- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-476-430/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30993-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Braždienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., akcinė bendrovė „Swedbank“, "Swedbank", AB, UAB "Veika", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kredito unija "Saulėgrąža"
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys J. Š., akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Veika“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kredito unija „Saulėgrąža“, J. E. (J. E.), antstolis Dalius Traigys, antstolė Brigita Palavinskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-36939-1014/2020 netenkino pareiškėjo A. Š. skundo dėl antstolio veiksmų.
3. Teismas vertino, kad antstolis Irmantas Gaidelis neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte, jog ši neva neatitinka realios turto rinkos vertės. Teismas pažymėjo, kad vykdymo proceso metu turto vertės nustatymo ekspertizę atliko Vitalijus Stacevičius, kuris turi galiojantį 2007 m. vasario 28 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000383 ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, Vitalijus Stacevičius yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, dėl to antstolis neturėjo pagrindo abejoti nei šio eksperto kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiame ekspertizės akte nurodomos išvados dėl turto vertės teisingumu. Pabrėžė, kad ekspertizės akto priede 2020 m. rugsėjo 2 d. ,,Apžiūros aktas“ Nr. VS-2020/10-1 nurodyta, jog vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros data – 2020 m. rugsėjo 2 d., apžiūrą atliko ekspertas Vitalijus Stacevičius, objekto fizinė būklė apžiūros metu nurodyta ekspertizės akto tekstinėje dalyje. Byloje nėra ginčo, kad ekspertui buvo sudarytos objektyvios galimybės atlikti apžiūrą iš išorės, tačiau nebuvo sudaryta galimybių įeiti į vidines patalpas.
4. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog turto vidinės patalpos buvo apžiūrėtos tik iš fotonuotraukų savaime nepaneigia ekspertizės akto išvados teisingumo. Šiuo atveju ekspertui buvo pateiktos turto fotonuotraukos, kurios buvo pakankamai reprezentatyvios ir jų pakako turto vertinimui atlikti. Be to, vertinamo turto apžiūrą iš fotonuotraukų leidžia ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – metodika). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog ekspertizės atlikimo metu turto faktinė būklė neatitiko ekspertizės akto tekstinėje dalyje nurodytos būklės ,,labai gera“.
5. Teismas, vertindamas skolininko nurodytas aplinkybes, kad antstolio pasiūlytas terminas turto apžiūrai atlikti, nustatytas neprotingai ir yra procesiškai nesąžiningas, dėl to taip buvo apribotos pareiškėjo teisės, vertino, jog turto apžiūros laikas buvo nustatytas dar 2020 m. rugsėjo 2 d. (2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-8-29670), tačiau sąlygos atlikti turto apžiūrą iš vidaus nebuvo sudarytos, dėl to teismas padarė išvadą, kad skolininko argumentai yra nepagrįsti. Be to, pakartotinai turto apžiūros laiką nustačius 2020 m. spalio 20 d., ir nuvykus į turto vietą, konstatuota, kad kieme stovi automobilis, rūksta dūmai, tačiau durų niekas neatidaro. Teismas pažymėjo ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo nagrinėta civilinė byla Nr.e2YT-36338-1044/2020, pagal kurios aplinkybes antstolis skolininko išreikštu pageidavimu vėliau nustatė dar vieną galimą apžiūros laiką 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau skolininkas nesudarė galimybių apžiūrėti turto. Teismo vertinimu, toks paties skolininko procesinis elgesys verčia abejoti pareiškėjo suinteresuotumu bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese. Teismas pastebėjo ir tai, kad, atliekant ekspertizę, skolininkas turėjo visas galimybes ekspertui teikti papildomą informaciją, jeigu manė, kad ji bus reikalinga. Jokių konkrečių duomenų, kad ekspertas faktiškai ko nors reikšminga nebūtų nustatęs bei įvertinęs, skolininkas nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad antstoliui nebuvo jokio pagrindo abejoti atliktu įkainojimu, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo iš naujo vertinti turtą ir dar daugiau didinti vykdymo išlaidas.
