Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6931-1079/2021 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui P. Š. dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

32. Remiantis civilinės bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3538-331/2016 pritaikė restituciją natūra ir valstybės nuosavybėn grąžino dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo, patekusio į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, t. y. 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį administracinėje byloje eA-779-415/2017, o dalis teismo sprendimo dėl kompensacijos dydžio už grąžintą žemės sklypo dalį valstybei P. Š. grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-122-189/2018 priteisė atsakovui 244,96 Eur kompensaciją iš Lietuvos Respublikos už valstybei grąžinamą žemės sklypo dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3889-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

34. Valstybės nuosavybės teisė bei Tarnybos patikėjimo teisė į 0,0681 ha dalį žemės sklypo 2018 m. sausio 8 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 27FPĮ-3-(14.27.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta rengti Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Tarnybos Joniškio skyrius 2019 m. kovo 12 d. raštu (registruotu paštu) informavo atsakovą apie rengiamą projektą bei galimybę susipažinti nuolat su projekto dokumentais rengimo metu. Atsakovo atstovui advokatui prašant, Tarnybos Joniškio skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštu advokatui pateikė minėtą 2019 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 27FPĮ-3-(14.27.124.). Atsakovas 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. raštais ragintas pateikti savo banko sąskaitos numerį kompensacijos už valstybei grąžintą 0,0681 ha žemės sklypo dalį išmokėjimui, tačiau atsakovui nepateikus prašomų duomenų, kompensacija 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 93 išmokėta į Joniškio rajono notarų biuro notarės depozitinę sąskaitą. Projekto rengimo metu atsakovas jokių pretenzijų nepateikė. Tarnyba savo pritarimą projekto sprendiniams išreiškė 2019 m. gruodžio 2 d. protokolu Nr. 27PRT-13-(14.27.6.). Nurodytu laiku į projekto sprendinių aptarimą Tarnybos Joniškio skyrių atsakovas neatvyko. Apie projekto svarstymą Tarnybos Joniškio skyriuje atsakovas informuotas 2019 m. gruodžio 3 d. raštu. Projektu žemės sklypo ribos pertvarkytos atidalijant privačios ir valstybinės žemės sklypus: Nr. 1 – 1,6722 ha privati, atsakovui paskirta dalis, kurios paskirtis žemės ūkio (nekeista), servitutų nenustatyta; Nr. 2 – 0,0681 ha valstybei paskirta dalis, kurios paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo, skirta valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) minimaliam kelio juostos iki 18 m pločio nustatyti; servitutų nenustatyta. Pertvarkomų žemės sklypų išorinės ribos nekeistos. Tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, pateikus teigiamą 2020 m. sausio 28 d. išvadą Nr. FPA-426-(8.30.) dėl projekto tvirtinimo, Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 27FPĮ-4-(14.27.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ projektas patvirtintas. Atsakovui šis įsakymas išsiųstas 2020 m. vasario 5 d. raštu. Atidalytiems žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2020 m. vasario 27 d. raštu registruotu paštu kviestas neatvyko į 2020 m. kovo 13 d. vykusį atidalintų žemės sklypo dalių ženklinimą. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija bei plano (ištraukos) fragmentas atsakovui įteiktos 2020 m. balandžio 11 d. Atsakovui 2020 m. gruodžio 16 d. raštu registruotu paštu išsiųsti žemės sklypo Nr. 1 planas ir ribų paženklinimo parodymo akto kopija. Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 27SK-15-(14.27.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ žemės sklypas pertvarkytas atidalijimo būdu į du žemės sklypus Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti jų kadastro duomenys pagal VĮ Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

35. 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu atmestas Tarnybos Joniškio skyriaus prašymas įregistruoti fizinių asmenų nuosavybės bei valstybės nuosavybės ir patikėjimo teises į pertvarkymo atidalijimo būdu suformuotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), nes pateikti dokumentai nepatvirtina P. Š. nuosavybės teisės ir valstybės nuosavybės bei patikėjimo teisių atsiradimo į žemės sklypus; nepateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos bendraturčių sutartys dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; asmuo, padavęs prašymą įregistruoti žemės sklypus, neturėjo teisės jį paduoti. 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu atmestas Tarnybos Joniškio skyriaus prašymas įregistruoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastre, nes 2021 m. kovo 3 d. priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti, o priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.

36. Dėl žemės sklypo atidalijimo notarine tvarka atsakovas kviestas 2021 m. balandžio 29 d. 10.00 val. atvykti į Joniškio rajono notarų biurą dėl žemės sklypo atidalijimo į du žemės sklypus sutarties pasirašymo. Atsakovas nustatytu laiku žemės sklypų atidalinimo sandorio pasirašyti neatvyko. Tarnybos Joniškio skyriuje 2021 m. gegužės 3 d. gautas atsakovo nesutikimas žemės sklypą atidalinti į du žemės sklypus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

37. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje tiek atsakovas, tiek jo atstovas dalyvavo; jiems buvo suteiktos teisės pasisakyti; šalys teikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose; į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus; apeliacinės instancijos teismo neprašoma išreikalauti papildomus įrodymus, apklausti naujus liudytojus ir pan.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas savo prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė, kokių aplinkybių tyrimui ir kodėl yra būtinas žodinis procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

43. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

44. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

45. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

46. Kaip jau minėta, CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdai. Joje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.

47. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.

48. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-390-701/2018, 47 punktas).

50. Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

51. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra įvykdžiusi visus įstatymų keliamus reikalavimus, siekdama įgyvendinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria valstybei buvo grąžinta 0,0681 ha dalis žemės sklypo užimta valstybinės reikšmės keliu.

