Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-22-759/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-16
Bylos Nr.
1-22-759/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22085-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
A. K., E. Z.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-22-759/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22085-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 16 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,sekretoriaujant Jūratei Gritienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam R. S.,nukentėjusiajam A. K.,nukentėjusiajam E. Z.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis - vedęs, dirba pagal individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą autoservise, padangų montuotojas, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent :

jis, 2021 m. liepos 4 d., laikotarpyje nuo 13:00 val. iki 15:30 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui su A. K. ir E. Z., jis tyčia kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, pastarajam parkritus ant žemės spyrė į veido sritį, viso sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir taip nukentėjusiajam A. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdas lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžius; 21-22 dantų panirimus su alveolinių ataugų lūžiais, taigi tyčia smurtaudamas sužalojo nukentėjusį A. K., kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. S. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:

jis, 2021 m. liepos 4 d., laikotarpyje nuo 13:00 val. iki 15:30 val., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui su A. K. ir E. Z., jis tyčia vieną kartą spyrė E. Z. į kairės rankos pirštą ir taip nukentėjusiajam E. Z. padarė kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio išnirimą, plėštinę žaizdą I piršto tolimojo sąnario delniniame paviršiuje, taigi tyčia smurtaudamas sužalojo nukentėjusį E. Z., kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais savo veiksmais R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tikslios datos nepamena kada įvyko įvykis, tačiau tai galėjo būti maždaug praeitų metų liepos mėnesį. Kartu su šeima atvyko į kaimą pas močiutę S. G., buvo grįžęs pusbrolis K., buvo Z. ir K.. Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, kadangi gėrė degtinę bei alų. Nurodė, kad su A. susiginčijo dėl vaikų, nes jis pradėjo vaikus negražiai vadinti, todėl prasidėjo kivirčas ir prie stalo susiginčijo, A. pirmas trenkė į veidą, tada teko gintis ir tada jau susimušė. Z. pradėjo ginti juos, todėl pradėjo muštis su K.. Paaiškino, kad tuo metu buvo išgėręs 3-4 skardines alaus, viskas vyko greitai, trenkė A. į žandikaulį, į nosį 4-5 smūgius, jis nukrito ant žemės, buvo nugriuvęs, trumpam praradęs sąmonę, nematė ar bėgo kraujas. Tuo metu, kai trenkė nuėjo į šoną ir nesimušė, o prieš tai buvo priėjęs Z., kuris gynė juos ir mušėsi su K. S.. Kaltinamasis nurodė, kad jis nesimušė su E. Z., jam nespyrė nei į pirštą, nei trenkė nei spardėsi su juo, A. mušėsi su K. ir tai visi matė. Nurodė, kad