Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-140-254/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-21
Bylos Nr.: e2A-140-254/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-40-3-00821-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: G. B., G. P. A., R. T., S. J. V., V. M., T. Z.
Ieškovas: K.J. B., A. Z.
Trečiasis asmuo: Šakių rajono 2-ojo notaro biuro

Civilinė byla Nr. e2A-140-254/2022Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00821-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.1; 2.1.2.7; 2.4.2.3; 3.3.1.19.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Kriaučiūnaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K.J. B. ir A. Z. ieškinį atsakovams G. B., G. P. A., R. T., S. J. V., V. M. ir T. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, tretieji asmenys Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Z. D. ir valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. Z. ir K. J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti G. B. ir G. P. A. sudarytą 2012 m. gegužės 28 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; 2) pripažinti G. B. ir R. T. sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; 3) pripažinti G. B. ir L. V. sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; 4) pripažinti G. B. ir V. M. sudarytą 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartį negaliojančia ab initio; 5) pripažinti K. J. B. ir T. Z. 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją – priteisti iš K. J. B. 1 600 E. T. Z. naudai; 6) panaikinti įrašą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie T. Z. nuosavybės teisę į 1972/8000 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą pagal 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2511; 7) pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) pripažinti, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 9) įpareigoti VĮ Registrų centrą padaryti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įrašą apie A. Z. ir K. J. B. nuosavybės teises, atitinkamai į 6028/8000 ir 1972/8000 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 10) priteisti ieškovams A. Z. ir K. J. B. iš atsakovo G. B. visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad 1998 m. buvo likviduota Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovė (toliau – Bendrovė). Bendrovės likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. perdavė 28 Bendrovės pajininkams nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis) pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 82 (toliau – Aktas). K. A. nurodyti 28 pajininkai neturėjo poreikio naudotis Sandėliu, ieškovas A. Z. rašytinių susitarimų pagrindu įsigijo iš pajininkų 6 028,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teisę į Sandėlį, o K.J. B. įgijo 1 972,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teisę į Sandėlį. Pagal sudarytus sandorius (pareiškimus) buvo perleistos bet kokios teisės į Sandėlį (t. y. nuosavybės teisė), todėl A. Z. priklauso 75,35 proc. (6028/8000) Sandėlio, o K. J. B. atitinkamai – 24,65 proc. (1972/8000) Sandėlio. Ieškovams tapo žinoma, kad atsakovas G. B. sudarė vėlesnius rašytinius sandorius, pagal kuriuos tariamai įgijo Sandėlio dalis, jau anksčiau perleistas ieškovams, t. y. su G. P. A. sudaryta 2012 m. gegužės 28 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis; su P. A. V. įpėdine R. T. sudaryta 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis; su L. V. sudaryta 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis; su J. K. įpėdiniu V. M. sudaryta 2012 m. gegužės 25 d. Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis. Minėti asmenys (G. P. A., R. T., L. V. ir V. M.) kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-342-876/2019 yra pripažinę, kad sandorius su atsakovu G. B. sudarė, nes pamiršo apie sandorius, kuriuos buvo sudarę su ieškovais A. Z. ir K. J. B..

3. Taip pat nurodė, kad šiai bylai reikšmingas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019. Sprendimo 24 pastraipoje nustatyta, jog „iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjas A. Z. rašytinių susitarimų dėl pajų perleidimo (atsisakymo) pagrindu, sudarytų 1998 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu su likviduotos Gerdžiūnų ŽŪB pajininkais, įgijo iš viso 6 028,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį, o pareiškėjas K. J. B. – 1 972,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį (iš viso 8 000 Lt vertės pajų).“ Taip pat minėto teismo sprendimo 25 punkte nurodyta, kad „G. B., nesutikdamas su pareiškėjų reikalavimais ir teigdamas, kad dalis ginčijamo pastato teisėtai priklauso jam, į bylą pateikė keturias daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis: 1) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir V. M., esančio J. K. turto paveldėtoju; 2) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir G. P. A.; 3) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir R. T., esančios P. A. V., turto paveldėtoja; 4) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir L. V.. Iš pateiktų sutarčių turinio matyti, kad nurodyti keturi asmenys (tie patys, kurie prieš tai su pareiškėjais yra sudarę rašytinius susitarimus dėl pajų perleidimo (atsisakymo)) G. B. yra perleidę jiems priklausančias daiktines teises į ginčo pastatą, kuris priklausė jiems Gerdžiūnų ŽŪB 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 82 pagrindu, savo daiktines teises įvertinę atitinkamai jų turimų pajų dalimi. Teismas sprendimo 26 punkte padarė išvadą, kad „tarp pareiškėjų A. Z. bei K. J. B. ir suinteresuoto asmens G. B. iš esmės kilo ginčas dėl įgytų daiktinių teisių į ginčo pastatą realizavimo.

