- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2YT-36939-1014/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30993-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB "Veika", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kredito unija "Saulėgrąža", "Swedbank", AB
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, J. Š., AB „Swedbank“ bankas, D. J., UAB „Veika“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kredito unija „Saulėgrąža“, J. E., antstolis Dalius Traigys, antstolė Brigita Palavinskienė
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2020-10-29 pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų ir prašo panaikinti antstolio 2020-10-09 patvarkymą Nr. S-20-8-37528 dėl turto įkainojimo, 2020-10-21 patvarkymą dėl prieštaravimų netenkinimo ir prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, kuriuo antstolis atmetė pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti ir įpareigoti antstolę tokią ekspertizę paskirti, panaikinti 2020-10-15 patvarkymą dėl turto apžiūros. Nurodė, kad nesutikdamas su ekspertizės akto išvadose nustatyta turto rinkos verte, 2020-10-13 pateikė antstoliui prieštaravimus bei prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, kuriuos antstolis 2020-10-21 patvarkymu Nr. S-20-8-39221 atmetė. Pareiškėjo įsitikinimu, turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta netinkamai t.y. be būtinojo nekilnojamojo daikto apžiūros veiksmo, ekspertizė buvo atlikta be eksperto pateikimo į ekspertizės objekto patalpas. Skolininkas buvo pateikęs turto vertinimo ataskaitą, sudarytą 2019-07-24 atitinkančią visus reikalavimus, kurioje nurodyta turto rinkos vertė yra žymiai didesnė, ir sudaro 1 100 000 Eur. Vis dėl to antstolis prioritetą skundžiamais 2020-10-01, 2020-10-21 patvarkymais teikia ne skolininko pateiktai, galiojančiai ir nenuginčytai turto vertinimo ataskaitai (atliktai apžiūrėjus turtą), o eksperto išvadai, neturinčiai didesnės teisinės galios nei skolininko pateikta turto vertinimo ataskaita. Skolininko teigimu, antstolio pasitelktas ekspertas nustatė net 14 procentų mažesnę turto vertę, ji neatspindi realios turto vertės, tuo pagrindu pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės akto, nurodė konkrečius motyvuotus nesutikimo su ekspertize argumentus. Pareiškėjas nurodė, kad jam pateikus prieštaravimus, antstolis priėmė 2020-10-15 patvarkymą Nr. S-20-8-38590 dėl skolininko prieštaravimų, kuriuo nustatė, kad turtas adresu (duomenys neskelbtini) bus apžiurimas 2020 spalio 20 d. 10 val. ir skolininkai A. Š. ir J. Š. privalo sudaryti sąlygas šį turtą apžiūrėti. Antstolis taip pat išaiškino skolininkams, kad jie elektroniniu paštu i.gaidelis@antstoliai.lt gali pranešti apie kitą jiems tinkama laiką turto apžiūrai, išaiškinant, kad turto apžiūra turi įvykti iki 2020 spalio 20 d. ir kad skolininkams nesudarius galimybes apžiūrėti turto iki 2020 spalio 20 d., bus vadovaujamasi turimais duomenimis apie turtą, tame tarpe išvardintais 2020 rugsėjo 4 d. patvarkyme. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo atstovas 2020-10-20 elektroniniu paštu informavo antstolį, kad skolininkas yra išvykęs į užsienį (Vokietiją), dėl ko negali sudaryti sąlygų apžiūrėti turto antstolio nurodytu metu, kartu pasiūlydamas antstoliui apžiūrėti turtą 2020-11-20, 14 val., tačiau antstolis prieštaravimų netenkino ir papildomos ekspertizės neskyrė. Pareiškėjo įsitikinimu 2020-10-15 antstolio patvarkymu nustatytas 5 dienų terminas sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą ne tik neprotingas, bet ir procesiškai nesąžiningas, todėl šis antstolio patvarkymas naikintinas kaip nepagrįstas.
