Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Kauno VMVT), atlikusi Bendrovės patikrinimą, dar 2015 m. birželio 30 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 33MPĮ-1301 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo Europos Sąjungos teisės aktų ir Įstatymo pažeidimus, tačiau Nutarimas priimtas tik 2016 m. balandžio 25 d., t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos, tuo pažeidžiant Įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Tokio teisės aktų nuostatų aiškinimo dėl pažeidimo nustatymo dienos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1506-437/2012). Analogiškos Įstatymo nuostatos buvo nurodytos ir Kauno VMVT 2015 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokole Nr. 33MĮPP-6 (toliau – ir Protokolas) bei Nutarime. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 12⁴ straipsnyje įtvirtinto termino pradžia laikytina 2015 m. birželio 30 d., o ne 2015 m. spalio 28 d.

II.

9. Tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), sudaryta Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648, 2016 m. balandžio 25 d. posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, išnagrinėjo bylą dėl Bendrovės galbūt padaryto Įstatymo pažeidimo ir priėmė skundžiamą 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą byloje „Dėl UAB „Limedika“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“. Nutarimu Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsniu, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, 12³ straipsnio 2 dalimi ir 12⁵ straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjui už Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto pažeidimą skirti 398 Eur baudą. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, pateikdamas rinkai nesaugius naudoti maisto papildus „Lagosa N50“ ir „Lagosa N25“, tokiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto reikalavimus.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir konstatavo, kad Kauno VMVT Protokolą surašė 2015 m. spalio 28 d., taigi, būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 6 mėnesių baudos skyrimo terminas, t. y. bauda galėjo būti skirta vėliausiai 2016 m. balandžio 28 d. Nutarimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 25 d., t. y. dar nepasibaigus Įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam 6 mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos baudos skyrimo terminui. Pabrėžta, kad Įstatymo pažeidimo nustatymas neapsiriboja vien tik pažeistų teisės aktų reikalavimų nurodymu Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte ar Sprendime dėl produkto(-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo. Prieš nustatant Įstatymo pažeidimą, Tarnybos pareigūnų atliekamo tyrimo metu turi būti vertinamos visos turinčios įtakos tinkamam Įstatymo pažeidimo nustatymui ar galinčios turėti įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės.

12. Teismas nusprendė, kad atsakovas Nutarimą priėmė nepažeisdamas Įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyto 6 mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos baudos skyrimo termino ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas.

III.

14. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įstatymo pažeidimus Kauno VMVT nustatė 2015 m. birželio 30 d., bet Nutarimą priėmė tik 2016 m. balandžio 25 d., t. y. praleidusi Įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje vadovautinasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1506-437/2012, nes Įstatymo 12⁴ straipsnio formuluotė yra mutatis mutandis (lot. pakeitus tai, kas keistina) analogiška Produktų saugos įstatymo 25 straipsnio formuluotei. Minėtame teismo sprendime pateiktas 6 mėnesių baudos skyrimo termino nuo pažeidimo nustatymo dienos teisinis aiškinimas yra aktualus nagrinėjamai bylai. Tai, kad būtent patikrinimo ataskaitos surašymo diena laikytina pažeidimo nustatymo diena, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-606/2012. Pareiškėjas pastebi, kad Protokole ir Nutarime iš esmės atkartotos Patikrinimo akte ir 2015 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 33SPN-9 nustatytos aplinkybės, nurodytos tos pačios teisės normos. Pareiškėjas pabrėžia, jog 6 mėnesių baudos skyrimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo protokolo surašymo dienos, antraip būtų sudaryta galimybė persekiojimą vykdyti neapibrėžtą laiko tarpą bei galėtų būti pažeista Įstatymo 7 straipsnio pažeidimo padarymu kaltinamo asmens teisė į procesą per kuo trumpiausią laiką. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013 ir 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-946/2014, nes pastarosiose bylose buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas, šios teisės normos formuluotė iš esmės skiriasi nuo Įstatymo 12⁴ straipsnio formuluotės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Kauno VMVT 2015 m. birželio 30 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte Nr. 33MPĮ-1301 nurodyta, kad patikrinimas atliktas pagal Vilniaus VMVT Skubų pranešimą, kuriame patikrinimo akto išvadose nurodyta, kad UAB „Limedika“ pažeidė 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1129/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas sudarant Sąjungos maisto priedų sąrašą, II priedo reikalavimus. Kauno VMVT 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 33SPN-9 pareiškėjui uždraudė tiekti rinkai atitinkamus maisto papildus ir nurodė susigrąžinti nesaugius produktus iš vartotojų.

18. Įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis Kauno VMVT 2015 m. spalio 28 d. surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-6, kuriame nurodė, kad UAB „Limedika“ nuo 2012 m. lapkričio 20 d. pateikė rinkai maisto papildus „Lagosa N50“, partijos Nr. 12J1094, geriausi iki 2016-09, ir maisto papildus „Lagosa N25“, partija Nr. 31A093, geriausi iki 2016-12, gamintojas WORWAG P HA R MA GmbH & Co. KG, Vokietija, kurie dėl sudėtyje esančio maisto papildų gamyboje draudžiamo naudoti maisto priedo – montano rūgšties esterių (E912), yra nesaugūs ir neatitinka Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų, Reglamento (ES) Nr. 1129/2011 II priedo, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Protokole nurodyti UAB „Limedika“ taikyti nurodymai ir produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonės – sprendimas; protokole nurodytos priemonės, kurių ėmėsi UAB „Limedika“ – įmonė pati sustabdė produktų realizaciją ir informavo vaistines, kad perkeltų produktus į karantiną, produktai surinkti iš rinkos ir sunaikinti; protokole nurodyti kiti duomenys, būtini bylai išspręsti – UAB „Limedika“ geranoriškai bendradarbiavo, vykdė nurodymus, taip pat pažymėta, kad UAB „Limedika“ Maisto įstatymą pažeidė pirmą kartą.

19. VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija, sudaryta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2016 m. balandžio 25 d. posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, išnagrinėjo bylą dėl UAB „Limedika“ galimai padaryto Maisto įstatymo pažeidimo ir priėmė 2016 m. balandžio 25 d. nutarimą byloje „Dėl UAB „Limedika“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“. Nutarimu Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio, Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 12³ straipsnio 2 dalies, 12⁵ straipsnio 1 dalies nuostatomis, nutarė UAB „Limedika“ už Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto pažeidimą skirti 398 eurų baudą.

20. Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjo padarytų pažeidimų, tai reiškia, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, pateikdamas rinkai nesaugius naudoti maisto papildus, tokiais savo veiksmais pažeidė minėtus teisės aktų reikalavimus, byloje nėra.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą šešių mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos baudos skyrimo terminą, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo nustatytas Kauno VMVT 2015 m. birželio 30 d. priėmus sprendimą, o Nutarimas priimtas tik 2016 m. balandžio 25 d. Su šiais pareiškėjo teiginiais pirmosios instancijos teismas nesutiko ir nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai pažeidimo nustatymo dieną sieja su Kauno VMVT 2015 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo diena.

22. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimų pažeidimo nustatymo, o jeigu toks pažeidimas yra tęstinis, – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. Vadovaujantis Maisto įstatymo 12⁵ straipsnio 1 dalimi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas; bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2–4 dalyse nustatyta, kad: valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimų surašo protokolus; apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame gali dalyvauti pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas, kurie turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus <…>; išnagrinėjusi bylą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima nutarimą, kuriame nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

23. Bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. B1-648 (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 6 punkte nustatyta, kad priėmus sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo <...> įgaliotasis pareigūnas atlieka galimo Maisto įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą ir, nustatęs Maisto įstatymo pažeidimą, už pažeidimą atsakingus asmenis ir visas su pažeidimo tinkamu įvertinimu (kvalifikavimu) susijusias aplinkybes, surašo protokolą.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1565-13; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-964-14). Ir nors ši teismo praktika susijusi su Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią baudos gali būti skiriamos per tam tikrą laikotarpį nuo pažeidimo nustatymo dienos, aiškinimu, bet teisėjų kolegijos vertinimu, Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas savo esme yra panašus į Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą reikalavimą – baudą skirti per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, ir dėl to minėta LVAT praktika galima remtis nagrinėjamu atveju.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į MĮ 12⁴ ir 12⁵ straipsnius, Aprašo 6 punktą ir minėtą LVAT praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nuo Kauno VMVT protokolo surašymo dienos, t. y. 2015 m. spalio 28 d., turi būti skaičiuojamas šešių mėnesių baudos skyrimo terminas, konkrečiu atveju ginčijamas Nutarimas priimtas 2016 m. balandžio 25 d., taigi dar nepasibaigus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam šešių mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos baudos skyrimo terminui.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Limedika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.