Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2S-3027-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2S-3027-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28058-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Suinteresuotas asmuo
L. J.
Pareiškėjas
Elenos A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3027-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28058-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11. 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Elenos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, L. J., akcinė bendrovė Luminor Bank,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Elena A. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtą patvarkymą Nr. S1-46044, skirti papildomą 546/1007 dalies žemės sklypo iš 0,1007 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 77/100 dalies gyvenamojo namo iš 323,67 kv. m bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalies kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ekspertizę realiai rinkos vertei nustatyti, sudarant galimybę subsidiariai skolininkei pateikti ekspertų sąrašą bei nurodyti rinkos kainą.

2. Pareiškėja nurodė, kad antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0008/14/00084 išieškotojo AB Luminor Bank naudai pagal 2014 m. sausio 2 d. Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1-11 dėl 330 143,57 Eur (1 139 919,73 Lt) skolos ir 16 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pagrindinio skolininko L. J. ir subsidiarios skolininkės Elenos A. S.. Antstolio 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S1-46044 įkainotas pareiškėjai priklausantis turtas – 546/1007 dalis žemės sklypo, 77/100 dalis gyvenamojo namo ir 1/2 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant bendrą rinkos kainą 98 000 Eur. Pareiškėjos nuomone, jai priklausančio turto vertė nustatyta neadekvačiai ir neatitinka tikrosios rinkos kainos, yra ženkliai mažesnė už rinkoje esančio panašaus turto kainas. Panašioje vietoje, panašaus turto rinkos kaina yra apie 600 Eur už 1 kv. m, todėl vien pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo dalis turėtų būti įkainojama ne mažesne nei 149 500,00 Eur verte, o bendra viso turto kaina turėtų būti ne mažesnė nei 200 000 Eur. Pabrėžė, kad pareiškėjai nesudaryta galimybė nei pareikšti nuomonę dėl įkainuojamo turto vertės, nei siūlyti eksperto kandidatūros ar teikti jam nušalinimą. Pareiškėjos nuomone, kadangi ji yra subsidiari skolininkė, išieškojimas iš jai priklausančio turto, negalimas tol, kol nebus įvykdytas išieškojimas iš pagrindiniam skolininkui L. J. priklausančio turto.

3. Antstolis Irmantas Gaidelis 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmė patvarkymą Nr. Sl-46858, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdymo procese ekspertai nustatė, kad vertinamo areštuoto, pareiškėjai priklausančio, turto rinkos vertė yra 98 000 Eur. 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. Sl-46044 šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. 2018 m. rugpjūčio 20 d. antstolio kontoroje gauti pareiškėjos prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. Sl-46515 pareiškėjos pateikti prieštaravimai išnagrinėti ir netenkinti. Nutarta neskirti antstolio sąskaita papildomos ar pakartotinės ekspertizės, o pareiškėjai pasiūlant iki 2018 m. rugsėjo 10 d. įmokėti 423,50 Eur sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, arba pateikti antstoliui objektyvius įrodymus, t. y. pareiškėjos iniciatyva atlikto areštuoto turto ekspertizės aktą ar vertinimo ataskaitą. 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkyme Nr. Sl-46515 pareiškėjai išaiškinta, kad į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjus sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, vykdymo procese bus paskirta pakartotinė nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S.. Patvarkyme taip pat nurodė, kad iki 2018 m. rugsėjo 10 d. nurodytos sumos neįmokėjus, pakartotinė ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti skiriama nebus.

4. Antstolis pabrėžė, kad pareiškėja, nesutikdama su vykdymo procese nustatyta areštuoto turto rinkos verte, vien tik neigia nustatyto turto vertę, nepagrįsdama, kodėl ja abejoja, nepateikia jos teiginius dėl kitokios areštuoto turto rinkos vertės galinčių pagrįsti objektyvių įrodymų. Pareiškėja skunde dėsto tik deklaratyvius, bendro pobūdžio teiginius, kad turtas įvertintas nepagrįsta, neteisinga, per maža, rinkos vertės neatitinkančia kaina, tačiau nepateikia jokių objektyvių tai galinčių pagrįsti įrodymų. Pažymėjo, kad turto vertintojas ekspertizės akte detaliai pasisakė dėl turto būklės, dėl individualių jo požymių, nekilnojamojo turto lokalizacijos, ekspertizės akte detaliai aptarta vertinamo turto būklė, atsižvelgta į realiai įvykusių sandorių kainas, išnagrinėtos ir įvertintos visos turto rinkos vertei nustatyti svarbios aplinkybės, todėl antstoliui jokių abejonių nei dėl paskirto vertintojo profesinių žinių, nei dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, tikslumo, nustatytos kainos atitikimo realiai rinkos kainai nekilo.

