Teisora
Registruotis

Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-10-07 · Civilinė byla Nr. eA2-6989-570/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-07
Bylos Nr.
eA2-6989-570/2025
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00821-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-6989-570/2025 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00821-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.2.7; 3.3.4.3.; (S) 3.3.4.2.5.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 7 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, dalyvaujantys asmenys A. Z., K. J. B., V. M., G. P. A., R. T., S. J. V., T. Z., notarė Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S., Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas G. B. (toliau vadinamas – Pareiškėju, Atsakovu) prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 paduoti; atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 pagal ieškovų A. Z. ir K. J. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. B., R. T., S. J. V., V. M., G. P. A. ir tretiesiems asmenims notarei Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo.

Šalies argumentai

Procesą prašo atnaujinti LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų pagrindais, t.y. kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti bei kai nesprendžiant ginčo objekto teisėtumo klausimo, į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta valstybės interesą ginanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Prašyme nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų A. Z. ir K. J. B. (toliau – Ieškovai) ieškinį atsakovams G. B., R. T., S. J. V., V. M., G. P. A., T. Z. ir tretiesiems asmenims Šakių rajono 2-ojo biuro notarei Z. D., VĮ Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisių pripažinimo. 2021 m. spalio 22 d. Marijampolės apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, tačiau atsakovas G. B. ši sprendimą apskundė ir Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-140-254/2022 Marijampolės apylinkės teismo sprendimą iš dalies panaikino ir perdavė Bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas priimtoje nutartyje konstatavo, jog nustatyti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindai dėl to, kad 2021 m. spalio 22 d. Marijampolės apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pirmos instancijos teisme pakartotinai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-50-384/2023 (toliau – Byla) pagal ieškovų A. Z. ir K. J. B. patikslintą ieškinį atsakovams G. B., R. T., S. J. V., V. M., G. P. A. ir tretiesiems asmenims notarei Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Pirmos instancijos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino t.y. pripažino atsakovo G. B. 2012 m. sudarytas sutartis dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančiomis ab initio; pripažino, kad ieškovas A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovas K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinis Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-657/2024 teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje Byloje pagrindinis ginčo objektas buvo pastatas – sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis), į kurį ieškovai siekė įregistruoti savo nuosavybės teises. Ginčo Sandėlis stovi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Š. S. naudojimui nėra priskirtas joks žemės sklypas. Iki 2018 m. Sandėlis nebuvo registruotas nekilnojamojo turto kadastre ir rinkoje jis neegzistavo kaip civilinės teisės objektas. 2018 m. A. Z. ir J. K. B. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į minėtą Sandėlį įgijimo nustatymo pagal įgyjamąją senatį. Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 2018 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo A. Z. ir J. K. B. prašymą tenkino. Sandėlis, kaip naujai suformuotas daiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotas minėto teismo sprendimo pagrindu nuo 2018 m. kovo 28 d. Tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019, sprendimą civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 panaikino, todėl tai buvo pagrindas iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išregistruoti A. Z. ir J. K. B. nuosavybės teises į Sandėlį. Tačiau Marijampolės apylinkės teismas neinformavo VĮ Registrų centro apie tai, jog Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 buvo panaikintas, todėl Sandėlis liko įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Pasinaudojant tuo, jog Sandėlis liko įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, ieškovai A. Z. ir J. K. B. 2018 m. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisių į Sandėlį pripažinimo. Tokiu būdu civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 buvo priimtas Sprendimas, kuriuo Ieškovams buvo pripažintos nuosavybės teisės į Sandėlį, net nepatikrinus šio Sandėlio egzistavimo teisėtumo, neįtraukus į Bylą trečiuoju asmeniu Nacionalinės žemės tarnybos. Procesas iš esmės turėtų būti atnaujintas, nes byloje dėl įgyjamosios senaties buvo priimtas sprendimas, kuris vėliau buvo panaikintas, tačiau šis panaikintas sprendimas buvo pagrindas priimti Sprendimus šioje Byloje (CPK 366 str. 1 d. 5 p.); Antra, šioje Byloje nesprendžiant ginčo objekto teisėtumo klausimui, į Bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta valstybės interesą ginanti nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Taigi tai reiškia, jog šioje Byloje Sandėlis negalėjo būti ginčo objektu, kol nebuvo įvertintas šio statinio egzistavimo teisėtumo pagrindas.

