, nėra. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad paramos reikalingas pilnametis besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015 ir kt.). Nors apie pakankamus mokymosi rezultatus galima daryti prielaidą atsižvelgiant vien į aplinkybę, kad ieškovė yra besimokančiųjų sąraše (2021 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis; nėra pašalinta iš mokymosi įstaigos), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų dėl pažangaus ieškovės mokymosi, kuriuo ir grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl paramos iš atsakovo priteisimo. Ieškovė į bylą su tuo susijusių įrodymų neteikė, to nepadarė ir po to, kai teismas pasiūlė šiuos duomenis papildomai pateikti. Ieškovės mokymosi rezultatų įvertinimas kaip tik patenkinamų arba pažangių ir labai gerų, teismo nuomone, neatsiejamas ir nuo kito pagalbos pilnamečiam besimokančiam asmeniui būtinumo vertinimo kriterijaus – galimybių pačiam pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis, sprendžiant, jog pažangiam mokymuisi reikalingos laiko, pastangų ir kt. sąnaudos yra daug didesnės. Atitinkamai, liekant mažiau galimybių skirti laiko pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.

Ieškovė nurodė, kad siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę, didžiąją laiko dalį skiria mokymuisi. Tačiau teigdama, kad šiuo metu negali dirbti dėl užimtumo mokantis, šių aplinkybių įrodymais taip pat nepagrindė, t. y. nepateikė mokymosi grafiko, iš kurio būtų matyti jos užimtumas, duomenų apie mokymosi intensyvumą. Nėra ir duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė mėgino ir nuolat mėgina rasti darbą ir užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu. Kaip nurodė pati ieškovė, namų užduočių jai beveik nėra skiriama. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad būdama pilnametė ir darbinga, ieškovė neturi galimybių dirbti bent dalį darbo dienos.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti profesiją (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-433-252/2021; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-146-856/2021). Todėl aplinkybė, kad ieškovė nedirba, negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant dėl besimokančiam vaikui teiktinos paramos būtinumo. Tačiau, kita vertus, teismai, spręsdami bylas dėl pilnamečių vaikų išlaikymo, nustatę, kad ieškovas neišnaudojo minėtos galimybės, tačiau pripažinę, kad ieškovui reikalingas išlaikymas, gali priteisti mažesnio dydžio išlaikymą, nes ir pats ieškovas turi pareigą bent iš dalies pasirūpinti jam reikalingomis lėšomis (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-27-855/2022).

Ieškovės patiriamos išlaidos maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kitų poreikių tenkinimui, ieškovės nurodymu sudaro apie 300 Eur vienam mėnesiui. Teismo vertinimu, ši suma nelaikytina pernelyg didelė ir nepagrįsta. Teismas, konstatuoja, kad ieškovei yra poreikis būti abiejų tėvų išlaikomai.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Šiuo atveju atsakovas N. M. savo pozicijos dėl ieškinio nenurodė, duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą neteikė. Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų apie jo nedarbingumą ar dalinį darbingumą. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, Lietuvoje atsakovas nedirba, ieškovės nurodymu, jis dirba užsienio valstybėje. Kelių transporto priemonių registre nėra duomenų apie jo vardu registruotas transporto priemones. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, N. M. neturi skolinių įsipareigojimų, vykdomų antstolių kontorose. Duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, anksčiau teismo padarytą išvadą apie ieškovės turtinę padėtį, jos amžių, vertinant, jog ieškovė pati nėra išnaudojusi visų galimybių gauti papildomų lėšų pragyvenimui, I. M. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 80 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismo vertinimu, ši priteistina išlaikymo suma reikalinga ieškovės poreikiams tenkinti, nepažeis šalių interesų pusiausvyros bei ieškovės poreikių ir atsakovo galimybių proporcingumo principo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne tik iki ji mokysis profesinėje mokykloje (pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio mokymo programą (pirmajai kvalifikacijai įgyti)), bet iki jai sukaks 24 metai, jei ji mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.

Pažymėtina, kad CK 3.1921 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Be to, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui, įgijus vidurinį išsilavinimą, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovės tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-478-210/2014 ; Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civ. byloje Nr. 2A-2424-467/2014 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, vertina, kad ieškovė aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku, kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju išlaikymas priteistinas tik iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) (baigs bendro lavinimo ir profesinio formaliojo mokymo programas), bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Ieškovė I. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškinį patenkinus 57 procentų dalimi iš atsakovo priteistina 21,66 Eur žyminio mokesčio ir 12,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–271, 279, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei dukrai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl paramos (išlaikymo) periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo N. M. valstybei 34,42 Eur (trisdešimt keturis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 21,66 Eur (dvidešimt vieną eurą 66 ct) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660, 12,76 Eur (dvylika eurų 76 ct) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.