6. Teismas, vertindamas skolininko pateiktą įrodymą (2019 m. liepos 24 d. uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ ataskaitą, kurioje turto vertė nurodyta 1 100 000 Eur), padarė išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta turto verte, kadangi 2019 m. ataskaitoje nurodyta vertė neatitinka realios turto vertės. Teismas akcentavo, kad ekspertas Vitalijus Stacevičius, taikydamas lyginamąjį metodą, palyginimui ėmė turto pardavimo sandorius, vykdytus 2020 metais, vertino ekonominius ir socialinius rodiklius, finansavimo sąlygas iki rinkos vertės nustatymo 2020 m. rugsėjo 2 d., ekspertizėje nurodė, kad karantinas, kitos veiklą ir judėjimą ribojančios kovos su COVID-19 plitimu priemonės bei pačių žmonių atsargumo nulemtas mobilumo kritimas drastiškai sumažino paklausą ir pasiūlą. Skolininko pateiktoje ataskaitoje palyginimui imti turto pardavimo sandoriai, sudaryti 2016 ir 2018 metais. Šioje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytas vertinimo atvejis – kai to pageidauja pats užsakovas A. Š., turto vertė buvo nustatoma šio turto įkeitimo tikslu, o ataskaita skirta tik ESTATEGURU OU. Teismas taip pat pažymėjo, kad skirtumas tarp eksperto Vitalijaus Stacevičiaus nustatytos turto vertės ir Nekilnojamojo turto registre bei skolininko pasirinktų turto vertintojų nurodytos turto vertės nėra žymus (13,6 proc.). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad abejonių dėl turto vertės gali kilti, kai nustatomas žymus kainų skirtumas, t. y. 30–50 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nekilnojamojo turto rinka nėra pastovi, tad turto paklausa ir kainos rinkoje nuolat kinta. Pažymėjo, kad turto pardavimas už kuo didesnę kainą atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, tačiau eksperto nustatytam turtui vertinimui nė vienas iš išieškotojų neprieštaravo.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ekspertizės aktas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, dėl to antstolis, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę, o skolininko skundo motyvai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad antstolis Irmantas Gaidelis būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl skolininko skundas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Pareiškėjas A. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai – panaikinti 2020 m. spalio 9 d. patvarkymu nustatytą turto įkainojimą; panaikinti 2020 m. spalio 21 d. patvarkymą ir skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti; panaikinti 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą; panaikinti 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas netinkamai išaiškino materialinę teisės normą, pažeidė draudimą plečiamai aiškinti specialiąsias teisės normas, taip pat netaikė sisteminio teisės normos aiškinimo, kai padarė išvadas, kad Turto ir verslo vertinimo metodika leidžia vietoje fizinės turto apžiūros naudoti fotonuotraukas.
9.2. Teismas neatsižvelgė nei į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatas, nei į Turto ir verslo vertinimo metodikos 31 straipsnį, kadangi vertintojas turėjo apžiūrėti turtą, nebent šis turtas nėra išlikęs. Teismas, pateikęs plečiamąjį specialiosios teisės normos (skirtos retrospektyviniam turto vertinimui) taikymą, priėjo teisiškai nepagrįstų išvadų dėl ekspertizės ir antstolio priimtų patvarkymų pagrįstumo, tokios teismo padarytos išvados prieštarauja teismų praktikai.
9.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolio pareiga užtikrinti teisingą turto įvertinimą išlieka nepriklausomai nuo vykdymo proceso dalyvių veiksmų.
9.4. Teismo pozicija dėl galimų nukrypimų nuo turto rinkos vertės yra nepagrįsta, nes teismas ignoravo aplinkybes, jog ekspertizė atlikta pažeidžiant tiek Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, tiek Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011 buvo nagrinėtos kitos aplinkybės nei šioje byloje, dėl to bylų ratio decidendi (sprendimo esmė) skiriasi. Pažymi, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, o kaina nustatyta maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai.