52. Byloje nustatyta, kad 2019-03-08 įsakymu Nr. 27FPĮ-3-(14.27.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas. Projektu žemės sklypo ribos pertvarkytos atidalijant privačios ir valstybinės žemės sklypus: Nr. 1 – 1,6722 ha privati, atsakovui paskirta dalis, kurios paskirtis žemės ūkio (nekeista), servitutų nenustatyta; Nr. 2 – 0,0681 ha valstybei paskirta dalis, kurios paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo, skirta valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini) minimaliam kelio juostos iki 18 m pločio nustatyti. Servitutų nenustatyta. Pertvarkomų žemės sklypų išorinės ribos nekeistos. Tarnyba savo pritarimą projekto sprendiniams išreiškė 2019-12-02 protokolu Nr. 2PRT-13-(14.27.6.) 13859. Tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, pateikus teigiamą 2020-01-28 išvadą Nr. FPA-426-(8.30.) dėl pertvarkymo projekto tvirtinimo, Joniškio skyriaus vedėjo 2020-01-29 įsakymu Nr. 27FPĮ-4-(14.27.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ projektas buvo patvirtintas. Atidalytiems žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 buvo atlikti kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. 2021-02-21 sprendimu Nr. 27SK-15-(14.27.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ žemės sklypas pertvarkytas atidalijimo būdu į du žemės sklypus Nr. 1 (duomenys neskelbtini ) ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini), patvirtinti jų kadastro duomenys.

53. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė atliko visus būtinus veiksmus: buvo parengtas žemės sklypo projektas (atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendime nustatytą valstybei priklausančią grąžintą sklypo dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelią Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise liekančią dalį), projektu suformuoti atskiri žemės sklypai, atidalijimo planas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, atlikti kadastriniai matavimai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovės pateiktas atidalijimo planas pažeistų atsakovo interesus, atsakovui už paimtą žemės sklypo dalį priteista kompensacija yra sumokėta. Sklypo atidalijimas atliekamas ieškovės lėšomis, atsakovui nepatiriant dėl to jokių papildomų išlaidų. Atsakovui tenkantis sklypas nėra apsunkintas servitutais, nėra apribojimų jį naudoti pagal paskirtį.

54. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui nuolat buvo teikiama informacija apie projekto bei kadastrinių matavimų atlikimo eigą. Projekto rengimo metu atsakovas pretenzijų dėl žemės sklypų atidalijimo nereiškė, kviečiamas atvykti į Joniškio rajono notarų biurą dėl žemės sklypo atidalijimo į du žemės sklypus sutarties pasirašymo pasirašyti sandorio neatvyko. 2021 m. gegužės 3 d. Tarnybos Joniškio skyriuje buvo gautas atsakovo nesutikimas žemės sklypą atidalinti į du žemės sklypus, tačiau savo nesutikime atsakovas nenurodė jokių motyvų, jokių atsisakymo priežasčių, jokių objektyvių argumentų, dėl ko žemės sklypai negali ar neturėtų būti atidalijami. Tokių argumentų atsakovas nepateikę nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovės pateiktas atidalijimo planas pažeistų atsakovo interesus, būtų atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas ar teismo įpareigojimus.

55. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, dėl atsakovo nepagrįsto nesutikimo dėl žemės sklypo atidalijimo žemės sklypas Nr. 2 negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tai pažeidžia valstybės teisėtus interesus, viešą interesą. Tik atidalinus žemės sklypą ir atlikus žemės sklypo Nr. 2 teisinę registraciją, įregistravus jį kaip valstybės nuosavybę, šis žemės sklypas ieškovės galėtų būti perduotas VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai valdyti patikėjimo teise, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

56. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkintinas atidalinant iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą 681 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2020 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo (681 kv. m.) planą.

57. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, minėtas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo klausimu yra pagrįstas ir teisėtas. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą. Atsakovas apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) minimaliu 18 m juostos pločiu, matavimais ir įregistravimu, atsakovo žemės sklypo suformavimo teisėtumu.

59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios apeliacinio skundo pagrindą sudarančios aplinkybės buvo nagrinėjamos administracinėje byloje Nr. eI-3538-331/2016. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti klausimai dėl žemės sklypo dalies grąžinimo pagrįstumo ar kelio pločio nesprendžiami, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nėra šios bylos dalykas ir negali būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

60. Atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą klausiant: 1) Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ dalis, kuria patvirtinta valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo dalis, kuria kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kelio pavadinimas (duomenys neskelbtini), priskirtas krašto keliui, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai; 2) Ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalies nuostata, suteikianti teisę tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ir taikymu, tokios teisės nesuteikiant bet kuriam teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

61. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta – jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

63. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

64. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad jais nepagrindžiamas pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimas. Teisėjų kolegijai nekilus pagrįstų abejonių dėl atsakovo nurodytų teisės aktų konstitucingumo, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamu atveju buvimas nenustatytas (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti jo nurodytų teisės aktų normų atitiktį Konstitucijai, netenkintinas.

66. Atsakovo vertinimu, yra pagrindas prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė, atimdama nuosavybę iš P. Š. tuo pagrindu, jog teisės aktu kelią, esantį 12 metrų pločio plačiausioje vietoje, įvardijo keliu 18 metrų pločio, faktiškai nedidindama kelio pločio ir neplanuodama kelią platinti, nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 11 straipsnio 1 dalies.

67. CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis Europos Žmogaus Teisių Teismą atsakovo nurodytais klausimais. Be to, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nenumatyta teisė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.