Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime (nuo faktinio sulaikymo 2022 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti) išbūtas laikas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš L. S. priteista 8157,17 Eur (aštuoni tūkstančiai šimtas penkiasdešimt septyni eurai ir 17 cnt.) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. S. priteista ieškovui 6 000 Eur (šeši tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dydžio klausimą nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

7.2. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad skirdamas įstatyme numatytos bausmės minimumui artimą bausmę, apygardos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog nuteistoji L. S. turi sveikatos problemų, tačiau, prokuroro teigimu, įrodymų tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos ir jokių patikimų duomenų, patvirtinančių galimo susirgimo faktą, pobūdį ar įtaką skiriamos bausmės atlikimui, nebuvo gauta. Kitų aplinkybių ar motyvų, dėl kurių nuteistajai buvo paskirta bausmės minimumui artima bausmė, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei L. S. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl L. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-151-628/2021). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019).

Byloje nustatyta, kad nuteistąją L. S. ir nukentėjusįjį V. R. siejo ne tik asmeniniai (buvo pažįstami apie keletą mėnesių), tačiau ir paskolos teisiniai santykiai. Be to, nuteistoji L. S. buvo nepatenkinta tuo, kad V. R., būdamas jai skolingas, dar prašo pinigų alkoholiui, nereaguoja į raginimus eiti namo, vartoja necenzūrinius žodžius. Atsižvelgiant į nustatytas ir pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nuteistoji L. S. sudavė nukentėjusiajam V. R. smūgius peiliu dėl to, kad norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Būtent minėtos aplinkybės liudija tai, kad smurtas prieš V. R. buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai. Anksčiau aptartos įvykio faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad L. S. konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko, pastarajam pradėjus vartoti necenzūrinius žodžius nuteistosios atžvilgiu, be to, V. R. vis prašė nupirkti alkoholio, būdamas ir taip skolingas nuteistajai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistoji L. S. nurodė, kad viskas prasidėjo (necenzūriniai žodžiai L. S. atžvilgiu) dėl trečio butelio, ji (L. S.) sakiusi nukentėjusiajam V. R. eiti namo, o V. R. jos paprašė dar pinigų, kai parėjo iš kiosko, tada V. R. jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius (4 t., b. l. 79). Byloje nėra paneigta nuteistosios L. S. nurodyta aplinkybė, kad nukentėjęs V. R. grasino nuteistajai, nurodydamas, kad yra sėdėjęs kalėjime (žr. 12 pastraipą ), kadangi pats nukentėjusysis pirmos instancijos teisme nurodė, kad anksčiau buvo teistas už įvairius nusikaltimus (4 t., b. l. 82). Vertinant konflikto priežastį, svarbi ir nukentėjusiojo V. R. nuomonė dėl kilusio konflikto bei L. S. veiksmų priežasties. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. R. nurodė, kad L. S. turėjo tikslą pulti, nes jis (V. R.) negrąžino pinigų (4 t., b. l. 81). Akivaizdu, kad smūgių peiliu sudavimas nukentėjusiajam V. R. buvo tarpusavio nesutarimų pasekmė bei L. S. kerštas nukentėjusiajam (dėl užgaulių necenzūrinių žodžių, prašomų pinigų alkoholiui, negražintos skolos), todėl konstatuotina, kad nusikalstamą veiką nuteistoji padarė dėl asmeninių priežasčių.

Dėl BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimo

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikomas nuoširdžiu tuomet, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina ir tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.), t. y. nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistoji, visiškai pripažindama savo kaltę ir nuoširdžiai gailėdamasi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakė ir kritišką savo veiksmų vertinimą, išgyvenimą dėl padarytų veiksmų. Be to, nuteistoji L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nurodžiusi, kad nukentėjusysis V. R. prieš konfliktą elgėsi įžūliai, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, o po konflikto grasino, kad pripjaus, todėl ji pabėgusi pas kaimynus (3 t., b. l. 179-180; 4 t., b. l. 78-82).

Atsižvelgtina į tai, kad nuosekli nuteistosios pozicija iš esmės prisidėjo prie teisėsaugos institucijų atlikto ikiteisminio tyrimo operatyvumo, nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios viso baudžiamojo proceso metu savo pozicijos, jog sužalojo nukentėjusįjį, laikėsi, nekeitė savo parodymų, patvirtindama ir kritišką savo ankstesnio elgesio vertinimą bei išgyvenimą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jos parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos nuteistosios L. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, todėl tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl nuteistajai L. S. paskirtos bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

9. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas nuteistajai L. S. bausmę, nepadarė.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą numatyta tik vienintelė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas iki 10 metų.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė nuteistajai L. S. aiškiai per švelnią bausmę. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. S. bausmę nurodė, kad jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apygardos teismas įvertino, kad L. S. praeityje teista, teistumai neišnykę, administracine tvarka praeityje bausta, baustumai išnykę (3 t., b. l. 44-49, 103-104). Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ištekėjusi, turi pilnametį sūnų, gyvenamąją vietą (4 t., b. l. 74-76). Į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo, teismo psichiatrinę ekspertizę specialisto teigimu, skirti nereikalinga (3 t., b. l. 26, 31, 34). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. S. taikyti BK 62 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Apygardos teismas nurodė, kad L. S. praeityje buvo teista už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ji yra realiai atlikusi ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, turi neišnykusius teistumus, būdama laisvėje nevengia vartoti alkoholinius gėrimus, kurie įtakoja jos elgesį. Ir nors ji rodė siekį keisti gyvenimą, ištekėjo, susirado darbą, tačiau tai nepakeitė jos nusikalstamų įpročių ir vėl ji nusikalto, padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Ji po nusikalstamos veikos padarymo, nepasirūpino nukentėjusiuoju, tačiau stengėsi pasislėpti nuo policijos pareigūnų svetimame bute, suprasdama kad yra ieškoma. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad kaltinamosios piktnaudžiavimas alkoholiu, vis pasikartojantis jos smurtinis elgesys, o taip pat jos atlikti itin pavojingi veiksmai, rodo būtinybę kaltinamąją izoliuoti nuo visuomenės, nes taikant pakankamai švelnias bausmes, nebūtų pašalinta jos veiksmų visuomenei rizika (būdama laisvėje gali vėl veikti neteisėtu būdu ir savo elgesiu kelti pavojų visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai). Apygardos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, L. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Parenkant bausmės trukmę atsižvelgtina, kad kaltinamoji padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, žala neatlyginta, nustatytos po vieną jos atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybė, ji atsiprašė nukentėjusiojo, šis jai atleido, be to kaltinamoji turi sveikatos problemų, todėl ilgalaikis jos įkalinimas, būtų neproporcingas jos asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai (4 t., b. l. 178-192).

10. Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, be pagrindo nurodė, kad L. S. turi sveikatos problemų. Su tokiu skundo argumentu kolegija nesutinka. Iš 2023 m. sausio 25 d. pranešimo apie planinę konsultaciją matyti, kad L. S. nebuvo pristatyta į 2023 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo posėdį, nes jai paskirta planinė konsultacija LSMU Kauno klinikose (4 t., b. l. 173-174). Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad L. S. nuo 2023 m. liepos 19 d. iki 2025 m. liepos 18 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (5 t., b. l. 93-94), ambulatorinio apsilankymo apraše nurodant diagnozę – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 95). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, pagrįstai įvertino jos sveikatos būklę.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistoji veikė netiesiogine tyčia (žr. 7.1 punktą). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. S. veikė netiesiogine tyčia. Bylos faktinių duomenų analizė (žr. 13 punktą) leidžia daryti išvadą, kad L. S., atlikdama nusikalstamus veiksmus V. R. atžvilgiu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Todėl, atsižvelgus į tai, kad L. S., būdamas teista, padarė vieną sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, jos asmenybę, tai, kad yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sveikatos būklę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nuteistajai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingumo principą atitinkančią bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.

Dėl civilinio ieškinio

12. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš L. S. priteisė ieškovui 6 000 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dydžio klausimą nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija vertina, kad apygardos teismas tinkamai taikė tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė tinkamai bei sprendimą šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. R. pateikė civilinė ieškinį dėl 3 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi įrodymų dėl patirtos 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovas į bylą nepateikė, todėl teismas pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Iš Kauno apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tinkamai motyvavo savo sprendimą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konstatuota, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir asmens teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą.

Nustatyta, jog dėl kaltinamosios suduotų smūgių nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, ilgai gydomas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jo sveikata suprastėjo negrįžtamai, arba kad jis nuo patirtų sužalojimų prarado darbingumą. Mažinant prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 6 000 Eur, teismas atsižvelgė į tai, kad V. R. buvo sužalotas išgertuvių metu, kurių dalyviu jis buvo pats. Duomenų apie tai, kad jis dėl šių sužalojimų susirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitomis sunkiomis ligomis, byloje nėra. Teismas nurodė, kad L. S. nuteisiama realia laisvės atėmimo bausme ir tai tikėtina, kad apsunkins žalos išieškojimą, nes ji serga ligomis, dėl kurių mažai tikėtina jog ji dirbs ir galės realiai atlyginti žalą. Turto į kurį galėtų būti nukreiptas žalos išieškojimas, ji neturi. Tačiau, V. R. dėl patirtų sužalojimų kurį laiką buvo nedarbingas, jautė fizinį skausmą dėl sužalojimų, kurių buvo ne vienas, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, gydymas tęsėsi ilgą laiką (4 t., b. l. 178-192). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis (V. R.) dėl patirto sužalojimo turėjo ilgą laiką gydytis ligoninėse, jam buvo perdurti kepenys ir storžarnė, jis patyrė ne vieną operaciją, jautė skausmą, negali gyventi įprasto gyvenimo, laukia dar viena operacija (4 t., b. l. 62-63).

Kauno apygardos teismas atsižvelgė, kad pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas ir svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur, kadangi paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiojo patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai, ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-181/2010, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-195/2014, Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-300-222/2017).

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad užtikrinant protingą balansą tarp kompensacijos už dvasinį skausmą ir nusikaltimą padariusio asmens turtinių galimybių, nukentėjusiajam priteistina 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis adekvatus padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistosios interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti pirmosios instancijos teismo priteistos sumos nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos ir kitų išlaidų priteisimo

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-627/2023 priteisimo valstybės naudai, kurioje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą L. S., buvo patirtos 206,67 Eur bei 377,00 Eur dydžio išlaidos (5 t., b. l. 51, 89).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 red.), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodomas teisinis reguliavimas aiškinamas atsižvelgiant ir kitas sąlygas, kurios svarbios priimant sprendimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės. Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais VGTPT analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinis procesas L. S. atžvilgiu vyko valstybinio kaltintojo, t. y. valstybės, iniciatyva, paduodant skundą L. S. padėtį bloginančiais pagrindais. Pati nuteistoji pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad L. S. gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina, o prokuroro apeliacinis skundas atmetamas. Priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atsižvelgiama į nuteistosios L. S. sunkią turtinę padėtį bei tai, kad ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jai teks atlyginti priteistus civilinius ieškinius. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, minėtas VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistosios L. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės, taip pat priteistos neturtinės žalos dydžio prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Stelionio apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.