su K. mušėsi du kartus, antrą kartą mušėsi, nes gynė brolį, kai jį užsipuolė A. K., todėl ir vėl susimušė. Kai mušėsi su broliu, pribėgo ir trenkė du stipresnius smūgius, A. nugriuvo ir viskas buvo baigta. Z. tuo metu buvo prie stalo, o po to jie mušėsi su K. ir tada E. Z. susmigo prie laiptų. K. Z. trenkė du smūgius ir dar iš kelio trenkė ir prie stalo mušėsi, stalas apvirto ant kiemo, ir tada K. trenkė du smūgius E. ir E. susmigo ant plytų tai ir galėjo pirštą sulaužyti. Patikslino, kad kai E. jau sėdėjo mašinoje parodė, kad nykštys apibintuotas, viskas atrodo buvo gerai, bet jis gėrė savaitę po muštynių, gavosi užkrėtimas ir jam amputavo pirštą, gavosi kraujo užkrėtimas, tai jis pats savimi nesirūpino, po muštynių gėrė dvi savaites kaime. Nurodė, kad Z. griuvo ant plytų, remdamasis rankomis ir griūdamas galėjo pirštą susilaužyti, brolis prisipažino, kad pirštą sulaužė E.. Nurodė, kad ligonių kasoms atlygins ieškinį ir A. atlygins, tik prašys jo ieškinį pamažinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad liepos mėnesį grįžo atostogų, nuvažiavo pas močiutę S. G. į (duomenys neskelbtini), aplankyti. Kaime buvo jis ir E. atėjo aplankyti, vėliau atvažiavo R. S. su šeima, visi buvo lauke, buvo viskas normaliai, bendravo, visi vartojo alkoholį, vartojo degtinę, R. irgi vartojo. Su R. S. laužė rankomis ir jį nulaužė, prasidėjo konfliktas ir R. trenkė ir jis nuvirto per stalą, S. trenkė kumščiu į veidą, tada susikibo, pradėjo voliotis ant žemės, bet čia dar nieko blogo nebuvo. Kai jau trenkė kumščiu, nurodė, kad nukrito ant žemės, tada atsistojo, ir pasakė „ateik čia, jei nori“ ir pradėjo voliotis ant žemės, kai buvo jį pasiguldęs, tai R. sakė, kad „netrenk jam, būk geras“, todėl netrenkė, elgėsi žmoniškai. Po to E. bandė skirti ir tada jie jau važiavo namo, sėdo į mašiną, K. irgi bandė lysti, skirti, bet nieko blogo nedarė. Jis K. ranką ant peties uždėjo, R. pasivaideno, kad jį mušė, todėl R. atbėgo iš mašinos ir iš visos jėgos trenkė į veidą. Buvo atsijungęs ir nelabai ką pamena, pamena, kad trenkė į kairę veido pusę, du dantys sulindo į vidų, R. gal 4 kartus sudavė į veidą. R. trenkė ir prie stalo ir po to trenkė, jis gynėsi kiek galėjo, kad jam nebetrenktų į veidą, antrą kartą jam R. smarkiai trenkė į veidą ir viskas sulūžo, jam buvo veidas sulaužytas. Paaiškino, kad kai pirmą kartą mušėsi, biški bėgo kraujas, bet nesupranta kodėl jis antrą kartą atlėkė ir jį primušė, o Z. prieš tai niekas nebuvo sulaužyta, jei S. būtų išvažiavęs, viskas būtų tvarkoj. Antrą kartą, kai R. grįžo, tada trenkė smarkiai ir jau „išjungė“, jis atsibudo mašinoje. Paaiškino, kad Z. skyrė juos su R., kad greičiau baigtų muštis, skyrė abu kartus. Z. nesimušė, jis tik skyrė juos. Nurodė, kad K. ir E. nesimušė, nebuvo taip, kad K. Z. trenkė ir išjungė. Kai mušėsi pirmą kartą su R., tai Z. prieš tai niekas nebuvo sulaužyta, jei S. būtų išvažiavęs, viskas būtų tvarkoj. Z. tik bandė skirti, kad nebūtų muštynių, tai jis traukė R., kad nebepultų jo. Kai R. jam kelis kartus trenkė, jį pasiguldė, bet R. prašė jam netrenkti, tai kaip ir susitaikė tuo metu.