5. Antstolio nuomone, skelbimai internetiniuose tinklalapiuose neatspindi realios nekilnojamojo daikto vertės, o tik pardavėjų lūkesčius, neįvertinant galimo kainos pokyčio derybose. Realią turto vertę atspindi realiai įvykę sandoriai, kuriais, nustatydamas turto vertę, ir rėmėsi turto vertintojas.

6. Antstolis taip pat nurodė, kad priešingai nei nurodoma skunde, tiek pareiškėjai, tiek pagrindiniam skolininkui vykdymo procese sudarytos visos sąlygos aktyviai jame dalyvauti ir bendradarbiauti su antstoliu, tačiau pagrindinis skolininkas įgyvendina tik teisę skųsti antstolio veiksmus ir prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Antstolio teigimu, įkeisto turto akivaizdžiai nepakanka išieškotinai sumai padengti, todėl pareiškėjos teiginiai, kad išieškojimas iš jai priklausančio turto negalimas tol, kol nebus įvykdytas išieškojimas iš pagrindiniam skolininkui priklausančio turto ir kad pagrindiniam skolininkui priklausančio įkeisto turto visiškai pakanka patenkinti kreditorės reikalavimą, nepagrįsti.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB Luminor Bank atsiliepimas į pareiškėjos skundą prašė skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, antstolio 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. Sl-046044 palikti galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su vykdymo procese nustatyta įkeisto turto rinkos verte sutinka. Suintersuoto asmens manymu, pareiškėja nepateikė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl vykdymo procese nustatytos rinkos vertės. Pareiškėjos nurodytas skelbimas nėra tinkamas įrodymas byloje ne tik dėl to, kad skelbime nurodyta tik pageidaujama gauti kaina, t. y. pasiūlos kaina, bet ne objektyvi turto rinkos vertė, kurią pirkėjai sutiktų mokėti, bet ir todėl, kad nėra įmanoma sulyginti nurodytų objektų savybių – jų panašumų, skirtumų ir pagerinimų. Atlikdamas įkeisto turto ekspertizę, UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas vertintojas įvertino ir vadovavosi įvykusių sandorių, o ne internete paskelbtų pardavimo skelbimų kainomis, atsižvelgė į reikšmingus veiksnius, tokius kaip faktinė turto būklė, naudojimo, valdymo bei disponavimo apribojimai, vidaus apdailos ir kitos individualios savybės. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginys, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo galimai nereikės, nes skola bus padengta iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, yra visiškai nepagrįstas. Kadangi nepadengta skola bankui sudaro apie 640 000 Eur, akivaizdu, kad greičiausiai ir viso įkeisto turto pardavimo nepakaks skolai padengti, todėl pareiškėjos interesas turi būti kuo greičiau mažinti skolą parduodant įkeistą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjos Elenos A. S. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 30 d. patvarkyme Nr. S1-28461 buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo patvarkymo įteikimo dienos pareikšti patvarkymu paskirtai ekspertinei įstaigai nušalinimą, todėl pareiškėjos argumentas, jog antstolis Irmantas Gaidelis nesudarė galimybės siūlyti eksperto kandidatūrą ar teikti jam nušalinimą laikytinas nepagrįstu.

11. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nevykdant imperatyviai įstatyme numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga, nelaikytinas tinkamu pareiškime nurodytas argumentas, kad pareiškėjai nežinoma, kuo remiantis ir kaip įkainotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė kliūčių, trukdžiusių pareiškėjai susipažinti su 2018 m. gegužės 17 d. ekspertizės aktu.

12. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad antstolis nekilnojamojo turto kainą nustatė vienašališkai, neatsižvelgdamas į analogiško turto kainas rinkoje ir pareiškėjos nuomonę, pažydėdamas, kad turto rinkos vertę nustatęs ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis gyvenamosios paskirties objektas lygintas su rinkoje parduotais analogiškais ar panašiais objektais, kurių sandorių kainos turto vertintojui žinomos. Taikydamas lyginamąjį metodą ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertino ekspertizės objekto (vertinamo turto) ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir taikė analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.

13. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 17 d. ekspertizės akte nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę atsižvelgta į įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, todėl vienintelis pareiškėjos skunde pateiktas skelbimas, rastas internetiniame puslapyje, nelaikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančiu eksperto išvadas. Teismas taip pat nurodė, kad esant eksperto išvadai, pareiškėjos nuomonė dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės taip pat negali būti laikoma objektyviu kriterijumi nustatant areštuoto turto vertę.

14. Teismas vertino, kad nesant atliktos išsamios rinkos analizės, kurios pagrindu pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti vertinamas pareiškėjos nurodoma 200 000 Eur suma, pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertizės išvadomis nėra.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepasinaudojo antstolio siūlymu įmokėti 423,50 Eur sumą, reikalingą papildomos ekspertizės kaštams padengti, arba atlikto areštuoto turto ekspertizės aktą ar vertinimo ataskaitą. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja motyvuotu prašymu būtų kreipusis į antstolį, prašydama atidėti nurodytos sumos mokėjimą arba pratęsti terminą areštuoto turto ekspertizės aktui ar vertinimo ataskaitai pateikti.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai buvo sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti vykdymo procese užtikrinant savo interesus, teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentas, jog antstolis užtikrino išimtinai tik išieškotojo interesus.

17. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skolos išieškotojai dydis suponuoja reikalavimo patenkinimo tik iš įkeisto pagrindiniam skolininkui L. J. nuosavybės teise priklausančio turto negalimumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.195 straipsnio 3 dalis).

18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pagrindo abejoti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas nustatyta areštuoto turto rinkos verte ir skirti papildomą ekspertizę dėl pareiškėjai priklausančio turto, kai ji pati šia galimybe antstolio siūlymu nepasinaudojo, nėra.

19. Atmetęs pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teismas priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui AB Luminor Bank patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkas) L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

20.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Elenai A. S. priklausančio turto kaina nustatyta nepagrįsta ir neteisinga, ji yra ženkliai mažesnė už rinkoje esančio panašaus turto kainas. Šį teiginį pagrindžia pateiktas aktualus skelbimas, patvirtinantis iš esmės analogiškų pastatų (su žemės sklypais) rinkos kainas, tuo tarpu antstolio užsakymu atlikta turto ekspertizė nėra išsami ir teisinga – turtas apžiūrėtas tik iš nuotraukų, neįvertinus turto natūroje, neapžiūrėjus jo būklės. Be to, ekspertas palyginimui ėmė turto pardavimo sandorius, vykdytus 2015-2017 metais, nors ekspertizės aiškinamojoje dalyje pats nurodė, kad turto kainos Kauno mieste keitėsi – augo.

20.3. Šiuo atveju, ekspertą parinko antstolis, o tai, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė reikšti nušalinimą, nereiškia, kad jai buvo suteikta teisė siūlyti eksperto kandidatūrą. Nors pareiškėja ir nesumokėjo pinigų dėl papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizė būtų atlikta antstolio iš anksto paskirto eksperto.

Atsiliepimas

21. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Ekspertizės skyrimas yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, tačiau įstatymo nuostatos nenumato antstolio pareigos ekspertizę atliksiančio turto vertintojo kandidatūrą derinti su skolininku, siūlyti skolininkui ją pateikti.

21.2. CPK 681 straipsnio 4 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, kad jeigu šio straipsnio nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi antstolis turto vertintojo nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka tam reikiamą kvalifikaciją ir žinias turintys vertintojai.

21.3. Įstatymo nuostatos suteikia antstoliui diskrecijos teisę, tačiau nenumato jam pareigos skirti papildomą ekspertizę. Skolininkai ekspertizės atlikimo išlaidų neapmokėjo, o antstoliui jokių abejonių nei dėl paskirto turto vertintojo profesinių žinių, nei dėl ekspertizės išvados pagrįstumo, taip pat dėl nustatytos kainos atitikimo realiai rinkos kainai nekilo ir nekyla.

21.4. Turto vertė eksperto nustatyta atsižvelgiant į realiai įvykusių sandorių kainas, kurios ir atspindi realią turto vertę, tuo tarpu pareiškėjos su skundu pateiktas skelbimas neturi jokios įrodomosios galios, nes atspindi tik pardavėjų lūkesčius.

