Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2-6931-1079/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-10-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2-6931-1079/2021
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00420-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Atsakovas
P. Š.
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus
Trečiasis asmuo
valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6931-1079/2021Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00420-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant atsakovui P. Š., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus (toliau – Tarnybos Joniškio skyriaus) ieškinį atsakovui P. Š. dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo atidalyti iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnybos) patikėjimo teise valdomą 681 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2020 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo (681 kv. m.) planą. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas faktiškai jau yra padalintas į du žemės sklypus pagal patvirtintą pertvarkymo projektą bei yra atlikti abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurie yra patvirtinti Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo įsakymu, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pripažino, kad 0,0681 ha dalis žemės sklypo užimta valstybinės reikšmės keliu, todėl turi būti grąžinta valstybei. Atsakovui tenkantis žemės sklypas nėra apsunkintas servitutais, nesudaryti trukdžiai jį tinkamai naudoti pagal paskirtį. Atidalijimas atitinka bendrosios nuosavybės dalis. Atidalijus žemės sklypą, Tarnyba galėtų kreiptis dėl prašomo atidalinti žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Atlikus registraciją, prašomas atidalinti žemės sklypas būtų perduotas valstybinės reikšmės kelių patikėtiniui, tai yra Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Atsiliepimas

Atsakovas P. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos suformuotos ir įregistruotos VĮ Registrų centras, rajoninis kelias nėra nei matuotas, nei įregistruotas. Atsakovo sklypas buvo suformuotas anksčiau nei privažiuojamasis kelias tapo rajoniniu. Yra pagrindas prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė atimdama nuosavybę iš P. Š. tuo pagrindu jog teisės aktu kelią, esantį 12 metrų pločio plačiausioje vietoje įvardijo keliu 18 metrų pločio, faktiškai nedidindami kelio pločio ir neplanuodami kelią platinti, nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies. Prašo teismo prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą ir ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ieškovo pateiktas atidalijimo planas parengtas teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendime nustatytą valstybei priklausančią grąžintą žemės sklypo dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelią Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui nuosavybės teise liekančią dalį. Dėl atsakovo nepagrįsto nesutikimo dėl žemės sklypo atidalijimo žemės sklypas negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas pažeidžia valstybės teisėtus interesus, viešą interesą. Tik atidalinus žemės sklypą ir atlikus atidalinto sklypo teisinę registraciją, įregistravus jį kaip valstybės nuosavybę, nurodytas žemės sklypas ieškovo galėtų būti perduotas Kelių direkcijai valdyti patikėjimo teise. Ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas, prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas P. Š. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis žemę nupirko 1997 m. Į jo nuosavybę įeina kelias, kuris buvo įskaičiuotas į žemėnaudą, ir už jį mokėjo mokesčius. Nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą, kad grąžintų šias mokėtas įmokas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais beveik 7 arų žemės sklypas iš jam priklausančio žemės sklypo paimtas valstybės 2018 m. sausio 8 d. jam nežinant. Jis sužinojo tik po metų, kai reikėjo dokumentų iš VĮ Registrų centro. Dalyvavo teismų posėdžiuose Vilniuje, gavo teismų sprendimus, bet sprendime nėra akcentuota, kad žemė jau paimta iš jo. Jo paimamą žemės sklypą įvertino 244 Eur ir Nacionalinė žemės tarnyba pervedė pinigus Joniškio notarei, bet jis jų nepriima. Jis nesutinka atiduoti savo žemės, kurią kažkas nusprendė paimti. Matė žemės sklypo planą. Supranta, kad pagal teismų sprendimus iš jo paimta 681 kv. m. ploto žemės sklypo dalis priklauso valstybei. Atidalino žemės sklypus be jo parašo. Teismo sprendimu dėl šio iš jo paimto žemės sklypo jis pats asmeniškai ar su savo atstovu tiesiogiai nesikreipė į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Atidalijimo planas netinkamas, nes nori atgaline data iš jo paimti žemę. Prašė teismo per posėdį Vilniuje, kad kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 757 atitikimo Konstitucijai, bet niekas nekreipė dėmesio į jo prašymą. Pats tiesiogiai į Konstitucinį Teismą dėl minėto Vyriausybės nutarimo nesikreipė.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3538-331/2016 (toliau – Teismo sprendimas) pritaikė restituciją natūra ir valstybės nuosavybėn grąžino dalį atsakovui priklausančio žemės sklypo, patekusio į valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) juostą, t. y. 