Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams G. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme 2023 m. gegužės 2 d. gautas atsakovo G. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad, atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes neturi jokios sutarties su ieškove, bendrų patalpų su kaimynais. Pažymėjo, kad negavo jokių sąskaitų, negyvena nurodytu adresu. Atsakovas nurodė, kad butas stovi tuščias ilgiau nei metus (e. b. l. 54-55).

4. Procesiniai dokumentai atsakovei A. K. įteikti 2023 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per darbovietę (e. b. priedo l. 5). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

5. Teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. gegužės 29 d. 9.00 val. (e. b. l. 59-60); šalims pasiūlyta iki 2023 m. gegužės 19 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus. Apie posėdį šalys informuotos viešo paskelbimo būdu (e. b. priedo l. 7).

6. Teisme 2023 m. gegužės 18 d. gautas ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ pareiškimas, kuriame ieškovė nurodė, kad mokesčiai apskaičiuoti taip: administravimo mokestis: 0,0359 (administravimo tarifas) x 153,51 kv. m. (atsakovams priklausantis buto/patalpos plotas) = 5,51 Eur be PVM; bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra: 0,0760 (techninės priežiūros tarifas) x 153,51 kv. m. (atsakovams priklausantis buto/patalpos plotas) = 11,67 Eur be PVM; privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui: 0,0500 (kaupiamųjų lėšų tarifas) x 153,51 kv. m. (atsakovams priklausantis buto/patalpos plotas) = 7,68 Eur be PVM. Ieškovė pažymėjo, kad paslaugų įkainiai atsispindi pateiktose PVM sąskaitose faktūrose.

7. Ieškovė pažymėjo, kad skolų valdymo ataskaitos stulpelyje „Likutis periodo pradžiai“ „2022.07“ įrašytas likutis yra 0 Eur, 201,74 Eur skolos suma yra skaičiuojama nuo 2022 m. liepos 1 d. Paaiškino, kad tai nauja skola, kuri susidarė nuo 2022 metų liepos 1 d. iki 2023 metų sausio 31 d. Akcentavo, kad atsakovai pateikė mokėjimo nurodymus, kuriuos atliko antstoliams už senesnes prisiteistas skolas, tačiau naujos skolos ieškovei nėra padengę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 ir 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2), name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (e. b. l. 5-21).

10. 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vilnius“ pavadinimu.

11. Iš 2023 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valdovams atsakovų G. K. ir A. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2022 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 136 (e. b. l. 30-31). Anot ieškovės, atsakovų skola už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 201,74 Eur (e. b. l. 32, 75-81).

12. Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Savo nesutikimą su ieškiniu atsakovas G. K. grindžia tuo, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai, jie negyvena nurodytu adresu, todėl skola negali būti skaičiuojama.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

14. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

15. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003).

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas „Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas” nustato lėšų kaupimą ir kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimą (3-11 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 buvo patvirtinti „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai” (toliau - Nuostatai), kurie nustato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą (8.1 punktas); už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą, liftus, kitus potencialiai pavojingus įrenginius) techninę priežiūrą (8.2 punktas); mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal kaupiamosios įmokos tarifą, nustatytą vadovaujantis Kaupimo tvarkos aprašu ir (ar) kitais teisės aktais, nustatančiais lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti) (8.8 punktas).

18. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų turtinio teismas nustatė, kad ieškovė (t. y. administratorius) atsakovams teikė sąskaitas būtent už Nuostatų 8.1, 8.2, 8.8 punktuose nurodytas paslaugas. Atsakovai neginčijo nei suteiktų paslaugų fakto, nei apskaičiuotų mokėtinų sumų dydžio (CPK 178 straipsnis).

19. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pareiga atlyginti ieškovei išlaidas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas ir mėnesio kaupiamąsias įmokas kyla ne iš sutartinių santykių, o iš įstatymo ir Nuostatų reikalavimų (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalys, Nuostatų 8.1, 8.2, 8.8 punktai). Teismo vertinimu, abu atsakovai, kaip bendraturčiai (šis faktas išviešintas viešame registre), proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Paminėtina ir tai, kad ieškovė administravimo paslaugas ginčo objektui teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948, 2012 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 30-1919, 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400, 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2), 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 30-3954/18(2.1.E-TD2) pagrindais. Todėl atsakovo argumentai, susiję su sutarties nebuvimu tarp šalių ir tai, kad atsakovai negyvena nurodytu adresu, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovams G. K. ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 153,51 kv. m ploto patalpos – butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovams, kaip šio buto savininkams, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui; kas atitinkamai matoma ir iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, išrašytų už ginčui aktualų laikotarpį (CK 4.82 straipsnio 7 dalis; CPK 177, 178, 185 straipsniai).

21. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. K. (atsakovė A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė) įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodo, kad atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 201,74 Eur ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios skolos dydį, t. y. skolų valdymo ataskaitą ir ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš šių dokumentų nustatyta, kad atsakovams kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu: už 2022 m. liepos mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 28,47 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 0 Eur, todėl skolos likutis 28,47 Eur; už 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 28,47 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 28,47 Eur, todėl skolos likutis 56,94 Eur; už 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 28,59 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 56,94 Eur, todėl skolos likutis 85,53 Eur; už 2022 m. spalio mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 28,71 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 85,53 Eur, todėl skolos likutis 114,24 Eur; už 2022 m. lapkričio mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 28,82 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 114,24 Eur, todėl skolos likutis 143,06 Eur; už 2022 m. gruodžio mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 28,95 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 143,06 Eur, todėl skolos likutis 172,01 Eur; už 2023 m. sausio mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 29,07 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 172,01 Eur, todėl skolos likutis 201,09 Eur; už 2023 m. vasario mėn. atsakovams buvo priskaičiuota 0,66 Eur, mėnesio pradžios likutis buvo 201,09 Eur, todėl skolos likutis 201,74 Eur. Atsakovai šios skolų valdymo ataskaitos ir sąskaitų faktūrų bei jose esančių apskaičiavimų neginčijo.

23. Be to, pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ankstesnį įsiskolinimą atsakovė A. K. padengė antstoliui R. V. (teismas iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-22019-845/2022, priteisė iš atsakovų A. K. ir G. K. 166,82 Eur skolą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, tokiu būdu patvirtindama savo pareigą mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinas 201,74 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).

25. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

26. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi ieškinį tenkinus, iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (201,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 21 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis, 2,64 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, bei 60 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį, iš viso – 83,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 41,82 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

28. Byloje iš viso patirta 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 26,56 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 201,74 Eur (du šimtus vieną eurą 74 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (201,74 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti iš atsakovo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.