Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui J. L., trečiajam asmeniui R. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas jam priteisti iš jo tėvo J. L. išlaikymą po 125,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 1 d., iki jis mokysis Šiaulių profesinio rengimo centre, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d., ir priteisti 370,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad yra pilnametis, tačiau negali visiškai savęs išlaikyti, nes mokosi Šiaulių profesinio rengimo centro Technologijų skyriuje I kurse pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio lavinimo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Jo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 250,00 Eur suma per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. L. sūnaus M. D. naudai materialinį išlaikymą po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 29 d., iki jis mokysis Šiaulių profesinio rengimo centre, t. y. iki 2018 m. birželio 30 d., priteisė 174,19 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. D. nedirba, nuolatinių pajamų neturi, pragyvena iš gaunamos stipendijos ir iš motinos paramos. Manė, kad ieškovas vien savo pastangomis neturi galimybės siekti išsilavinimo, todėl pripažino, kad ieškovui yra būtina tėvų parama, kol jis mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai gauti dienine forma. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, įvertino jo gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei turimus įsipareigojimus. Nustatė, kad atsakovo vidutines pajamas per mėnesį sudaro 743,37 Eur ir jo finansinė padėtis nuo ieškovo pilnametystės nepakito, todėl konstatavo, kad jis turi galimybę mokėti išlaikymą pilnamečiam vaikui.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu tėvai privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo proporcingai savo finansiniai padėčiai. Konstatavo, jog abiejų tėvų finansinė padėtis yra sunki, tačiau tai nėra pagrindas neišlaikyti savo vaiko. Paaiškino, kad prašomo išlaikymo po 125,00 Eur kas mėnesį atsakovas nėra pajėgus teikti, tačiau jis gali teikti išlaikymą ieškovo būtiniesiems poreikiams tenkinti po 60,00 Eur, kol ieškovas mokysis pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai gauti dienine forma – 2018 m. birželio 30 d.Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 28 d. – 174,19 Eur, kadangi ieškovas jau mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre, kai jam suėjo 18 metų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. L. pateikė apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo ir prašė panaikinti sprendimą iš dalies, t. y. tą dalį, kuria buvo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą, juo atmesti iš dalies tenkintus ieškovo ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad teismas neteisingai vertino ieškovo pastangas susirasti darbą ir bent iš dalies išlaikyti save. Ieškovo argumentas, kad dirbant bent kokį darbą nukentės jo profesiniai sugebėjimai, suprantamas kaip nenoras dirbti. Ieškovas gauna mažiausią stipendiją iš galimų, todėl nepagrįstas jo argumentas, jog jis deda visas pastangas mokytis. Į būtinųjų mėnesio išlaidų lentelę įtrauktos išlaidos, kurios nėra būtinos ir pagrįstos. Ieškovas didina savo mėnesines išlaidas nuomodamas kambarį, nors yra galimybė gyventi bendrabutyje ir dar būtų apmokamos transporto išlaidos. Ieškovas yra darbingas, išlaikytinių neturi, tačiau pragyvenimui reikalauja 250,00 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog jis yra skolingas kitiems asmenims. Kartu su prašymu buvo pateikta privataus asmens skolos raštelio fotokopija, paskolos sutartis. Kiti kreditoriai nesutiko paviešinti savo asmeninių duomenų, todėl rašytinių įrodymų pateikti negali.Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino jo ir ieškovo motinos pajamas. Byloje esanti 2016 m. kovo 17 d. pažyma Nr. 748 apie motinos gaunamas pajamas patvirtina, jog ji per mėnesį gauna pašalpų nuo 420,00 Eur iki 448,00 Eur. 2016 m. kovo 17 d. pažyma Nr. KAPZ1-849 patvirtina, kad motina gauna kas mėnesį našlių ir našlaičių pensiją nuo 83,51 Eur iki 88,77 Eur. Ji išlaiko tik du asmenis, yra susituokusi. Tuo tarpu jo mėnesinės pajamos yra 743,37 Eur, kurias padalijus 4 asmenims (atsakovui ir jo sutuoktinei, kurie yra abu neįgalūs, ir dviem nepilnamečiams vaikams, iš kurių vienas lanko darželį, kitas mokyklą) išeina maždaug po 185,00 Eur. Iš šių pinigų tenka mokėti paskolą už šeimos būstą, mokėti mokesčius, pirkti maistą, išsilaikyti pačiam. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jo netenkinti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas, jį naikinti nėra pagrindo. Paaiškino, kad jam sunku bendrauti su žmonėmis, susirasti darbą, nes augo psichologiškai sunkioje šeimoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, priteisimo sąlygų

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. Nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Taigi ir nagrinėjamu atveju būtina įvertinti abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra išlaikymo poreikio sąlyga ir atsakovas turi galimybių teikti išlaikymą savo pilnamečiam sūnui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas yra pažangus mokinys, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją, įvertinęs besimokančio profesinės mokyklos mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, sprendė, kad ieškovui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol jis baigs mokslus. Teismas priimdamas sprendimą turi remtis įrodymais, kuriais konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus byloje pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas pagrindas spręsti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisykles ir teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įtvirtintus proceso įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis), ir dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas nepateikė sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančių įrodymų. Byloje pateikta tik pažyma apie jo gaunamą stipendiją, tačiau iš jos negalima spręsti apie ieškovo mokymosi rezultatus Šiaulių profesinio rengimo centro Technologijų skyriuje I kurse pagal bendrojo lavinimo ir formaliojo profesinio lavinimo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Be to, ieškovas teigdamas, kad šiuo metu negali dirbti, nes mokslai vyksta dienos metu, šių aplinkybių nepagrindė įrodymais, t. y. nepateikė studijų mokymosi grafiko, iš kurio būtų matyti jo užimtumas, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių įrodymų pateikti nepasiūlė. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis mėgino ir nuolat mėgina rasti darbą ir užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jam dėl psichologinių problemų sunku susirasti darbą, nėra pagrindas teismui spręsti, kad ieškovas deda visas pastangas, kad save išsilaikytų, nes šios aplinkybės nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ir šias nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo poreikių apskaičiavime nurodytų išlaidų būtinumas nėra visiškai pagrįstas: pvz., mobilusis telefonas (nepateikta sutartis su mobiliojo ryšio operatoriumi), vaistai, odontologijos paslaugos, vitaminai, buto nuoma (nuomos sutartis, komunalinių išlaidų sumos), transporto išlaidos. Pažymėtina, kad šias išlaidas patiria ne visi besimokantys moksleiviai (studentai), todėl ieškovas, siekdamas įrodyti, kad šios išlaidos yra pagrįstos, turi pateikti įrodymus, jog dėl mokymosi programos ypatumų šios išlaidos neišvengiamos. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byloje būtina surinkti papildomus įrodymus, todėl byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Panaikinus sprendimą visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.