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Teismo sprendimas šioje dalyje įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį administracinėje byloje eA-779-415/2017, o dalis Teismo sprendimo dėl kompensacijos dydžio už grąžintą žemės sklypo dalį valstybei P. Š. grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-122-189/2018 priteisė atsakovui 244,96 Eur kompensaciją iš Lietuvos Respublikos už valstybei grąžinamą žemės sklypo dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3889-525/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Valstybės nuosavybės teisė bei Tarnybos patikėjimo teisė į 0,0681 ha dalį Žemės sklypo 2018 m. sausio 8 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta rengti Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas pertvarkyti Žemės sklypą, nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Tarnybos Joniškio skyrius 2019 m. kovo 12 d. raštu (registruotu paštu) informavo atsakovą apie rengiamą Projektą bei galimybę susipažinti nuolat su Projekto dokumentais rengimo metu. Atsakovo atstovui advokatui Irmantui Tumui prašant, Tarnybos Joniškio skyrius 2019 m. gegužės 2 d. raštu advokatui pateikė minėtą 2019 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. raštais ragintas pateikti savo banko sąskaitos numerį kompensacijos už valstybei grąžintą 0,0681 ha Žemės sklypo dalį išmokėjimui, tačiau atsakovui nepateikus prašomų duomenų, kompensacija 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 93 išmokėta į Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S. depozitinę sąskaitą. Projekto rengimo metu atsakovas jokių pretenzijų nepateikė. Tarnyba savo pritarimą Projekto sprendiniams išreiškė 2019 m. gruodžio 2 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu laiku į Projekto sprendinių aptarimą Tarnybos Joniškio skyrių atsakovas neatvyko. Apie Projekto svarstymą Tarnybos Joniškio skyriuje atsakovas informuotas 2019 m. gruodžio 3 d. raštu. Projektu Žemės sklypo ribos pertvarkytos atidalijant privačios ir valstybinės žemės sklypus – Nr. 1 – 1,6722 ha privati, atsakovui paskirta dalis, kurios paskirtis žemės ūkio (nekeista), servitutų nenustatyta; Nr. 2 – 0,0681 ha valstybei paskirta dalis, kurios paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo, skirta valstybinės reikšmės V kategorijos rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (privažiuojamasis kelias prie (duomenys neskelbtini)) minimaliam kelio juostos iki 18 m pločio nustatyti; servitutų nenustatyta. Pertvarkomų žemės sklypų išorinės ribos nekeistos. Tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingo už priežiūrą, pateikus teigiamą 2020 m. sausio 28 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Projekto tvirtinimo, Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Projektas patvirtintas. Atsakovui minėtas įsakymas išsiųstas 2020 m. vasario 5 d. raštu. Atidalytiems žemės sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2020 m. vasario 27 d. raštu registruotu paštu kviestas neatvyko į 2020 m. kovo 13 d. vykusį atidalintų Žemės sklypo dalių ženklinimą. Atsakovas namuose tuo metu buvo, tačiau dalyvauti atsisakė. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija bei plano (ištraukos) fragmentas atsakovui įteiktos 2020 m. balandžio 11 d. Atsakovui 2020 m. gruodžio 16 d. raštu registruotu paštu išsiųsti žemės sklypo Nr. 1 planas ir ribų paženklinimo parodymo akto kopija. Tarnybos Joniškio skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo atidalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ Žemės sklypas pertvarkytas atidalijimo būdu į du žemės sklypus Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei patvirtinti jų kadastro duomenys pagal VĮ Valstybinės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas. 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu atmestas Tarnybos Joniškio skyriaus prašymas įregistruoti fizinių asmenų nuosavybės bei valstybės nuosavybės ir patikėjimo teises į pertvarkymo atidalijimo būdu suformuotus žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nes pateikti dokumentai nepatvirtina P. Š. nuosavybės teisės ir valstybės nuosavybės bei patikėjimo teisių atsiradimo į žemės sklypus; nepateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos bendraturčių sutartys dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; asmuo, padavęs prašymą įregistruoti žemės sklypus, neturėjo teisės jį paduoti. 2021 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu atmestas Tarnybos Joniškio skyriaus prašymas įregistruoti žemės sklypus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto kadastre, nes 2021 m. kovo 3 d. priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti, o priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo. Dėl žemės sklypo atidalijimo notarine tvarka atsakovas kviestas 2021 m. balandžio 29 d. 10.00 val. atvykti į Joniškio rajono notarų biurą dėl Žemės sklypo atidalijimo į du žemės sklypus sutarties pasirašymo. Atsakovas nustatytu laiku žemės sklypų atidalinimo sandorio pasirašyti neatvyko. Tarnybos Joniškio skyriuje 2021 m. gegužės 3 d. gautas atsakovo nesutikimas Žemės sklypą atidalinti į du žemės sklypus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; kt.). Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra.

Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019, 25 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 28 punktas).

Iš byloje ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra įvykdęs visus įstatymų keliamus reikalavimus, siekiant įgyvendinti Teismo sprendimo dalį, kuria valstybei buvo grąžinta 0,0681 ha dalis Žemės sklypo užimta valstybinės reikšmės keliu. Ieškovas parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo Žemės sklypo ribos pertvarkytos atidalijant privačios (atsakovo) ir valstybinės žemės sklypus - Nr. 1 – 1,6722 ha privati, atsakovui paskirta dalis, kurios paskirtis žemės ūkio ir Nr. 2 – 0,0681 ha valstybei paskirta dalis, kurios paskirtis iš žemės ūkio paskirties pakeista į kitą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo, skirta valstybinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) minimaliam kelio juostos iki 18 m pločio nustatyti. Tarnybos Joniškio skyriaus 2021 m. sausio 21 d. sprendimu Žemės sklypas pertvarkytas atidalijimo būdu į du žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 ir patvirtinti jų kadastro duomenys. Valstybės įmonė Registrų centras 2021 m. kovo 3 d. sprendimu atmetė Tarnybos prašymą įregistruoti fizinių asmenų, tarp jų ir atsakovo nuosavybės bei valstybės nuosavybės ir patikėjimo teises į pertvarkymo atidalijimo būdu suformuotus žemės sklypus, kadangi nepateiktos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos bendraturčių sutartys dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovui nuolat buvo teikiama informacija apie Projekto bei kadastrinių matavimų atlikimo eigą. Projekto rengimo metu atsakovas pretenzijų dėl žemės sklypų atidalijimo nepareiškė, tačiau, kviečiamas atvykti į Joniškio rajono notarų biurą dėl žemės sklypo atidalijimo į du žemės sklypus sutarties pasirašymo, atsakovas nustatytu laiku pasirašyti sandorio neatvyko, 2021 m. gegužės 3 d. Tarnybos Joniškio skyriuje gautas atsakovo nesutikimas žemės sklypą atidalinti į du žemės sklypus, nenurodant jokių motyvų.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovo pateiktas atidalijimo planas pažeistų atsakovo interesus, atsakovui už paimtą žemės sklypo dalį priteista kompensacija sumokėta. Žemės sklypo atidalijimas atliekamas ieškovo lėšomis, atsakovui nepatiriant dėl to jokių papildomų išlaidų. Atsakovui tenkantis žemės sklypas Nr. 1 nėra apsunkintas servitutais, nėra apribojimų jį naudoti pagal paskirtį. 2021 m. gegužės 3 d. Tarnybos Joniškio skyriuje gautas atsakovo nesutikimas Žemės sklypą atidalinti į du žemės sklypus yra nemotyvuotas, jame nenurodytos jokios tokios atsisakymo priežastys. Jokių objektyvių argumentų dėl ko žemės sklypai negali ar neturėtų būti atidalijami atsakovas nepateikė ir teismo posėdžio metu. Dėl atsakovo nepagrįsto nesutikimo dėl Žemės sklypo atidalijimo žemės sklypas Nr. 2 negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas pažeidžia valstybės teisėtus interesus, viešą interesą. Tik atidalinus Žemės sklypą ir atlikus žemės sklypo Nr. 2 teisinę registraciją, įregistravus jį kaip valstybės nuosavybę, nurodytas žemės sklypas ieškovo galėtų būti perduotas valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai valdyti patikėjimo teise, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas atidalinant iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą 681 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2020 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo (681 kv. m.) planą.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė teismo prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Pirmos instancijos teismui nenumatyta teisė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, todėl šis atsakovo prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 13 punktai). Atsakovui, vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-6931-1079/2021 parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai 70 procentų, t. y. 10,50 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo P. Š. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalyti iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą 681 kv. m. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2020 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo (681 kv. m.) planą.

Priteisti iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė