Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3538-331/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-22
Bylos Nr.: eI-3538-331/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03306-2015-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas: R. T., Šiaulių apygardos prokuratūros
Atsakovas: S. G., D. G., M. J., P. Š., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. Š., M. P., K. P., BUAB „Jūsų sklypas“
Trečiasis asmuo: VĮ „Šiaulių regiono keliai“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-3538-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-03306-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.11.1, 1.11.12, 3.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjai R. T., atsakovo S. G. atstovei advokatei J. G., atsakovų D. G., M. J., M. Š. atstovui advokatui A. Š., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei D. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K., atsakovui P. Š., atsakovo P. Š. atstovui advokatui I. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. G., P. Š., D. G., M. J., M. Š., M. P., K. P., BUAB „Jūsų sklypas“, S. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Šiaulių regiono keliai“ dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo - pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo:

panaikinti 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtą 37,84 ha žemę ir 5,06 ha mišką, (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą);panaikinti 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žeme žemės ūkio veiklai“, dalį, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis - 0,5374 ha pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą);pripažinti negaliojančia 1994-12-23 sutarties, notarinio registro Nr. 3-7574, kuria S. D. padovanojo D. G. 42,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,5374 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta);panaikinti 1997-07-23 Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punkto, kuriuo D. G. nuosavybės teise priklausantis 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padalinamas į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha dalį dėl 0,5374 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelias N r. 1606 ir jo užimta žemė (kelio juosta);pripažinti negaliojančia 1997-08-07 sutarties, notarinio registro Nr. 1-2802, kuria D. G. pardavė P. Š. 2,9893 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, dalį, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimtą žemė (kelio juosta);panaikinti 2006-11-24 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus”, kuriuo 2,9893 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), padalintas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir į 1,7403 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį, kuria 0,0540 ha dalis 1,2490 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juosta) ir 0,0681 ha dalis 1,7403 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juosta);pripažinti negaliojančia 2006-12-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro numeris 1-5971, kuria P. Š., M. Š., D. Š. ir M. Š. pardavė M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,0540 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosia);pripažinti negaliojančia 2014-11-13 Žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5576, kuria M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G., dalį dėl 0,0540 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosta);pripažinti negaliojančia 2006-05-19 nekilnojamojo daikto pirkimo -pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-6725, kuria D. G. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „MM Gipaja“, dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis;pripažinti negaliojančia 2006-06-15 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2685, kuria UAB „MM Gipaja“ 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė K. P., dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis;pripažinti negaliojančia 20014-11-13 žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5571, kuria K. P. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G., dalį dėl 0,4153 ha, į kurią, pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis;taikyti restituciją natūra: grąžinti valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) patenkančius į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą) ir priteisti iš valstybės P. Š. 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų; grąžinti valstybės nuosavybėn 0,0540 ha iš 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenkančius į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), o iš valstybės S. G. priteisti 62,61 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų; grąžinti valstybės nuosavybėn 0,4153 ha iš 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenkančius į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalį, o iš valstybės S. G. priteisti 368,11 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje 2015-02-20 gautas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ prašymas dėl viešojo intereso gynimo įstatymų nustatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad į 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. G., į 1,7403 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį P. Š., ir į 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. G., patenka teritorijos, kurios pagal įstatymą išimtinai gali priklausyti tik valstybei (valstybinės reikšmės keliai).

Valstybės įmonė Šiaulių regiono keliai 2015-03-23 rašte Nr. 5-254(7.254) paaiškino, kad jau 1983-07-04 Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr., 173 privažiavimas prie Šiaulių aerouosto nuo vietinės reikšmės automobilių kelio (duomenys neskelbtini) įtrauktas į vietinės reikšmės rajoninių kelių sąrašą, kelio Nr. 811197, kelio ilgis – 3,8 km. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992-12-31 įsakyme Nr. 550 kelias - privažiavimas prie Šiaulių aerouosto nuo kelio (duomenys neskelbtini), bendras kelio ilgis 3,8 km, kelias Nr. 1606 priskiriamas prie Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių. 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo 3,80 km kelias Nr. 1606 privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio (duomenys neskelbtini) įtrauktas į valstybinės reikšmės rajoninių kelių sąrašą.

Pagal Valstybės įmonės Šiaulių regiono keliai pateiktas schemas 1,2490 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į 0,0540 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), 1,7403 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), - į 0,0681 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), o 20,5848 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), - į 0,4153 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalį. Lietuvos automobilių kelių direkcija 2015-03-06 rašte Nr. (8.5)2-1145 paaiškino, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1606 privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio (duomenys neskelbtini) yra priskirtas V kategorijai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Tai reiškia, kad nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn 1991-07-25 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte ( 1992-05-07 įstatymo Nr. 1-2565 redakcija) nurodyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė.

Teigia, kad 0,0540 ha dalis 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 0,0681 ha dalis 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), ir 0,4153 ha dalis 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606, todėl darytina išvada, kad 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 7-1415-28587 dalis ir 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žemę žemės ūkio veiklai“, dalis, kuria S. D. suteikiama 42,90 ha žemė (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės kelias ir šio kelio užimta žemė, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, 1991-07-25 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1992-05-07 įstatymo Nr. 1-2565 redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 nutarimu Nr. 751, 3 punktą ir turi būti panaikinti, kaip administraciniai aktai prieštaraujantys aukštesnės galios aktams. Todėl kaip neteisėtų administracinių aktų sukeltas materialines teisines pasekmės būtina pripažinti negaliojančiais ir sandorius. Sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.

Pažymi, kad dėl šių aplinkybių paminėti administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises turi būti pripažinti neteisėtais ir naikintini, nes jie neatitinka imperatyviosioms įstatymų normoms. Šiuo konkrečiu atveju S. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises, tačiau nuosavybė negalėjo būti grąžinta natūra. S. D., kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu, žemę dovanojimo sandoriu perleido savo dukrai D. G., t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi (neturėjo) intereso juo disponuoti. D. G. ginčo turtą pirkimo-pardavimo sandoriu perleido P. Š. ir UAB „MM Gipaja“. P. Š. dalį turto perleido M. P., tas - S. G.. UAB „MM Gipaja“ ginčo žemės sklypą perleido K. P., o šis - S. G.. Todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nuosavybės teisių atkūrimo procesas S. D. pripažintinas baigtu ir restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams: P. Š. įpareigotinas grąžinti valstybei 0,0681 ha dalį 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), o iš valstybės P. Š. priteistina 50,85 Eur turto dalies įsigijimo išlaidų; S. G. įpareigotinas grąžinti valstybei 0,0540 ha dalį 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), o iš valstybės priteistina 62,61 Eur turto dalies įsigijimo išlaidų; S. G. įpareigotinas grąžinti valstybei 0,4153 ha dalį 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio dalį, o iš valstybės priteistina 368,11 Eur turto dalies įsigijimo išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja prašė pareiškimą patenkinti, palaikė pareiškimo argumentus, patikslino reikalavimą taikyti restituciją, prašydama priteisti iš valstybės P. Š. 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų (pareiškime buvo nurodyta 51,97 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba palaiko Pareiškėjo pareiškimo argumentus, prašo jį tenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993-12-07 sprendimu Nr. 7-1415-28587 S. D. atkuriant nuosavybės teises į žemę turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992-12-31 įsakymu Nr. 550 ir teisės aktų nustatyta tvarka patikslintas Preliminariame projekte nurodytas privažiavimo kelio Nr. 1606 plotis, vietoj 12 metrų, nurodant 18 metrų, o žemės sklypo Nr. 77 abrise (kadangi tuo metu teisės aktai nenumatė rengti žemės sklypo planą) nurodytas privažiavimo kelio Nr. 1606 plotis 18 metrų, kadangi žemė reikalinga keliams laikytina valstybės išperkama ir neprivatizuojama. Pagal Valstybės įmonės Šiaulių regiono keliai pateiktas schemas 1,2490 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į 0,0540 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), 1,7403 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini)- į 0,0681 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), o 20,5848 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)- į 0,4153 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalį.

Ginčijamų aktų dalys neteisėtos, priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, 1991-07-25 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1992 05 07 įstatymo Nr. 1-2565 redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199210-09 nutarimu Nr. 751, 3 punktą ir turi būti panaikinti, kaip administraciniai aktai prieštaraujantys aukštesnės galios aktams. Tam, kad būtų pašalinti imperatyvių teisės aktų pažeidimai, kurių pagrindu buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993-12-07 sprendimas Nr. 7-1415-28587 būtina kompleksiškai vienu metu panaikinti šio sprendimo atitinkamą dalį ir visų administracinių aktų dalis, kaip neteisėtų veiksmų pasekmes, todėl taip pat naikintini ir dėl neteisėtų veiksmų sudaryti sandoriai. Panaikinus neteisėtus administracinius aktus ir sandorius, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. taikoma restitucija.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo pareiškimą patenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija palaiko pareiškėjo pareiškimo argumentus, prašo jį tenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad pagal Žemės ūkio ministerijos 1993-12-07 sprendimo Nr. 7-1415-28587 priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnį, valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų turėjo būti išperkama taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu ji buvo užimta kelių. Tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas nustatė, kad kelių užimta žemė yra neprivatizuojama. Projektuojant ir ženklinant vietovėje S. D. numatomą grąžinti natūra žemės sklypą turėjo būti įvertinta, jog keliui Nr. 1606 priskirtina 18 m pločio žemės juosta. Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti pateiktuose dokumentuose nebuvo duomenų apie tai, kad į S. D. numatomą grąžinti natūra žemę patenka dalis rajoninio kelio juostos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė prokurorės pareiškimą patenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

A. M. J. su pareiškimu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad buvo sąžininga turto įgijėja, todėl su ja susijęs sandoris negali būti naikinamas. Pareiškėjas nenurodo, koks yra kelio (duomenys neskelbtini) plotis.

Atsiliepimas

A. D. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad su prokurorės pareiškimu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ji buvo sąžininga turto įgijėja, todėl su ja susijęs sandoris negali būti naikinamas, taip pat prokurorė nenurodo, koks yra kelio (duomenys neskelbtini) plotis.

A. M. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad su prokurorės pareiškimu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senaties terminą, jis buvo sąžiningas turto įgijėjas, todėl su juo susijęs sandoris negali būti naikinamas, taip pat prokurorė nenurodo, koks yra kelio (duomenys neskelbtini) plotis.

Teismo posėdyje M. Š. atstovas advokatas A. Š. prašė prokurorės pareiškimą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

A. S. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad su prokurorės pareiškimu iš esmės sutinka, mano, kad byla gali būti baigta taikos sutartimi. Mano, kad prokurorė turi pareigą pareiškimą papildyti įpareigojimu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikti veiksmus, susijusius su S. G. priklausančių žemės sklypų kadastriniais matavimais, sklypų formavimu (pertvarkymu) ir įteisinimu. Taip pat S. G. prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kompensuoti S. G. privačios žemės nuosavybės sumažėjimą, suteikiant jam lygiavertį žemės sklypą, o nesant tokios galimybės – priteisti turto vertę piniginiu ekvivalentu pagal turto rinkos vertę restitucijos taikymo metu pagal pateikiamą nekilnojamųjų daiktų vidutinę rinkos vertę.

Teismo posėdyje atsakovo S. G. atstovė advokatė J. G. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

A. P. Š. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad su prokurorės pareiškimu nesutinka, prašo bylą nutraukti arba pareiškimą atmesti. Teigia, kad praleistas kreipimosi į teismą terminas,siūloma 51,97 Eur kompensacija yra nepateisinamai maža, ji turėtų būti skaičiuojama pagal dabartinę, o ne įsigijimo momentu buvusią sklypo vertę.

Teismo posėdyje atsakovas P. Š. ir jo atstovas advokatas I. T. prašė pareiškimą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ pateikė atsiliepimą teismui, sutinka su prokurorės pareiškimu, prašo jį tenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad sutinka su prokurorės nurodytais argumentais. Vadovaujantis principu „iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda“, turi būti panaikinti pareiškime nurodyti administraciniai aktai, priimti pagal tuo metu galiojusius įstatymus bei taikytina restitucija teisinei padėčiai iki pažeidimų atkurti. Tik atstačius teisinę situaciją, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ galėtų tinkamai, netrukdomai įgyvendinti jai deleguotą funkciją – valdyti, naudoti, disponuoti bei prižiūrėti Lietuvos Respublikos kelius (Kelių įstatymo 4 str. 2 d.).

BUAB „Jūsų sklypas“ atstovas bankroto administratorius UAB „Admivita“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad byloje minimos prikimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos dar iki bankroto bylos UAB „Jūsų sklypas“ iškėlimo (bankroto byla iškelta 2011-12-13) ir administratorius neturi galimybės pateikti jokios su ginču susijusios medžiagos.

A. D. G., D. G., M. J., M. Š., M. P., K. P., S. G., BUAB „Jūsų sklypas“ atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtą 37,84 ha žemę ir 5,06 ha mišką, (duomenys neskelbtini), dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą), taip pat 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos Potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žeme žemės ūkio veiklai“, dalies, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis - 0,5374 ha pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą) bei dėl jų pagrindu sudarytų civilinių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo, restitucijos taikymo.

Bylos dalyvių paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1991-10-23 S. D. J. rajono (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į buvusio savininko S. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 42,9 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), o 1992-07-27 pateikė prašymą suteikti jam 42,9 ha žemės privačiam ūkiui steigti.

1992-08-05 žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, vietos apžiūrėjimo aktu nustatytos žemės sklypo ribos vietoje, kurios projektuojamos: (duomenys neskelbtini) riba. Nurodyta, kad 1992-07-27 nutarimu patenkintas S. D. prašymas suteikti 42,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

1992-12-29 (duomenys neskelbtini) S. D. privataus ūkio pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą suteiktos žemės eksplikacijoje nurodyta, kad į 42,90 ha žemės sklypą įsiterpęs 8 m. ir 12 m. pločio kelias.

1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 7-1415-28587 S. D. atkurtos nuosavybės teisės į jo turėtą 37,84 ha žemę ir 5,06 ha mišką (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 42,9 ha žemės sklypą Nr. 77 (registro Nr. 47713068:1/8).

1994-03-25 Joniškio rajono valdyba Potvarkiu Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žemę žemės ūkio veiklai“ suteikė S. D. 42,90 ha žemės (iš jų 32,73 ha žemės ūkio naudmenų, 1,0 ha kelių, 0,27 ha po pastatais, 0,1 ha vandens telkinių) (duomenys neskelbtini), privačiam ūkiui kurti.

1994-12-23 sutartimi (notarinio registro Nr. 3-7574) S. D. padovanojo dukrai D. G. 42,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

1997-07-23 Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punktu D. G. nuosavybės teise priklausantis 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalinamas į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha. Šio įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos D. G. nuosavybės teisės į 2,9893 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir į 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1997-08-07 sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2803) D. G. pardavė P. Š. 2,9893 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus už 120760 Lt (3695,55 Eur).

2006-05-19 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-6726) D. G. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „MM Gipaja“ (dabar BUAB „Jūsų sklypas“) už 70000 Lt (20273,40 Eur)

2006-06-15 UAB „MM Gipaja“ Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2685) 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė K. P. už 74 000 Lt (21399,65 Eur).

2006-11-24 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus“ 2,9893 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini), ir į 1,7403 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini).

2006-12-14 M. Š., D. Š. ir M. Š. priėmė palikimą po D. Š., P. Š. sutuoktinės mirties (Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š. liudijimas apie palikimo priėmimą Nr. 116027).

2006-12-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro numeris 1-5971) P. Š., M. Š., D. Š. ir M. Š. pardavė M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), už 4500 Lt (1303,29 Eur).

M. P. 2014-11-13 žemės sklypų mainų sutartimi (notarinio registro Nr. 1-5576), 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G.. 1,2490 ha žemės sklypą mainų sutartyje šalys įvertino 5000 Lt (1448,10 Eur).

K. P. 2014-11-13 žemės sklypų mainų sutartimi (notarinio registro Nr. 1-5571), 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G.. 20,5848 ha žemės sklypą mainų sutartyje šalys įvertino 63000 Lt (18246,06 Eur).

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad 1983-07-04 Lietuvos-TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 173 privažiavimas prie Šiaulių aerouosto nuo vietinės reikšmės automobilių kelio (duomenys neskelbtini) įtrauktas į vietinės reikšmės rajoninių kelių sąrašą, kelio Nr. 8H197, ilgis - 3,8 km. 1992-12-31 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme Nr. 550 kelias - privažiavimas prie Šiaulių aerouosto nuo kelio (duomenys neskelbtini), bendras kelio ilgis 3,8 km, kelio Nr. 1606 priskiriamas prie Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių. 1999-06-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo 3,80 km. kelias Nr. 1606 Privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio (duomenys neskelbtini) įtrauktas į valstybinės reikšmės rajoninių kelių sąrašą (VĮ Šiaulių regiono keliai 2015-03-23 raštas Nr. 5-254(7.254)).

2015-03-06 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos raštu Nr. (8.5)2-1145 patvirtino, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1606 privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio (duomenys neskelbtini) yra priskirtas V kategorijai.

Byloje nėra ginčo dėl šio kelio priskyrimo valstybinės reikšmės rajoniniam keliui 1993, 1994 m., byloje taip pat nėra įrodymų, kad šis kelias būtų priskirtas ne V kategorijai.

VĮ Šiaulių regiono keliai pateiktos schemos patvirtina, kad 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), dalis įsiterpusi į 0,0540 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio, esantis (duomenys neskelbtini), dalis įsiterpusi į 0,0681 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą), o 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalis įsiterpusi į 0,4153 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalį.

Gindamas viešąjį interesą, prokuroras pareiškime teigia, kad 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 7-1415-28587 dalis ir 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žemę žemės ūkio veiklai“, dalis, kuria S. D. suteikiama 42,90 ha žemė (duomenys neskelbtini), yra valstybinės reikšmės kelias ir šio kelio užimta žemė, yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, 1991-07-25 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1992 05 07 įstatymo Nr. 1-2565 redakcija), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 nutarimu Nr. 751, 3 punktą.

Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai (LVAT administracinėse bylose: Nr. A180-48/2007, Nr. A525-2279/2011,Nr. A552-348/2014; LAT civilinėse bylose: Nr. 3K-3-291/2006, Nr. 3K-3-397/2009). Šiuo atveju teismui nekyla abejonių dėl viešojo intereso buvimo ir pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl jo gynimo (Administracinių bylų teisenos 56 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Vertinant atsakovų argumentus, kad prokuroras į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą, pažymėtina, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą prokuroras kreipėsi 2015-06-19. Tyrimas prokuratūroje pradėtas 2015-03-24, kai pareiškėja gavo informaciją iš VĮ Šiaulių regiono keliai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų prašymus apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 6 (16), 2008, p. 325–363). Taigi 2015-03-24 laikytina ta data, nuo kurios prokuroras turėjo spręsti dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo. Šiuo atveju Šiaulių apygardos prokuroras, 2015-03-24 gavęs duomenų apie galimai pažeistą viešąjį interesą 2015-04-10 kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2015-04-10 nutartimi skundą atsisakė priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2045-257/2015, LITEKO duomenys). Prokuroras dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. LVAT 2015-06-05 nutartimi atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-10 nutartį. Šiaulių apygardos prokuroras, pasinaudojęs teise apskųsti minėtą Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir gavęs 2015-06-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-05 nutartį, pagal teismingumą į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015-06-19. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškimo padavimo termino praleidimą lėmė pateisinamos priežastys ir 2015-07-10 nutartimi atnaujino Šiaulių apygardos prokurorei, ginančiai viešąjį interesą, terminą pareiškimui paduoti, todėl atsakovų argumentai dėl bylos nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti.

A. M. J., D. G., M. Š. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrasis ieškinio senaties terminas dešimt metų, nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos. Dėl viešo intereso gynimo praėjo daugiau nei dešimties metų laikotarpis, todėl teismas spręs, ar nėra pagrindo teismui taikyti senaties terminą ir atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento; teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; Administracinė jurisprudencija 15).

Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tinkamu, teisėtu ir skaidriu nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Šioje byloje nuosavybės teisių atkūrimo objektas yra žemė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad žemė, kaip ir miškai, vandens telkiniai nuosavybės teisės atžvilgiu yra ypatingi objektai, nes šių objektų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus, kaip biologinės ir socialinės būtybės, egzistavimo bei visuomeninių ryšių palaikymo ir sklaidos terpė, žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Konstitucinis Teismas dar 1994-05-27 nutarime konstatavo, jog specifinė žemės paskirtis ir padėtis, palyginti su kitais nekilnojamojo turto objektais, lemia ir specialų teisinį žemės santykių reguliavimą; Konstitucinio Teismo 1995-03-08 ir 1996-09-25 nutarimuose konstatuota, kad Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei.

Šiuo atveju svarbu tai, kad šioje byloje dalis žemės, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės S. D., patenka į valstybinės reikšmės kelią ir jo užimtą žemę (kelio juostą). Šiuo atveju ypatingai svarbu tai, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1606 yra privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto. Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikšmės kelio dalis, todėl atmestus pareiškėjo reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu jis tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalą, nebūtų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia. Atsižvelgus į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prioritetas šiuo atveju teiktinas viešojo intereso gynimui, todėl nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje ir taikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą bendrąjį 10 metų senaties terminą.

Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 (galiojo nuo 1992-10-09 iki 1995-12-14), 3 punkte buvo numatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Valstybiniai keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius (apskričių). Valstybiniai keliai yra valstybės nuosavybė. <...>. Rajoniniais (apskričių) vadinami keliai, jungiantys krašto kelius, miestus, gyvenvietes, kitus objektus, bet nepriskirti krašto keliams.Valstybiniai keliai pagal jų parametrus, vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių projektavimo normomis, skirstomi į penkias technines kategorijas. Jiems priskiriamos ir automagistralės.Pagal šių nuostatų 8 punktą keliui skiriamos žemės juostos (kelio juostos) ribos nustatomos ne arčiau kaip per metrą nuo sankasos kraštų, kelio griovio ar iškasos išorinių kraštų. Ši juosta turi būti ne siauresnė kaip: automagistralėms ir I kategorijos keliams - 60 metrų, II kategorijos keliams - 32 metrai, III kategorijos keliams - 26 metrai, IV kategorijos keliams - 20 metrų, V kategorijos keliams - 18 metrų.

Šių nuostatų ir nustatytų aplinkybių analizė leidžia teigti, kad jau skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu kelias Nr. 1606 negalėjo būti siauresnis nei 18 metrų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Analogiška nuostata įtvirtinta šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: 1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai; 2) II kategorijos kelių – 28 metrai; 3) III kategorijos kelių – 22 metrai; 4) IV kategorijos kelių – 19 metrų; 5) V kategorijos kelių –18 metrų.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1993-07-15 redakcija, galiojusi nuo 1993-07-28) buvo nustatyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė.

Lietuvos Respublikos piliečių, iš kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas iki 1997-07-08 buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas), kurio 1 straipsnyje(1993-07-15 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1993-07-28) nustatė, jog nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra; 2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodant valstybinio kapitalo akcijas; 3) už žemės ūkio paskirties žemę ir mišką, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims kompensuojant pinigais. Pagal Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu ji užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai. Šios įstatymo nuostatos suponuoja teismo išvadą, kad S. D. negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtą valstybinės reikšmės keliu.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, priimant ginčijamų sprendimų dalis – 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą) ir 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žeme žemės ūkio veiklai“, dalį, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis - 0,5374 ha pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą) – buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-10-09 nutarimu Nr. 751, nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikšmės kelius negali būti atkuriama. Atsižvelgiant į tai, 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtą 37,84 ha žemę ir 5,06 ha mišką, (duomenys neskelbtini), dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą) ir 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žeme žemės ūkio veiklai“, dalis, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis - 0,5374 ha pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą), naikintinos kaip neteisėtos.

Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), todėl panaikinus aukščiau nurodytų aktų dalis, turi būti panaikinti ir 1997-07-23 Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punkto dalis dėl D. G. nuosavybės teise priklausančio 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypo padalinamo į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha, kuria žemės sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir šiuo keliu užimtą žemę; 2006-11-24 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 4785/0005:5 žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus“, kuriuo 2,9893 ha žemės sklypas padalintas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypą ir į 1,7403 ha žemės sklypą, dalis kuria 1,2490 ha ir 1,7403 ha žemės sklypai patenka į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą).

Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso, kuris galiojo iki 2001-07-01, 47 straipsniu sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės. Pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos. Tokie objektai negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – jeigu tokie sandoriai sudaryti, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi yra niekiniai ir negalioja. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad neteisėtais pripažintų administracinių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (vėlesnės dovanojimo sutartis, pirkimo-pardavimo sutarties dalis) negalioja. Tuo remiantis naikintinos vėlesnių sandorių dalys – 1994-12-23 dovanojimo sutarties dalis, kuria dovanojamas žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą); 1997-08-07 sutarties, notarinio registro Nr. 1-2802, dalis, kuria perleidžiamas žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės keliu Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą); 2006-12-14 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro numeris 1-5971, dalis, kuria žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės keliu Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą); 2014-11-13 žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5576, dalis, kuria perleidžiamas žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės keliu Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juostą); 2006-05-19 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-6725, dalis, kuria žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606, 2006-06-15 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2685, dalis, kuria parduodamas žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606; 2014-11-13 žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5571, dalis, kuria žemės sklypas pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (LAT civilinėse bylose: Nr. 3K-3-149/2007, Nr. 3K-3-47/2010 ir kt.).

Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. (CK 1.80 str. 2 d.). Šioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl šalies sąžiningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali būti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokios žemės dalys turi būti grąžinamos natūra valstybei (CK 1.80 str. 2 d. 6.145 str. 1 d.6.146 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką dėl restitucijos taikymo nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose administraciniai teisės aktai panaikinami ir vėlesni grąžinto turto perleidimo sandoriai pripažįstami negaliojančiais dėl teisės normų pažeidimo, kurie nėra susiję su pretendentų atkurti nuosavybės teises veiksmais ir nėra jų nenulemti. Tuo klausimu nurodyta, jog tokiems asmenims, kurie vėlesniais pirkimo-pardavimo sandoriais perleido atkurtą turtą kitiems asmenims, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi valios juo disponuoti, – restitucija netaikytina. Taigi jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorį gautus pinigus, nuosavybės teisių atkūrimo procesas jiems laikomas baigtu, o restitucija taikoma valstybės ir paskutiniųjų tokio turto įgijėjų atžvilgiu, nes priešingu atveju tokių įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Nagrinėjamu atveju S. D., kuriam neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelią, žemę padovanojo dukrai D. G., kuri ginčui aktualią žemės dalį pirkimo-pardavimo sandoriu perleido P. Š. ir UAB „MM Gipaja“. P. Š. dalį žemės pardavė M. P., o šis – mainų sutartimi perleido S. G.. Atitinkamai UAB „MM Gipaja“ ginčo žemės sklypą pardavė K. P., kuris jį mainų sutartimi perleido S. G.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas S. D. atžvilgiu laikytinas pasibaigusiu, jam išreiškus valią pakeisti turto rūšį (dovanojimo sandoriu perleidus susigrąžintą turtą). Dėl to nagrinėjamu atveju restitucija taikytina tarp valstybės, kuriai sugrąžinama dalis žemės natūra, ir esamų ginčo žemės sklypų savininkų atsakovų P. Š. ir S. G.. Nagrinėjamu atveju P. Š. įpareigotinas grąžinti valstybei 0,0681 ha dalį iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą); S. G. įpareigotinas grąžinti valstybei 0,0540 ha dalį iš 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą); S. G. įpareigotinas grąžinti valstybei 0,4153 ha dalį iš 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio dalį. Atitinkamai valstybė turi pareigą teisingai už tai atlyginti šiems asmenims.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju valstybė įpareigotina atlyginti asmens, iš kurio turtas išreikalautinas, patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, neviršijančias sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, kad turto įsigijimo išlaidomis laikytinos pagal sandorį už ginčo sklypo dalį sumokėta suma (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalies nuostatas, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Vadinasi, atmestini atsakovų argumentai, kad restitucija turėtų būti taikoma pagal turto rinkos vertę šiuo metu.

Byloje esančioje 1997-08-07 sutartyje (notarinio registro Nr. 1-2803), kuria D. G. pardavė P. Š. 2,9893 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nominali indeksuota vertė sutarties sudarymo metu buvo 7707 Lt. Kadangi vėliau sklypas buvo padalintas į 2 dalis (1,2490 ha ir 1,7403 ha), už 0,0681 ha dalį iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), iš valstybės P. Š. priteistina 50,85 Eur turto dalies įsigijimo išlaidų.

2014-11-13 žemės sklypų mainų sutartyje (notarinio registro Nr. 1-5576), kuria M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G., 1,2490 ha žemės sklypas įvertintas 5000 Lt (1448,10 Eur). Atsižvelgiant į tai, S. G. iš valstybės priteistina 62,61 Eur turto dalies įsigijimo išlaidų už 0,0540 ha dalį iš 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

2014-11-13 žemės sklypų mainų sutartimi (notarinio registro Nr. 1-5571) K. P. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G. ir 20,5848 ha žemės sklypą mainų sutartyje šalys įvertino 63000 Lt (18246,06 Eur). Todėl S. G. iš valstybės priteistina 368,11 Eur turto dalies įsigijimo išlaidų už 0,4153 ha dalį iš 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 2, 4 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti 1993-12-07 Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1-1415-28587, kuriuo atstatytos S. D. nuosavybės teisės į jo turėtą 37,84 ha žemę ir 5,06 ha mišką, (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,5374 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą).

Panaikinti 1994-03-25 Joniškio rajono valdybos potvarkio Nr. 83v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinusiems žeme žemės ūkio veiklai“, dalį, kuria S. D. suteikto 42,90 ha žemės dalis - 0,5374 ha pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 1606 ir jo užimtą žemę (kelio juostą).

Pripažinti negaliojančia 1994-12-23 sutarties, notarinio registro Nr. 3-7574, kuria S. D. padovanojo D. G. 42,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,5374 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta).

Panaikinti 1997-07-23 Šiaulių apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 556 „Dėl rodiklių Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patikslinimo“ 2 punkto, kuriuo D. G. nuosavybės teise priklausantis 41,7908 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) padalinamas į tris sklypus: 18,2167 ha, 2,9893 ha ir 20,5848 ha, dalį dėl 0,5374 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelias Nr. 1606 ir jo užimta žemė (kelio juosta).

Pripažinti negaliojančia 1997-08-07 sutarties, notarinio registro Nr. 1-2802, kuria D. G. pardavė P. Š. 2,9893 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, dalį, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis ir jo užimta žemė (kelio juosta).

Panaikinti 2006-11-24 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-5219 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų suformavimo atlikus kadastrinius matavimus”, kuriuo 2,9893 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), padalintas į du žemės sklypus: 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ir į 1,7403 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį, kuria 0,0540 ha dalis 1,2490 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juosta) ir 0,0681 ha dalis 1,7403 ha žemės sklypo pateko į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimtą žemę (kelio juosta).

Pripažinti negaliojančia 2006-12-14 Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro numeris 1-5971, kuria P. Š., M. Š., D. Š. ir M. Š. pardavė M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,0540 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosia).

Pripažinti negaliojančia 2014-11-13 žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5576, kuria M. P. 1,2490 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G., dalį dėl 0,0540 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 užimta žemė (kelio juosta).

Pripažinti negaliojančia 2006-05-19 nekilnojamojo daikto pirkimo -pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-6725, kuria D. G. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „MM Gipaja“, dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis.

Pripažinti negaliojančia 2006-06-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-2685, kuria UAB „MM Gipaja“ 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavė K. P., dalį dėl 0,4153 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis.

Pripažinti negaliojančia 2014-11-13 žemės sklypų mainų sutarties, notarinio registro Nr. 1-5571, kuria K. P. 20,5848 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), perleido S. G., dalį dėl 0,4153 ha, į kurią, pateko valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalis.

Taikyti restituciją natūra:

1) grąžinti valstybės nuosavybėn 0,0681 ha iš 1,7403 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenkančius į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą) ir priteisti iš valstybės P. Š. 50,85 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų;

2) grąžinti valstybės nuosavybėn 0,0540 ha iš 1,2490 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenkančius į valstybinės reikšmės keliu užimtą žemę (kelio juostą), o iš valstybės S. G. priteisti 62,61 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų;

3) grąžinti valstybės nuosavybėn 0,4153 ha iš 20,5848 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), patenkančius į valstybinės reikšmės kelio Nr. 1606 dalį, o iš valstybės S. G. priteisti 368,11 Eur žemės sklypo dalies įsigijimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas