Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo S. B.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą po 600 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis vidurinėje mokykloje bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas – jos tėvas, iki ieškovės pilnametystės mokėjo 200 Lt dydžio išlaikymą. Nuo (duomenys neskelbtini) jai tapus pilnamete atsakovas išlaikymo nebeteikia. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) ketvirtoje klasėje, todėl neturi galimybių dirbti, turi sveikatos problemų, ją išlaiko mama, atsakovas prie išlaikymo neprisideda.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą mokamą po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis vidurinėje mokykloje. Priteisė iš atsakovo 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei ir 108 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimui įsiteisėjus panaikino teismo 2013-10-24 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė tinkamai įgyvendina savo pareigą siekti vidurinio išsilavinimo – užduotis mokykloje atlieka noriai ir stropiai, jos pažymių vidurkis yra 6,78, dėl sveikatos problemų ieškovė nuolat turi atlikti kraujo tyrimus, konsultuotis su gydytojais, vartoti vaistus, lankyti papildomus fizinio lavinimo užsiėmimus, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė be žalos mokslui ir sveikatai neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų, jai būtina tėvų pagalba. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma nebūtų proporcinga atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo turimas turtas minimalus, žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, priklausančio jo motinai, automobilio vertė nedidelė. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei dėl jos sveikatos sutrikimo reikalinga daugiau lėšų vaistams, tyrimams ir kitiems sveikatos stiprinimo poreikiams.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo išlaikymą mokamą po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškovės pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis vidurinėje mokykloje, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo pajamos sumažėjo nuo 1000 Lt iki 500 Lt tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovo sudarytus dovanojimo sandorius, todėl neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo turimas turtas minimalus. Priteisdamas iš atsakovo 300 Lt išlaikymą teismas neužtikrino net būtiniausių ieškovės poreikių ir prievolę išlaikyti ieškovę perkėlė iš esmės trečiajam asmeniui ir jos sutuoktiniui.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės tėvas (b. l. 12). Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, tačiau mokosi (duomenys neskelbtini)gimnazijos ketvirtoje klasėje (b. l. 17), turto neturi (b. l. 48-49), gyvena kartu su motina ir yra jos išlaikoma.

Nuo 2013-07-09 įsigaliojo CK 3.192¹ straipsnis, kuris iš esmės pakeitė iki tol galiojusią CK 3.194 straipsnio 3 dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui. Įsigaliojusiame įstatyme nustatyta, kad tėvai turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai, ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat į kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis). Taigi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam asmeniui, kuris mokosi bendrojo lavinimo ugdymo įstaigoje, yra taikytini tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, sprendžiant dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, pagrindžiančios: vaiko poreikius, paramos būtinumą vaikui, tėvų turtinę padėtį, jų galimybę teikti išlaikymą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmę byloje.

Byloje ginčo dėl to, kad ieškovei parama yra būtina nėra, iškilo dėl vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties, jų galimybės teikti išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir priteisdamas iš atsakovo 300 Lt dydžio išlaikymą, neužtikrino net būtiniausių ieškovės poreikių ir prievolę išlaikyti ieškovę perkėlė iš esmės trečiajam asmeniui ir jos sutuoktiniui.

Formuojama teismų praktika, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

Byloje nustatyta, kad ieškovę šiuo metu išlaiko jos mama, tai yra, trečiasis asmuo, kuri šiuo metu yra registruota darbo biržoje (b. l. 74), jos nuosavybės teise yra įregistruotas automobilis (b. l. 39), kartu su sutuoktiniu nuosavybės teise turi žemės sklypą (b. .l 20-21) bei butą, kurio įsigijimui paimtas kreditas iš banko (b. .l 38). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo paaiškino, kad butas įkeistas bankui, už butą moka 780 Lt kreditą, apie 400 Lt už komunalines paslaugas, ją ir ieškovę bei dar vieną vaiką išlaiko jos sutuoktinis, kuris dirba užsienyje.