Apie proceso atnaujinimo būtinybę pareiškėjas teigia sužinojęs tik tada, kai Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-88-829/2025 pagal ieškovo A. Z. ieškinį. Šioje byloje A. Z. prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ruošiantis civilinei bylai Nr. e2-88-829/2025 paaiškėjo, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruotas viešajame registre. Taip pat nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-88-829/2025 iškilo klausimas ir dėl to, kam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi neįregistruotas statinys. Civilinėje byloje Nr. e2- 88-829/2025 2025 m. gegužės 2 d. buvo priimtas nutartis, kurios pagrindu teismui konstatavus faktą, jog neįregistruotas statinys stovi valstybiniame žemės sklype, todėl į civilinę bylą Nr. e2-88-829/2025 trečiuoju asmeniu įtraukė valstybės atstovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-88-829/2025 paaiškėjus šioms faktinėms aplinkybėms, Atsakovas G. B. ėmė domėtis šioje Byloje ginčo objekto - Sandėlio teisiniu statusu. Atsakovui kilo klausimas kodėl ir dėl tokios priežasties (duomenys neskelbtini) priklausiusių statinių yra registruotas viešajame registre, o kitas nėra registruotas viešajame registre. Taigi patikrinus Sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) registro istorinius duomenis, paaiškėjo, jog šioje Byloje buvęs ginčo objektas - Sandėlis taip pat stovi valstybiniame žemės sklype; Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos civilinėje byloje Nr. e2Y-1057- 443/2018 dėl įgyjamosios senaties, kurioje buvo priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas, taip pat nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymi, jog nagrinėjant šią Bylą į bylos medžiagą buvo pateiktas tik išrašas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro kaip įrodymas, patvirtinantis faktą, jog ginčo objektas, t.y. pastatas (duomenys neskelbtini), yra registruotas viešajame registre, todėl Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl šio objekto įregistravimo teistumo. Taigi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-88-829/2025, lėmė, jog Atsakovas G. B. sužinojo, jog šioje Byloje priimti sprendimai galimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Svarbu pažymėti, jog Atsakovas G. B. neturi teisinių žinių, todėl tiek šią Bylą, tiek civilinę bylą Nr. e2-88-829/2025 vedė per atstovus. Šios Bylos nagrinėjimo eigoje Atsakovo G. B. atstovai keitėsi. Šią bylą nagrinėjant pirmą kartą Atsakovo G. B. interesus atstovavo teisininkė K. R., vėliau G. Č.. Atsakovo G. B. interesus skirtingomis Bylos stadijomis atstovavo skirtingi atstovai. Atsakovo įsitikinimu, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai Atsakovas iš teisininkų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-88- 829/2025 sužinojo, jog teisės galėtų būti ginamos kreipiantis į teismą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo, todėl laikytina, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas.

Atsiliepimas

2. Ieškovai A. Z. ir K. J. B. su prašymu nesutinka visiškai. Pateikė atsiliepimą ((duomenys neskelbtini)), kuriuo prašo pareiškėjo prašymą atmesti; priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, po 1452 Eur kiekvienam už atsiliepimo surašymą ((duomenys neskelbtini)). Atsiliepime nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-50-384/2023 pagal ieškovų A. Z. ir K. J. B. ieškinį atsakovams G. B., R. T., S. J. V., V. M., G. P. A. ir tretiesiems asmenims notarei Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Teismas ieškinį tenkino ir nusprendė: pripažinti G. B. ir G. P. A., sudarytą 2012 m. gegužės 28 d., daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti G. B. ir R. T., sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti G. B. ir L. V., sudarytą 2012 m. gegužės 25 d., daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti G. B. ir V. M., sudarytą 2012 m. gegužės 25 d., daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2024-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-259-657/2024 pirmosios instancijos teismo Sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. 2025-07-16 atsakovas G. B. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023. Pareiškėjas nurodė, kad panaikintu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir per klaidą neišregistruotas Sandėlis buvo šios Bylos ginčo objektas, dėl kurio buvo priimti sprendimai šioje, Atsakovo prašomoje atnaujinti Byloje, prieš tai net nepatikrinus ar Sandėlis buvo įregistruotas teisėtai; civilinėje byloje priimtais Sprendimais nors ir netiesiogiai, tačiau buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi, ginčo Sandėlis stovi Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos kaip valstybės atstovas nebuvo įtraukta į šios Civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Suinteresuotų asmenų nuomone, pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą tik siekia, kad byloje būtų pareikštas naujas reikalavimas, kuris nebuvo nagrinėtas Bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovas savo prašyme išimtinai kvestionuoja Sandėlio įregistravimo VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre teisėtumą, nors Sandėlio įregistravimas/išregistravimas net nebuvo šios bylos dalykas. Taigi, byloje nagrinėtas klausimas buvo susijęs tik su pačių Ieškovų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą (Sandėlį) pripažinimu, kurio Atsakovas savo Prašyme neginčija, priešingai, dar ir pripažįsta, dėl ko atitinkamai daroma pagrįsta ir neabejotina išvada, kad šiai dienai Atsakovas siekia, kad byla būtų nagrinėjam iš naujo ir byloje būtų pareikštas naujas reikalavimas, kuris nebuvo Bylos dalyku, tokiu būdu nepagrįstai išplečiant jau išnagrinėtos bylos dalyką ir inicijuojant spręsti klausimus, dėl kurių nebuvo keliamas ginčas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019, net nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su Sandėlio, kaip nekilnojamojo daikto įregistravimu. Šioje byloje buvo sprendžiama išimtinai tik dėl Ieškovų nuosavybės teisių į Sandėlį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, t. y. dėl daiktinių teisių į konkretų daiktą (Sandėlį) įregistravimo, bet ne dėl paties daikto registravimo. Be to, vien tai, kad 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 buvo panaikintas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 dėl Ieškovų daiktinių teisių į daiktą nesudarė pagrindo daikto kaip nekilnojamojo turto objekto išregistravimui iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro. Šią aplinkybę patvirtina ir iki 2025-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 ,,Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 76 p., numatantis, kad: ,,Kartu su prašymu įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis turi būti pateikiamas tik dokumentų, patvirtinančių Registro objekto atsiradimą, pasibaigimą (žuvimą, išnykimą, panaikinimą) ar Registro objekto duomenų pasikeitimą, originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas ar kopija. Taip pat gali būti pateikiamos rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, patvirtintos saugiu elektroniniu parašu“. Tai reiškia, kad teisėtai įregistruotas nekilnojamasis daiktas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, gali būti išregistruotas tik tuo atveju, jeigu faktiškai pats daiktas išnyko. Vien tai, kad pasibaigė daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas yra išnykęs. Be to, Nuostatų 32 p. aiškiai nustato, kad: ,,Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.” Vadinasi, priešingai nei tai vertina Atsakovas, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruojamos tik po to, kai pats daiktas yra įregistruotas ir priešingai, daiktinių teisių pasibaigimas nesudaro pagrindo automatiškai išregistruoti daikto į kurį daiktinės teisės buvo įregistruotos. Dėl šių priežasčių, akivaizdu, kad daikto (Sandėlio) registravimo klausimai yra iš esmės atskiri klausimai, visiškai nesusiję su šios, Bylos dalyku. Tuo atveju, jei registro tvarkytojui yra pateikiami dokumentai dėl atitinkamo nekilnojamojo daikto įregistravimo ir jie atitinka įstatymo reikalavimus (pateikiami duomenys, patvirtinantys daikto atsiradimą (kadastrinių matavimų byla) bei nuosavybę į daiktą patvirtinantys duomenys), nekilnojamasis daiktas registrų tvarkytojo privalo būti įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Šiai dienai registrų tvarkytojui yra pateikti visi dokumentai, reikalingi teisėtam Sandėlio įregistravimui, dėl ko šiai dienai iš principo negali būti kvestionuojamas Sandėlio įregistravimo teisėtumas. Be to, Ieškovų teisės į daiktą buvo įregistruotos ne jo nurodomu, panaikinto Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 pagrindu, o būtent vadovaujantis šioje Byloje priimtais sprendimais, t.y. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, ir Kauno apygardos teismo nutartimi, Nr. e2A-259-657/2024, kurie buvo priimti praėjus net keliems metams po Atsakovo nurodomo sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Byloje priimant sprendimą dėl ginčo esmės buvo vadovautasi panaikintu 2018 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018, tokiu būdu siekiant pagrįsti, kad šiai dienai vyrauja pagrindas atnaujinti procesą Byloje CPK 366 str. 1 d. 5 str. pagrindu. Suinteresuotų asmenų manymu, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo Byla, joje priimti sprendimai nesukuria Tarnybai jokių materialinių teisių bei pareigų ir jų nepažeidžia, dėl ko proceso atnaujinimas dėl Tarnybos įtraukimo į Bylą būtų perteklinis ir netikslingas. Sandėlis stovi Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, tačiau byloje nebuvo spręsti klausimai dėl paties Sandėlio ar po juo ar aplink jį esančios valstybinės žemės, priešingai, Byloje buvo sprendžiama išimtinai tik dėl Ieškovų nuosavybės teisių į Sandėlį pripažinimo. Sandėlio įregistravimo/išregistravimo klausimai nėra šios prašomos atnaujinti Civilinės bylos dalykas. Be to, labai svarbu pažymėti, kad Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją Teismui apie tai, kad Tarnyba nebuvo įtraukta į Marijampolės apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2YT-1057-443/2018, kadangi tiek šioje, tiek ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 Tarnyba buvo įtraukta į bylą ir turėjo trečiojo suinteresuoto asmens statusą. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-88-829/2025, kurioje yra sprendžiamas analogiškas Byloje spręstas klausimas, Tarnyba būdama įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad: ,,Atsižvelgiant į Ieškovo pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, į tai, kad Žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, valdymo ir nuosavybės klausimai šioje byloje nekeliami ir todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir mano, kad Ieškovo Patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas Teismo nuožiūra ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes”. Tai reiškia, kad šioje byloje nesprendus, jokių su pačiu Sandėliu ar po juo/aplink jį esančio žemės sklypu, susijusių klausimų, o apribojus tik pačių Ieškovų nuosavybės teisių į daiktą pripažinimu, Tarnyba realiai neturi jokio materialinio suinteresuotumo byla. Ieškovų vertinimu ir įsitikinimu, šiai dienai nesama naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių Atsakovas nebūtų žinojęs dar Bylos nagrinėjimo metu. Priešingai, nei šiai dienai Atsakovas teigia Prašyme, jam visuomet buvo žinoma, kad Sandėlis stovi ant valstybinės žemės bei, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 buvo panaikintas 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019, pagrindu (taigi Atsakovas buvo šių bylų šalis). Vėlgi, Atsakovas Civilinės bylos nagrinėjimo metu niekada nekėlė klausimo dėl Sandėlio įregistravimo/išregistravimo teisėtumo ir šiai dienai tik nepagrįstai prašydamas atnaujinti Civilinę bylą reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo reikštas bylos metu. Be to, Byla negali būti atnaujinta, kadangi yra suėjęs CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas. Visų šiame atsiliepime minimų civilinių bylų Nr. e2Y-1057-443/2018, Nr. e2S-1172-555/2019, Nr. e2-50-384/2023 ir Nr. e2-88-829/2025 metu Atsakovą atstovavo kvalifikuoti teisininkai, vienoje darbovietėje dirbantys kolegos. Taigi, dėl šioje dalyje nurodomų priežasčių akivaizdu, kad procesinis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo Civilinėje byloje, negali būti atnaujintas.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, jog neturi teisinio materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, t. y. nuo to ar pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo bus tenkintas, Registrų centro teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo (duomenys neskelbtini) sprendimu (sprendimas įformintas Registro įrašu), o K. J. B. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis Sandėlio ir A. Z. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis Sandėlio Registre buvo įregistruota Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (duomenys neskelbtini) sprendimais. Sandėlis ir K. J. B. bei A. Z. nuosavybės teisės į juos buvo registruotos vykdant ir K. J. B. ir A. Z. (duomenys neskelbtini) prašymą, matininkės V. K. (duomenys neskelbtini) parengtos Sandėlio kadastro duomenų bylos ir Marijampolės apylinkės teismo 2018-02-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 pagrindu. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikti duomenų Registre tvarkymo (įrašymo / pakeitimo) veiksmai yra Kadastro tvarkytojo ir Registro tvarkytojo sprendimai (įforminti įrašais Registre), patvirtina iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registro nuostatai) 64, 65 punktai (žr. šiuo metu galiojančios Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) redakcijos 7 straipsnio 3 dalį) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalį Sandėlio (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo įregistruota T. Z.. Registrų centre (duomenys neskelbtini) gautas G. B. (duomenys neskelbtini) prašymas kuriuo prašyta kartu su šiuo prašymu pateiktų Marijampolės apylinkės teismo 2019-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-342-876/2019 ir Kauno apygardos teismo 2019-07- 04 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 pagrindu Registre atlikti nuosavybės teisinės registracijos pakeitimus. Teismo 2019-04-15 nutarties ir Teismo 2019-07-04 sprendimo pagrindu Registre (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota A. Z. nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis Sandėlio. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dalis Sandėlio daiktinės teisės nebuvo įregistruotos. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis Sandėlio Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021-10-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22-714/2021, Kauno apygardos teismo 2022-02-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-140-254/2022, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023-10-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50- 384/ir Kauno apygardos teismo 2024-03-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-259-657/2024 buvo įregistruota K. J. B.. Nuo 2024-04-08 nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis S. T. 2023-10-10 sprendimo ir Teismo 2024-03-05 nutarties pagrindu yra įregistruota A. Z.. Nuo 2024-12-03 nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) dalis Sandėlio (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruota T. Z.. Sandėlis yra nesuformuotame žemės sklype. Duomenys, įrašyti į viešą Nekilnojamojo turto registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis) priimant sprendimą dėl šių duomenų pripažinimo negaliojančiais, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

4. Suinteresuotas asmuo notarė Z. D. pateikė atsiliepimą ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodė, jog su pareiškėjo prašymu nesutinka. (duomenys neskelbtini) G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50- 384/2023 grindžia tuo, kad Sandėlis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas per klaidą vadovaujantis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018, kuris 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 buvo panaikintas. Tačiau panaikinus minėtą sprendimą Sandėlis nebuvo išregistruotas. (duomenys neskelbtini) sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl Sandėlio dalies, kuri priklausė K. J. ir V. B., pardavimo, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nuosavybės teisę į Sandėlio dalį buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, ir 2024 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-259-657/2024, pagrindu. Taip pat (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties metu jokių parduodamo turto apribojimų įregistruota nebuvo. Pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta praėjus 6 mėnesiams po Kauno apygardos teismo nutarties, civilinėje byloje Nr. e2A-259- 657/2024, įsiteisėjimo. Akivaizdu, kad sudarant minėtą pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teisę į dalį Sandėlio buvo įregistruota ne Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2Y-1057- 443/2018, o jau minėtu Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-50- 384/2023, ir Kauno apygardos teismo nutartimi, Nr. e2A-259-657/2024, kurie buvo priimti praėjus net keliems metams po panaikinto sprendimo priėmimo. Byloje priimtas 2023 m. spalio 10 d. sprendimas buvo susijęs su G. B. sudarytų sutarčių dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo pripažinimo negaliojančiomis ir nuosavybės teisės įgijimu į Sandėlį. Nors ginčo objektas Sandėlis ir stovi valstybiniame žemės sklype, tačiau ginčo dėl valstybinės žemės naudojimo ar statinio teisėtumo nekilo. Kadangi ginčas Byloje ir teismo priimtas sprendimas susiję tik su nuosavybės teise į Sandėlį, o ne su pačia valstybine žeme, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Byloje priimtas 2023 m. spalio 10 d. sprendimas nesukuria Lietuvos valstybei naujų teisių ar pareigų ir neturi joms tiesioginės įtakos. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kaip valstybės atstovo ne įtraukimas į civilinę bylą Nr. e2-50-384/2023 trečiuoju suinteresuotu asmeniu neturi tiesioginės įtakos jos teisėms ar pareigoms. Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įtraukimas trečiuoju asmeniu šioje situacijoje prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymui. 2025 m. liepos 16 d. G. B. prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50- 384/2023 taip pat prašoma atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 paduoti. Šį prašymą argumentuoja tuo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl G. B. teisinių žinių trūkumo. Tačiau nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-50-384/2023 G. B. interesus atstovavo kvalifikuoti atstovai, nors jie ir keitėsi bylos nagrinėjimo metu. Apibendrinant galima teigti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-50-384/2023 nebuvo padaryta esminių klaidų. O G. B. nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-50-384/2023 procesą nėra pakankamai svarbios ar įtikinamos, kad būtų galima taikyti bylos proceso atnaujinimą, kuris teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti.

5. Iš kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimai negauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

7. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą kontekste, akcentuoja vieną esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

8. Taigi, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑716-370/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022).

9. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

10. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023 pagal ieškovų A. Z. ir K. J. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. B., R. T., S. J. V., V. M., G. P. A. ir tretiesiems asmenims notarei Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-03-05.

11. LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

12. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

13. Pareiškėjas nurodo, kad apie pagrindą atnaujinti procesą sužinojo tik tada, kai Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-88-829/2025 pagal ieškovo A. Z. ieškinį. Civilinėje byloje Nr. e2-88-829/2025 ieškovas reikalauja teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinį A. Z. grindžia šioje Byloje priimtų teismo sprendimų išaiškinimais. Pareiškėjui ruošiantis civilinei bylai Nr. e2-88-829/2025 paaiškėjo, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruotas viešajame registre. Gi šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas panaikinto teismo sprendimo pagrindu. Taip pat nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-88-829/2025 iškilo klausimas ir dėl to, kam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stovi neįregistruotas statinys. Civilinėje byloje Nr. e2- 88-829/2025 2025 m. gegužės 2 d. priimta nutartis trečiuoju asmeniu įtraukti valstybės atstovą - Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-88-829/2025 paaiškėjus šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas G. B. ėmė domėtis šioje Byloje ginčo objekto - Sandėlio teisiniu statusu, jis yra minėtoje byloje dalyvaujantis asmuo.

14. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, pareiškėjo nurodyta civilinė byla iškelta Marijampolės apylinkės teismo Šalių rūmuose 2024-06-04, pareiškėjas G. B. šioje byloje patrauktas atsakovu, atsiliepimą minėtoje byloje pateikė 2024-07-11. Tokiu būdu 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo vėliausiai suėjo 2024-10-11. Gi prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas tik 2025-07-31, t.y. praėjus beveik metams nuo sužinojimo apie panašią teismų praktiką.

15. Pabrėžtina, kad trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo momento. Teismo vertinimu, pareiškėjui ginčijant sužinojimo momentą, bei tvirtinant, kad aplinkybės tapo žinomos tik iškėlus panašią bylą, teismas pasisako, jog visos nurodytos aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos jau nagrinėjant Bylą.

16. Byloje buvo pateikti ir pareiškėjui prieinami VĮ Registrų centro išrašai apie ginčo sandėlį, taip pat buvo žinoma aplinkybė, kad po sandėliu esantis žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Pareiškėjui taip pat žinoma ir jis buvo dalyvaujantis byloj asmuo dėl įgyjamosios senaties į ginčo sandėlį nustatymo. Kaip pats pareiškėjas nurodė, jis visose bylose buvo atstovaujamas profesionalių atstovų – advokatų. Todėl akivaizdu, kad jis terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimui jau buvo praleidęs ir 2024-07-11.

17. Svarbių aplinkybių, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjas nenurodė, tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nėra praleistas terminas prašymui pateikti, negalima. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pagrindų terminui atnaujinti taip pat nenustatyta, todėl nustatyto termino praleidimas sudaro atskirą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

18. Ir nors teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, tačiau nutartyje pasisako ir dėl paties prašymo esmės, t. y. dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 7 punkto pagrindų.

19. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas dviem pagrindais - CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais.

Dėl CPK 366 str. 1 dalies 5 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. procesas atnaujinamas, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Taigi, pagal šiame punkte nustatytą pagrindą gali būti atnaujinta byla, jeigu buvo panaikinti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ar valstybės, savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktai, kurie buvo pagrindas atitinkamam procesiniam sprendimui priimti.

21. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas teigia, kad 2018 m. vasario 19 d. buvo priimtas neteisėtas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas jog A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo (duomenys neskelbtini) dalį, o K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

22. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019, sprendimą civilinėje byloje Nr. e2Y-1057-443/2018 panaikino.

23. Sandėlis, kaip naujai suformuotas daiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotas minėto teismo sprendimo pagrindu nuo 2018 m. kovo 28 d.

24. Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog priėmus ieškinį Byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, kartu su ieškiniu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas ((duomenys neskelbtini)), kuriame matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas panaikintas teismo sprendimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, ginčo Sandėlis kaip statinys jau buvo suformuotas ir pažymėtas (nors savininkai buvo nenurodyti), jam suteiktas unikalus numeris, adresas ir kt. Šie duomenys (išrašas) pareiškėjui ir jo atstovams buvo žinomi nuo Bylos iškėlimo pradžios, t.y. 2019-09-26.

25. Pareiškėjas mano, kad panaikinus teismo sprendimą, turėjo būti panaikinti ir kadastriniai matavimai bei Sandėlis pašalintas iš Nekilnojamojo turto registro kaip objektas. Tačiau kaip patvirtino VĮ Registrų centras savo atsiliepime, Sandėlis be kita ko, buvo įregistruotas kaip objektas vykdant matininkės V. K. (duomenys neskelbtini) parengtos Sandėlio kadastro duomenų bylos ir Marijampolės apylinkės teismo 2018-02-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 pagrindu. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atlikti duomenų Registre tvarkymo (įrašymo / pakeitimo) veiksmai yra Kadastro tvarkytojo ir Registro tvarkytojo sprendimai (įforminti įrašais Registre), patvirtina iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registro nuostatai) 64, 65 punktai (žr. šiuo metu galiojančios Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) redakcijos 7 straipsnio 3 dalį) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas.

26. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, pagal tuo metu galiojusių Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau Nuostatai) 18 punktą, Nekilnojamasis daiktas ir Teritorija laikomi įregistruotais, kai jų duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir jiems suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas). Nuostatų 69 p. nurodyta, jog Daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.

27. Kaip teisingai pastebėjo suinteresuotieji asmenys A. Z. ir J.K. B. savo atsiliepime, Nuostatų 32 p. nustato, kad: ,,Registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.” Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruojamos tik po to, kai pats daiktas yra įregistruotas ir priešingai, daiktinių teisių pasibaigimas nesudaro pagrindo automatiškai išregistruoti daikto į kurį daiktinės teisės buvo įregistruotos.

28. Todėl iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išregistravus A. Z. ir J. K. B. nuosavybės teises į Sandėlį, pats daiktas kaip objektas kadastrinių duomenų pagrindu liko įregistruotas ir šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos.

29. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys (kol jie nenuginčyti ar nepakeisti) yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Be to, šioje dalyje teismas papildomai pažymi, kad pareiškėjas pasinaudojo jam teisės aktų suteikta teise ir skundė prašomus sprendimus, bet į Registro tvarkytoją ar administracinį teismą dėl kadastrinių duomenų panaikinimo nesikreipė.

30. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl CPK 366 str. 7 p. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, nurodė, kad šiame sprendime yra nuspręsta dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau minėtas asmuo į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas nebuvo.

32. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tik tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, nuspręsta pripažinti G. B. ir G. P. A., sudarytą 2012 m. gegužės 28 d., daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti G. B. ir R. T., sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti G. B. ir L. V., sudarytą 2012 m. gegužės 25 d., daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti G. B. ir V. M., sudarytą 2012 m. gegužės 25 d., daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo nutartimi, Nr. e2A-259-657/2024, nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą Tarnybos teisių ar jo pareigų.

34. Ieškovai teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neturi teisinio suinteresuotumo Byla, joje priimti sprendimai nesukuria Tarnybai jokių materialinių teisių bei pareigų ir jų nepažeidžia, dėl ko proceso atnaujinimas dėl Tarnybos įtraukimo į Bylą būtų perteklinis ir netikslingas. Tokios pozicijos Ieškovai laikosi atsižvelgę į tai, kad nors pats Sandėlis ir stovi Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, tačiau byloje nebuvo spręsti klausimai dėl paties Sandėlio ar po juo ar aplink jį esančios valstybinės žemės, priešingai, Civilinėje byloje buvo sprendžiama išimtinai tik dėl Ieškovų nuosavybės teisių į Sandėlį pripažinimo.

35. Be kita ko, pasisakytina, kad pareiškėjas prašyme aiškiai nurodo, kad Tarnyba turi būti įtraukta į bylą sprendžiant dėl Sandėlio įregistravimo teisėtumo, tačiau Sandėlio įregistravimo/išregistravimo klausimai nėra šios prašomos atnaujinti Bylos dalykas. Be to, labai svarbu pažymėti, kad Atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją Teismui apie tai, kad Tarnyba nebuvo įtraukta į Marijampolės apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2YT-1057-443/2018, kadangi tiek šioje, tiek ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 Tarnyba buvo įtraukta į bylą ir turėjo trečiojo suinteresuoto asmens statusą.

36. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pareiškėjo minimoje Marijampolės apylinkės teismo byloje Nr. e2-88-829/2025, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šioje ir Byloje, kurios nagrinėjimą prašoma atnaujinti, pareiškėjas nurodo, kad Ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teisę į 27,62 proc. ((duomenys neskelbtini) dalis) pagrindinio pastato – grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), esančio (duomenys neskelbtini). Šioje ir minėtoje bylose yra panašios faktinės aplinkybės, tik ginčas kilo dėl kito statinio. Nacionalinė žemės tarnyba Marijampolės apylinkės teismo byloje Nr. e2-88-829/2025 savo atsiliepime ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad „Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, valdymo ir nuosavybės klausimai šioje byloje nekeliami, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi ir mano, kad Ieškovo Patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas Teismo nuožiūra ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes“.

37. Nagrinėjamoje Byloje Sandėlis taip pat stovi ant valstybinės žemės ir nagrinėjant bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žemės valdymo naudojimo ar kt. klausimai nebuvo keliami, dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų teismas nepasisakė.

38. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėtų suinteresuotumą Bylos baigtimi. Sandėlio savininkai ar naudotojai ateityje įgautų teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo pardavimo sutartis, tačiau tai ne valstybės, bet Sandėlio savininkų (naudotojų) suinteresuotumas.

39. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-6106-835/2021 yra nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais, todėl atmestinas ir procesą atnaujinti atsisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjo prašymo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos; suinteresuotieji asmenys A. Z. ir K. J. B. pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, po 1452 Eur kiekvienam už jiems suteiktą advokatės G. S. – D. teisinę pagalbą ((duomenys neskelbtini)). Prašymas tenkintinas.

Vadovaujantis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus priteistinus maksimalius dydžius, bylos ginčo sumas, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti išlaidos už teisinę advokato pagalbą apmokėti neviršija nustatytų dydžių, yra pagrįstos, suinteresuotų asmenų apmokėtos, todėl atmetus pareiškėjo prašymą, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Kadangi byloje dalyvaujančių asmenų yra didelis skaičius, kai kuriems iš jų procesiniai dokumentai buvo įteikti tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis ekonomiškumo principu bei tuo, kad apie iškeltą bylą visiems buvo pranešta, teismo nutartis įteiktina viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Nustatytina procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data – 2025 m. spalio 7 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 290–291 straipsniais

nutaria:

Pareiškėjo G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023.

Priteisti suinteresuotiems asmenims A. Z. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J. B. asmens (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) kiekvienam bylinėjimosi išlaidoms teisme atlyginti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo G. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 158,60 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus, 60 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-6989-570/2025 suinteresuotiems asmenims A. Z., K. J. B., V. M., G. P. A., R. T., S. J. V., T. Z., notarei Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S., Valstybės įmonei „Registrų centras“ įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje teismų pranešimai, 2025 m. spalio 7 d. paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2025 m. spalio 7 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-6989-570/2025 pagal pareiškėjo G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-50-384/2023, dalyvaujantys asmenys A. Z., K. J. B., V. M., G. P. A., R. T., S. J. V., T. Z., notarė Z. D., A. A., A. O. V., M. B., A. G., I. Ž., S. S., E. Š., A. G., A. Š., R. M., A. S., M. A. Š., V. V., V. B., A. Č., J. V. J., M. J., A. Z. S., Valstybės įmonė „Registrų centras“. Suinteresuotiems asmenims nutartis įteikiama viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotieji asmenys informuojami, kad nutartis jiems laikoma įteikta pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Suinteresuotieji asmenys taip pat informuojami, kad nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus. Teismo sudėtis: teisėja Rūta Neveckienė. Informacijos teirautis tel. 0-343-94093.“

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Rūta Neveckienė