Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V., prašydamas nutraukti šalių 2022 m. balandžio 16 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. ieškovui grąžinti už transporto priemonę „Mercedes-Benz/E220“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtus 7 700 Eur, o atsakovui – transporto priemonę; įpareigoti atsakovą per 7 dienas pasiimti transporto priemonę iš ieškovo gyvenamosios vietos; priteisti 2 497,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė:

1.1. šalys 2022 m. balandžio 16 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau Sutartis), kuria pardavėjas (atsakovas) pardavė pirkėjui (ieškovui) transporto priemonę „Mercedes-Benz/E220“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2009 m. balandžio 15 d., o pirkėjas sumokėjo pardavėjui 7 700 Eur. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu 2022 m. balandžio 22 d. transporto priemonės variklis nustojo veikti, todėl privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 704-0110253 išvadoje nurodyta, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Techninės apžiūros rezultatų ataskaita su neigiama išvada nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme. Pirkėjas buvo priverstas transportuoti automobilį defektų nustatymui, buvo nustatyta, jog transporto priemonė yra netinkama naudojimui dėl variklio defektų.

1.2. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro 2022 m. birželio 13 d. surašytame transporto priemonės apžiūros akte (toliau – Aktas), atlikus transporto priemonės patikrą, nustatyta, kad automobilio variklis yra sugedęs, automobilis nesikuria, variklio alyva turi metalo dulkių priemaišų. Automobilio variklio alkūninis velenas ir indėklai yra stipriai pažeisti dėl blogo variklio alkūninio veleno tepimo ir todėl variklis nesisuka. Taip pat yra variklio alyvos nuotėkis. Trūksta oro paėmimo žarnų variklio skyriuje. Priekiniai automobilio guoliai kliba, taip pat matosi, kad yra neprisuktos amortizatorių atramos. Automobilio galinis sparnas turi didesnį dažų sluoksnį. Automobilio automatinė pavarų dėžė fiksuoja hidrotransformatoriaus klaidas, taip pat stabilumo kontrolės sistema turi klaidų ir neveikia saugos oro pagalvių sistema. Žibintų reguliavimo sistema turi klaidų dėl nulūžusios reguliavimo traukės. Išmetimo sistema yra netvarkinga ir trūksta karščiui atsparios apsaugos prie degalų bako.

1.3. Pirkėjas pardavėjui ne kartą nurodė, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės bei prašė tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau pardavėjas atsisakė tinkamai vykdyti sutarties įsipareigojimus. Į ieškovo atstovo siųstą pretenziją atsakovas nepateikė jokio atsakymo.

1.4. Ieškovas transporto priemonę pirko sau, naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog ji bus tam tinkama. Nustatyti automobilio trūkumus (variklio defektus ir pan.) reikėjo specialistų įvertinimo, t. y. atlikti automobilio patikrą specializuotame servise, todėl automobilio įsigijimo metu pirkėjas, vizualiai apžiūrėjęs automobilį, ir neturėdamas specialių techninių žinių, negalėjo pastebėti vėliau nustatytų trūkumų. Dėl netinkamos parduoto automobilio variklio būklės automobilio eksploatavimas ir jo naudojimas pagal paskirtį nėra galimas, todėl automobilis faktiškai yra nenaudojamas (į aikštelę automobilis nugabentas techninės pagalbos transportu) ir tai laikytina esminiu parduoto daikto (automobilio) kokybės trūkumu. Tokį automobilį eksploatuoti draudžia ir teisės aktai, o būtent Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 211-290 patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ nustačius transporto priemonės trūkumus, su ja dalyvauti viešajame eisme yra negalima, todėl ieškovas negali jos naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Įsigyjant automobilį, ieškovas nurodytų transporto priemonės trūkumų nežinojo, atsakovas jų neatskleidė, trūkumai išaiškėjo iš karto po Sutarties sudarymo, taigi negalėjo atsirasti dėl ieškovo veiksmų ir kaltės, trūkumų vizualiai nesimatė, jie nebuvo akivaizdūs, vadinasi, buvo paslėpti. Todėl Sutartis nutrauktina ir taikytina restitucija.

1.5. Dėl esminio sutarties pažeidimo ieškovas patyrė išlaidas: 42,19 Eur už įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą; 22,70 Eur už techninių reikalavimų įvertinimą UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“; 620 Eur už transporto priemonės transportavimą 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 11 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 25 d.; 630 Eur už transporto priemonės nuomą; 982,23 Eur už transporto priemonės apžiūrą, įvertinimą, defektavimą; 200 Eur už pretenzijos parengimą; iš viso 2 497,12 Eur nuostolių.

2. Pateiktame dublike ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė:

2.1. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus, todėl nepagrįsti atsiliepimo argumentai, kad atsakovas (pardavėjas) įsigijo tinkamos kokybės daiktą, jam nebuvo žinomi jokie trūkumai, todėl jis nėra atsakingas už parduotą galimai netinkamos kokybės daiktą.

2.2. Nesutinka, kad į variklį įpylė blogos kokybės alyvą, nes asmeniškai jokių veiksmų, susijusių su transporto priemonės remontu, detalių ir medžiagų keitimu, neatliko. Visus darbus, susijusius su minėtos transporto priemonės patikra, defektų nustatymu, detalių ir medžiagų keitimu bei pan., atliko savo srities profesionalai. UAB Skuodo autocentras 2022 m. balandžio 20 d. buvo pakeisti tepalo filtras, oro filtras, kuro filtras ir alyva. UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ darbuotojai šešias dienas per savaitę atlieka visų klasių transporto priemonių techninę apžiūrą, kiekvieną dieną patikrinamos dešimtys / šimtai transporto priemonių, minėtoje įstaigoje yra atliekamos ir transporto priemonių techninės ekspertizės.

2.3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį, nes jis eksploatuotas tik kelias dienas.

2.4. Ne tik dėl variklio būklės, bet ir dėl kitų defektų – oro paėmimo žarnų trūkumo, važiuoklės netvarkingumo (guolių klibėjimo, neprisuktų amortizatorių atramų), pavarų dėžės defektų, saugaus orų pagalvių sistemos neveikimo, išmetimo sistemos netvarkingumo būklės, automobilio eksploatavimas ir jo naudojimas pagal paskirtį nėra galimas ir tai laikytina esminiu parduoto daikto (automobilio) kokybės trūkumu.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

3.1. Atsakovo atstovas 2022 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku ieškovo advokatui atsakė į 2022 m. gegužės 9 d. pretenziją.

3.2. Atsakovas ginčo automobilį įsigijo Danijoje 2022 m. kovo mėn. pabaigoje. Pardavėjas jam suteikė informaciją, kad 2020 m. gegužės 13 d. automobiliui buvo pakeistas variklis, nauja grandinė ir 3 purkštukai bei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2022 m. kovo 23 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Automobilio rida apžiūros metu buvo 502 000 km. Pardavėjas „Bilexport Danmark“ atsakovui patvirtino, kad automobilis yra pilnai techniškai tvarkingas, todėl atsakovas nusprendė automobilį į Lietuvą parvaryti savo eiga, tai padarė atsakovo pažįstamas. Kelionės metu jokių trūkumų nebuvo pastebėta. Nusipirktam automobiliui Lietuvoje buvo atliktos tik standartinės paruošimo pardavimui procedūros: cheminis valymas bei lengvas poliravimas. Atsakovas po paruošimo Utenoje atsivarė automobilį į Vilnių ir kelionės metu jokių trūkumų nepastebėjo.