Nukentėjusysis E. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad R. atvažiavo į kaimą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo gal liepos 20-21 d. Visi gėrė degtinę. Sodyboje kartu buvo jis, A., R., K.. Laužė rankomis, ir nuo to prasidėjo tos muštynės, nes R. kažkas nepatiko, tada R. trenkė A. į veidą, A. nugriuvo ant žemės, po to A. atsikėlė ir jie susipyko. Tada K. iš pasalų trenkė jam, tačiau patikslino, kad nebuvo tokių muštynių, kad virstų stalai. Po to vėl išgėrinėjo, R. sėdo važiuoti ir tada jis kalbėjo su K., kažkas R. pasirodė, trenkė A. ir tada jį puolė K.. Nurodė, kad jis tik gynėsi, lankstėsi nuo K. smūgių, jau kai A. baigė mušti R., pamatė, kad atbėga R. į jį, ir jam spyrė, o jis slėpėsi nuo smūgio ir tuo metu jam sulaužė pirštą. Jis dengėsi ranka, buvo pasilenkęs, tai užkišo ranką, kad negautų smūgio į galvą. Nors jis R. pasakė, kad jam pirštas sulaužytas, tai R. sako „pochui man tas tavo pirštas“ ir dar trenkė jam porą smūgių, jam buvo padarytas atviras smūgis. Kaip R. jį mūšė, tai matė A. K., G. S., buvo nemažai žmonių ir visi matė. Patikslino, kad po pirmo karto jie pasimušė, bet apsitaikė, viskas buvo ramiai. Iš viso gal buvo trys susimušimai. Su K. rimto susikibimo nebuvo, kadangi jis jam trenkė į smilkinį, tai jį parsivertė, bet jo nemušė. Patikslino, kad R. jau sėdo išvažiuoti bet kažką pamatė, kad jis ir K. šneka ir atbėgo R., visi jie šnekėjo sustoję ratelyje. K. jam trenkė pirmą smūgį matyt dėl to, kad negintų R. su A.. K. puolė, o jis gynėsi, bet jam K. niekur nepataikė, jis dengėsi nuo smūgių, buvo pasilenkęs ir pamatė, kad koja ateina, iš apačios į viršų, jis ranką ištiesė, dengėsi ir jam pataikė į ranką, į pirštą, jis atsirėmė po smūgio į žemę, bandė stotis ir pamatė, kad pirštas lūžęs. Stodamas nuo žemės piršto nesusilaužė. K. jau tuo metu gulėjo, K. atsitraukė, kai R. pribėgo. Patvirtino, kad smūgių pats asmeniškai suduotų K. nematė, bet matė tie asmenys, kurie buvo lauke.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie pusė dvylikos atvažiavo pas R. močiutę į kaimą, buvo liepos mėnuo. Kaime buvo A., R., K., E.. Ten buvo išgėrinėjama. Iš pradžių buvo visi kambaryje, po to sugalvojo į kiemą išeiti ant suoliuko. Po to A. K. pradėjo įžeidinėti K. –asilu vadino. Tada R. sako-kaip tu gali taip kalbėti. Po to jam užkliuvo vaikai, G. S.. Vaikus išvadino benkartais, parodė vidurinį pirštą. Po to per veidą uždavė. Iš pradžių R. dar sulaikė, kad nekonfliktuotų, bet vėliau A. K. susimušė su R. S.. R. gynė vaikus, savo brolį K.. A. nuo pradžių norėjo, kad R. išeitų. Buvo vaizdas, kad A. buvo pavartojęs kažkokių narkotinių medžiagų, siūlė ir R. pavartoti, bet jis neėmė. Muštynių metu pirmas trenkė A. K. į veidą, į žandą R.. E. net sakė R., kad jis nekreiptų dėmesio. Kai R. pastūmė vėliau A., jis nuvirto prie stalo. Po to jie susimušė, susitaikė ir vėl apsižodžiavo ir vėl susimušė. Ji norėjo išeiti, R. vedėsi. Norėjo ir policiją iškviesti, bet atėjo A. K. ir prašė nekviesti policijos. Buvo ir V., jos sesuo ir sakė, kad yra vaikų, todėl nekviesti policijos. Kai vėliau jie norėjo išeiti su