4. Pažymėjo, kad K. J. B. nuosavybės teisė į dalį Sandėlio buvo įregistruota pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 (pagal įgyjamąją senatį). Šį sprendimą panaikino Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019. Kol galiojo apylinkės teismo sprendimas, ieškovas K. J. B. 1972/8000 Sandėlio dalį perleido T. Z. pagal 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2511. Ši dalis yra įregistruota viešame registre. Ieškovų nuomone, jie sudarė sandorius, kurių pagrindu įgijo nuosavybės teisę į Sandėlį, todėl šis faktas turi būti pripažintas, kad jiems būtų suteikta teisė įregistruoti savo daiktinę teisę. Tuo tarpu atsakovo G. B. sudaryti sandoriai yra niekiniai, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovai teigia įgiję nuosavybės teises į Sandėlį pareiškimų, kuriais eilė asmenų atsisakė savo pajų Bendrovėje ieškovų naudai. Pajus kaip vertybinis popierius yra nuosavybės teisės objektas, o ne tik turtinė teisė, todėl abejoja, ar ieškovų pateikti pareiškimai apie pajų atsisakymus jų naudai iš viso gali būti vertinami kaip sandoriai, kurių pagrindu jie įgijo trečiųjų asmenų pajus. Nurodė, kad ieškovų pateikti pareiškimai dėl pajų atsisakymo jų naudai pasirašyti 1998 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 12 d. 1998 m. gegužės 26 d. Perdavimo – priėmimo aktu Nr. 82 Gerdžiūnų ŽŪ likvidacinė komisija Gerdžiūnų ŽŪB pajininkams perdavė turtą: arkinį sandėlį, grūdų sandėlį, kiaulidę bei inventorių (3 vandens pašildytuvus, 2 pieno šaldytuvus, kasos aparatą, 50 m3 cisterną, 9 25 m3 cisternas ir 10 m3 cisterną). Šį Perdavimo – priėmimo aktą pasirašė visi asmenys, kurie ieškovų pateiktais pareiškimais jų naudai atsisakė pajų. Todėl pareiškimuose nurodytu laikotarpiu visi juos pasirašę asmenys nebeturėjo ir negalėjo turėti Gerdžiūnų ŽŪB pajų, nes bendrovė buvo likviduota, o pajininkams už pajus išdalintas bendrovės turtas.

6. Atsakovas nesutiko su ieškinio argumentu, kad R. T., kaip P.A. V. turto paveldėtoja, L. V., G. P. A. ir V. M., kaip J. K. turto paveldėtojas, negalėjo perleisti teisių į Sandėlį atsakovui, nes jau buvo ankstesniais pareiškimais jas perleidę ieškovams. Pažymi, kad atsakovo sutartys ir ieškovų pateikti pareiškimai iš esmės skirtingi sandoriai ir skiriasi vienas nuo kito forma, turiniu, o taip pat objektu. Atsakovas pagal sudarytas sutartis apmokėjo minėtiems asmenims už perleidžiamas turtines teises, kas buvo patvirtinta sutarčių šalių Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-342-876/2019. Ieškovų nurodytas argumentas, jog jų sudaryti sandoriai dėl pajų įgijimo buvo atlygintiniai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Be to, didžioji dalis pareiškimų, nepriklausomai nuo jų pasirašymo datos, yra identiškos formos ranka surašyti ieškovų, todėl kyla abejonių, kokia data iš tiesų buvo sudaryti ieškovų pateikti pareiškimai, bei dėl jų tikrumo.

7. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovė R. T. ir atsakovas S. J. V. su ieškiniu sutiko.

8. Trečiasis asmuo Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Z. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos biure 2018 m. liepos 19 d. K. J. B. ir V. B. už 1600 Eur dydžio kainą pardavė T. Z. 1972/8000 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr.25110. Notarinis veiksmas atliktas įstatymų nustatyta tvarka, laikantis praktikoje nusistovėjusios tvarkos pagal šalių pareikštus ketinimus.

9. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime prašė teismo atmesti ieškovų reikalavimus dėl T. Z. nuosavybės teisės išregistravimo ir A. Z. bei K. J. B. nuosavybės teisių įregistravimo; dėl kitų ieškiniu reiškiamų reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tam tikrų juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas Registre pats savaime nėra draudimas ar įpareigojimas civilinių santykių dalyviams, o tik išvestinis veiksmas, kadangi civilines teises ir pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais yra siejamas civilinių teisių bei pareigų atsiradimas. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo Registrų centras prašė teismo spręsti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad ieškovų reikalavimai: 1) panaikinti įrašą Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke apie T. Z. nuosavybės teisę į 1972/8000 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą pagal 2018-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2511; 2) įpareigoti Registrų centrą padaryti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įrašą apie A. Z. ir K. J. B. nuosavybės teises atitinkamai į 6028/8000 ir 1972/8000 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra išvestiniai ir pertekliniai, todėl teismo neturėtų būti tenkinami, kadangi teismui patenkinus ieškovų ieškinį ir pripažinus 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2511 negaliojančia, o ieškovų atžvilgiu pripažinus, jog jie įgijo nuosavybės teises į pastatą, atitinkamai Registrų centrui tai būtų pakankamas pagrindas T. Z. nuosavybės teisės išregistravimui, o ieškovų nuosavybės teisės įregistravimui, todėl papildomai minėti reikalavimai neturėtų būti keliami ir atitinkamai teismo turėtų būti atmesti. Teismui priėmus sprendimą pripažinti sutartis negaliojančiomis ir pripažinti ieškovų nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, T. Z. nuosavybės teisė į 1972/8000 dalį pastato būtų išregistruota, tuo tarpu A. Z. ir K. J. B. nuosavybės teisės į pastatą būtų įregistruota, remiantis teismo priimtu sprendimu.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

10. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino G. B. (dėl rašymo apsirikimo nurodyta – G. B.) ir G. P. A. 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 2) pripažino G. B. ir R. T. 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 3) pripažino G. B. ir L. V. 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 4) pripažino G. B. ir V. M. 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 5) pripažino negaliojančia ab initio 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 2511, sudarytą tarp K. J. B. ir T. Z., ir taikė restituciją: priteisė iš ieškovo K. J. B. atsakovo T. Z. naudai 1 600,00 Eur; 6) panaikino Nekilnojamojo turto registre įrašą apie T. Z. nuosavybės teisę į 1972/8000 pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą pagal 2018 m. liepos 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 2511; 7) pripažino, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) pripažino, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 9) ieškinio dalį dėl VĮ Registrų centras įpareigojimo įregistruoti K. J. B. ir A. Z. nuosavybės teisių įregistravimo paliko nenagrinėtą; 10) prašymą skirti baudą atsakovui G. B. atmetė; 11) ieškinį patenkinus, prašymą priimti atskirąją nutartį atmetė; 12) priteisė iš atsakovo G. B. ieškovo A. Z. naudai 4465,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; 13) grąžino A. Z. 27,93 Eur, sumokėtų į teismo depozitinę sąskaitą, liudytojo išlaidų atlyginimo užtikrinimui.

11. Spręsdamas dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir įregistravimo teismas bylos duomenimis nustatė, kad 1998 m. buvo likviduota Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovė. Bendrovės likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. Perdavimo – priėmimo aktu Nr. 28 perdavė 28 Bendrovės pajininkams nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai pateikė rašytinius susitarimus, pagal kuriuos A. Z. įsigijo iš pajininkų 6 028,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teisę į Sandėlį, o K. J. B. įgijo 1 972,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teisę į Sandėlį. Pagal perleistų pajaus skaičių teismas nustatė, kad ieškovai įgijo visus pajus į Sandėlį. Ieškovai 2018 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo į Sandėlį pagal įgyjamąją senatį. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovų pareiškimas buvo patenkintas ir buvo nuspręsta nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. Z. pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B., 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. B. sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą, pateikė skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino. Tuomet ieškovams tapo žinoma, kad atsakovas G. B. sudarė vėlesnius rašytinius sandorius, pagal kuriuos tariamai įgijo Sandėlio dalis, jau anksčiau perleistas ieškovams. Ieškovų įsitikinimu, atsakovo G. B. sudaryti sandoriai yra niekiniai, dėl to jie turi būti pripažinti negaliojančiais ab initio.

12. Teismas pastebėjo, kad pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma, o teismui pateikti dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, kad po pajų perleidimo sandorių sudarymo minėti asmenys būtų kaip nors kitaip įgyvendinę savo daiktines teises, naudojęsi, valdę sandėlį, rūpinęsi juo kaip savu, mokėję mokesčius, kreipęsi dėl jų teisių įregistravimo registruose ar pan. Tokia pajų perleidimo praktika buvo plačiai paplitusi, asmenys galėjo suprasti, kad perleidžia savo teisę įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kokia rašytine forma jie būtų pareiškę tokią savo valią. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti pareiškimus negaliojančiais. Todėl teismas darė išvadą, kad atsisakydami (perleisdami) pajų, asmenys perleido ir teisę įgyti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą – sandėlį, o ieškovai įgijo teisę įgyti nuosavybės teises į tą turtą. Nustačius minėtas aplinkybes, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

13. Teismas sutiko su trečiojo asmens VĮ Registrų centras nuomone, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisių įregistravimo yra perteklinis, kadangi VĮ Registrų centras, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu deleguotą pareigą, įregistruoja asmenų nuosavybės teises į nekilnojamojo turto registrą pagal pateiktus dokumentus, tame tarpe, pagal teismo sprendimą. Todėl reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises teismas paliko nenagrinėtu.

14. Spręsdamas dėl K. J. B. ir T. Z. sutarties teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 2511, tarp K. J. B. ir T. Z. buvo sudaryta 2018 m. liepos 19 d., kuomet galiojo Marijampolės apylinkės 2018 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. Vėliau sprendimas buvo panaikintas. Ieškovas K. J. B. neįgijo nuosavybės teisės pagal panaikintą teismo sprendimą, todėl teismas sprendė, kad jo sudaryta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia (CK 1.80 straipsnis, 6.3 straipsnis) bei taikytina restitucija – iš K. J. B. priteistini 1 600 Eur T. Z. naudai, pripažintina, kad T. Z. nuosavybės teisės turi būti išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro.