Antstolis Irmantas Gaidelis 2020-10-29 patvarkymu Nr. S-20-8-40228 pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, 2020-08-21 patvarkymu Nr. S-20-8-29670 paskirta turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertes nustatymo ekspertizė, kurią pavestą atlikti teismo ekspertui V. S.. Patvarkyme skolininkams buvo išaiškinta, kad jie 2020 rugsėjo 2 d. 14 val. privalo sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą, tačiau skolininkai nesudarė galimybių turtą apžiūrėti. Skolininkams taip pat buvo išaiškinta, kad nesudarius galimybių paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S. apžiūrėti areštuota turtą nustatytu laiku, areštuotas turtas bus vertinamas kitu antstolio nustatytu būdu. Skolininkai nustatytu laiku neįleido teismo eksperto į namą, todėl 2020-09-04 patvarkymu nekilnojamojo teismo ekspertui buvo pavesta vertinimą atlikti pagal jo surinktus duomenis apie turto išore bei antstolio vykdomojoje byloje surinkta informacija apie turto įrengimą viduje, kadangi skolininkai nesudarė galimybių apžiūrėti turto vidaus. Patvarkyme skolininkams išaiškintina, kad jei 2020-09-04 patvarkyme pateikti duomenys neatspindi realios turto būklės, jie privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei iki 2020-09-15 sudaryti galimybę paskirtam turto ekspertui apžiūrėti turtą iš vidaus, kad jis turėtų galimybę atlikti papildomą, patikslinančią ekspertizę, tačiau skolininkai iki šios dienos nesudarė galimybių paskirtam ekspertui apžiūrėti turtą iš vidaus. Antstolis nurodė, kad 2020-10-20 10 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkai į namo vidų neįsileido, su antstoliu nesusisiekė ir tik 13 val. 34 min. pareiškėjo advokatas T. B. elektroniniu laišku informavo, kad skolininkas su šeima yra išvykęs į Vokietiją. Skolininkai nesudarius galimybių apžiūrėti vertinamą turtą iš vidaus, areštuotas turtas buvo vertinamas kitu antstolio nustatytu būdu ir 2020-10-09 antstolio kontoroje buvo gauta teismo eksperto išvada (ekspertizes aktas Nr. VS-2020/10-1). Antstolis pažymėjo, kad pagal vykdomojoje byloje turimą ir ekspertui suteiktą informaciją apie turto vidaus būklę, turtas vertintas kaip „labai geros“ būklės, įrodymai, kad turto būkle yra pasikeitusi ir yra prasta nebuvo pateikti. Atlikus turto vertes paskaičiavimus, nekilnojamojo teismo ekspertas V. S. nustatė, kad vertinamo areštuoto turto - 1/2 d. žemes sklypo, Un. Nr (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių), Un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., rinkos verte yra 950000 Eur. Ekspertas ekspertizės akte pagrindė analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo aplinkybes ir atrankos kriterijus: vadovavosi vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, vykdomojoje byloje esančiomis nuotraukomis, iš kurių matyti kaip turtas atrodo iš vidaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia 2019 metais UAB Oberhaus Nekilnojamasis turtas atlikta turto vertinimo ataskaita, antstolis pažymi, kad areštuoto turto vertė nustatoma vykdymo veiksmų atlikimo momentu, todėl skolininko cituojama vertinimo ataskaita gali buti vertinama kaip įrodymas, tačiau savaime neįpareigoja antstolio perkainoti turtą, skirti papildomą turto rinkos vertes nustatymo ekspertizę, kadangi, visų pirma, turi būti įvertinama tokios ataskaitos įrodomoji reikšmė. Antstolio teigimu skolininkai savalaikiai nesirūpino savo neįvykdytais skoliniais įsipareigojimais, todėl turėjo numatyti ir pasekmes, neigiamus savo pareigos nevykdymo