vaikais, pribėgo iš nugaros A. ir stvėrė R.. O E. su K. mušėsi. O tas pirštas lūžo, kai krito ant suolo. R. su E. nesimušė visai. R. S. nespyrė E. Z.. Tą pirštą E. susilaužė dar prieš jų išvažiavimą. Kai A. su E. pradėjo tampyti K., jie sugrįžo. Ji turi net žinučių, kur R. sesė rašė, kad E. nežino kas sužalojo jam pirštą. Patikslino, kad tuo metu, kai buvo sužalotas pirštas, tai prie suolo buvo. Ji po to net suolą pakėlė. Tą pirštą į žemę susilaužė kažkaip. Ji buvo kieme ir matė viską. Dar ji A. sakė-einam, kažką darom, o ji sakė-nieko čia nėra. Kai susižalojo tą pirštą, A. su R. dar mušėsi. O kai išvažinėjo, tai pamatė, kad A. su E. tysioja K.. Ji tada mašinoj buvo ir matė viską. Susimušė R.su K. tada, tik tą vieną kartą matė, kai K. sakė-nebemušk, pirštas lūžo. Tas mušimasis lengvas dar buvo, kai ji norėjo kviesti policiją.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. liepos 4 d. ji, E. Z. ir A. K. atvažiavo pas jos mamą, A. K. močiutę. Jie visi baliavojo, dar buvo K. S.. V. S. motina paskambino R.. Visi pasisveikino, daug šnekos pas juos buvo. Į lauką išėjo, ten stalas buvo, visi šnekučiavosi. Tada sugalvojo visi rankas laužti, išbandyti savo jaunystės jėgas. Laužė rankas R. S., A. K.. A. nulaužė R. S.. R. pradėjo piktauti, pradėjo be perstojo burbuliuoti, reikšti nepasitenkinimą. K. S. jį ramino. Tada apsižodžiavo jie ir R. atsistojęs trenkė A. K. į veidą rankos kumščiu, jis nugriuvo. Po to jie pradėjo voliotis ant žemės. Ten nerimta buvo, tik toks apsivoliojimas. K. ir E. Z. juos skyrė. Po to jie vėl apsikabino, rankas padavė vienas kitam. Po kelių minučių vėl A. K. su R. S. voliojosi. Tada A. pasakė R., kad – „baik“. Kai apsikabino, susitaikė, vėl po kelių minučių R. trenkė A.. Tada A. paguldė R. ant žemės ir pasakė, kad jis nenori muštis. Ten kelis kartus tokie nerimti apsistumdymai buvo. Po to prie viralinės kampo buvo ir K. nei iš šio, nei iš to trenkė E. Z. iš rankos ir praskėlė kairę pusę prie smilkinio. Tada E. Z. paguldė K. ant žemės ir klausė - už ką tu man šėrei. Ji pasakė, kad nepaleistų K. ir laikytų kol jis pasiramins. Dar jos sesuo V. tada prilėkė ir pasakė, kad laikytų jį, kol jis apsiramins. Po to V. pasakė, kad važiuojam prie ežero. Atvažiavo M. jų paimti, jie-V., R., jų dukra K., vairuotojas M., jie susėdo visi iki keliuko pavažiavo atbuline eiga ir prie griovio, prie vartelių netikėtai sugrįžo R.. Jam pasirodė, kad jie negražiai kažką K. pasakė. Ji tik klausė tada K. už ką jis šėrė. Jiems gal pasirodė, kad jie tampo K., bet jie jo netampė. R. stipriai nusiteikęs atėjo ir trenkė A. kelis kartus. Iš pirmo karto A. susverdėjo, ir iš antro susverdėjo. O iš trečio karto A. nugriuvo ir „kaip lapas“ gulėjo ant žemės. Trenkė rankos kumščiais ir su kojom A.. Tada jie jau buvo išvažinėjantys, stovėjo ir šnekučiavosi prie stalo. Tuo metu tik klausė K., kodėl jis trenkė. Kai A. nukrito po R. smūgių, jis gulėjo ant žemės be sąmonės. Tada K. pristojo prie E. Z., jis mosikavosi. A. gulėjo ant žemės, o M. neleido jai prieiti prie A. K.. Vienu metu, kai E. gynėsi nuo K. S., pribėgo R. prie E.. Jie trumpai trise ten