15. Priėmęs sprendimą pripažinti ieškovams nuosavybės teises, teismas netenkino atsakovo G. B. prašymo priimti atskirąją nutartį bei netenkino ieškovų atstovės prašymo skirti baudą G. B..

16. Ieškinį patenkinus iš atsakovo G. B. ieškovo A. Z. naudai teismas priteisė jo patirtas 4465,50 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, A. Z. grąžino 27,93 Eur likutį, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą liudytojos išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo teismo panaikinti 2021 m. spalio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-22-714/2021 dalyse, kuriose buvo nuspręsta: 1) pripažinti G. B. ir G. P. A. 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 2) pripažinti G. B. ir R. T. 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 3) pripažinti G. B. ir L. V. 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 4) pripažinti G. B. ir V. M. 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo negaliojančia ab initio; 5) pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti, kad K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovo G. B. ieškovo A. Z. naudai 4465,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir šiose dalyse ieškinį atmesti; 8) iš ieškovų atsakovo G. B. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas skundžiamose dalyse nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikintinas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog jis 2012 m. gegužės mėn. sudarė daiktinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis įgijo daiktines teises į dalį Sandėlio, kurios likviduojant Bendrovę už pajinius įnašus buvo perduotos tuometiniams pajininkams G. P. A. (100 Lt vertės), R. T. tėvui P. V. (344 Lt vertės), V. M. močiutei J. K. (231 Lt vertės) ir S. J. V. motinai L. V. (300 Lt vertės). Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovėje likvidacinės komisijos 1998 m. gegužės 26 d. Priėmimo – perdavimo aktu Nr. 82, likvidacinės komisijos nariai perdavė, o Bendrovės pajininkai, pasirašę šį aktą, priėmė jiems paskirstytą turtą. Nuo šio momento, kai asmenys perėmė turtą už savo pajus, tokio turto kaip Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės pajaus jie neteko. Visi ieškovų pateikti dokumentai yra sudaryti vėlesne nei Akto pasirašymas data. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovo argumentus, jog po 1998 m. gegužės 26 d. akto pasirašymo, jame išvardyti asmenys nebeturėjo tokio vertybinio popieriaus kaip pajus. Likvidavus Bendrovę pajus nebegalėjo būti civilinių teisinių santykių objektu ir negalėjo būti perleidžiamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006). Pažymi, kad liudytoja A. M. nurodė, jog nuo 1983 m. dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir dirbo ieškovų pateiktų pareiškimų tvirtinimo metu. Sutiko, jog likvidavus Bendrovę pajai nebegalėjo būti perleidinėjami, seniūnas tvirtino tik pasirašiusių asmenų parašo tikrumą, nevertinant paties dokumento teisinio turinio.

17.2. Teismas neįvertino, jog pareiškimai Inventorizacijos biurui, ant kurių Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas patvirtino parašo tikrumą, buvo vienašaliai sandoriai, kurie iš esmės neturi nei pirkimo–pardavimo, nei dovanojimo sutarčių privalomų elementų, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog jų pagrindu ieškovas A. Z. įgijo teises į Sandėlį.

17.3. Teismas nepagrįstai vien iš apelianto priteisė visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors byloje buvo įtraukti 6 atsakovai. Pažymi, kad vienas iš ieškinio reikalavimų iš viso išimtinai buvo susijęs tik su tarp ieškovo K. J. B. ir atsakovo T. Z. sudaryto sandorio pripažinimu negaliojančiu. Apeliantas neturėjo jokio suinteresuotumo šioje bylos dalyje. Be to, vieną iš ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtu. Nepaisant to buvo priteistas visų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, įskaitant už prašymą dėl baudos skyrimo, kurios teismas neskyrė, nenurodant jokių motyvų.

17.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, nepasisakė, kodėl buvo atmesti apelianto argumentai.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovo G. B. apeliacinį skundą ieškovai prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui A. Z. iš atsakovo G. B. visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas G. B. 2012 m. gegužės mėn. sudarė daiktinių teisių pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis įgijo daiktines teises į dalį Sandėlio, kurios likviduojant Bendrovę už pajinius įnašus buvo perduotos tuometiniams pajininkams G. P. A. (100 Lt vertės), R. T. tėvui P. V. (344 Lt vertės), V. M. močiutei J. K. (231 Lt vertės) ir S. J. V. motinai L. V. (300 Lt vertės). Ieškovų nuomone, atsakovas G. B. negalėjo įgyti to, ko atsakovai, G. P. A., R. T., L. V., V. M., neturėjo. A. G. B. daiktinių teisių pirkimo–pardavimo sutartis sudarė vėliau, kai sandorius su šiais asmenimis jau kur kas anksčiau buvo sudarę ieškovai: G. P. A. dar 1998-09-15 pareiškimu, paliudytu seniūno, perleido ieškovui A. Z. 100 Lt vertės pajų į arkinį sandėlį; J. K. 1998-05-28 d. Pajų perleidimo sutarties, paliudytos seniūno, pagrindu perleido ieškovui A. Z. 231 Lt vertės pajų į arkinį sandėlį (pastebėtina, jog ieškovas A. Z. sandorį sudarė su pačia J. K., o atsakovas G. B. su jos įpėdiniu V. M.); P.A. V. įpėdinė R. T. 2007-12-20 pareiškimu perleido ieškovui A. Z. 344 Lt vertės pajų į arkinį sandėlį; L. V. 2006-06-10 pareiškimu perleido ieškovui K. J. B. 300 Lt vertės pajų į arkinį sandėlį. Pažymi, kad visi atsakovai patvirtino, kad su atsakovu G. B. sudarė daiktinių teisių pirkimo – pardavimo sutartis, nes buvo pamiršę apie sandorius, sudarytus su ieškovais, o V. M. apskritai nieko apie pajus nežinojo, nes jo močiutė, kol buvo gyva, jau pati asmeniškai buvo perleidusi pajus ieškovui A. Z..

18.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad po 1998 m. gegužės 26 d. pasirašius aktą, jame išvardyti asmenys nebeturėjo tokio vertybinio popieriaus kaip pajus, nes likvidavus Bendrovę pajus nebegalėjo būti civilinių teisinių santykių objektu ir negalėjo būti perleidžiamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovai pažymi, kad atsakovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006 nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios ginčo faktinėms aplinkybėms. Nors atsakovo nuomone, byloje pateiktas bendrovės 1998 m. gegužės 26 d. likvidacinės komisijos pasirašytas Aktas, tiek ir kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006 minimas 1999 m. rugsėjo 25 d. turto priėmimo–perdavimo aktas yra beveik analogiški savo turiniu, tačiau taip nėra, nes ginčo šalims ir teismui nėra žinomas kasacinio teismo nutartyje minimo akto turinys. Byloje pateiktame 1998-05-26 perdavimo – priėmimo akte Nr. 82 (antrame akto lape) yra aiškiai parašyta „Už pajus“, todėl akivaizdu, kad minimame akte nurodytiems asmenims buvo perduodami pajai. I. K. J. B. buvo Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos narys ir jis aiškiai pateiktame ieškinyje, tiek ir teikdamas paaiškinimus, patvirtino, kad žmonėms buvo perleidžiami pajai. Pareiškimais, pajų perleidimo sutartimis buvo perleidžiamos ne konkretus turtas, o turtinės teisės. Sprendžiant ginčą šioje byloje, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 punktu, pagal kurį pajininkas turi teisę savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui šio įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka. Pajų perleidimo sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma. Byloje pateikti pareiškimai, kurių pagrindu pajininkai perleido ieškovams teises į Sandėlį, patvirtina, jog pareiškimai yra sandoriai. Perleidžiami pajai pareiškimų pagrindu buvo perleisti teisėtai ir buvo civilinių teisinių santykiu objektu. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad išregistravus žemės ūkio bendrovę, patys pajai kaip atskiras turtas tampa nebeegzistuojantys, bet jų ankstesnis turėjimas gali sukurti turtinę teisę jų turėtojams nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusį turtą. Likvidavus žemės ūkio bendrovę, likęs jos turtas paskirstomas pajininkams pagal jų turimų pajų kiekį ir tokiu būdu pajininkai įgyja ne turtą, bet teisę įgyti nuosavybės teise bendrovės turtą.

18.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino, jog pareiškimai Inventorizacijos biurui, ant kurių Šakių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas patvirtino parašo tikrumą, buvo vienašaliai sandoriai, kurie iš esmės neturi nei pirkimo – pardavimo, nei dovanojimo sutarčių privalomų elementų, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, jog jų pagrindu ieškovas A. Z. įgijo teises į Sandėlį. Pažymi, kad liudytoja A. M. 2021-09-09 posėdžio metu dėl pajų perleidimo po bendrovės likvidavimo pateikė tik savo samprotavimus, ne konkrečias žinias, nurodydama „[...] jau čia aš dabar gal šiaip kalbu nežinodama gerai“ (21:37-21:44)“. Todėl dėl pajų perleidimo po bendrovės likvidavimo liudytojos parodymais nereikėtų vadovautis, nes jie nėra patikimi. Be to, pareiškimai, kuriais buvo perleidžiami pajai, buvo teisėti.

18.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai ieškovams vien iš apelianto priteisė visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors byloje buvo įtraukti 6 atsakovai. Pažymi, kad ieškovai prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo G. B., kadangi būtent dėl atsakovo G. B. veiksmų buvo užvesta ši civilinė byla. Ieškovai neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų iš kitų atsakovų, nes jie tapo ieškovų ir atsakovo G. B. ginčo įkaitais. Nurodė, kad reikalavimą dėl ieškovo K. J. B. ir atsakovo T. Z. sudaryto sandorio pripažinimu negaliojančiu ieškovai privalėjo pareikšti, nes T. Z. nuosavybės teisė į dalį sandėlio buvo įregistruota negaliojančio teismo sprendimo pagrindu. Jei ne G. B. veiksmai, šio reikalavimo nebūtų reikėję pareikšti.