9.5. Teismo motyvai, kad apeliantas privalėjo ginčyti ekspertizės aktą, yra nepagrįsti. Be to, atitinkamoje nutarties dalyje padarytos išvados, atliktos netinkamai taikant materialinės teisės normas. Pažymi, kad tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Šiuo atveju apeliantas reiškė pagrįstas abejones antstoliui, dėl to teismas privalėjo įsitikinti dėl metodikos reikalavimų laikymosi, jeigu vykdymo proceso metu kyla ginčas dėl turto įkainojimo pagal ekspertizės aktą, ir abejonės yra susijusios su paties akto turiniu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ bankas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teigia, kad skolininkai nesudarė galimybių apžiūrėti ginčo turtą iš vidaus nei 2020 m. rugsėjo 4 d., nei iki 2020 m. rugsėjo 15 d., nei 2020 m. spalio 20 d., tačiau vykdomojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių turto būklę iš vidaus (turto būklė buvo įvertinta kaip labai gera). Skolininkai apie turto apžiūros laiką buvo informuoti ne vieną kartą ar pateiktų savo užsakytą turto vertinimo ataskaitą, kuri motyvuotai pagrįstų vykdymo procese atliktos ekspertizės klaidas, tačiau apeliantas teikė niekuo nepagrįstus prieštaravimus. Be to, pabrėžia, kad skolininkai, manydami, jog jų turtas yra vertingesnis, tuomet jie visada gali pasinaudoti savo teise ir pasiūlyti turto pirkėją už jiems tinkančią ir patinkančią sumą. Skolininkai šia teise nepasinaudojo, o apeliantas pateikė tik skundą dėl antstolio veiksmų, taip siekdamas toliau vilkinti išieškojimo procesą.
11.2. Banko įsitikinimu, įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, tačiau nenumato jam pareigos skirti papildomą ekspertizę. Skunde dėstomi teiginiai nėra pagrindas abejoti teismo eksperto nustatyta turto rinkos verte ir skirti pakartotinę ekspertizę. Šiuo atveju pakartotinės ekspertizės skyrimas tik nepagrįstai padidintų vykdymo išlaidas ir sumažintų grąžinamos skolos dydį ir be pagrindo vilkintų vykdymo procesą. Be to, apeliantas ir J. Š. patys nesudaro galimybių antstoliui ir ekspertui įsitikinti, ar vykdomojoje byloje surinkti duomenys apie turto būklę iš vidaus yra pasikeitę.
11.3. Apelianto cituojama vertinimo ataskaita gali būti vertinama kaip įrodymas, tačiau savaime neįpareigoja antstolio perkainoti turtą, ar skirti papildomą turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Be to, UAB „OBER-HAUS“ 2019 m. vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė nėra ženkliai didesnė nei vykdymo procese teismo eksperto nustatytoji. Skirtumas yra tik 13,6 proc., o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad abejonių dėl nustatytos vertės gali kilti, jeigu nustatomas žymus kainų skirtumas, t. y. 30–50 procentų.
11.4. Pabrėžia, kad apeliantas ir J. Š. nesirūpino ir nesirūpina savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, nors turėjo numatyti ir neigiamus savo pareigos neįvykdymo padarinius.
Atsiliepimas
12. Suinteresuoti asmenys UAB „Veika“ ir jos vadovas J. E. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
13. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teigia, kad šiuo metu iš skolininko visose vykdomose bylose bandoma priverstinai išieškoti daugiau kaip 3 000 000 Eur skolos. Skolininkas geranoriškai skolos nedengia, pajamų neturi, vienintelis žinomas skolininko turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra AB „Swedbank“ banko naudai įkeisti nekilnojamojo turto objektai. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, šiuo atveju vieno iš tokių objektų pradinės vertės pirmose varžytinėse 120 000 Eur skirtumas, turi būti laikomas nereikšmingu visų apelianto skolų kontekste, kadangi dėl procedūrų vilkinimo kreditoriai gali patirti didesnius už šią sumą nuostolius dėl procesinių palūkanų ir nekilnojamojo turto rinkos kainų kritimo.