buvo. Tada su šlanga gaivino A. K.. R. S. iš stiprios energijos spyrė E. Z. į ranką. Tada E. pradėjo rėkti – „baik, tu sulaužei man pirštą“. Kai E. Z. rėkė, kad sulaužė jam pirštą, tada R. pasakė – „pochui man tavo tas pirštas“, ir dar kartą spyrė jam per tą ranką. R. grįždamas dar paspardė gulintį A., ir iš kojų, ir iš rankų sudavė. Dar K. apglėbęs jį laikė, kad nespardytų, bet vis tiek R. jam užtaikė. Dar kai į mašiną susėdo, R. sakė M. – „kviesk bernus iš Panevėžio“, bet V. sakė - nekviesk bernų. O V. prieš tai norėjo policiją kviesti, bet ji V. sakė, kad nekviestų, nes jie jau susitaikė. Kaip R. paspardė gulinčiam A., jis pataikė į galvą, ir iš rankų trenkė į galvą, visi smūgiai buvo į galvą. Ji norėjo apginti A., bet M. neleido. Ir G. S., jos buvusi globotinė, norėjo eiti apginti, bet jos vyras T. paėmė už rankos, kad ji nesikištų. Patikslino, kad visą įvykių eigą pati matė. Kai vyko rimtos muštynės ir kai A. „išjungė“, tuo metu V. buvo mašinoje prie keliuko. Ji galėjo matyti kaip išjungė A., bet kai R. S. galėjo spirti E., ji negalėjo matyti, nes ten už kampo jau gaunasi. Vairuotojas sėdėjo mašinoje, gal jis ir matė tą momentą. Vanduo buvo pilamas ant A. kad jį gaivinti. Kad sulaužytas pirštas E., jis gynėsi nuo K., nes jis mosikavosi, bet kai R. jam spyrė jis sušuko-tu sulaužei man pirštą, stok. Prie jos E. priėjo ir rodė tą pirštą, baltas kaulas išlindęs buvo. E. Z. dar prašė-A., vežk jį pas daktarus. Bet ji greitai išvežė E. Z. į priimamąjį. Tą dieną E. Z. mažai buvo išgėręs. A. K. gal daugiau buvo išgėręs, jis buvo nemiegojęs, daugiau pavargęs, o R. S. jau išgėręs atvažiavo ir dar kartu gėrė. Tą dieną buvo geriami alkoholiniai gėrimai. Narkotikų nebuvo ir niekas narkotinių medžiagų nenaudojo. Buvo vartojama degtinė, buvo alaus biški.

Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo 2021 m. liepos 4 d. Ji buvo (duomenys neskelbtini) savo namuose. Jai vaikai pradėjo skambinti, kad namo nori, nes A. K. jos vaikus negražiais žodžiais išvadino. Vaikai buvo pas močiutę (duomenys neskelbtini). Ten buvo A. K., R. S., K. S., E. Z., A. K. ir jos draugas T. O.. Atvažiavusi pamatė, kad R. S. su A. K. daužosi į veidą, o E. Z. su K. S. voliojosi ant žemės, tampė vienas kitą. Tuo metu vaikus į vidų pradėjo traukti, kad jie nematytų. Nurodė, kad visi jie buvo girti. Ant kiemo grūmėsi. Kai pas močiutę pasidarė virtuvėje kavos, jie visi dar mušėsi, stumdėsi. Viskas vyko ilgokai, gal valandą laiko. Kai vaikus į vidų įsivedė, su kavos puodeliu išėjo į lauką. Po to A. K. pas babą į vidų įbėgo. R. sėdėjo prie stalo, o E. Z. jam aiškino „ko jis čia atvažiuoja pas babą“. Po to vėl visokie rėkavimai, muštynės buvo. Jie buvo kieme, prie lango, stovėjo ir žiūrėjo. R. su A. norėjo iš kiemo išvažiuoti, kad baigti muštynes, bet E. ir A. K. užsipuolė K., kodėl jis į veidą trenkė E.. Buvo A. K. šone. Kai R. išlipo iš mašinos, pamatė, kad puola R. A.. R. S. tuo tarpu išjungė A. K.. R. S. pribėgo prie E. ir jie dribo ant nugaros. E. pradėjo rėkti, kad lūžo pirštas, tada R. išėjo iš kiemo. R. išvažiavo, o E. priėjęs prie jos, parodė savo lūžusį pirštą