18.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė savo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, nepasisakė, kodėl buvo atmesti nurodyti atsakovo argumentai, nes apeliaciniame skunde nėra nurodyta, dėl kokių argumentų teismas nepasisakė. Be to, teismas neturi pareigos pasisakyti dėl absoliučiai kiekvieno argumento ar pateikto įrodymo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

20. Apeliacijos objektu yra ne visas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimas, o tik atsakovo G. B. skundžiama sprendimo dalis, kuria buvo pripažintos negaliojančiomis ab initio 2012 m. gegužės 28 d. G. B. su G. P. A. ir V. M. (dėl rašymo apsirikimo sutarties sudarymo data nurodyta 2012 m. gegužės 25 d.) bei 2012 m. gegužės 25 d. su R. T. ir L. V. sudarytos keturios sutartys dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo, taip pat pripažinta, kad ieškovai A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį pastato – sandėlio, o K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei sprendimo dalis, kuria iš jo ieškovo A. Z. naudai priteista 4465,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taigi, kita skundžiamo teismo sprendimo dalis yra jau įsiteisėjusi ir nėra apeliacijos objektu.

21. Byloje nustatyta, kad 1998 metais buvo likviduota Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovė (toliau – Gerdžiūnų ŽŪB), kurios likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 82 paskirstė ir perdavė 28-iems bendrovės pajininkams, be kito turto, taip pat ir ginčo arkinį sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dalimis, atitinkančiomis jų turėtų pajų skaičių. Tarp minėtų 28 asmenų yra įrašytas ir ieškovas K.J. B., kuris buvo Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės pajininkas ir likvidacinės komisijos narys, o ieškovas A. Z. į šį aktą neįrašytas, nes jis nebuvo bendrovės pajininku. Taigi, 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. 82 patvirtina, kad šiuo aktu likvidacinė komisija nutarė už pajus perduoti savo nariams – pajininkams tam tikro bendrovės turto dalį, atitinkančią pajininkų pajų, o pajininkai parašu patvirtino savo valią jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2006).

22. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį, o K. J. B. į 1972/8000 dalį pastato-sandėlio (arkinio sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis).

23. Ieškovas A. Z. į bylą kartu su ieškiniu pateikė dvidešimt du rašytinius pareiškimus, sudarytus 1998 m. gegužės 28 d. – 2017 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu su likviduotos Gerdžiūnų ŽŪB pajininkais, kuriais jie atsisakė konkrečios dalies savo pajų, o J. K. 1998-05-28 pajų perleidimo sutartimi perleido 1589 Lt pajų, šio ieškovo naudai. Pastebėtina, kad kartu pateiktas 1998 m. rugsėjo 15 d. M. Š. pareiškimas, kuriuo jis atsisakė jam priklausančio 114 Lt vertės pajaus, pareiškime nenurodydamas kieno naudai, t. y. jame nenurodyta, kad savo pajus jis perleidžia ieškovui A. Z.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais pareiškimais pajininkai atsisakė pajų, kurie skirti ne tik Sandėlio vertei padengti, juose nurodyta visa jų turėtų pajų suma, kuri buvo padalinta ir kitam Gerdžiūnų ŽŪB turtui įgyti. A. Z. laiko šiais rašytiniais pareiškimais įgijęs iš viso 6 028,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į ginčo Sandėlį, kurio likutinė vertė 8 000 Lt. Ieškovas K. J. B. kartu su ieškiniu pateikė penkis Gerdžiūnų ŽŪB pajininkų pareiškimus, kuriais jie atsisakė savo pajų šio ieškovo naudai. Šis ieškovas laiko, kad tokiu būdu įgijo 1 972,00 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į Sandėlį, nors juos įvertinus, pareiškimais perleistų pajų suma į ginčo Sandėlį sudaro tik 1291 Lt, pats ieškovas K. J. B. kitam ieškovui A. Z. perleido iš jam priklausančios 1132,00 Lt vertės pajaus į Sandėlį, pajaus dalį 451 Lt vertės, o pačiam tuomet liko 681Lt vertės pajaus dalis. Pastebėtina, kad byloje yra pateikti tik 25 pareiškimų originalai (priedas prie bylos popierinio varianto 1 tomo).

24. Byloje nustatyta, kad ieškovai 2018 m. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo į Sandėlį pagal įgyjamąją senatį. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 ieškovų pareiškimą patenkino ir nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. Z., pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B., 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. B., sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą, pateikė atskirąjį skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2S-1172-555/2019 patenkino ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, priėmė naują sprendimą – pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra nustatytos sąlygos taikyti įgyjamosios senaties institutą, t. y. pareiškėjams akivaizdžiai buvo žinoma aplinkybė, jog turtines teises į ginčo pastatą įgijo likviduotos bendrovės pajininkai, todėl siekdami į pastatą įgyti daiktines teises pareiškėjai sudarinėjo atitinkamus rašytinius susitarimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl įgyjamosios senaties byloje yra nagrinėjamos aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos ir būtinos nustatyti pagal Civilinio kodekso V skyriaus trečiojo skirsnio teisės normas (CK 4.68 str. – 4.71 straipsnis). Pažymėtina, kad ir minėtoje civilinėje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis taip pat nebuvo įtraukti likviduotos bendrovės pajininkai. Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekė įrodyti, kad nuosavybės teisę jie įgijo pagal sandorius – pareiškimus dėl pajų atsisakymo ieškovų naudai (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Taigi, išnagrinėtoje byloje ieškovų nuosavybės teisės į Gerdžiūnų ŽŪB Sandėlį atsiradimo pagrindai nebuvo ir negalėjo būti nei išnagrinėtos bylos pagrindu, nei dėl to buvo priimtas sprendimas, todėl ieškovai nagrinėjamoje byloje nebuvo atleisti nuo aplinkybių, kuriomis grindė savo nuosavybės teisę, kurią teismo prašė pripažinti, įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

25. Ieškovai, turėdami šios nutarties 23 punkte paminėtus pareiškimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl sandėlio kadastrinių matavimų bylos parengimo, o vėliau ir dėl sandėlio nuosavybės teisių įregistravimo viešajame registre. Byloje pateiktu VĮ Registrų centras 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (2070/08)K6-295 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ buvo netenkintas A. Z. prašymas, nes iš pateiktų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kadangi pateiktame 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akte Nr. 82 komisija už pajus perdavė sandėlio pastatą 28 asmenų grupei, kurioje A. Z. pavardės nėra. Be to, nebuvo pateiktas likvidacinės komisijos protokolas, pateiktos pajų perleidimo sutartys – pareiškimai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti pagrindu sandėlio įregistravimui. VĮ Registrų centro 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (2070/08)K6-416 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ buvo netenkintas K. J. B. prašymas, nes iš pateiktų dokumentų bei kitų dokumentų nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti, jog K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, kadangi nebuvo pateiktas likvidacinės komisijos protokolas, pateiktos pajų perleidimo sutartys – pareiškimai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti pagrindu sandėlio įregistravimui. Taigi, VĮ Registrų centras nepripažino ieškovų teisės atlikti teisinę registraciją į Sandėlį ir įregistruoti jų dalis nuosavybės teisėje, todėl šis ginčas sprendžiamas teisme ieškovų pasirinktu būdu (CK 1.138 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisminę praktiką, kai asmuo, teisėtai valdantis daiktą, neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.). Teismas valdymo faktą gali patvirtinti tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.) (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1756-459/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras nurodė bei Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 31 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu, o iš paminėtų sprendimų galima spręsti, kad ieškovai neturėjo ir negalėjo pateikti VĮ Registrų centrui likvidacinės komisijos protokolo, be to, pateikti buvusių pajininkų pareiškimai turėjo turinio trūkumų.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu patenkino ieškovų reikalavimus ir pripažino jiems nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį ir 1972/8000 dalį Gerdžiūnų ŽŪB Sandėlio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad dėl ieškovų nuosavybės teisės buvo sprendžiama pagal jų pateiktus pareiškimus, kurie buvo nepakankami tam, kad VĮ Registrų centras galėtų įregistruoti ieškovų nuosavybės teises. Pažymėtina, kad keturiems į bylą įtrauktiems atsakovams, kurie sudarė Daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis su atsakovu G. B., likvidacinė komisija pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 82 perdavė tik 12 proc. Sandėlio dalies, atitinkančios jų turėtų pajų vertę. Pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 82 iš viso teisę į Sandėlio dalį turėjo 28 pajininkai. Todėl į bylos nagrinėjimą įtraukus tik keturis pajininkus, bet pripažinus ieškovams atitinkamomis dalimis nuosavybės teisę į visiems 28 pajininkams priklausantį Sandėlį, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

27. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

28. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų buvusių Gerdžiūnų ŽŪB pajininkų, kurie Gerdžiūnų ŽŪB likvidacinės komisijos 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akte Nr. 82 yra įrašyti eilės Nr. 1-7, 9, 11-24, 26-27, 29,41, 46-47 materialiųjų teisių ir pareigų į Gerdžiūnų ŽŪB Sandėlį, jas panaikinant, ir nuosavybės teises pripažįstant ieškovams. Todėl vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, nurodytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

29. Ieškovų atstovė nurodė, kad visi pareiškimus dėl pajaus atsisakymo ieškovams surašę asmenys savo pareiškimų neginčija. Tačiau šios aplinkybės gali būti nustatytos tik juos įtraukus į bylos nagrinėjimą, kurioje sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo ieškovams nuosavybės teises į Sandėlio atitinkamą dalį. Be to, kaip teisingai nurodė apeliantas, į bylą neįtrauktų asmenų pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad jie atsisako pajų, surašyti jau po Gerdžiūnų ŽŪB likvidacinės komisijos 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 82, kai pajai jau neegzistavo, apeliantas taip pat kelia klausimą dėl pareiškimų tikrumo.

30. CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyta pagal sandorius. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai prašo jiems nustatyti nuosavybės teisę į Sandėlį, kurio likutinė vertė yra 8 000 Lt ir šis turtas buvo padalintas pajininkams, kad kiekvieno dalis atitiktų skiriamų pajų daliai (Žemės ūkio bendrovių įstatymo (toliau – ŽŪBĮ) 31 straipsnio 3, 5 dalys). Todėl bylą nagrinėjant iš naujo turės būti aiškinamasi, kas buvo objektu į bylą neįtrauktų asmenų surašytuose pareiškimuose – pajai, ar turtinė teisė, kurios jie patys neįgyvendino (CK 6.193 straipsnis). CK 1.97 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant civilinių teisių objektų rūšis turtinė teisė įvardinta kaip galimas civilinių teisių objektas.

31. Byloje buvo kilęs klausimas dėl pajų, turtinių teisių ir daiktinių teisių perleidimo dokumentų formos. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1998 m. likviduojant Gerdžiūnų ŽŪB galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nereglamentavo žemės ūkio bendrovės turto perdavimo tvarkos, o notarinė forma ir trijų mėnesių terminas sandoriams įregistruoti buvo nustatytas tik pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartims. Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žemės ūkio bendrovės turto dalies perdavimo už nario pajus tvarka, yra specialiosios teisės normos 1964 m. Civilinio kodekso normų atžvilgiu. Šio CK 44 straipsnyje buvo nustatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo nustatytais atvejais. Žemės ūkio bendrovių įstatyme nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajus perleidžiama bendrovės turto dalis. T. G. ŽŪB likvidacinės komisijos 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 82 pajininkams buvo sukurta civilinė teisė nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusį Sandėlį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šį aktą teises į Sandėlį, kurio likutinė vertė 8 000 Lt įgijo 28 buvę pajininkai, kai tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime minimi tik 25 pajininkai ir jų pareiškimai. Skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta, kaip buvo paskaičiuotos ieškovams pripažintos nuosavybės teisės dalys į Sandėlį.

32. Ieškovai ieškiniu ginčijo atsakovo G. B. su kitais atsakovais sudarytas daiktinių teisių į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo sutartis, kuriomis: G. P. A. 2012 m. gegužės 28 d. sudaryta sutartimi perleido daiktines teises, kurias įvertino 100 Lt; R. T. 2012 m. gegužės 25 d. sudaryta sutartimi perleido daiktines teises, kurias įvertino 344 Lt; L. V. 2012 m. gegužės 25 d. sudaryta sutartimi perleido daiktines teises, kurias įvertino 300 Lt; V. M. 2012 m. gegužės 28 d. sudaryta sutartimi perleido daiktines teises, kurias įvertino 231 Lt. Apeliantas nurodė, kad po 1998 m. gegužės 26 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 82 pasirašymo, Bendrovės pajininkai priėmė jiems paskirstytą turtą, o tokio turto kaip Gerdžiūnų ŽŪB pajaus jie neteko, o visi ieškovų pateikti dokumentai yra sudaryti vėlesne nei šio akto pasirašymas data ir pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo atsakovo argumentus, jog po 1998 m. gegužės 26 d. priėmimo – perdavimo akto pasirašymo jame išvardyti asmenys nebeturėjo tokio vertybinio popieriaus kaip pajus. Likvidavus Bendrovę pajus nebegalėjo būti civilinių teisinių santykių objektu ir negalėjo būti perleidžiamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatyta tvarka.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų ieškovams surašyti pareiškimai iš esmės yra analogiško turinio, kaip ir atsakovų pirminiai pareiškimai dėl pajaus atsisakymo ieškovų naudai, todėl dėl jų turinio teismas turi spręsti, išnagrinėjęs visų Gerdžiūnų ŽŪB pajininkų, kuriems buvo paskirta dalis Sandėlio, pagal turimų pajų vertę, pareiškimus, todėl ir dėl atsakovo G. B. daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutarčių galiojimo/negaliojimo sprendimas gali būti priimtas tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu sprendimu buvo panaikintos apelianto sudarytos sutartys (sandoriai) dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo. Sutartyse nurodyta, kad „su perleidėju <> pilnai atsiskaitau“, tačiau klausimas dėl restitucijos nebuvo sprendžiamas (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą dėl to, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), sprendimo dalis, kuria pripažintos negaliojančiomis ab initio 2012 m. gegužės 25 d. ir 2012 m. gegužės 28 d. Daiktinių teisių perleidimo sutartys ir pripažinta, kad ieškovai A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį, o K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir iš apelianto ieškovo A. Z. naudai priteistos 4465,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinama ir perduodama byla pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad A. Z. yra įgijęs nuosavybės teisę į 6028/8000 dalį, o K. J. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į 1972/8000 dalį pastato – sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančia ab initio G. B. ir G. P. A. 2012 m. gegužės 28 d., G. B. ir R. T. 2012 m. gegužės 25 d., G. B. ir L. V. 2012 m. gegužės 25 d. ir G. B. ir V. M. 2012 m. gegužės 25 d. sutartys dėl daiktinių teisių į pastatą perleidimo; sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo G. B. ieškovo A. Z. naudai 4465,50 Eur bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir perduoti bylą šiose dalyse pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kita Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. sprendimo dalis lieka nepakeista.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėLaima KriaučiūnaitėEgidijus Tamašauskas