22. Suinteresuotas asmuo AB Luminor Bank atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Skolininkai nepateikė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl vykdymo procese nustatytos rinkos vertės. Skolininko nurodyti skelbimai nėra tinkami įrodymai byloje ne tik dėl to, kad skelbimuose yra nurodoma tik pageidaujama gauti kaina (t. y. pasiūlos kaina, bet ne objektyvi turto rinkos vertė, kurią pirkėjai sutiktų mokėti), bet ir todėl, kad nėra įmanoma sulyginti nurodytų objektų savybių (jų panašumų, skirtumų, pagerinimų ir kt.).

22.2. Valstybės įmonės Registrų centro nurodomos vertės yra mažesnės už UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamasis turtas pateiktame vertinime nurodytą sumą, o tai rodo, kad nėra jokio pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ Nekilnojamasis turtas pateiktu įkainojimu.

22.3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ar įkaito davėja patys buvo aktyvūs, sekė vykdomosios bylos eigą, ja domėjosi, kad jie antstolio prašė ekspertizės akto kopijos ir, kad antstolis būtų atsisakęs suteikti informaciją. Notaro vykdomasis įrašas išduotas dar 2014 m. sausio 2 d. ir iki šiol skolininkas ir įkaito davėja neieškojo ir nesiūlė savo pirkėjo, kuris pirktų turtą už rinkos verte atitinkančia ar didesne kaina.

22.4. Antstolis pasiūlė patiems skolininkams susimokėti už pakartotinės ekspertizės atlikimą, tačiau skolininkai antstolio nurodytos kainos nesumokėjo, o tai parodo, kad tikrieji jų ketinimai yra stabdyti išieškojimo procesą, o ne nustatyti turto rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

25. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Elenos A. S. skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiksmus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

26. Vykdomosios bylos Nr. 0008/14/00083 duomenimis nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-11 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. J. ir subsidiarios skolininkės (įkaito davėjos) Elenos A. S. išieškotojo AB Luminor Bank naudai. Vykdymo proceso metu antstolis 2014 m. sausio 17 d. Turto arešto aktu areštavo įkaito davėjai Elenai A. S. priklausantį turtą – 546/1007 dalis žemės sklypo, 77/100 dalis gyvenamojo namo ir 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). 2017 m. gegužės 30 d. patvarkymu antstolis paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. 2018 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S1-46044 įkaito davėja informuota, kad atlikus turto vertės paskaičiavimus nustatyta, kad Turto rinkos vertės yra 98 000 Eur. Nesutikdama su ekspertizės išvada, įkaito davėja 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškė prieštaravimus, kartu prašydama skirti papildomą Turto vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu Nr. S1-46515 nutarė neskirti antstolio sąskaita papildomos ar pakartotinės ekspertizės Turto rinkos vertei nustatyti, tačiau pasiūlė skolininkams iki 2018 m. rugsėjo 10 d. įmokėti 423,50 Eur sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, arba pateikti antstoliui objektyvius įrodymus, t. y. skolininkų iniciatyva atlikto areštuoto turto ekspertizės aktą ar vertinimo ataskaitą.

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad vykdymo procese įkaito davėjai priklausančio Turto kaina nustatyta nepagrįsta ir neteisinga. Grįsdamas šį teiginį, apeliantas nurodo, kad įkaito davėja pateikė aktualų skelbimą, patvirtinantį iš esmės analogiškų pastatų rinkos kainas, tuo tarpu antstolio užsakymu atlikta turto ekspertizė nėra išsami ir teisinga – turtas apžiūrėtas tik iš nuotraukų, neįvertinus turto natūroje, neapžiūrėjus jo būklės. Be to, ekspertas palyginimui ėmė turto pardavimo sandorius, vykdytus 2015-2017 metais, nors ekspertizės aiškinamojoje dalyje pats nurodė, kad turto kainos Kauno mieste keitėsi – augo.

28. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aptariamu atveju įkaito davėjai priklausančio Turto rinkos vertę nustatęs ekspertas naudojo lyginamąjį metodą, kuriuo remiantis gyvenamosios paskirties objektas lygintas su rinkoje parduotais analogiškais ar panašiais objektais, kurių sandorių kainos turto vertintojui žinomos. Taikydamas lyginamąjį metodą ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, įvertino ekspertizės objekto (vertinamo turto) ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumus ir taikė analogiško arba panašaus turto sandorių pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertizės akte nurodyta, kad duomenys apie lyginamuosius objektus rinkti nekilnojamojo turto sandorių paieškos sistemoje ntsandoriai.lt, eksperto asmeniniame duomenų banke, UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto duomenų bazėse, valstybės įmonės Registrų centro ir kituose duomenų bankuose, apklausiant sandorių dalyvius, notarų biurus, apklausiant nekilnojamojo turto prekybos įmones ir agentūras bei kituose informacijos šaltiniuose.

29. Teismo vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad Turtas buvo apžiūrėtas tik iš fotonuotraukų savaime nepaneigia ekspertizės akto išvados teisingumo. Ekspertizės akte nurodoma, kad ekspertui nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti vidaus patalpų. Šiuo atveju ekspertui pateiktos Turto fotonuotraukos buvo pakankamai reprezentatyvios ir jų pakako turto vertinimui atlikti, be to, vertinamo turto apžiūrą iš fotonuotraukų leidžia ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika).

30. Aplinkybė, kad ekspertas palyginimui ėmė turto pardavimo sandorius vykdytus 2015-2017 metais taip pat savaime nereiškia, kad ekspertizės akte nustatyta Turto vertė neatitinka realios Turto rinkos vertės. Iš vykdomojoje byloje esančio ekspertizės akto nustatyta, kad turto vertės nustatymui buvo atrinkti įvykę trys labiausiai tinkami lyginamieji objektai. Metodikos 58.1. punkte nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Šiuo atveju anksčiausias ekspertizėje naudotas sandoris buvo sudarytas 2015 m. spalio mėnesį, o likę du – atitinkamai 2017 m. kovo ir lapkričio mėnesiais. Ekspertizės aktas surašytas 2018 m. gegužės 17 d., t. y. nepraėjus 36 mėnesiams nuo šių sandorio sudarymo, todėl konstatuotina, kad ekspertas, įvertinęs lyginamųjų objektų panašumą į vertinamą Turtą, pagrįstai rėmėsi šiais sandoriais.

31. Vienintelis įrodymas, kuriuo apeliantas atskirajame skunde grindžia teiginį, kad reali Turto vertė yra didesnė nei nurodyta ekspertizės akte, yra skelbimas iš internetinio tinklapio. Sutiktina su antstolio argumentais, kad skelbimai internetiniuose tinklalapiuose neatspindi realios nekilnojamojo turto vertės, o tik pardavėjų lūkesčius, neįvertinant galimo kainos pokyčio derybose. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad internetiniame tinklapyje rastas skelbimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, paneigiančiu eksperto išvadą.

32. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi apeliantas turėjo pagrįsti, kad antstolis turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie didesnę Turto vertę, kaip minėta, apeliantas nepateikė. Skolininkai taip pat turėjo teisę pasiūlyti savo turto pirkėją už kainą ne mažesnę nei nustatė antstolis, tačiau jie šia įstatymo suteikta teise iki šiol nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje nėra duomenų, kad 2018 m. gegužės 17 d. ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl antstolis, nustatydamas ginčo Turto rinkos vertę, pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės akte nustatytą turto rinkos vertę.

33. Apeliantas atskirajame skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja ir nesumokėjo pinigų dėl papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau ekspertizė būtų atlikta antstolio iš anksto paskirto eksperto. Teismo vertinimu, šis apelianto nurodomas argumentas nelaikytinas teisiškai reikšmingu, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo.

34. Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymo Nr. S1-46515 matyti, kad antstolis, pasiūlęs skolininkams įmokėti 423,50 Eur sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, išaiškino skolininkams, jog sumokėjus nurodytą sumą vykdymo procese bus paskirta pakartotinė Turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui V. S.. Teismas sprendžia, kad nors šiuo atveju antstolis ir nurodė, kuriam konkrečiai ekspertui būtų pavedama atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau tai savaime neužkirto skolininkams kelio patiems imtis aktyvių veiksmų, siekiant pagrįsti didesnę Turto vertę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad minėtu patvarkymu antstolis pasiūlė skolininkams ne tik įmokėti pakartotinei ekspertizei reikalingas lėšas, bet ir patiems pateikti antstoliui objektyvius įrodymus, t. y. skolininkų iniciatyva atlikto Turto ekspertizės aktą ar vertinimo ataskaitą. Taigi skolininkams manant, kad antstolio parinkta pakartotinę ekspertizę atliksiančio eksperto kandidatūra nėra tinkama, jie turėjo teisę patys kreiptis į pačių pasirinktą ir į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytą turto vertintoją, kuris būtų atlikęs ginčo Turto vertinimą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Ribokaitė