Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023 m. sausio 13 d., prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-300 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtas įspėjimas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Bendrovė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė. Bendrovė Nutarime nurodyto produkto nepagamino, produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų nepažeidė. Bendrovė Nutarime nurodytą produktą nusipirko iš sertifikuoto Europos Sąjungos gamintojo, kuris pirmasis ir pateikė Nutarime nurodytą produktą į Europos Sąjungos rinką. Bendrovė įvykdė Tarnybos sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ ir sunaikino visus sprendimo priėmimo metu turėtus produktus. Todėl manė, kad Nutarimas priimtas nesant Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje nustatytų atsakomybės taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju atsakomybė kyla nesaugaus produkto gamintojui ir nesaugaus produkto tvarkymo subjektui, pas kurį ir buvo rastas nesaugus produktas. Bendrovė nebuvo pirminė nesaugaus produkto platintoja.

2.2. Pirminis Europos Sąjungos gamintojas, patiekęs į rinką nesaugų produktą, deklaravo jo atitiktį maistui keliamiems reikalavimas. Nei Bendrovė, nei kiti maisto tvarkymo operatoriai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jie įsigijo nesaugų maistą. Ši aplinkybė paaiškėjo Tarnybai 2020 m. birželio 25 d. atlikus Bendrovės patikrinimą, apie kurio rezultatus Bendrovė sužinojo, gavusi Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 69SV-469 ,,Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“.

2.3. Bendrovei taikoma atsakomybė už kito asmens padarytą pažeidimą, t. y. nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nors Bendrovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir objektyviai negalėjo užkirsti kelio nesaugaus produkto pateikimui į rinką.

2.4. Lietuvos Respublikos piliečiams ir Lietuvos Respublikoje registruotiems asmenims draudimo sudaryti maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis su kitose Europos Sąjungos valstybėse registruotomis ir ten veikiančiomis įmonėmis, transportuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių gamintojų į bendrą Europos Sąjungos rinką pateiktus maisto produktus ir tuos produktus parduoti Lietuvos Respublikos įmonėms, galiojantys teisės aktai nenumato. Tačiau, nepaisant to, Bendrovė yra nubausta už tai, kad sudarė su Europos Sąjungos gamintoju pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu įsigytus maisto produktus sandėliavo. Jokių kitų veiksmų Bendrovė neatliko. Todėl manė, kad už šių teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą, nesant Bendrovės kaltės dėl jokių neteisėtų veiksmų atlikimo, Bendrovei nuobauda paskirta nepagrįstai.

2.5. Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą.

2.6. Tarnyba, bausdama Bendrovę uz? kitų Europos Sąjungos gamintojų veiksmus, siekė, kad Bendrovė produkciją įsigytų is? Lietuvos Respublikos gamintoju?. Atsakovo taikomos priemonės Bendrovės atžvilgiu ribojo konkurenciją, pažeidė 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) 178/2002) preambule?s nuostatas ir buvo neteisėtos. Nacionaline? priemone?, priklausanti Bendrijos lygiu is?samiai suderintai sric?iai, turi bu?ti vertinama atsiz?velgiant i? s?ios suderinimo priemone?s, o ne i? pirmine?s teise?s nuostatas (z?r. 1993 m. spalio 12 d. Sprendimo Vanacker ir Lesage, C?37/92, Rink. p. I?4947, 9 punkta? ir 2001 m. gruodz?io 13 d. Sprendimo DaimlerChrysler, C?324/99, Rink. p. I?9897, 32 punkta?). Šiuo atveju pagal nusistove?jusia? Europos Sąjungos Teismo praktika? bet kuri priemone?, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, is? tikru?ju? ar potencialiai trukdyti Bendrijos vidaus prekybai, yra laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverc?io poveikio priemone ir tode?l uz?drausta pagal EB 28 straipsni? (z?r. 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punkta? ir 2003 m. birz?elio 19 d. Sprendimo Komisija pries? Italija?, C?420/01, dar nepaskelbto Rinkinyje, 25 punkta?).

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pareiškėjas yra maisto tvarkymo subjektas, vykdantis mėsos ir mėsos produktų didmeninę prekybą, perpakavimą, kuris produktus perka ir sandėliuoja dideliais kiekiais ir toliau parduoda juos įvairių dydžių partijomis kitiems asmenims, todėl jam yra taikomi teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, ir gali būti taikoma atsakomybė už pažeidimus.

4.2. UAB „Baltic Foods“, kaip maisto tvarkymo subjektui, yra privaloma laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą. Pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų produktą, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Baltic Foods“ iš Vengrijos gautą paukštieną, kurios 5 mėginiuose iš 5 buvo aptikta Salmonella Infantis/25 g, išplatino Lietuvos Respublikos rinkoje. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato pareigą pareiškėjui pašalinti iš rinkos maisto produktą, kuris neatitinka maisto saugos reikalavimų. Pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 19 straipsnį pašalinimas iš rinkos gali būti atliekamas bet kuriame maisto grandinės etape. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje konstatuojama, kad maisto tvarkymo subjektai yra atsakingi už jų tiekiamų rinkai produktų saugą, nors jie jų ir nepagamino. Pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, tenka pareiga užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje jo platinama produkcija yra saugi ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

4.3. Pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, turi teisę savo veikloje taikyti savikontrolę, siekiant užtikrinti, kad nesaugus maisto produktas nepatektų į rinką, tokiu būdu apsaugant tiek paties maisto tvarkymo subjekto geriausius interesus (pvz.: nuo galimų finansinių nuostolių), tiek ir prioritetu laikomą vartotojų sveikatą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgyvendino savikontrolės priemonių, kad nesaugi paukštiena nebūtų pateikta į rinką.

4.4. Pareiškėjas Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 69SV-56 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždrausta tiekti rinkai šaldytą vištienos filė, pagaminimo data 2019 m. spalio 7 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. spalio 6 d., partijos Nr. L19/40/62438/18, gamintojas Taravis Baromfis Es Elelmszeripari KFT (duomenys neskelbtini), gauta 2020 m. sausio 16 d. su gavimo dokumentu INVOICE Nr. 2/000050/2020, iš viso 3 900 kg, įstatymo nustatyta tvarka neskundė.

4.5. Pagal Maisto įstatymo 12³ straipsnio 1 dalies 2 punktą, maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų ir (ar) suklastoto maisto pateikimą į rinką, jeigu įrodo, kad: maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tapo nesaugus (nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ir (ar) tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas Tarnybai nepateikė įrodymų, kad rinkai jis pateikė saugią paukštieną. Pareiškėjas Tarnybos Nutarime nustatytų aplinkybių dėl nesaugaus produkto neginčijo.

4.6. Nutarimu pareiškėjui įspėjimas paskirtas už Maisto įstatymo pažeidimus šio įstatymo nustatyta tvarka. Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, atliko valstybinę maisto kontrolę, ir nustačiusi, kad pareiškėjas neužtikrino, jog produktas atitiktų jo saugai taikomų teisės aktų reikalavimus, pateikė rinkai nesaugų produktą, todėl pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui skyrė Maisto įstatyme nustatytą nuobaudą – įspėjimą.

4.7. Tarnyba, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. Nagrinėjamu atveju Maisto įstatymo pažeidimas buvo nustatytas, t. y. pareiškėjas rinkai pateikė paukštieną, kurioje nustatyti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Infantis, keliantys pavojų žmonių sveikatai.

4.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Tarnyba skirdama pareiškėjui nuobaudą pagal Maisto įstatymą, nenustatė visų privalomų nustatyti būtinųjų administracinės atsakomybės sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK). Atsakovas atsiliepime detaliai nurodė teisės aktus, reglamentuojančius pareiškėjo, kaip maisto tvarkymo subjekto, veiklą bei nustatančius pareiškėjo teises, pareigas ir atsakomybę. Maisto tvarkymo subjektus pateikti į rinką saugų maistą įpareigoja Reglamentas 178/2002, Maisto įstatymas (Reglamento178/2002 17 straipsnio 1 dalis, Maisto įstatymo 7 str. 1 d.), o Maisto įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad maisto tvarkymo subjektai, pažeidę Maisto įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Maisto įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atsakomybė pagal specialųjį įstatymą nepagrįstai sutapatinama su administracine atsakomybe pagal ANK.

4.9. Dėl baudos skyrimo terminų nurodė, kad pagal Maisto įstatymo 12⁴ straipsnį, šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Remiantis LVAT praktika, pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (žr. pvz. LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1565-13; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-964-14; LVAT 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018).

4.10. Ginčo byloje Protokolas dėl galimo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-51 surašytas 2020 m. birželio 25 d., todėl ši data yra laikoma pažeidimo padarymo diena ir nuo jos turi būti skaičiuojamas dvejų metų terminas baudai už Maisto įstatymo pažeidimą paskirti. Tačiau Tarnybos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-73 bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eA2-186-575/2021. Tarnyba bylos nagrinėjimą sustabdė nepraėjus Maisto įstatyme nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta 2022 m. gruodžio 13 d. Atsakovas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 76 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių terminų stabdymą bei atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Nutarimas priimtas praleidus Maisto įstatyme nustatytą dvejų metų terminą.

4.11. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis Nutarimas. Tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai. Pareiškėjo siekis išvengti atsakomybės, kaip maisto grandinėje dalyvaujančio subjekto, sietinas su vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnį pelną, nesiimant pakankamų prevencinių priemonių.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-300 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“. Taip pat teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 675,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.1. Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-56 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė tiekti rinkai – šaldytą vištienos filė, pagaminimo data 2019 m. spalio 7 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. spalio 6 d., partijos Nr. L19/40/62438/18, gamintojas Taravis Baromfis Es Elelmszeripari KFT (duomenys neskelbtini), gauta 2020 m. sausio 16 d. su gavimo dokumentu INVOICE Nr. 2/000050/2020, iš viso 3 900 kg (toliau – ir Nesaugus produktas).

6.2. Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. vasario 3 d. sprendime nurodė, kad uždraustas tiekti rinkai produktas yra nesaugus ir neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų: Reglamento (EB) 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Nurodytu sprendimu Tarnybos Vilniaus departamentas uždraudė Bendrovei Nesaugų produktą tiekti rinkai; įpareigojo Bendrovę susigrąžinti Nesaugų produktą iš vartotojų; įpareigojo Bendrovę pašalinti Nesaugų produktą iš rinkos; įpareigojo Bendrovę sunaikinti Nesaugų produktą.

6.3. Tarnyba 2020 m. birželio 25 d. pareiškėjui surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-51 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodė, kad pareiškėjas pateikė rinkai nesaugų maisto produktą – šaldytą vištienos filė, supakuota po 1 kg, gautą iš Vengrijos, pagaminimo data 2019 m. spalio 7 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2020 m. spalio 6 d., partijos Nr. L19/40/6243 8/18, gamintojas Taravis Baromfi ES Elelmszeripari KFT (duomenys neskelbtini). Vengrija, veterinarinio patvirtinimo numeris LIU102EK, gauta su 2020 m. sausio 21 d. INVOICE Nr. 2/000050/2020. Nesaugus produktas gautas ir laikytas UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė šaldytų produktų sandėliavimui turi 2018 m. kovo 1 d. išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą 69MTSPP-6423. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Žuvies šaldytuvai“ sandėlyje rastas 3 850 kg nesaugios produkcijos likutis. Protokole nurodyta, kad remiantis Bendrovės 2020 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu pateikta informacija šaldytos vištienos filė, supakuotos po 1 kg, gautos iš Vengrijos, viso 50 kg buvo parduota fiziniams asmenims pagal kasos čekius.

6.4. Tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Maisto įstatymo 12⁵ straipsnio 1 dalimi ir Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis (toliau – ir Aprašas), posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-51, 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. MĮPN-300, kuriuo pareiškėjui už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė įspėjimą.

6.5. Komisija Nutarime nurodė, kad Salmonella bakterijos yra žmonių ir gyvūnų infekcinės ligos – salmoneliozės, sukėlėjos. Dažniausiai salmoneliozė pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Pagrindinis salmoneliozės plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonelėmis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržovės.

6.6. Komisija, vadovaudamasi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. sausio 30 d. tyrimų protokolu Nr. 1-20/01474/1-5 M (toliau – ir Tyrimo protokolas), padarė išvadą, kad Bendrovės rinkai pateiktas produktas sukėlė žmonių sveikatai nepriimtiną riziką dėl jame aptiktų bakterijų Salmonella Infantis/25 g, todėl Komisija Tyrimo protokole nurodytą produktą laikė nesaugiu ir kenkiančiu žmonių sveikatai.

6.7. Komisija, Nutarime konstatavo, kad Bendrovė, pateikdama rinkai Nesaugų produktą, kuriame pagal Tyrimų protokolą nustatyta Salmonella Infantis/25 g, nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų reikalavimų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

6.8. Komisija Nutarime pažymėjo, kad Bendrovė, nesilaikydama Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto reikalavimų, pateikė Lietuvos Respublikos rinkai Nesaugų produktą (3 900 kg, sunaikino 3 850 kg).

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Maisto įstatymo nuostatos, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Teismas apžvelgė Maisto įstatymo bei Reglamento Nr. 178/2002 aktualias nuostatas ir nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus.

8. Teismas iš Protokolo nustatė, kad UAB ,,Baltic Foods” užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis Protokole nurodytą produktą įsigijo iš Vengrijos gamintojo Taravis Baromti ES Elelmszeripari KFT ir šį produktą pateikė Lietuvos rinkai. Taigi pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Pareiškėjo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne pirmasis pateikė Nesaugų produktą į rinką, teismo vertinimu, nepagrįsti.

9. Teismas taip pat nustatė, kad Tarnybos Vilniaus departamento pareigūnai valstybinės kontrolės metu 2020 m. sausio 20 d. atrinko šaldytos vištienos filė mėginius (Maisto / pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. 69MTA-121 (toliau – ir Mėginio paėmimo aktas)). Tarnybos Vilniaus departamentas, reaguodamas į 2020 m. sausio 30 d. skubų pranešimą Nr. 20200131-000 (toliau – ir Skubus pranešimas) dėl nesaugaus maisto – vištienos filė iš Vengrijos, kurioje pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų 2020 m. sausio 30 d. protokolą Nr. 1-20/01474/1-5 M (toliau – ir Tyrimų protokolas) 5 mėginiuose iš 5 aptikta Salmonella Infantis/25 g, 2020 m. sausio 30 d. atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą ir surašė Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69MPĮ-96 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte konstatuota, kad šaldytą vištienos filė (plombos Nr. 9892215, 9892216), pagaminimo data 2019 m. spalio 7 d., galiojimo data 2020 m. spalio 6 d., partijos Nr. L 19/40/62438/18, kilmės šalis Vengrija, gamintojas HU 102 EK, Bendrovė su CMR dokumentu TA20000027 gavo 2020 m. sausio 20 d. iš Vengrijos Taravis Baromti ES Elelmszeripari KFT. Kaip matyti iš Patikrinimo akto, patikrinimo metu Bendrovės atsakingi darbuotojai paaiškino, kad produkcijos likutis sandėliuojamas, kita dalis produkcija išplatinta Lietuvos Respublikos rinkoje. Pareiškėjas Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. sausio 30 d. tyrimų protokolo Nr. 1-20/01474/1-5 M išvadų neginčijo. Abejoti Tyrimo protokolo duomenimis pagrindo neturėjo ir teismas. Taigi byloje teismas neginčytinai nustatė, kad produktuose, kuriuos Bendrovė 2020 m. sausio 20 d. įsigijo iš Vengrijos Taravis Baromti ES Elelmszeripari KFT, buvo rasta bakterija Salmonella Infantis. Salmonella Infantis bakterijos buvimas vištienos filė reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo reikalavimų. Ši Tarnybos Nutarimo išvada, teismo vertinimu, yra pagrįsta ir teismas jos vertinti kitaip neturėjo jokio teisinio pagrindo.

10. Teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos šviežioje paukštienoje nustatė serotipą Salmonella Infantis negalima atmesti jos neigiamo poveikio sveikatai. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis, kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 69SV-56 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ teismui neskundė ir su šiuo sprendimu sutiko. Pareiškėjas šiame sprendime konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo, nei jai suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo bei įvykdė sprendime nurodytus įpareigojimus.

11. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kad jis nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę. Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

12. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darė išvadą, kad pareiškėjas, platindamas maisto produktus, kuriuose užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su galimu konkurencijos ribojimu, teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams skirtas baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindė tik subjektyviu įsitikinimu, jog praktika dėl Salmonella Infantis draudimo šviežioje vištienoje yra taikoma išimtinai kitose valstybės narėse užaugintai paukštienai, bet nėra taikoma nacionalinių gamintojų produkcijai (t. y. Lietuvos paukštynai ir jų šviežia produkcija dėl Salmonella Infantis nėra tiriami). Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ar dokumentų, galinčių pagrįsti įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pats pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti tokią informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.

13. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino teismas nurodė, kad kaip buvo matyti iš Tyrimo protokolo, Patikrinimo akto ir Tarnybos Vilniaus departamento 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 69SV-56 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“, Bendrovė šaldytą vištienos filė įsigijo 2020 m. sausio 16 d. su gavimo dokumentu INVOICE Nr. 2/000050/2020, iš viso 3 900 kg, tačiau nei Nutarime, nei Maisto įstatymo pažeidimo protokole Nr. 69MĮPP-51 3 900 kg Nesaugaus produkto platinimo laikas nenurodytas, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną – Maisto įstatymo pažeidimo protokolo Nr. 69MĮPP-51 surašymo dieną, t. y. 2022 m. birželio 25 d. Nutarimą Tarnyba priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam 2 metų terminui.

14. Teismo vertinimu, Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra pagrindas Nutarimui panaikinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Nutarimas priimtas praleidus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą, pareiškėjo skundą tenkino, o Tarnybos priimtą Nutarimą panaikino (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

15. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bylos procesiniai baigčiai jokios įtakos neturėjo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

16. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tenkino jį iš dalies, bei pareiškėjui iš atsakovo priteisė 675,90 Eur.

III.

17. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

18.1. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra aišku, kuo (kokiomis teisės aktų nuostatomis ar teismų suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika) remiantis buvo nuspręsta, jog Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismo sprendime teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų, kuriais buvo grindžiamas termino skirti nuobaudą skaičiavimas.

18.2. Pagal bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarką, reglamentuojamą Aprašo 39 punktą, Komisija gali sustabdyti bylos nagrinėjimą bylos nagrinėjimo proceso šalims apskundus teismui Tarnybos sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ar kitais atvejais, kai Komisija pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareiškimu arba Komisijos iniciatyva. Atnaujinta byla nagrinėjama Apraše nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Komisija pasinaudojo jai suteikta teise, ir atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021 administracinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje reikšmingu klausimu, 2021 m. gruodžio 22 d. (nepraleidusi dviejų metų termino), priėmė nutarimą Nr. MĮPN-73, kuriuo sustabdė bylos „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą.

18.3. Teismas nevertino Tarnybos atsiliepime nurodytų argumentų, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi įstatymo ir teisės analogija, t. y. ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CPK 76 straipsnyje. Jei Tarnybai sustabdžius bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimą, terminas priimti nutarimą būtų skaičiuojamas toliau, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismui ir nacionaliniams teismams sprendžiant itin didelę reikšmę teisingam bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo išnagrinėjimui turintį klausimą ir nestabdant bylos dėl Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimo kiltų grėsmė susidaryti tokiai situacijai, kad Tarnybos priimti nutarimai prieštarautų teismų išaiškinimams.

18.4. Teismo sprendimo dalyje, kurioje teismas, spręsdamas dėl Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje termino pradžios momento, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota dėl ANK reglamentuojamų nuobaudos skyrimo terminų, nėra pateikti teismo motyvai tokios analogijos taikymui, be to, nebuvo pasisakyta, kodėl buvo atmesti Tarnybos atsiliepime išdėstyti argumentai dėl analogijos pagal ABTĮ 66 straipsnio 1 dalį ir CPK 76 straipsnį, kurie reglamentuoja procesinių terminų stabdymą ir terminų eigą sustabdžius bylą. ABTĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai tęsiasi toliau. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog Aprašo 39 punkte įtvirtinta Komisijos teisė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kuris atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas bylos nagrinėjimo proceso dalyvių pareiškimu arba Komisijos iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad teisės akte, reglamentuojančiame Maisto įstatymo pažeidimo bylų nagrinėjimą, nustatyta galimybė šias bylas stabdyti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, taikytina teisės aiškinimo analogija su teisės aktais, reglamentuojančiais bylų nagrinėjimą, procesą ir terminų skaičiavimą bylų stabdymo atvejais.

18.5. Vertinant klausimą dėl patraukimo atsakomybėn už Maisto įstatymo pažeidimus senaties eigos skaičiavimą, būtina atsižvelgti ir į tai, jog Maisto įstatymo nuostatų, susijusių senaties terminu, interpretavimas ir taikymas turi tiesioginės įtakos Tarnybai nagrinėjant bei taikant atsakomybę ūkio subjektams ne tik už nacionalinių teisės aktų pažeidimus, tačiau ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą. Taigi, Tarnyba, stabdydama bylą iki bus gautas Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje taikytinos teisės klausimu, išvengė galimai klaidingo teisės taikymo ir neteisėto Nutarimo pareiškėjo atžvilgiu priėmimo. Tuo atveju, jei Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas terminas nebūtų stabdomas, sudaroma ydinga teisinė situacija, kai galimai bus priimtas nepagrįstas nutarimas dėl atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymas arba nepagrįstai sudaryta galimybė ūkio subjektui išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl išdėstytų Tarnybos argumentų, tiesiog apsiribojo teismų praktikos dėl ANK 39 straipsnio aiškinimu bei teiginiu, kad Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, nepateikiant aiškių tokio teisės aiškinimo motyvų, kurie Tarnybos nuomone, yra itin reikšmingi ir aktualūs tolesniam Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimui.

19. Pareiškėjas UAB ,,Baltic Foods“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.1. Administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai numato nubaudimo senaties terminus, kuriems praėjus administracinė atsakomybė pažeidimą padariusiam asmeniui neturėtų būti taikoma. Nubaudimo senaties termino taikymo tikslas yra užtikrinti, kad asmenys atsakomybėn būtų patraukti tik per konkretų ir iš anksto žinomą laiko tarpą, kadangi priešingu atveju būtų paneigti atsakomybės tikslai, o taip pat ir atsakomybėn traukiamo asmens teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas. Tokiu būdu siekiama sukurti sistemą, kurioje atsakomybė taikoma tik pagal aiškiai apibrėžtas taisykles siekiant atsakomybės tikslų, bylinėjimasis negalėtų būti begalinis, užtikrinant, kad atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis nebūtų neapibrėžta neribotą laiką. Kartu priežiūros subjektai yra skatinami operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad greitas reagavimas padarius teisės pažeidimą, greitai paskirta poveikio priemonė turi didesnį prevencinį poveikį tiek teisės pažeidėjui, tiek kitiems asmenims. Pavėluotai paskirta nuobauda gali būti suvokta kaip nebaudžiamumas, be to, ilgalaikis nusižengimą padariusio asmens nebaudžiamumas yra neleistinas dėl jo teisinės padėties tokiu atveju neapibrėžtumo.

20.2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas nebuvo trunkamojo pobūdžio. Tačiau atsakovas vis tiek teigia, kad nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo jo protokolo surašymo momento, kurio surašymui, priešingai nei nutarimui dėl nuobaudos skyrimo priėmimui, įstatymas jokio termino nenumato. Taigi, aiškinant nuobaudos skyrimo termino skaičiavimą taip kaip atsakovas, galima suformuoti praktiką (ko atsakovas ko gero ir siekia), kad atsakovas protokolus surašo praėjus dviem ir daugiau metų nuo tikro ar tariamo pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau terminas nuobaudos skyrimui neva nebus praleistas, nes atsakovas ilgą laiką nesurašė protokolo.

20.3. Tuo atveju, jei institucijai, nagrinėjančiai pažeidimą, būtų suteikta diskrecija pačiai nuspręsti, kada buvo nustatytas pažeidimas, vadovaujantis ne objektyviais duomenimis, o subjektyviais institucijos sprendimais, tai praktiškai reikštų, kad institucijai suteikta teisė piktnaudžiauti jai suteiktais įgaliojimais. Senaties termino stabdymas ir administracinėje, ir baudžiamojoje teisėje paprastai susijęs su kliūtimis atlikti tyrimą ar nubausti asmenį, tuo tarpu priežiūros institucijos atliekamas tyrimas negali būti laikomas kliūtimi, nes jis yra privaloma sąlyga atsakomybei taikyti. Šiuo metu du 2 specialieji įstatymai expressis verbis nustato atvejus, kai nubaudimo senaties terminas yra stabdomas, tie įstatymai yra Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Kadangi Maisto įstatymas tokios galimybės nenumato, kaip ir ANK, bei kiti specialieji įstatymai, LVAT retai nagrinėja nubaudimo senaties institutą ir dar rečiau pripažįsta, kad jis buvo praleistas, ir tuo pagrindu netaiko atsakomybės. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Šis reguliavimas yra identiškas Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam teisiniam reguliavimui dėl to LVAT išvada, kad Finansinių priemonių rinkų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje atsakomybės taikymo senaties terminas įtvirtintas imperatyviai ir nenumato galimybės taikyti atsakomybę už pažeidimus po to, kai suėjo numatytas terminas, yra aktuali teisės aiškinimo taisyklė nagrinėjamai bylai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-300 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirtas įspėjimas, teisėtumo bei pagrįstumo.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

23. ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

24. ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

25. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir ginčijamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Nutarimu pareiškėjui skirtas įspėjimas už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Įspėjimas pareiškėjui skirtas vadovaujantis Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalimi, 12³ straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 12⁵ straipsnio 1 dalimi.

26. Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Maisto įstatymo 12³ ir 12⁵ straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

27. Minėta, kad įspėjimas pareiškėjui buvo skirtas vadovaujantis Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Taigi, už tokį pažeidimą, kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju, pareiškėjui gali būti skiriamas ne tik įspėjimas, bet ir finansinė sankcija (t. y. bauda).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirtas įspėjimas, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-684-624/2024, 2024 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-641-968/2024, 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-899-1047/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-683-815/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-699-525/2024.

29. Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, taigi ginčijamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.