padarinius. Nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytynių yra kraštutine priemone išieškotojo (hipotekos kreditoriaus) interesams tenkinti, kai vykdomojo dokumento vykdomasis procesas yra beveik baigtas. Skolininkams buvo sudarytos visos sąlygos sudaryti galimybes turto apžiūrai. Skolininkai savalaikiai patys nesudarė sąlygų nei antstoliui, nei nekilnojamojo turto teismo ekspertui patekti į ginčo patalpas motyvuojant, tuo, kad yra išvykę. Skolininkai turėjo daugiau nei pakankamai laiko sudaryti galimybes turto apžiūrai, o vykdomojoje byloje surinkta pakankamai duomenų apie turto būklę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat nurodė, kad atliktos ekspertizės ir nustatytos turto vertės, atlikto turto vertinimo teisėtumo abejonių nekilo, todėl pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra. Pažymėjo, kad vykdymo procese nustatyta turto rinkos vertė nedraudžia skolininkams pasinaudoti CPK 704 str. įtvirtina teise ir surasti bei pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek už didesnę sumą, kas užtikrintų efektyvų ir ekonomišką skolininkų atsiskaitymą su išieškotojais. Be kita ko, skolininkai turi ir visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintų ir skolininkus. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų paskirta nauja ekspertizė, ir skųsdamas antstolio veiksmus, tik vilkina įsiteisėjusių sprendimų vykdymą; užuot pats suradęs turto pirkėją, daro kliūtis antstoliui iš varžytynių parduoti bankui įkeistą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 3 d., 11.00 val. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01007, Nr.0008/20/01009 (išieškotojas AB „Swedbank“), Nr.0008/19/00668 (išieškotojas UAB „Veika“), Nr.0008/19/01624 (išieškotojas J. E.), Nr.0241/20/00721 (išieškotojas D. J.), Nr. 0171/20/01816 (išieškotojas Kredito unijos „Saulėgrąža“), Nr. 0241/20/01272 (išieškotojas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) iš skolininkų A. Š. ir J. Š..
Antstolio 2020-08-21 patvarkymu Nr. S-20-8-29670 paskirta turto, (1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).) rinkos vertes nustatymo ekspertizė, kurią pavestą atlikti teismo ekspertui V. S.. Patvarkyme skolininkams buvo išaiškinta, kad jie 2020 rugsėjo 2 d. 14 val. privalo sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą. Skolininkams taip pat buvo išaiškinta, kad nesudarius galimybių paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S. apžiūrėti areštuota turtą nustatytu laiku, areštuotas turtas bus vertinamas kitu antstolio nustatytu būdu. Paskirtasis turto vertintojas atliko turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei pateikė antstoliui nekilnojamojo turto ekspertizės aktą.
Antstolis 2020-10-09 patvarkymu dėl varžytynių ir ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų Nr. S-20-8-37528 nustatė, kad areštuoto pareiškėjams priklausančio turto (1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 950 000 Eur. Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Antstolis 2020-10-15 patvarkymu dėl prieštaravimų Nr. S-20-8-38590 pasiūlė skolininkui iki 2020-10-20 10 val. sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą arba pranešti apie kitą turto apžiūros laiką, kuris būtų ne vėlesnis kaip 2020-10-20. Skolininko atstovas 2020-10-20 informavo antstolį, kad skolininkas išvykęs ir pasiūlė turto apžiūrą atlikti 2020-11-20 14 val. Antstolis 2020-10-21 patvarkymu Nr. S-20-8-39221 prieštaravimų netenkino, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę.
CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.
Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Nagrinėjamu atveju antstolis paskyrė skolininkų turto vertinimo ekspertizę, ją atliko turto vertintojas – teismo ekspertas. Skolininkas ar kiti suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo. Antstolis patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal nurodytą ekspertizės akte. Tačiau skolininkas (pareiškėjas), skųsdamas antstolio patvarkymą atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę, iš esmės nesutiko su turto vertinimo etape gautu rezultatu – areštuoto turto kaina. Pareiškėjas teigia, kad jis prieštarauja dėl antstolio turto įkainojimo, kadangi turtas nebuvo apžiūrėtas, savo argumentams, kad turto vertė yra didesnė, pagrįsti pateikė UAB „OBER-HAUS“ 2019 metų atliktą turto vertinimo ataskaitą, kuria šio turto rinkos vertė 2019 m. liepos 24 d. nustatyta 1 100 000 Eur. Dėl to, anot pareiškėjo, varžytynėse turtas bus parduotas už per mažą kainą, t. y. turtas galimai bus parduotas už mažesnę nei realią rinkos kainą. Taigi pareiškėjas nesutinka su nustatyta 950 000 Eur verte, prašo paskirti papildomą ekspertizę. Nurodytais argumentais Pareiškėjas A. Š. skundžia antstolio Irmanto Gaidelio 2020-10-09 patvarkymą, kuriuo nustatytas turto įkainojimas, 2020-10-21 patvarkymą dėl prieštaravimų netenkinimo ir atsisakymo skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti ir 2020-10-15 patvarkymą dėl turto apžiūros, be kita ko, nurodydamas, kad antstolio pasiūlytas terminas turto apžiūrai, nustatytas šiuo patvarkymu, yra neprotingas ir procesiškai nesąžiningas.
Teismo vertinimu, antstolis neturėjo pagrindo abejoti, kad ekspertizės akte nustatyta Turto vertė neatitinka realios Turto rinkos vertės .Teismas pažymi, kad vykdymo proceso metu Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko V. S., kuris turi galiojantį 2007 m. vasario 28 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000383 ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą. Be to, V. S. taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo pagrindo abejoti nei eksperto V. S. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiame ekspertizės akte nurodomos išvados dėl Turto vertės teisingumu. Teismas pažymi, kad ekspertizės akto priede 2020-09-02 ,,Apžiūros aktas“ Nr. VS-2020/10-1 nurodyta, kad turtas buvo apžiūrėtas, apžiūros vieta (duomenys neskelbtini), apžiūros data 2020 m. rugsėjo 2 d. , apžiūrą atliko ekspertas V. S., objekto fizinė būklė apžiūros metu nurodyta ekspertizės akto tekstinėje dalyje. Byloje nėra ginčo, kad ekspertui buvo objektyvios galimybės apžiūrai natūroje iš išorės, tačiau nebuvo sudarytos galimybės įeiti į vidaus patalpas. Teismo vertinimu, Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Turto vidaus patalpos buvo apžiūrėtas tik iš fotonuotraukų savaime nepaneigia ekspertizės akto išvados teisingumo. Šiuo atveju ekspertui pateiktos Turto fotonuotraukos buvo pakankamai reprezentatyvios ir jų pakako turto vertinimui atlikti, be to, vertinamo turto apžiūrą iš fotonuotraukų leidžia ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika). Akcentuotina, kad Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ekspertizės atlikimo metu turto faktinė būklė neatitiko ekspertizės akto tekstinėje dalyje nurodytąją būklę ,,labai gerą“.
