Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-54-339/2014 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui R. J., tretiesiems asmenims I. J., R. K. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

CK 3.192¹ str. 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad CK 3.194 str. įtvirtinta teisės norma yra suskirstyta teisiškai reikšmingais laikotarpiais kada pilnametis vaikas, nesantis vyresnis nei 24 m. gali prašyti paramos, t. y., kai jis mokosi arba vidurinių, arba aukštųjų/profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Taigi, įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje (3 b. l. 38). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti išlaikymo ir laikotarpiui po gimnazijos baigimo nustatant tam tikras sąlygas. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Antra, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt.) sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Trečia, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju išlaikymas turėtų būti priteistas iki ieškovė baigs (duomenys neskelbtini), kadangi byloje nėra aišku, kur ir kokią specialybę studijuos ieškovė, kokias tuo metu gaus pajamas, kokį turės turtą ar bus išnaudojusi galimybę gauti kreditą studijoms ir t. t.

Pažymima ir tai, kad LR CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyto amžiaus sąlyga yra įstatymu nustatytas prievolės pasibaigimo naikinamasis terminas, todėl išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas, reikalingas paramos, mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Prievolės pasibaigimo naikinamojo termino, priteisiant išlaikymą, sprendime paprastai nurodyti nereikia, nes įprastinėmis sąlygomis sąžiningai ir pažangiai mokantis vidurinė mokykla baigiama anksčiau nei sukanka 24 metai. Dėl to tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti išimtinės situacijos, turi būti nurodomas tik teisiškai reikšmingas faktas, kad išlaikymas priteisiamas iki pilnametis vaikas mokysis vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje bylojeNr.3K-7-204/2009).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas iki ieškovė E. J. mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CK 3.200 str. nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Atsižvelgiant į tai, parama priteistina nuo ieškinio padavimo datos – 2013-10-10.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, ir apeliantui nepateikus duomenų ir įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria priteista parama ieškovei, išdėstyti taip:

Iš R. J. priteisti dukrai E. J. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio 10 d. iki ji baigs vidurinės mokyklos dieninį skyrių.