3.3. Ieškovas 2022 m. balandžio 16 d. atvyko į Vilnių apžiūrėti automobilio; apžiūros metu viskas tiko, tačiau ieškovas išgirdo šiokį tokį ūžimą galinėje ašyje. Atsakovas pirkėjui pasiūlė servise pasitikrinti guolius, ir jei guolis bus blogas – kompensuoti jo keitimo kainą. Tą pačią dieną šalys pasirašė Sutartį, kurioje buvo nurodyta pilna automobilio kaina – 7 700 Eur, tikra automobilio rida – 502 903 km. Sutartyje jokių automobilio trūkumų nebuvo nurodyta, nes atsakovui jokie paslėpti ir nepaslėpti trūkumai nebuvo žinomi ir po įsigijimo jų taip pat neatsirado. Pardavęs automobilį, atsakovas kitą dieną bendravo su ieškovu, kuris patvirtino, kad namo grįžo sėkmingai, o su automobiliu viskas gerai, kad patikrinęs automobilį servise nustatė, jog ūžimo kaltininkas yra galinis reduktorius. Ieškovas užsisakė reduktorių, o atsakovas geranoriškai padengė išlaidas pervesdamas 150 Eur į ieškovo sąskaitą. Ieškovas paminėjo, kad pasikeitė variklio alyvą ir toliau sėkmingai eksploatuoja automobilį.

3.4. Ieškovas nuo automobilio įsigijimo dienos (2022 m. balandžio 16 d.) iki atvykimo į Telšių techninės apžiūros centrą (2022 m. balandžio 22 d.) įsigytu automobiliu nuvažiavo 1 272 km. Automobilio variklis veikė be priekaištų, ko neneigia ir pats ieškovas 2022 m. balandžio 17 d. šalių susirašinėjime. Variklio gedimas atsirado staiga. Ieškovas neneigia, kad prieš atliekant dūmingumo testą jis keitė alyvą. Atsakovo vertinimu, galėjo būti įpilta blogos kokybės alyva.

3.5. Techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje fiksuoti kiti 13 metų senumo automobilio defektai neesminiai, lengvai pašalinami, neįtakojo variklio gedimo.

3.6. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro Akte tik konstatuojami defektai, t. y. nurodomos tik variklio gedimo pasekmės, tačiau nėra paaiškintos priežastys, lėmusios tokį variklio gedimą, nepaaiškinta dėl ko iki dūmingumo testo puikiai veikęs variklis staiga sugedo. Defektai „variklio alyvos nuotėkis“ ir „variklio alyvos lygis žemas“ galėjo būti priežastiniame ryšyje su įvykusiu variklio gedimu.

3.7. Tik pats ieškovas yra atsakingas už tai, kad techninei apžiūrai pateikė automobilį su galimai nepakankamu alyvos kiekiu variklyje, dėl ko pastarasis ir sugedo. Manytina, kad ieškovas į variklį įpylė blogos kokybės alyvą, gal buvo nepakankamas variklio alyvos lygis variklyje, gal alyva ištekėjo pro nesandariai užsuktą alyvos išpylimo varžtą. Be to, dėl variklio gedimo gali būti kaltas ir UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“. Nėra duomenų, ar centro darbuotojai teisingai atliko dūmingumo patikrinimą, ar prieš tai jie tikrino variklio alyvos lygį, ar nebuvo viršytas variklio apsukų dydis ir kt.

3.8. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ nenustatė daugumos trūkumų, kurie nurodyti UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro Akte. Atsakovo vertinimu, ieškovas netinkamai eksploatavo automobilį; paties ieškovo atsakovui siųsti video įrašai rodo, kad ieškovas elgėsi aplaidžiai, nenustatęs gedimo priežasties ir toliau važiuodamas su „kalančiu“ varikliu jį sugadino.

3.9. Nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti nuostolius, nes ieškovas nepateikė paaiškinimų apie jų susidarymą; restitucija negalima, nes atsakovas pardavė techniškai tvarkingą automobilį, o ieškovas nori gražinti sugadintą automobilį.

4. Atsakovas pateiktame triplike prašė ieškinį atmesti; nurodė:

4.1. ieškovui parduotas kokybiškas daiktas, t. y. techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti pagal paskirtį automobilis, ką patvirtino ir pats ieškovas 2022 m. balandžio 17 d. šalių susirašinėjime, jog automobilio variklis veikė be priekaištų, išskyrus galinį reduktorių.

4.2. Problemos su automobilio varikliu prasidėjo po to, kai jam buvo pakeista alyva ir ieškovas nuvyko atlikti techninę apžiūrą. Ieškovas nenurodė nei UAB Skuodo autocentro darbuotojų pavardžių, nei pakeistos alyvos tipo, kiekio, kainos, gamintojo bei kitų specifikacijų ir į bylą nepateikė tai patvirtinančių paraiškos-užsakymo ir apmokėjimo sąskaitų ir kt. įrodymų. Ieškovas neieškojo priežasčių ir nepaaiškino kaip galėjo atsitikti, kad esant pakeistai automobilio variklio alyvai, UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras 2022 m. birželio 13 d. Akte nustatė „variklio alyvos nuotėkį“, „žemą variklio alyvos lygį“.

4.3. Transporto priemonės apžiūros akte konstatuotas automobilio variklio alyvos žemas lygis galėjo būti priežastiniame ryšyje su įvykusiu variklio gedimu ir tai leidžia daryti prielaidą, kad pats ieškovas yra atsakingas už tai, jog techninei apžiūrai pateikė automobilį su galimai nepakankamu alyvos kiekiu variklyje, dėl ko automobilis staiga sugedo.

4.4. 13 metų senumo automobilio kiti nustatyti eksploataciniai trūkumai yra neesminiai ir lengvai pašalinami bei jie neįtakojo variklio gedimo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

6. Išnagrinėjęs ieškovo E. B. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs vartojimo santykių požymių ginčo santykyje, ir dėl to galimai nesivadovavęs verslininko civilinę atsakomybę ir vartotojo teisių gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis, neatskleidė bylos esmės. Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėjant bylą teismo pareiga ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) kvalifikuoti ginčo teisinius santykius vykdytina tokiu būdu, kad nebūtų pažeistos ginčo šalių teisės pasisakyti dėl visų konkrečiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, o esant reikalui – pateikti ir papildomus įrodymus, susijusius su sutarties teisiniu kvalifikavimu.