Peiškėjas, be kita ko, skundžia ir antstolio 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą dėl turto apžiūros, nurodydamas, kad antstolio pasiūlytas terminas turto apžiūrai, nustatytas šiuo patvarkymu, yra neprotingas ir procesiškai nesąžiningas ir taip buvo apribotos Pareiškėjo teisės vykdymo procese. Teismas dėl šio pareiškėjo argumento nurodo, kad turto apžiūros laikas buvo nustatytas dar 2020 m. rugsėjo 2 d. (2020 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas Nr. S-20-8-29670), tačiau sąlygų turto apžiūrai viduje nebuvo sudarytos, taigi nepagrįstas Pareiškėjo teiginys, jog terminas turto apžiūrai buvo nustatytas neprotingas. Be to, pakartotinai turto apžiūros laiką nustačius 2020 m. spalio 20 d., ir nuvykus į turto vietą, konstatuota, kad kieme stovi automobilis, rūksta dūmai, tačiau durų niekas neatidarė. Galop pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (civilinė byla Nr. e2YT-36338-1044/2020), antstolis pagal Pareiškėjo išreikštą pageidavimą vėliau nustatė ir dar vieną apžiūros laiką 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau ir vėl skolininkas nesudarė galimybių apžiūrėti turto. Teismo vertinimu, toks paties skolininko procesinis elgesys verčia abejoti pareiškėjo suinteresuotumu bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese. Pastebėtina ir tai, kad atliekant ekspertizę skolininkas turėjo visas galimybes ekspertui teikti papildomą informaciją, jeigu manė, kad ji bus reikalinga. Jokių konkrečių duomenų, kad ekspertas faktiškai ko nors reikšmingo nebūtų nustatęs bei įvertinęs, skolininkė nepateikė. Taigi, antstoliui nebuvo jokio pagrindo abejoti atliktu įkainojimu, atitinkamai nebuvo jokio pagrindo iš naujo vertinti turtą ir dar daugiau didinti vykdymo išlaidas.
Dar vienas argumentas, kuriuo pareiškėjas skunde grindžia teiginį, kad reali Turto vertė yra didesnė nei nurodyta ekspertizės akte – 2019 m. liepos 24 d. UAB „OBER-HAUS“ ataskaitoje nurodyta turto vertė 1 100 000 Eur. Teismo vertinimu, antstolis neturėjo pagrindo abejoti, kad ekspertizės akte nustatyta Turto vertė neatitinka realios Turto rinkos vertės, pareiškėjui pateikus 2019 m. liepos 24 d. UAB „OBER-HAUS“ ataskaitą. Akcentuotina aplinkybė, kad ekspertas V. S., taikydamas lyginamąjį metodą, palyginimui ėmė turto pardavimo sandorius vykdytus būtent 2020 metais, įvertinus ekonominius ir socialinius rodiklius, finansavimo sąlygas iki rinkos vertės nustatymo 2020 m. rugsėjo 2 d., ekspertizėje nurodant, kad karantinas, kitos veiklą ir judėjimą ribojančios kovos su COVID-19 plitimu priemonės bei pačių žmonių atsargumo nulemtas mobilumo kritimas drastiškai sumažino paklausą ir pasiūlą. Iš vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto nustatyta, kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami lyginamieji objektai. Pareiškėjo gi pateiktoje 2019 m. liepos 24 d. UAB „OBER-HAUS“ ataskaitoje palyginimui imti turto pardavimo sandoriai 2016 metais ir 2018 metais , o šioje turto vertės nustatymo pažymoje nurodytas vertinimo atvejas – kai to pageidauja pats užsakovas A. Š., turto vertė buvo nustatoma šio turto įkeitimo tikslu, o ataskaita skirta tik ESTATEGURU OU. Teismas taip pat pažymi, kad skirtumas tarp eksperto V. S. nustatytos Turto vertės ir Nekilnojamojo turto registre bei pareiškėjo pasirinktų turto vertintojų nurodytos Turto vertės nėra žymus (13, 6 proc.), kai tuo tarpu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad abejonių dėl turto vertės gali kilti, kai nustatomas žymus kainų skirtumas, t. y. 30-50 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinka nėra pastovi, tad turto paklausa ir kainos rinkoje nuolat kinta. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad turto pardavimas už kuo didesnę kainą atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, tačiau eksperto nustatytam turtui vertinimui nė vienas iš išieškotojų neprieštaravo. Galop, vykdymo procese turto pardavimo kainos nustatymo paskirtis – nurodyti, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai, o turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą, t. y. objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu, nes nepriklausomai nuo turto vertinimo, potencialūs pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą.
Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi pareiškėjas turėjo pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie didesnę Turto vertę, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė. Skolininkai taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolis, tačiau jie šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl antstolis, nustatydamas ginčo Turto rinkos vertę, pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundo motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, jog antstolis Irmantas Gaidelis būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, 512–513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.