Atsakovas yra darbingo amžiaus, įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog dėl sveikatos sutrikimų būtų apribotas jo darbingumas byloje nėra. Atsakovas dirba 0,5 etatu, gauna 500 Lt dydžio darbo užmokestį (b. l. 54-55), turi įsipareigojimų kredito įstaigoms (b. l. 56-58), jo vardu registruota transporto priemonė ir žemės sklypas (b. l. 67-68, 76-78). Nenustatytos aplinkybės, jog pačiam atsakovui yra reikalinga parama, globa, atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog turi kitų išlaikytinių, jo paties būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalinga daugiau nei įprasta piniginių lėšų. Atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigoms (b. l. 56-58), kurių mokama suma per mėnesį sudaro 296 Lt, atsakovas naudojasi transporto priemone, kurios išlaikymui akivaizdu yra reikalingos piniginės lėšos, reikalingos piniginės lėšos kitiems būtiniems atsakovo poreikiams patenkinti, atsakovas šio teismo sprendimo neskundžia, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovo nurodoma jo gaunamų pajamų suma viršija jo poreikiams tenkinti reikalingą piniginių lėšų sumą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovui priklausė pastatas-pieno surinkimo punktas, kurio nurodyta paskirtis – teikti paslaugas, kas sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas, naudodamas pieno surinkimo punktą, gavo pajamas. Atsakovas pastatą-pieno surinkimo punktą 2014-02-14 dovanojimo sutartimi padovanojo savo motinai J. G. (b. l. 93-94). Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas vengė teismui atskleisti aplinkybes apie ginčo laikotarpiu gaunamas pajamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.

Formuojama teismų praktika, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), taigi yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti didesnį ir jos poreikius atitinkantį išlaikymą.

Esant šioms aplinkybėms, apie atsakovo turtinę padėtį, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad dėl didesnio, nei pirmosios instancijos teismo priteisto, išlaikymo teikimo ieškovei iš esmės pablogėtų atsakovo padėtis ar dėl to atsakovas, nepadarydamas esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti, tai yra, atsakovas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą ieškovei, nei priteisė pirmosios instancijos teismas. Nurodytos aplinkybės apie atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog turtinė padėtis iš esmės yra panaši.

Ieškovė nurodo, kad jos poreikius atitiktų iš atsakovo priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas.

Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), tai yra, išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga nustatant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pirmosios instancijos teismas nenurodė kokia yra pagrįsta suma ieškovės būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį. Byloje nėra įrodymų apie būtinas išlaidas (maistui, būstui, rūbams, mokymuisi, laisvalaikiui ir kt.) per mėnesį ieškovės poreikiams patenkinti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįsta suma ieškovės būtiniems poreikiams patenkinti būtų 1000,00 Lt per mėnesį. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, vertindamas, jog poreikių dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), ginčo laikotarpiu minimali mėnesinė alga buvo 1000 Lt.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė turi sveikatos problemų, 1200 Lt jai reikalingi vien sveikatos problemoms spręsti, reikalingi vaistai kuriuos siunčia iš Indijos (vaistų kaina 1500 Lt 3 mėnesiams, 200 Lt muitinės mokestis), mezoterapijos ir ozono terapijos procedūros, kraujo bei šlapimo tyrimai, kurie atliekami Vilniuje, tenka per mėnesį bent kartą vykti į Vilnių, tačiau nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė tik medicininį pažymėjimą (b. l. 65), iš kurio galima daryti išvadą tik apie ieškovės turimas sveikatos problemas, o ne apie ieškovės patiriamas išlaidas dėl sveikatos problemų (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovei yra būtina parama, atsakovas turi galimybę dėl savo turtinės padėties teikti didesnį išlaikymą, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, jog tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, ieškovės būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį per mėnesį būtina suma yra 1000 Lt, teisėjų kolegija sprendžia, kad 500 Lt dydžio išlaikymas nepažeis ieškovės interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta jos poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra (CK 3.192¹ straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir iš atsakovo ieškovei priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidinti nuo 300 Lt iki 500 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB “Teisinių paslaugų grupė“ sumokėjo 2420 Lt už bylą pirmosios instancijos teisme, nuo 216 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakovas bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Įvertinus tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo patenkinta 83 procentai ieškovės reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 2008,60 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei priteistina 179 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 108 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 847 Lt už apeliacinio skundo parengimą, atsakovas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų nepatyrė. Kadangi ieškovė už apeliacinio skundo padavimą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 108 Lt žyminis mokestis jai grąžintinas. Atsižvelgiant, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 703 Lt išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, iš atsakovo valstybei priteistinas 90 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą:

padidinti ieškovei R. G. iš atsakovo A. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis vidurinėje mokykloje priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 300 Lt iki 500 Lt; priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei R. G. 2008,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo A. G. 179 Lt žyminio mokesčio valstybei;

kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei R. G. 847 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. G. valstybei priteisti 90 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Grąžinti ieškovei R. G. 108 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-03-06 mokėjimo nurodymu Nr. 520, žyminio mokesčio grąžinimą pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.