Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. Š. panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. gruodžio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 28 d. Komisija 2017 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistas A. Š. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis pažymi, jog žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino jo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ankstesnius teistumus. Tokiu būdu teismas nesilaikė Kauno apygardos teismo praktikos panašiose bylose, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1S-75-498/2017. Taip pat nuteistasis skunde nurodo Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-796-658/2012, kurioje pasisakyta, kad net kelių kriminogeninių veiksnių buvimas negali lemti lygtinio paleidimo proceso. Nuteistojo manymu, jo veiksniai tik artimi kriminogeniniams, be to, yra praeities dalykas, bausmės atlikimo metu jis nusikalstamų veikų nepadarė. Nesuprantamas ir teismo teiginys, jog nuteistasis yra pavojingas visuomenei, kadangi Komisija jo elgesį vertina kaip pavyzdingą. Kauno apygardos teismas byloje Nr. 1S-69-485/2017 konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę labai svarbu įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Minimoje byloje nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 8 balais pripažintas akivaizdžiu, tuo tarpu nuteistojo A. Š. atveju nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 66 iki 30 balų. Nuteistojo manymu, Komisijos nutarimas kompetentingas ir argumentuotas, teisiškai pagrįstas, todėl neaišku kodėl teismas grindžia savo nesutikimą taikyti lygtinį paleidimą spėlionėmis ir prielaidomis, paversdamas Komisijos darbą niekiniu. Nuteistasis skunde prašo įvertinti, ar tokiu būdu teismas neabejoja Komisijos kompetencija. Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog A. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – susirado gyvenamąją vietą, pataisos namuose dirba, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų laikosi, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia priteistą civilinį ieškinį, išklausė priklausomų nuo psichikos veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginį kursą.

Taip pat nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. Š. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 30 balų, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentu, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo svarbu įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, tačiau taip pat pažymėtina, jog darant išvadą apie lygtinio paleidimo taikymo galimybę, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką nėra vienintelis kriterijus. Be to, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 66 iki 30 balų, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau iš šiuo metu nustatytų 30 balų net 20 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali įtakoti ir sumažinti. Atsakant į nuteistojo skunde nurodytą argumentą, jog Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1S-69-485/2017 nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 8 balais buvo pripažintas akivaizdžiu, pažymėtina, jog klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienu atveju yra sprendžiamas individualiai, be to, kaip jau minėta, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kas ir buvo padaryta minimoje nutartyje. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau socialinio tyrimo išvadoje yra nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Vertinant nuteistojo skundo argumentą, kad šie veiksniai tik artimi kriminogeniniams, be to, yra praeities dalykas, todėl neturėtų būti vertinami, sutiktina, kad du (ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, informacija apie teisės pažeidimus) iš keturių nustatytų kriminogeninių veiksnių apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, tačiau likusius du kriminogeninius veiksnius – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, bausmės atlikimo metu nuteistasis galėjo įtakoti ir panaikinti. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog Kauno apygardos teismas byloje nutartimi Nr. 1S-796-658/2012 yra pasisakęs, jog net kelių kriminogeninių veiksnių buvimas negali lemti lygtinio paleidimo proceso, pažymėtina, jog teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo minėta nutartimi, nenustatė tokių argumentų nutartyje buvimo. Be to, atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad su lygtinio paleidimo taikymu susijusios įstatymo nuostatos nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra pakeistos, todėl sprendžiant klausimą dėl komisijos priimto nutarimo patvirtinimo vadovaujamasi aktualia teismų praktika, kuriai skundžiama nutartis neprieštarauja.Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog nesuprantamas žemesnės instancijos teismo teiginys, jog jis yra pavojingas visuomenei, kadangi Komisija jo elgesį vertina kaip pavyzdingą, konstatuotina, jog nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra siejamas su jo elgesiu bausmės atlikimo vietoje. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, jog nuteistojo pavojingumas ir jo polinkis nusikalsti siejamas su tuo, jog nuteistasis yra ne kartą teistas, nors jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistasis pažeidė. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, jog žemesnės instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino jo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ankstesnius teistumus, taip nesilaikydamas teismų praktikos panašiose bylose. Su šiuo skundo argumentu nesutiktina. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-163-579/2017, 1S-54-594/2017, 1S-1525-658/2016, 1S-604-593/2017, 1S-44-238/2017). Be to, pažymėtina, jog apylinkės teismas nevertino šių aplinkybių kaip esminių, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, įvertino jas kitų aukščiau aptartų nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą dėl žemesnės instancijos teismo abejojimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kompetencija, pažymėtina, jog BPK 360 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi kompetencija priimti galutinį sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo priskiriama ne Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o teismui.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. Š. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. S. K. rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.