ir sakė, kad nežino kas taip padarė. A. gaivino K. S. su vandeniu. Jis ant žemės gulėjo apie 10 minučių. A. nukrito nuo R. S. smūgio. E. pasakė jai, kad nežino kuris sulaužė pirštą, bet ji matė, kad K. trenkė jam ir jis krito ant nugaros. Tuo metu R. stovėjo ir žiūrėjo, viską atliko K. S.. Patikslino, kad kai prasidėjo antra dalis muštynių, ji buvo ant kiemo, prie lango. Ten buvo ir jos šuo, saugojo ir šunį, nes jie mėtėsi po visą kiemą. Kai R. iš mašinos išlipo, pamatė kad A. K. ir E. Z. puola K.. Ji matė juos iš priekio, jie buvo gal per metrą nuo jos. Jie rėkė ant K.. R. išlipo iš mašinos ginti K.. Ir tada susimušė su A. K.. R. S. norėjo apginti savo brolį. Jis pirmas trenkė A., ir jis išgriuvo. K. grūmėsi su E., stumdėsi. Tuo metu toliau nuo jų buvo, viską stebėjo už 2 metrų. Kai R. pribėgo prie E. ir K., ir K. iš šono apglėbė ir staigiai griebė E. už kaklo, parvertė jį ant žemės. Tuo metu ji buvo, R., ar buvo A. K., nepamena. Kai parkrito, E. šaukė, kad lūžo jam pirštas ir kad prie jo nebelįstų. K. atsistojo ir su vandeniu K. gaivino. Dar V. gaivino jį. Kai E. šaukė, kad pirštas sulaužytas, R. apsisuko ir išvažiavo. Į ligoninę E. nuvežė A. K.. Kai A. atsibudo, jie visi iš kiemo išėjo ir E. sakė, kad veš į ligoninę jį. Kai ji išvažiavo, jau visi buvo į ligoninę išvažiavę.

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), jis kartu su močiute gyvena. Tą dieną grįžo nukentėjusysis iš užsienio A. K. su E. Z.. Jie jau buvo išgėrę ir gal pavartoję dar kažko kitko, ne alkoholio, nes elgėsi išskirtinai. Ėjo iki kaimyno, šalia gatvės, ten prasidėjo baliai, biški išgėrinėjo jie. Jau ten negražiais žodžiais E. Z. ant jo kalbėjo, sakė, kad trenks jam. Pradžioj dėl alkoholio jis prikibo prie jo. Tada ėjo į tą sodybą pas močiutę, kur jis gyvena. Pas močiutę grįžę jie išgėrinėjo trise. Atvažiavo R. S. su šeima apie vidurdienį. Iš pradžių gražiai bendravo, bet viskas prasidėjo nuo A. K., kai jis ant mažamečių vaikų pradėjo negražiais žodžiais kalbėti. Jis kalbėjo negražiai ant sesės vaikų. Tada vėl sėdėjo kartu. Buvo A. K. mama atvažiavusi, jie prie kito stalo sėdėjo, o jie sėdėjo prie kito stalo. A. K. negražiai ant jo pradėjo kalbėti, jis jį užgauliojo visaip, kadangi jis bausmę laisvės atėmimo vietoje yra atlikęs. Jis jį „paukščiu“ vadino. Jį brolis R. gynė. A. K. trenkė broliui R. S. į veidą delnu ir kumščiu. Iš pradžių fiziškai brolis nieko neatsakė, tik sakė „ką darai“. Tada konfliktas užsitęsė ir kieme prasidėjo muštynės. Brolis pradėjo gintis. A. K. pirmas puolė jo brolį R. S.. Brolis nenorėjo tęsti konflikto , jis gynėsi. Tada E. Z. puolė irgi, jie dviese norėjo įsikišti. Tada jis E. Z. sakė, kad nesikištų. Tada jis įsikišo į tą konfliktą, kai E. iš nugaros norėjo jo broliui trenkti. Teisėjai pagarsinus II tomo, 154-158 bylos lapus, liudytojas paaiškino, kad pradžioje bandė skirti su E. Z. brolį su K., bet nieko nesigavo. Ir tada gavosi, kad jis su E. į konfliktą įsivėlė. Refleksiškai trenkė E., kai jis bandė jį iš nugaros pulti, bandė smaugti. Jis nematę, kad susižalojo pirštą E.. Tik iš kalbų sužinojo, kad pirštas sulūžo. