Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/200 priteisimo.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė vykdo oro pervežimo paslaugas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. birželio 12 d. vyko skrydis Kaunas (KUN)-Londonas (STN), Nr. FR 2745, kuris vėlavo atvykti 5 val. 49 min. Nurodytu skrydžiu keliavo keleiviai L. R., P. V., D. D., E. V., J. B.. Nurodyti keleiviai 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 18 d. ir 2024 m. birželio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovei perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 tam, kad pastaroji teismine tvarka ją išieškotų iš atsakovės. Ieškovė 2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 14 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 9 d. kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijų pretenzijų pagrindu neišmokėjo.

10. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad keleiviai gauna 400 Eur dydžio kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

12. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad 2024 m. birželio 12 d. skrydis Kaunas (KUN)-Londonas (STN), Nr. FR 2745, vėlavo 5 val. 49 min.

14. Atsakovė apie keleivių reikalavimo teisių perleidimo faktą informuota 2025 m. birželio mėnesį pateikiant pretenzijas. Pretenzijos ir keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys atsakovei taip pat įteiktos su ieškiniu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

15. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytų aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad atsakovė tiek apie reikalavimo teisių perleidimą, tiek apie reikalavimą išmokėti kompensaciją informuota tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė neįvykdė pirminės ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros ir dėl to neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Byloje nėra duomenų, kad skrydis buvo sutrikdytas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė neginčijo ieškovės prašomos priteisti kompensacijos susidarymo fakto ar jos dydžio, t. y. už kiekvieną keleivį atlyginti po 400 Eur, iš viso 2000 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad skrydis vėlavo 5 val. 49 min, t. y. buvo atidėtas, o byloje nesant duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė ieškovei ar minėtiems keleiviams kompensaciją būtų sumokėjusi, konstatuoja, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami pagrįsti, jog ji įgijo teisę gauti 2000 Eur kompensacijos iš atsakovės ir šį reikalavimą tenkina.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių

17. Atsakovė nurodė, kad jai pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, mano, kad jos iš tiesų keleivių nebuvo pasirašytos.

18. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008). Reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. Cesijos sutartimi cedentas perduoda cesionarijui tam tikrą teisę sutarties arba įstatymo pagrindu. Reikalavimo perleidimas suprantamas kaip prievolės aktyviosios šalies – kreditoriaus – pakeitimas kitu asmeniu, kai pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020). Taigi cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017).

21. Reikalavimo perleidimo sutarties formai įstatymas kelia tokius pat reikalavimus kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.). Jeigu reikalavimas atsirado, pavyzdžiui, iš sutarties, kuriai reikėjo paprastos rašytinės formos, tai ir reikalavimo perleidimo sutartis turi būti sudaryta mažiausiai paprasta rašytine forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.228⁸ straipsnio 1 dalimi nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

23. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

24. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Ieškovė kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais byloje pateikė keleivių ir ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių parašų sertifikatus, iš kurių matyti, kada keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis, juose nurodomas IP adresas bei įrenginys, kuriuo keleiviai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartis.

25. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimu nepateikė atskiro neturtinio reikalavimo pripažinti ieškovės su klientais sudarytų reikalavimo sutarčių iš esmės negaliojančiomis, tačiau tik išreiškia abejonę dėl sudarytų sutarčių patikimumu. Atsakovei išaiškintina, kad nagrinėjamu atveju byla neturi viešojo intereso pobūdžio, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) negali spręsti dėl sutarčių negaliojimo, atsakovei nepateikus atskiro neturtinio reikalavimo ir už jį nesumokėjus atskiro žyminio mokesčio.

26. Sutiktina su ieškovės paaiškinimuose pateikta nuomone kad sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu po kurio atsakovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu sutinkamai su CK 6.809 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu, o ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalai.

27. Teismo vertinimu, iš byloje ieškovės pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių nustatyta, kad reikalavimo perleidimo rašytinės sutartys sudarytos nuotoliniu būdu, o ieškovės byloje pateikti skrydžio bilietai patvirtina, kad ieškovės klientai buvo vėlavusio skrydžio Kaunas (KUN) – Londonas (STN), Nr. FR 2745 keleiviai. Šie įrodymai apibendrintai patvirtina, kad ieškovę ir keleivius siejo tarpusavio santykiai, nuotoliniu būdu buvo pasirašytos rašytinės reikalavimo perleidimo sutartys atitinkančios įstatyme nustatytus reikalavimus, o atsakovės abejonės dėl reikalavimo perleidimo sutarčių atmestinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos.

Dėl procesinių palūkanų

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

30. Nagrinėjamu atveju abi pirmiau nurodytos sąlygos egzistuoja, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-340-794/2025).

32. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

33. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidas – 1 618 Eur. Teismui kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas, kurių kiekvienoje pateikiama suteiktų paslaugų detalizacija – bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Šios PVM sąskaitos faktūros taip pat patvirtina ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją dėl paslaugų apimties. Ieškovė taip pat pateikė teismui tokių išlaidų faktinį patyrimą pagrindžiančius mokėjimus.

34. Teismai, nagrinėdami bylas, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, privalo atsižvelgti ir įvertinti tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose. Pažymėtina, kad nėra vieningos teismų praktikos, kuria teismas privalomai turėtų vadovautis. Juolab nagrinėjamu klausimu nėra kasacinio teismo išaiškinimo. Tik Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja teismų praktiką.

35. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025 konstatavo, kad tokio pobūdžio byloms yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę bei kitas aplinkybes, kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas. Taigi tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialinės teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškiniu kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus, bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą. Ginčo šalys yra verslo įmonės, atsakovė yra užsakomuosius keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija. Byloje ginčijamų bylinėjimosi išlaidų suma nėra reikšminga atsakovės veiklai, todėl teismui ex officio mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus koeficientas yra 2,5. Ieškinys šiuo atveju parengtas 2025 m. III ketvirtį, todėl taikant 2025 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2337,7 Eur, maksimalią ieškinio parengimo išlaidų sumą sudarytų 5844,25 Eur suma.

37. Atsakovė ginčija reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė pareikšdama tris savarankiškus ieškinius, t. y. inicijuodama tris vienarūšes civilines bylas dėl to paties skrydžio kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir galimai tesiekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.

38. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi su pretenzijomis į atsakovę dėl kompensacijos priteisimo, t. y. ieškovė pasinaudojo ikiteismine tvarka kompensacijai pagal Reglamentą Nr. 261/2004 gauti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į pretenzijas ar jas ginčijusi. Dar daugiau, teisminio proceso metu atsakovė sutiko su ieškinių materialiniais reikalavimais ir jų neginčijo. Šios išdėstytos išlaidos leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neveikimu ikiteisminio etapo metu pasirinko būti pasyvi ginčo stebėtoja, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso tikslui ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl atsakovei, neišnaudojus galimybės išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu, tenka visos su tuo susijusios procesinės pasekmės, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra taikomi kur kas aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai, todėl atsakovei neišnaudojus galimybės išspręsti kilusį ginčą ikiteisminiu būdu ir nesumokėjus kompensacijų ieškovei ar jos klientams, prisiėmė riziką kilsiančioms teisinėms pasekmėms.

39. Taipogi, atsakovės teiginys, kad ieškovei neva pakanka įvertinti duomenis dėl vieno ir to paties skrydžio ir tai reiškia, jog visi to paties skrydžio keleiviai turi analogiškas teises, tėra atsakovės subjektyvus vertinimas, visiškai nepagrįstas ieškovės darbo su bylomis pobūdžio ir tam skiriamo laiko sąnaudų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pretenzijos atsakovei dėl keleivių pateiktos skirtingomis datomis (2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 14 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 9 d.), reikalavimo teisių perleidimo sutartys tarp ieškovės ir keleivių taip pat sudarytos skirtingomis datomis (2024 m. birželio 13 d., 2024 m. birželio 18 d. ir 2024 m. birželio 24 d.). Kitaip tariant, ieškovės pagrindinė veikla kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004, esant jame nustatytoms sąlygoms, iš avialinijų gavimas, todėl atsakovė, nevykdydama prievolės ir nesumokėdama kompensacijos už skrydžio vėlavimus (ar atšaukimus), negali nustatytų papildomų sąlygų ir tvarkos, kitų, nei numatytų CPK, ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybai teisme. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, keleiviai skirtingu metu pasirašo atskiras reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove, ieškovė kiekvieno keleivio atveju atskirai vertina pateiktų įrodymų turinį, patikimumą, ar jie pakankami pareikšti reikalavimą, ieškovė išsiunčia atsakovei atskiras pretenzijas skirtingu metu, bylų medžiaga teisininkams perduodama taip pat skirtingu metu, t. y. ieškovė savo veiklą organizuoja pagal savo vidinius procesus ir tvarką ir tai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovės pareikštą ieškinį laikyti piktnaudžiavimu procesu. Taigi, šiuo atveju ieškovės nurodytos aplinkybės dėl vienarūšių bylų iškėlimo nėra pagrindas nepriteisti ieškovės patirtas ir rašytiniais įrodymais byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės, teisminio proceso metu atsakovė ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumo neginčijo, patirtos išlaidos neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiama teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatytas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos byloje patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 1618,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1573 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 45 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovės Ryanair DAC, juridinio asmens kodas 104547, 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) kompensacijos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1618 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.