7. Bylą nagrinėjant iš naujo teismo posėdžio metu ieškovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Paaiškino, kad yra paprastas vartotojas, automobilį pirko sau; atsakovo patvirtinimais dėl automobilio būklės nesuabejojo, automobilio kaina buvo vidutinė, skelbimas kažkuo sudomino. Paaiškino, kad automobilio alyva keista prieš techninę apžiūrą, pirmiau pasikeitė tepalus ir tik vėliau nuvažiavo ir paėmė čekį. Nurodė, kad techninės apžiūros centre automobilis užgeso, bet vėliau po kurio laiko užsivedė; iš techninės apžiūros centro išvažiavo be pašalinių garsų, iš viso nuvažiavo gal 7 km., važiavo į autoservisą, po to automobilis transportuotas tik autotralu. Automobilis stovi iš dalies išrinktas pas gimines.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Udalcovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pabrėžė, kad nustatyti ne tik variklio, bet ir kiti trūkumai, kurie laikomi pavojingais. Atsakovas, pripažino save verslininku, todėl jam kyla atsakomybė, atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo pagrindų atsakovas neįrodė. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad atsakovas ginčo santykyje laikytinas verslininku. Aplinkybė, kad automobiliui Danijoje buvo atlikta techninė apžiūra savaime neįrodo, kad jis atitinka kokybės reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. Be to, siekiant automobilį registruoti Lietuvoje, jam privalėjo būti atlikta techninė apžiūra Lietuvoje, tačiau būtent jos metu fiksuoti gedimai. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl automobilio amžiaus ir ridos, natūralaus susidėvėjimo, nes ieškinys pareikštas ne dėl nusidėvėjusių detalių keitimo, o dėl tokių trūkumų, dėl kurių automobilio naudojimas pagal paskirtį negalimas pagal teisės aktus ir faktiškai neįmanomas. Ieškovas kaip vartotojas negalėjo žinoti, kad atsakovas nepakeitė alyvos siurblio, kai anot eksperto, pagal ridą jis jau turėjo būti pakeistas du kartus, kad siurblys tuoj suges, ar kokia spyruoklė lūš. Teigė, kad byloje ekspertizę atlikęs V. M. Teisingumo ministerijos duomenimis galėjo atlikti Eismo įvykių ekspertizę ir Transporto trasologinę ekspertizę, o ne Transporto priemonių ekspertizę; ekspertizė atlikta ir išvados padarytos vien iš dokumentų, be to kaip informacijos šaltiniais naudotasi Youtube įkeltais abejotinos kvalifikacijos asmenų filmukais. Kita vertus, eksperto samprotavimai ir išvados niekaip nepatvirtino ieškovo kaltės dėl gedimų ir nepašalino atsakovo atsakomybės dėl jų. Nėra ieškovo kaltės dėl to, kad jam važiuojant iš techninės apžiūros centro į autoservisą kažkodėl lūžo alyvos siurblio spyruoklė, arba atsirado tepimo magistralėje įrengtų elektromagnetinių vožtuvų (solenoidų) defektai ar išbėgo tepalas, kurio tuo metu fiksuotas lygis buvo tinkamas, ką patvirtino UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ raštas su priedais, t. y. tepalų rodmenų fotografija ir patikrą atlikusio darbuotojo paaiškinimas. Ieškovas nėra profesionalas ir negali iš klausos įvertinti automobilio techninės būklės pobūdžio, t. y. juo dar galima važiuoti iki serviso, ar jau nebe. Automobilio gedimai pasireiškė anksčiau nei visiškai sugedo variklis, ir tam, eksperto teigimu, neturėjo įtakos nei automobilio rida, nei amžius, taigi automobilis neatitiko sutarties sąlygų ne dėl nusidėvėjimo, o dėl gedimo, dėl paslėptų automobilio trūkumų, kurie paaiškėjo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas neįrodė, kokias automobilio naudojimo ar saugojimo taisykles pažeidė ieškovas, kėlė vėliau byloje paneigtas versijas, kad ieškovas techninei apžiūrai pateikė automobilį su galimai nepakankamu alyvos kiekiu variklyje, kad galbūt kaltas UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“, ar centro darbuotojai teisingai atliko dūmingumo patikrinimą, ar prieš tai jie tikrino variklio alyvos lygį, ar nebuvo viršytas variklio apsukų dydis ir kt. Pažymi, kad sutarčiai nutraukti nebūtina nustatyti išimtinai variklio trūkumus. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras be variklio gedimo ir tepalo nuotėkio, nustatė ir kitus automobilio trūkumus, kurie yra dideli, taigi pripažintini esminiais, dėl kurių automobilis negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Aplinkybė, kad apie trūkumus galimai nežinojo pats pardavėjas, neturi įtakos jo atsakomybei. Pareiga įrodyti trūkumų mažareikšmiškumą tenka pardavėjui (atsakovui). Atsakovas neįrodė pagrindų, galinčių atleisti jį nuo atsakomybės už netinkamą daikto kokybę.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. nurodė, kad automobilį įsigijo Danijoje, draugo pagalba, ir parvažiavo sava eiga į Lietuvą. Danijoje buvo atlikta techninė apžiūra. Atsakovas automobilį eksploatavo minimaliai ir nutarė parduoti. Nurodė, kad ieškovo bandomojo važiavimo metu buvo nustatytas ūžesys iš galinės ašies, ieškovui nusprendus imti automobilį šalys sutarė, kad atsakovas kompensuos šį trūkumą, taip ir padarė kompensavęs reduktorių. Ieškovas, įsigijęs automobilį, teigė, kad viskas gerai, o vėliau paaiškėjo sugadinimo faktas. Nurodė, kad automobiliai yra atsakovo hobis, yra turėjęs ne vieną, kai kuriuos eksploatuodavo ilgiau, kitus trumpiau. Pats automobilių neremontuoja, tik paruošia pardavimui. Yra pardavęs apie 100 automobilių. Pažymėjo, kad automobilio rida apie 500 000 km, pakeitus variklį – apie 270 000 km. Automobilio variklis pakeistas Danijoje, apie tai ieškovui suteikė visą informaciją, pateikė turėtus dokumentus. Manytina, kad automobilis sugedo, nes galimai nebuvo pakeista alyva ir buvo važiuojama esant pašaliniams garsams. Pats ieškovas siuntė video, kuriuose girdimi pašaliniai garsai, tikėtina, kad suprato trūkumą, todėl ir filmavo, nepaisant to ir toliau važiavo. Automobilio pardavimo kaina buvo ne vidutinė, o link žemesnės, o rida viena didžiausių. Atsakovas neturi duomenų, kaip automobilis buvo eksploatuotas Danijoje. Jam nei vienas automobilio trūkumas, išskyrus ūžesį gale, nebuvo žinomas. Baigiamojoje kalboje akcentavo, kad ieškovas nusipirko naudotą automobilį, jį netinkamai eksploatuodamas sugadino. Jei automobilis iš karto būtų buvęs vežamas, remonto kaina būtų mažesnė. Dabartinės būklės automobilis – išrinktas, apleistas, laikomas lauke, laikytinas suniokotu ir negali būti grąžinamas.

10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Edmundas Jonušas nurodė, kad ieškovui visa informacija apie automobilį buvo suteikta, buvo siųsti vaizdo įrašai. Ieškovas įsigijo nemažą kilometrų skaičių nuvažiavusį automobilį. Nagrinėjamu atveju, neaiškus tepalo keitimo klausimas, ar alyva ir filtrai keisti po techninės apžiūros, ar prieš. Parduotas geras automobilis, kuris buvo sugadintas ieškovui netinkamai jį eksploatuojant, todėl neturi reikšmės, ar atsakovas verslininkas. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ieškovo elgesys buvo lengvabūdiškas, atsakovas nuo pat pradžių bendradarbiavo, suteikė visą informaciją, kad automobilio variklis pakeistas ir techninė apžiūra atlikta Danijoje. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad atsakovo atsakomybė neabsoliuti, gali būti paneigta įrodžius, kad pirkėjas pažeidė naudojimosi daiktu taisykles. Šiuo atveju pats ieškovas kaltas, nes neatsakingai eksploatavo automobilį. Pažymėjo, kad automobilis ir saugomas netinkamai – išrinktas, lauke, todėl tikėtina, kad gali būti surūdijęs. Visa tai parodo pirkėjo požiūrį į įsigytą daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas trūkumų nenurodė, nes pats apie juos nežinojo. Buvo gauti ir pateikti duomenys iš Danijos, automobilio būklė buvo gera, jis savo eiga atvyko iš Danijos. Paaiškėjęs smulkus trūkumas buvo ieškovui kompensuotas. Neaišku, kaip ieškovas eksploatavo automobilį, kad po techninės apžiūros atsirado trūkumai, nes 2022 m. balandžio 22 d. techninė apžiūra parodė nežymius trūkumus, o po 2 mėnesių nustatyti nauji trūkumai, kurių prieš tai nebuvo, nes jie būtų buvę įrašyti į techninę apžiūrą. Nors ieškovas kritikuoja atliktos teismo ekspertizės išvadas, tačiau pats neatliko jokio tyrimo, nesiaiškino, kodėl sugedo automobilis. Eksperto kompetencija įsitikinta jį apklausus teisme, ekspertas pateikė ir papildomos informacijos, be kita ko pažymėjo, kad ieškovas neatliko kompiuterinės diagnostikos, o šiuo metu tai nebetikslinga, nes automobilis išrinktas. Pažymėjo, kad ekspertas akcentavo, jog atsiradus pašaliniams garsams ieškovas turėjo nebevažiuoti, tačiau toliau važiavo. Pabrėžė, kad ir ekspertui kilo klausimų dėl automobilio eksploatavimo ir variklio alyvos keitimo aplinkybių, kurios nesutampa su byloje pateiktais duomenimis. Techninė apžiūra buvo atliekama 8.22 val., o pagal ieškovo pateiktus duomenis alyva keista apie 13 val. Tokio automobilio variklis yra specifinis, todėl tinkama alyva ir jos lygis turi esminę reikšmė eksploatavimui. Ieškovas nuvažiavo įsigytu automobiliu 1 272 km. Taigi automobilis buvo tinkamas naudoti, o trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės, pažeidus naudojimo ir saugojimo taisykles. Atsakovas nuo pat pradžių nurodė, kad verčiasi automobilių pardavimu, taigi buvo sąžiningas.

11. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo nutartimi paskirtą ekspertizę atlikęs V. M., palaikė ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodė, kad mano, jog automobilio variklis techninės apžiūros metu užgeso dėl laikinai pasireiškusio sutrikimo, kurį galėjo lemti tepimo sutrikimas, variklinės alyvos trūkumas, toliau lėmė eksploatacija esant pašaliniams garsams – atsiradus garsui sugadinimas didėjo, jei būtų buvęs iš karto sustabdytas, galimai būtų išvengta sugadinimo. Nurodė, kad bylos duomenyse yra prieštaravimų: iš pateiktų duomenų neaišku, kiek tiksliai nuvažiuota, nes nurodoma ir 1 km, ir 7 km; nėra tikslių duomenų, kada pakeista alyva, nes dokumentas vėlesnis nei techninė apžiūra. Ankstesniuose, atsakovo padarytuose vaizdo įrašuose, pašaliniai garsai nefiksuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad variklis turėjo paslėptų trūkumų. Dar Danijoje buvo atlikta patikra ir testo rezultatas buvo teigiamas. Paaiškino, kad ekspertizė atlikta iš pateiktų duomenų, automobilis faktiškai neapžiūrėtas, kadangi yra išardytas. Kompiuterinė diagnostika turėjo būti atlikta varikliui esant neišardytam, todėl dabar atkurti duomenų nėra galimybės. Bylos medžiagoje duomenų nėra ir klausimų kelia alyvos sumažėjimas nebeeksploatuojant automobilio, kaip po 2 mėnesių fiksuotas per mažas alyvos kiekis?, taip pat neaišku, kokios kokybės, specifikacijos alyva buvo pakeista, tai irgi galėjo turėti įtakos gedimui. Ne kartą pabrėžė, kad išgirdus nebūdingą garsą reikia gesinti automobilį ir toliau nebevažiuoti. Jeigu prietaisų skydelyje nebuvo indikacijų, automobilio valdytojas galėjo ir nežinoti apie galimus gedimus ir iki nebūdingų garsų atsiradimo važiuoti. Nurodė, kad kartais užtenka ir 1 minutės (ar 1 km) ir įmanomas toks gedimas. Dūmingumo patikra įprasta procedūra pagal ES teisės aktus, esant normaliai variklio būklei tas testas automobiliui nieko blogo nepadaro, tačiau praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai „užkala variklį“ patikros metu. Nurodė, kad stovinčio ir neeksploatuojamo automobilio būklė galėjo pablogėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

12. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad:

13. šalys 2022 m. balandžio 16 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas (atsakovas) pardavė ieškovui transporto priemonę „Mercedes-Benz/E220“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o pirkėjas (ieškovas) sumokėjo 7 700 Eur kainą.

14. Tarp šalių nėra ginčo, kad įsigijęs ginčo transporto priemonę ieškovas ja iš Vilniaus sklandžiai parvyko namo (bylos duomenimis ieškovo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), pateiktas susirašinėjimas rodo, kad ieškovui užkliuvo tik guolio ūžesys, guolio pakeitimą pažadėjo kompensuoti ir pateiktas 2022 m. balandžio 21 d. 150 Eur mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kompensavo atsakovas. Ieškovas nuo automobilio įsigijimo dienos (2022 m. balandžio 16 d.) iki atvykimo į Telšių techninės apžiūros centrą (2022 m. balandžio 22 d.) įsigytu automobiliu nuvažiavo 1 272 km.

15. UAB Skuodo autocentro 2022 m. balandžio 22 d. parengta darbų atlikimo sąmata, rodo, kad ginčo transporto priemonei atlikti darbai ir medžiagos: alyvos filtras, oro filtras, kuro filtras, alyva 5x30 Wolf 7 ltr., alyvos ir filtrų keitimas. Suteikta 3 mėn. garantija detalėms.

16. 2022 m. balandžio 22 d. atliktoje privalomojoje transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 704-0110253 pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Nustatyti trūkumai: 1) netinkamas priekinių žibintų sureguliavimas; skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 2) atsilaisvinęs amortizatorius arba jo trūksta; priekinėje kairėje pusėje neprisukti viršutiniai varžtai; 3) variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti, pridavus variklio sūkius, atleidus akseleratorių variklis nustojo veikti.

17. 2022 m. gegužės 9 d. pretenzija ieškovas informavo atsakovą, kad 2022 m. balandžio 22 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu transporto priemonės variklis nustojo veikti. Tai lėmė, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje, konstatuota, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų.

18. 2022 m. gegužės 13 d. atsakydamas į pretenziją atsakovas su joje išdėstytais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad pirkėjui buvo suteikta visa atsakovui žinoma informacija. Prieš pirkdamas automobilį pirkėjas įsitikino, kad jis tinkamos kokybės, variklis dirbo gerai, juo nuvažiuota pakankamai daug kilometrų. Nurodė pasiruošęs geranoriškai spręsti problemą.

19. 2022 m. birželio 13 d. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad atlikus patikrą minėtam automobiliui „Mercedes-Benz/E220“, nustatyta, kad automobilio variklis yra sugedęs, jis nesikuria, variklio alyva turi metalo dulkių priemaišų; automobilio variklio alkūninis velenas ir indėklai yra stipriai pažeisti dėl blogo variklio alkūninio veleno tepimo dėl to variklis nesisuka; taip pat yra variklio alyvos nuotėkis; trūksta oro paėmimo žarnų variklio skyriuje; priekiniai automobilio guoliai kliba, taip pat matosi, kad yra neprisuktos amortizatorių atramos; automobilio automatinė pavarų dėžė fiksuoja hidrotransformatoriaus klaidas, stabilumo kontrolės sistema turi klaidų ir neveikia saugos oro pagalvių sistema; žibintų reguliavimo sistema turi klaidų dėl nulūžusios reguliavimo traukės. Išmetimo sistema yra netvarkinga ir trūksta karščiui atsparios apsaugos prie degalų bako. Akte apskaičiuoti preliminarūs remonto darbai nuo 4 000 Eur.

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Ieškovas reikalauja nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, taip pat priteisti patirtus nuostolius teigdamas, kad iš atsakovo įsigyta transporto priemonė dėl paslėptų trūkumų, egzistavusių pardavimo metu, negalėjo būti tinkamai eksploatuojama. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, teigdamas, kad automobilis buvo parduotas be trūkumų, o ieškovo nurodyti automobilio defektai galėjo atsirasti (atsirado) vėliau, ieškovui netinkamai eksploatuojant transporto priemonę.

21. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis, jeigu ginčo teisiniai santykiai atitinka jų požymius, ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus, neatsižvelgdamas į tai, ar tokius reikalavimus reiškė ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019, 19 punktas).

22. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2 ir 3 dalys). Savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas automobilį įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo teikti paaiškinimai. Taigi jis formaliai atitinka nurodytą vartotojo sampratą.

24. Sprendžiant, ar atsakovas ginčo santykyje laikytinas verslininku, pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar asmuo laikytinas verslininku, gali būti aktualu, be kita ko, įvertinti šias aplinkybes: ar vykdoma veikla siekiama pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei šio vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra PVM mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Komisia za zashtita na potrebitelite prieš E. K., C-105/17). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje papildomai pažymėta, kad teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine komercine veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 35 punktas).

25. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka būtų įgijęs teisę verstis naudotų transporto priemonių pirkimo–pardavimo veikla, neturi verslo liudijimo; atsakovas dirba naudotų automobilių pardavimo vadybininku UAB „Krasta auto“, gauna fiksuotą darbo užmokestį ir kintančią jo dalį. Kita vertus, atsakovas nurodė, kad yra pardavęs apie 100 automobilių, nors teigė, kad tai nėra jo verslas, o hobis išbandyti skirtingus automobilius; kai kuriuos įsigytus automobilius naudodavo ilgiau – iki kelių metų, kitus trumpiau – apie savaitę ir parduodavo. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo automobilį atsakovas įsigijo su draugo pagalba Danijoje. Bylos medžiaga (atsakovo pateiktas automobilio pardavimo skelbimo komentaras) bei atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad iki pardavimo automobilis Lietuvoje faktiškai nebuvo eksploatuotas, atsakovas Utenoje atliko cheminį valymą bei lengvą poliravimą ir parvažiavo automobiliu į Vilnių. Į bylą pateiktas iki Sutarties sudarymo tarp šalių vykęs susirašinėjimas rodo, kad atsakovas taip pat siūlė ieškovui ir daugiau transporto priemonių – Audi, Volvo, BMW, Honda, VW. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo santykiuose atsakovas laikytinas verslininku.

26. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

27. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

29. Pirkėjo (vartotojo) teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos, grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 27 punktas; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-469/2019, 32 punktas).

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai).

32. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).

33. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

34. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

35. Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja perduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, atsikirsdamas į pirkėjo reikalavimus, įrodinėja, kad daikto perdavimo metu daikto trūkumų nebuvo, o šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

36. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

38. Vis dėlto, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 34 punktas ir jame nurodyta praktika). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

39. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 2022 m. balandžio 16 d. Sutartimi ieškovas iš atsakovo įsigijo naudotą transporto priemonę. Atsakovas suteikė ieškovui informaciją apie automobilį: automobilio gamybos metai 2009 m., pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė transporto priemonės gamybinę markę ir komercinį pavadinimą: „Mercedes-Benz/E220“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ridos duomenis – 502 903 km, nurodė, kad galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Duomenys apie eismo įvykius nenurodyti (šalys šiuo aspektu ginčo nekelia). Transporto priemonės trūkumai (stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos) – nepažymėti. Atsakovo pateiktas į bylą automobilio pardavimo skelbimo komentaras patvirtina, kad atsakovas buvo nurodęs, jog prieš atvarant automobilį praeita užsienietiška techninė apžiūra, yra tai patvirtinantys dokumentai.

41. Byloje nustatyta, ir ieškovas to neneigia, kad buvo informuotas, jog Danijoje automobiliui buvo pakeistas ir įdėtas naudotas variklis. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas ir video medžiaga patvirtina, kad iki Sutarties sudarymo šalys bendravo, atsakovas atsakė į visus ieškovo užduodamus klausimus, teikė informaciją apie automobilio būklę, variklio darbą. Ieškovas 2022 m. balandžio 16 d. atvyko į Vilnių apžiūrėti automobilio. Apžiūros metu šalys aptarė ūžesį automobilio gale, sutarė, kad nustatytą trūkumą kompensuos atsakovas. Bylos duomenys – 2022 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymas, patvirtina, kad atsakovas pervedė ieškovui 150 Eur.

42. Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo žinomi jokie kiti automobilio trūkumai. Atsakovas ginčo automobilį įsigijo Danijoje 2022 m. kovo mėn. pabaigoje; pardavėjas „Bilexport Danmark“ suteikė informaciją, kad 2020 m. gegužės 13 d. automobiliui buvo pakeistas variklis, nauja grandinė ir 3 purkštukai bei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2022 m. kovo 23 d. automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Automobilio rida apžiūros metu buvo 502 000 km. Pardavėjas atsakovui patvirtino, kad automobilis yra pilnai techniškai tvarkingas. Automobilio duomenys, gauti įsigyjant automobilį Danijoje buvo pateikti ieškovui. (duomenys neskelbtini) automobilių serviso 2020 m. gegužės 13 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad buvo atliktas variklio keitimas Mecedes-Benz E220 CD1, 2009 m., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pakaitinio variklio Nr. (duomenys neskelbtini); 245 000 km; nauja grandinė ir 3 purkštukai. Taip pat pateikti 2020 m. gegužės 13 d. bei 2020 m. gegužės 22 d. bandymų duomenys apie purkštukus. Į bylą pateikta automobilio apžiūros 2022 m. kovo 23 d. ataskaita: kad transporto priemonė yra patvirtinta; apžiūros metu gedimų nenustatyta. 2022 m. kovo 23 d. automobilio muitinio patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad transporto priemonės būklė patikrinimo metu vidutinė. Pardavėjas „Bilexport Danmark“ 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu patvirtino, kad pardavė automobilį Mecedes-Benz E220 CD1 automatinė pavara, naujas modelis, naujas variklis, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) su puikiai veikiančiu varikliu, be to, automobilis buvo apžiūrėtas individualios apžiūros vietoje Danijoje, kas dar labiau įrodo, jog automobilis veikiantis. Kaip nurodyta atsakovo draugas po ginčo automobilio įsigijimo Danijoje juo „sava eiga“ parvažiavo į Lietuvą.

43. Nustatyta, kad ieškovas įsigytu automobiliu naudojosi, pravažiavo apie 1 272 km ir atsakovui nereiškė pretenzijų dėl automobilio kokybės, variklio darbo.

44. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovas žinojo, jog perka daugiau nei 14 m. naudotą automobilį su labai didele rida (beveik 503 000 km), prieš porą metų pakeistu varikliu, todėl įsigijęs tiek metų eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi jo eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, jis tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Nuo automobilio įsigijimo (2022 m. balandžio 16 d.) iki atvykimo į Telšių techninės apžiūros centrą (2022 m. balandžio 22 d.) (per 7 dienas) ieškovo nuvažiuotas juo atstumas (1 272 km) leidžia teigti, kad ieškovas automobiliu naudojosi labai intensyviai, o ši aplinkybė patvirtinta, jog automobilis jo įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.

45. Kaip nustatyta, 2022 m. balandžio 22 d. atliktoje privalomojoje transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje Nr. 704-0110253 pateikta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Nustatyti trūkumai: 1) netinkamas priekinių žibintų sureguliavimas; skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 2) atsilaisvinęs amortizatorius arba jo trūksta; priekinėje kairėje pusėje neprisukti viršutiniai varžtai; 3) variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti, pridavus variklio sūkius, atleidus akseleratorių variklis nustojo veikti. Ieškovas paaiškino, kad po to, kai automobilis užgeso dūmingumo testo atlikimo metu, po kurio laiko jis užsivedė ir ieškovas išvažiavo link serviso. Važiuodamas ieškovas filmavo automobilio variklio skleidžiamus garsus ir video medžiagą siuntė atsakovui. Vėliau automobilis buvo transportuojamas. UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro 2022 m. birželio 13 d. surašytame transporto priemonės apžiūros akte nustatyta, kad automobilio variklis yra sugedęs, automobilis nesikuria, variklio alyva turi metalo dulkių priemaišų. Automobilio variklio alkūninis velenas ir indėklai yra stipriai pažeisti dėl blogo variklio alkūninio veleno tepimo ir todėl variklis nesisuka. Taip pat yra variklio alyvos nuotėkis. Trūksta oro paėmimo žarnų variklio skyriuje. Priekiniai automobilio guoliai kliba, taip pat matosi, kad yra neprisuktos amortizatorių atramos. Automobilio galinis sparnas turi didesnį dažų sluoksnį. Automobilio automatinė pavarų dėžė fiksuoja hidrotransformatoriaus klaidas, taip pat stabilumo kontrolės sistema turi klaidų ir neveikia saugos oro pagalvių sistema. Žibintų reguliavimo sistema turi klaidų dėl nulūžusios reguliavimo traukės. Išmetimo sistema yra netvarkinga ir trūksta karščiui atsparios apsaugos prie degalų bako.

46. Kaip nurodyta ieškovas įrodinėja, kad variklio bei kiti trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu ir už juos tenka atsakomybė atsakovui, o atsakovas įrodinėja, kad esminių automobilio defektų (variklio gedimo) priežastis netinkamas ieškovo eksploatavimas.

47. Pirmą kartą nagrinėdamas bylą teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrė ginčo transporto priemonės Mercedes-Benz/E220, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), gedimo priežasties nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. M.. Ekspertui uždavė atsakyti tokius klausimus: 1) „Dėl kokios priežasties 2022-04-22, 08.42 val., UAB „Telšių TAC“ Skuodo TAS, Algirdo g. 15, Skuodas, ieškovo automobilio savininko E. B. lengvajam automobiliui „Mercedes-Benz E 220“, valst. Nr. 3795BI, VIN (duomenys neskelbtini), atliekant dūmingumo testą užgeso šio automobilio variklis? 2) Ar variklio gedimui galėjo turėti įtakos tai, kad ieškovas automobilio savininkas E. B., nepraėjęs automobilio dūmingumo testo, vėl užvedė automobilio variklį ir išvažiavo su automobiliu ir jam nuvažiavus 7 kilometrus (žr. 2022-04-22 Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 704-0110253 ir UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro“ 2022-06-13 transporto priemonės apžiūros aktą) automobilio variklis, anot ieškovo „užkalė“? 3) Ar lengvojo automobilio „Mercedes-Benz E 220“ variklio gedimo priežastimi galėjo būti UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centro“ 2022-06-13 transporto priemonės apžiūros akte nustatytas „Variklio alyvos lygis žemas“, „Variklio alyvos nuotėkis“? 4) Ar variklio gedimą galėjo sąlygoti kitos priežastys? 5) Ar automobilio amžius (14 m.) ir nuvažiuotų kilometrų rida (502903 km) gali turėti įtakos gedimams?“.

48. UAB ,,Impulsana“ 2023 m. rugpjūčio 20 d. eksperto išvadoje MV 2023-46 (DOK-130826) nurodyta, kad:

48.1. 1-uoju klausimu: iš bylos medžiagos negalima nustatyti, dėl kokios priežasties 2022 m. balandžio 22 d. techninės apžiūros metu užgeso automobilio variklis. Eksperto vertinimu, techninės apžiūros metu automobilio variklis užgeso dėl laikinai pasireiškusio sutrikimo (pvz., buvo laikinai nutrauktas/pradingęs kontaktas elektros grandinėje, kuri susieta su variklio darbu; automobilio variklio dūmingumo patikrinimo metu davikliuose, per kuriuos kontroliuojamas variklio darbas, buvo klaidingai sugeneruotas signalas, kad variklio techninė būklė netinkama ir kt.);

48.2. 2-3 klausimais: variklio gedimas pasireiškė jo alkūninio veleno trečiojo švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklų sugadinimu, kurį lėmė tepimo šioje trinties poroje sutrikimas. Techniniu požiūriu tikėtina, kad variklio alkūninio veleno trečiojo švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklų sugadinimų pirminį susiformavimą galėjo lemti alyvos siurblio spyruoklio lūžimas, arba tepimo magistralėje įrengtų elektromagnetinių vožtuvų (solenoidų) defektai. Taip pat tikėtina, kad šį gedimą galėjo lemti 2022 m. birželio 13 d. patikrinimo metu užfiksuotas variklinės alyvos trūkumas, kas paaiškinama didesniu jos nuotėkiu po 2022 m. balandžio 22 d. technikinės apžiūros atlikimo. Tolesnį šių pradinių sugadinimų padidėjimą lėmė automobilio eksploatavimas po to, kai atsirado variklio darbo sutrikimo pirminiai požymiai;

48.3. 4-ju klausimu: variklio gedimui galėjo turėti įtakos netinkama arba nekokybiška variklinė alyva (kuri buvo variklyje iki jo pirkimo–pardavimo, arba kuri buvo įpilta į variklį ją keičiant, po automobilio įsigijimo). Jei į variklį buvo įpilta po automobilio pirkimo–pardavimo itin netinkama arba nekokybiška variklinė alyva, tai esantys variklio detalių gedimai galėjo susidaryti ir vien dėl šios priežasties;

48.4. 5-uoju klausimu: negalima teigti, kad vien automobilio rida (502 903 km) ir amžius (13 m. kai sugedo variklis) jo pirkimo–pardavimo metu turėjo įtakos užfiksuotiems variklio gedimams, nes vien šie eksploataciniai rodikliai nelemia netinkamos techninės automobilio būklės, jei buvo laikomasi jo gamintojo reglamentuotų techninės priežiūros ir remonto reikalavimų.

49. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas išsamiai aptarė visas byloje keliamas versijas dėl automobilio variklio gedimo priežasčių ir laiko. Viena iš atsakovo keliamų versijų buvo, netinkamos specifikacijos alyvos pakeitimas / alyvos kiekio trūkumas, ar alyvos nebuvimas variklyje, dėl ko sugedo parduoto automobilio variklis. Atsakovas, keldamas šią versiją be kita ko rėmėsi ir UAB „Voltersa“ raštu, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į pateiktus vaizdo įrašus Veho Lietuva patikros vaizdo įrašą bei išrinkto variklio nuotraukas, automobilis pradėjo skleisti pašalinį garsą dėl netinkamos alyvos specifikacijos, jos kiekio ar jos nebuvimo. Ieškovo teigimu, netinkamas variklio darbas paaiškėjo ieškovui nuvykus atlikti techninę apžiūrą, kur automobilis užgeso dūmingumo testo metu. Bylos duomenimis, ieškovas atsakovui siųstoje sms žinutėje nurodė, kad alyva automobiliui buvo pakeista iki techninės apžiūros atlikimo. Tuo tarpu, byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad pirma buvo atliekama techninė apžiūra (2022 m. balandžio 22 d. 8.42 val.), o UAB ,,Skuodo autocentras“ 2022 m. balandžio 22 d. čekyje ir darbų atlikimo sąmatoje nurodytas vėlesnis variklinės alyvos keitimo laikas (12.33 val.).

50. Iš UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ ekspertui pateiktų duomenų nustatyta, kad atliekant automobilio patikrinimą, variklio aušinimo skysčio temperatūra buvo apie 90 laipsnių, kuri yra įprasta įšilusiam vidaus degimo varikliui; variklinės alyvos lygis buvo tarp matuoklės žymių „min“ ir „max“, arčiau žymės „max“. Automobilio techninę apžiūrą atlikusio kontrolieriaus 2023 m. birželio 13 d. paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. atliekant automobilio patikrinimą, alyvos kiekis buvo tinkamas, pašalinių variklio garsų nebuvo, tačiau pasiekus maksimalius variklio sūkius, ir sistemai tai užfiksavus, variklis nustojo veikti, bet po kurio laiko valdytojas jį užvedė ir savo eiga automobilis išvyko iš apžiūros stoties. Teismo ekspertas įvertinęs šias aplinkybes padarė išvadą, kad po techninės apžiūros variklis neturėjo kritinio pobūdžio sugadinimų – tokių, kaip vėliau nustatyti didesni alkūninio veleno 3-o švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklų pažeidimai, kadangi po to, kai automobilio variklis užgeso, jį pavyko užvesti ir jis veikė, o automobilio savininkas nurodė, kad iš karto po techninės apžiūros paleistas variklis neskleidė pašalinių garsų. Eksperto vertinimu, 2022 m. balandžio 22 d. techninės apžiūros metu variklis užgeso dėl laikinai pasireiškusio sutrikimo automobilio elektros sistemoje, o ne dėl sugedusio variklio.

51. Ieškovo teigimu, variklio gedimas pasireiškė važiuojant nuo UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ Skuodo pastato iki UAB „Skuodo autocentras“ pastato, nuvažiavus apie 1 km atstumą, ir kad toliau automobilis nebuvo eksploatuojamas. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad po 2022 m. balandžio 22 d. techninės apžiūros atlikimo iki 2022 m. birželio 13 d. patikrinimo UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras automobilis vis tik nuvažiavo apie 7 km (techninės apžiūros metu užfiksuota rida – 504 175 km, o 2022 m. birželio 13 d. patikrinimo metu – 504 182 km). Eksperto vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. balandžio 22 d. techninės apžiūros metu buvo nustatytas tinkamas variklinės alyvos lygis ir nebuvo duomenų apie alyvos nuotėkį, o 2022 m. birželio 13 d. patikrinimo metu buvo fiksuotas žemas variklinės alyvos lygis ir jos nuotėkis, automobilio variklyje po techninės apžiūros atlikimo iki 2022 m. birželio 13 d. buvo pasireiškęs didesnis automobilio variklio alyvos nutekėjimas, yra pagrindas išvadai, kad važiavimas automobiliu po to, kai atsirado pašalinis garsas variklyje (buvo akivaizdūs variklio nenormalaus darbo požymiai), turėjo įtakos pradėjusių formuotis alkūninio veleno 3-o švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklų sugadinimų padidėjimui iki kritinės būklės. Teismo posėdžio metu ekspertas ne kartą pabrėžė, kad išgirdus nebūdingą garsą reikia gesinti automobilį ir toliau nebevažiuoti. Nurodė, kad kartais užtenka ir 1 minutės (ar 1 km) ir įmanomas toks gedimas.

52. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad automobiliui iki jo pardavimo, buvo keistas variklis. Teismo ekspertas aptarė variklio modelį, jo įdirbį (automobilio ridą) ir po tokios ridos dažnai pasireiškiančius automobilio gedimus dėl dalių natūralaus nusidėvėjimo – vienas iš jų, tai alyvos siurblio sutrikimas dėl alyvos slėgio reguliavimo spyruoklės lūžio, dėl ko šis siurblys tiekia nepakankamo slėgio alyvą; alyvos siurblys turi būti keičiamas esant variklio įdirbiui, ne didesniam kaip 200 000 km automobilio ridos. Nagrinėjamu atveju, ginčo automobilio variklio įdirbis buvo ne mažesnis kaip 245 000 km automobilio ridos. Byloje nėra duomenų, kad šiame variklyje buvo pakeistas alyvos siurblys, todėl vadovaujantis eksperto išvadomis, variklio gedimo priežastimi galėjo būti alyvos siurblio spyruoklės lūžimas, arba tepimo magistralėje įrengtų bent vieno iš solenoidų defektas, tuo metu, kai automobilį jau eksploatavo ieškovas.

53. Automobilio ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad variklio alkūninio veleno ir jo įdėklų sugadinimų pirminį susiformavimą galėjo įtakoti 2022 m. birželio 13 d. patikrinimo metu užfiksuotas variklinės alyvos trūkumas, kas paaiškinama didesniu jos nuotėkiu po techninės apžiūros atlikimo, tačiau tolesnį pradinių sugadinimų išsivystymą (padidėjimą) sąlygojo automobilio eksploatavimas po to, kai atsirado variklio darbo sutrikimo (pašalinių garsų) požymiai, ką byloje ir įrodinėjo atsakovas.

54. Teismo posėdžio metu apklaustas teismo nutartimi paskirtą ekspertizę atlikęs V. M., palaikė ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodė, kad mano, jog automobilio variklis techninės apžiūros metu užgeso dėl laikinai pasireiškusio sutrikimo, kurį galėjo lemti tepimo sutrikimas, variklinės alyvos trūkumas, toliau lėmė eksploatacija esant pašaliniams garsams – atsiradus garsui sugadinimas didėjo, jei būtų buvęs iš karto sustabdytas, galimai būtų išvengta sugadinimo. Akcentavo prieštaravimus, esančius bylos duomenyse ieškovui nurodant nuvažiuotą atstumą – tiek 1 km., tiek 7 km, bet tai, kad nėra tikslių duomenų apie alyvos pakeitimo laiką ir alyvos specifikaciją. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo padarytuose vaizdo įrašuose, pašaliniai garsai nefiksuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad variklis turėjo paslėptų trūkumų. Dar Danijoje buvo atlikta patikra ir testo rezultatas buvo teigiamas. Ne kartą pabrėžė, kad išgirdus nebūdingą garsą reikia gesinti automobilį ir toliau nebevažiuoti. Jeigu prietaisų skydelyje nebuvo indikacijų, automobilio valdytojas galėjo ir nežinoti apie galimus gedimus ir iki nebūdingų garsų atsiradimo važiuoti. Nurodė, kad kartais užtenka ir 1 minutės (ar 1 km) ir įmanomas toks gedimas. Dūmingumo patikra įprasta procedūra pagal ES teisės aktus, esant normaliai variklio būklei tas testas automobiliui nieko blogo nepadaro, tačiau praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai „užkala variklį“ patikros metu.

55. Teismas atmeta ieškovo iškeltas abejones dėl teismo eksperto V. M. kvalifikacijos ir kompetencijos išvadai duoti, nes jam nes jam suteikta kvalifikacija atlikti tik transporto trasologinę ir eismo įvykių ekspertizę.

56. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas; kt.).

57. Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas).

58. Ekspertas V. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą kaip kompetentingas atlikti transporto trasologinę ir eismo įvykių ekspertizes, turi technikos mokslų daktaro laipsnį, inžinieriaus kvalifikaciją. Pažymėtina, kad ekspertas teismui 2023 m, gegužės 10 d. pateikė raštą dėl pasirengimo atlikti ekspertizę, nurodė, kad iki tol yra atlikęs teismo paskirtas ekspertizes dėl transporto priemonių techninės būklės, jų variklių ir kitų agregatų gedimo, išvardijo bylų numerius, pateikė išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, jam pateikti klausimai neviršijo jo kvalifikacijos ar kompetencijos, nepaisant to, kad nagrinėjama byla nesusijusi su eismo įvykio metu apgadinto automobilio detalių tyrimu.. Teismo ekspertizės tyrimo dalyką sudaro teismo nutartyje skirti ekspertizę suformuluoti ekspertui klausimai, į kuriuos atsakyti reikalingos specialios žinios, bet ne teismo nutartyje nurodyta ekspertizės rūšis, net jeigu skiriamos ekspertizės rūšis nurodyta netiksliai ar neteisingai. Ekspertas V. M. turi reikiamą kvalifikaciją ir patirtį atsakyti į teismo nutartyje ekspertui pateiktus autotechninių žinių reikalaujančius klausimus, jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, yra atlikęs tokio pobūdžio teismo ekspertizes anksčiau. Pažymėtina ir tai, kad eksperto V. M. išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Be to, kaip jau buvo minėta, ekspertas teikė paaiškinimus teismo posėdyje ir išsamiai atsakė į šalių ir teismo užduotus klausimus. Be kita ko paaiškino, kodėl ekspertizė atlikta iš pateiktų duomenų, o automobilis faktiškai neapžiūrėtas – kadangi yra išardytas; kad kompiuterinė diagnostika turėjo būti atlikta varikliui esant neišardytam, todėl dabar atkurti duomenų nėra galimybės; kaip ir nėra galimybės patikrinti buvusios alyvos.

59. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui atskleidė visą turėtą informaciją apie ginčo automobilį, jo ridą, keistą variklį, siuntė automobilio variklio garso įrašus, nuotraukas, automobilis turėjo galiojančią, Danijoje atliktą techninę apžiūrą, atsakovas taip pat kompensavo ieškovui galinio guolio keitimo išlaidas. Ieškovas ginčo automobiliu per 7 dienas nuvažiavo net 1 272 km ir jokių transporto priemonės trūkumų, nebūdingų garsų nepastebėjo. Kaip nustatyta įsigijęs ginčo automobilį jame keitė tik alyvą ir alyvos filtrą, oro filtrą, kuro filtrą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tikrinant automobilį UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ alyvos kiekis buvo pakankamas, o variklis neskleidė nebūdingų garsų, nepaisant to, kad užgeso. Iš ekspertizės išvadų nustatyta, kad tam tikros automobilio dalys turi savo natūralų susidėvėjimo laiką, po kurio turi būti keičiamos; ieškovui eksploatuojant automobilį, galėjo būti alyvos siurblio spyruoklės lūžimas, arba tepimo magistralėje įrengtų bent vieno iš solenoidų defektas, po ko nutekėjo alyva, o vėliau susiformavo variklio alkūninio veleno ir jo įdėklų sugadinimai, ir dar vėliau sugedo variklis. Byloje taip pat nustatyta, kad tai nėra atsakovo paslėpti automobilio defektai. Ieškovas į atsakovą kreipėsi dėl pašalinių garsų variklyje (juos filmavo ir siuntė atsakovui) ir juos girdėdamas nerūpestingai toliau eksploatavo automobilį, juo nuvažiavo net 7 kilometrus, kas galutinai lėmė variklio sugadinimą. Kiti, ieškovo nurodyti automobilio trūkumai, neturėjo įtakos variklio darbui ir galėjo būti remontuotini.

60. Taigi įvertinęs eksperto išvadas, kartu su kitais įrodymais, ir nenustatęs pagrindo jomis nesivadovauti, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė, jog automobilio gedimą sąlygojo netinkamas automobilio eksploatavimas, t. y. galimai netinkama variklio alyva ir važiavimas automobiliu po to, kai atsirado pašalinis garsas variklyje (buvo akivaizdūs variklio nenormalaus darbo požymiai), turėjęs įtakos pradėjusių formuotis alkūninio veleno 3-o švaistiklinio kakliuko ir jo įdėklų sugadinimų padidėjimui iki kritinės būklės (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, automobilis tapo netinkamas naudoti, ne dėl jo paslėptų trūkumų, o ieškovui jį netinkamai eksploatuojant, todėl esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo ieškovo reikalavimu nutraukti Sutartį ir taikyti abipusę restituciją, todėl ieškinys atmetamas.

61. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

62. Nusprendus, kad automobilis tapo netinkamas naudoti ieškovui jį netinkamai eksploatuojant ir nesant pagrindo Sutarties nutraukimo atitinkamai nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomą 2 497,12 Eur nuostolių atlyginimą. Teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos išlaidos: 42,19 Eur už įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą; 22,70 Eur už techninių reikalavimų įvertinimą UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“; 620 Eur už transporto priemonės transportavimą 2022 m. balandžio 25 d., 2022 m. gegužės 11 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 25 d.; 630 Eur už transporto priemonės nuomą; 982,23 Eur už transporto priemonės apžiūrą, įvertinimą, defektavimą; 200 Eur už pretenzijos parengimą; patirtos jam esant teisėtu automobilio savininku ir įgyvendinant savininko teises, atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su šiomis išlaidomis nėra.

63. Teismo vertinimu, kiti šalių pateikti argumentai neturi lemiamos įtakos nagrinėjamam ginčui, todėl teismas detaliau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

65. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą patyrė 3 636 Eur išlaidas (2022 m. gegužės 12 d. sąskaita už teisines paslaugas 1 000 Eur sumai ir tos pačios dienos patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; 2023 m. rugpjūčio 28 d. 700 Eur sumos sąskaita už teisines paslaugas ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą; 2 200 Eur už teismo ekspertizę (2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymai), iš kurių 264 Eur grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi); apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kurias patvirtina 2023 m. lapkričio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2023 m. lapkričio 16 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtos 781,50 Eur išlaidos – 181,50 Eur už eksperto apklausą (UAB „Impulsana“ 2024 m. gegužės 2 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje 181,50 Eur sumai ir 2024 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas) ir 600 Eur advokato pagalbai (2024 m. kovo 18 d. sąskaita už teisines paslaugas 100 Eur suma ir tos pačios dienos patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2024 m. balandžio 30 d. sąskaita už teisines paslaugas 500 Eur suma ir 2024 m. gegužės 1 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą). Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų dydžių. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinį atmetęs teismas atsakovui iš ieškovo priteisia 5 917,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 89 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

66. Vilniaus miesto apylinkės teismas, procesinius dokumentus įteikdamas elektroninių ryšių priemonėmis, jų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 917,50 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.