13.2. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, šiuo atveju skolininkas nevykdo savo pareigos bendradarbiauti su antstoliu, už tai yra ne kartą nubaustas baudomis teismo tvarka. Taip pat skolininko atžvilgiu yra pradėtas baudžiamoji byla ir vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį „Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas“, dėl to minėtos aplinkybės nepanaikina skolininko teisės į teisingumą, tačiau verčia labai kritiškai vertinti jo argumentus, kaip gynybinę poziciją, siekiant užvilkinti vykdymo procesą.
13.3. Pažymi, kad ekspertizės akte nurodyta, jog turto vidaus būklė įvertinta kaip labai gera (apdailos medžiagos aukštos kokybės), patalpos aprašytos, patalpų nuotraukos pridėtos, o skolininkas niekada neįrodinėjo, jog jo turto vertė keičiasi ne dėl prabangaus turto rinkos kainų svyravimo, kas laikytina įprastu dalyku, o dėl turto vidaus būklės pagerinimo ir to įtakos bendrai vertei. Jokios informacijos apie įrengtą „protingą namą“ ar panašius dalykus, reikalaujančius individualaus turto vidaus savybių fiksavimo iš naujo, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad turto rinkos kaina buvo ar galėjo būti nustatyta neteisingai.
13.4. Pabrėžia ir tai, kad turtas iš vidaus negalėjo būti apžiūrėtas dėl skolininko piktnaudžiavimo, t. y. per pusantro mėnesio nuo informavimo, skolininkas nerado galimybės suderinti su antstoliu turto apžiūros datos, taip pat byloje nėra duomenų, kad tai stengtasi daryti, nes skolininkas buvo užsienyje, ir pan. Visos aplinkybės rodo apie iš anksto suplanuotus apelianto veiksmus, nukreiptus į išieškojimo vilkinimą. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, skolininkų nesugebėjimas kooperuotis tarpusavyje ir bendradarbiauti su antstoliu dėl turto apžiūros yra teisėtas interesas, kuris turėtų būti apgintas teismo tvarka.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
15. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nutartį motyvavo, sprendimą priėmė pagal į bylą pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, dėl to skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
15.2. Teigia, kad vykdymo procese ne antstolio, o paties apelianto veiksmai prieštarauja atskirajame skunde įvardijamiems principams. Antstoliui inicijavus areštuoto turto realizavimo procedūrą, apeliantas nesistengia bendradarbiauti su antstoliu, nesistengia kuo greičiau padengti įsiskolinimo. Apeliantas nesudarė sąlygų nei antstoliui, nei paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui patekti į areštuotas gyvenamąsias patalpas, nors CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininkų pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.
15.3. Pažymi, kad ekspertizės akte pagal byloje turimus duomenis turto būklė įvertinta kaip labai gera, dėl to nėra prielaidų teigti, jog, apžiūrėjus turtą ir nustačius, kad turto būklė yra labai gera, turto vertė būtų dar didesnė. Apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų ir aplinkybių, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl turto perkainojimo. Vien tai, kad apelianto nuomonė dėl turto vertės nesutampa su nekilnojamojo turto teismo eksperto, savo srities profesionalo, išvadomis, atliktu vertinimu, nėra pagrindas teigti, kad ekspertizės aktas ir jame nustatyta turto rinkos vertė yra neteisinga, jog nekilnojamojo turto teismo ekspertas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Antstolis savo pareigą tinkamai vykdymo procese įkainoti turtą šiuo atveju įvykdė. Be to, pabrėžia, kad apeliantas niekaip nepaaiškina, kodėl neįgyvendina savo teisės rasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę jo interesus atitinkančią vertę. Taip pat apeliantas, siekdamas išlaikyti savo turtą, turi teisę sumokėti įsiskolinimą, su išieškotojais sudaryti taikos sutartį, skolos padengimo sutartį ar kitus susitarimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
18. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-36939-1014/2020, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01007, Nr.0008/20/01009 (išieškotojas – AB „Swedbank“ bankas), Nr.0008/19/00668 (išieškotoja – UAB „Veika“), Nr.0008/19/01624 (išieškotojas – J. E.), Nr.0241/20/00721 (išieškotojas – D. J.), Nr. 0171/20/01816 (išieškotoja – KU „Saulėgrąža“), Nr. 0241/20/01272 (išieškotoja – VMI) iš skolininkų A. Š. ir J. Š.. Vykdymo procese antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu paskyrė skolininko turto (1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (inžinerinių) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertui Vitalijui Stacevičiui. Patvarkyme skolininkams buvo išaiškinta, kad jie 2020 m. rugsėjo 2 d. 14 val. privalo sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą. Skolininkams taip pat buvo išaiškinta, kad nesudarius galimybių paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui Vitalijui Staceviciui apžiūrėti areštuotą turtą nustatytu laiku, areštuotas turtas bus vertinamas kitu antstolio nustatytu būdu. Paskirtas turto vertintojas atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti ir pateikė antstoliui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą. Antstolis 2020 m. spalio 9 d. patvarkymu dėl varžytinių ir ekspertizės turto vertei nustatyti Nr. S-20-8-37528 nustatė areštuoto skolininkų turto rinkos vertę – 950 000 Eur. Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolis 2020 m. spalio 15 d. patvarkymu dėl prieštaravimų Nr. S-20-8-38590 pasiūlė skolininkui iki 2020 m. spalio 20 d. sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą arba pranešti apie kitą turto apžiūros laiką, kuris būtų ne vėlesnis kaip 2020 m. spalio 20 d. Skolininko atstovas 2020 m. spalio 20 d. informavo antstolį, kad skolininkas išvykęs ir pasiūlė turto apžiūrą atlikti 2020 m. lapkričio 20 d. Antstolis 2020 m. spalio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-8-39221 netenkino skolininko prieštaravimų ir atsisakė skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. 2020 m. spalio 29 d. skolininkas A. Š. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2020 m. spalio 9 d. patvarkymą Nr. S-20-8-37528 dėl turto įkainojimo, 2020 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl prieštaravimų netenkinimo ir prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, kuriuo antstolis atmetė pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti ir įpareigoti antstolę tokią ekspertizę paskirti, panaikinti 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą dėl turto apžiūros. Antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. spalio 29 d. patvarkymu Nr. S-20-8-40228 pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino skolininko skundo.
21. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko vykdymo proceso kontrolę, nes pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas visiškai – panaikintas antstolio 2020 m. spalio 9 d. patvarkymu nustatytas skolininko turto įkainojimas; panaikintas antstolio 2020 m. spalio 21 d. patvarkymas ir skirta papildoma ekspertizė turto vertei nustatyti.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą. Turto kaina turi būti nustatyta kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
24. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų ar vilkinti vykdymo proceso. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko ar išieškotojų nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
25. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais ir objektyviais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad antstolio Irmanto Gaidelio paskirtą areštuoto skolininkų turto vertinimą atliko kompetentingas vertintojas – teismo ekspertas Vitalijus Stacevičius. Ginčo dėl šio eksperto kompetencijos nėra, tačiau skolininkas (apeliantas) pareiškė prieštaravimus dėl eksperto nustatytos ir antstolio patvirtintos areštuoto turto vertės, kuriuose iš esmės nesutiko su nustatyta areštuoto turto kaina, nurodydamas, jog ekspertas neapžiūrėjo skolininkų turto iš vidaus, apžiūrėjo tik iš nuotraukų, dėl to ši turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai, turto vertė skiriasi nuo 2019 m. ataskaitos. Šiomis aplinkybėmis iš esmės grindžiamas ir atskirasis skundas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo.
27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su skundo motyvais dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Pirmiausia pažymėtina, kaip jau minėta, antstolis neturėjo pagrindo abejoti eksperto Vitalijaus Stacevičiaus kompetencija ir tinkamumu atlikti skolininkų turto vertės nustatymo ekspertizę. Pateikti duomenys patvirtina, kad šis ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi galiojantį 2007 m. vasario 28 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000383 ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Pats ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, detalus, jame nurodytos taikytos metodikos, skaičiavimai. Teismas pažymi, kad ekspertizės akto priede ,,Apžiūros aktas“ Nr. VS-2020/10-1 nurodyta, jog turtas buvo apžiūrėtas, apžiūros vieta – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūros data – 2020 m. rugsėjo 2 d., apžiūrą atliko ekspertas Vitalijus Stacevičius, objekto fizinė būklė apžiūros metu nurodyta ekspertizės akto tekstinėje dalyje. Ekspertizės akto tekstinėje dalyje objekto būklė nurodyta „labai gera“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamu atveju skolininkų turto rinkos vertę nustatęs ekspertas taikė lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis ginčo objektai lyginti su 2020 metų rinkoje parduotais panašiais objektais, atsižvelgus ekonominius ir socialinius rodiklius, finansavimo sąlygas, taip pat ekspertas atsižvelgė į aplinkybes dėl šalyje (ir pasaulyje) nuo 2020 metų plintančios pandemijos (COVID-19 viruso plitimas). Tokia atlikta teismo eksperto ekspertizė yra objektyvesnė nei skolininko akcentuojama UAB „OBER-HAUS“ parengta 2019 m. vertinimo ataskaita, kurioje lyginti 2016 ar 2018 metų turto pardavimo sandoriai.
28. Byloje nėra ginčo, kad ekspertui buvo sudarytos objektyvios galimybės atlikti apžiūrą iš išorės, tačiau nebuvo sudaryta galimybių įeiti į vidines patalpas, ekspertui buvo pateiktos turto fotonuotraukos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto skunde nurodoma aplinkybė, jog turtas buvo apžiūrėtas tik iš fotonuotraukų, savaime nepaneigia ekspertizės akto išvados teisingumo. Kaip byloje nustatyta ir pažymi pats ekspertas, ekspertui nebuvo sudaryta galimybių apžiūrėti realizuojamo vykdymo procese turto patalpų iš vidaus. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis ne vieną kartą nustatė skolininkui laiką dėl galimybės apžiūrėti skolininkų turtą iš vidaus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu buvo nustatytas terminas įsileisti 2020 m. rugsėjo 2 d., pakartotinai turto laikas nustatytas 2020 m spalio 20 d., tačiau skolininkai nebendradarbiavo ir neįsileido nei antstolio, nei turto vertintojo į ginčo objektų vidines patalpas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad skolininko nurodytos pranešimuose antstoliui ir skunduose neįsileidimo priežastys buvo subjektyvios ir tinkamai nepagrįstos objektyviais įrodymais. Akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju ekspertui pateiktos turto fotonuotraukos buvo pakankamai reprezentatyvios ir jų pakako turto vertinimui atlikti, be to, vertinamo turto apžiūrą iš fotonuotraukų leidžia ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai, nagrinėdami analogiškus skundus (kai grindžiama aplinkybėmis dėl skolininko nebendradarbiavimo ir nesuteikimo ekspertui galimybės apžiūrėti patalpas, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3027-910/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė teisingai ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, o apelianto skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
29. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi apeliantas turėjo pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių skolininko teiginius apie didesnę už nustatytą turto vertę, kaip minėta, apeliantas nepateikė (minėta neaktuali 2019 m. ataskaita nėra laikoma objektyvesne nei 2020 m. teismo eksperto ekspertinis vertinimas), taip pat skolininkas nenurodė pagrįstų argumentų, ką ekspertas turėjo kitaip vertinti (nes jo išvadose nurodyta skolininkų turto vertė kaip „labai gera“). Skolininkai taip pat turėjo (ir vis dar turi) teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą, ne mažesnę, nei nustatė antstolis, tačiau jie šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad ekspertizės aktas būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl antstolis, nustatydamas ginčo turto rinkos vertę, pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę.
30. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės (įskaitant ir papildomos bei pakartotinės) paskyrimo reikalingumo. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo pagrindą suabejoti teismo eksperto nustatyta turto verte, taigi skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, byloje nėra.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.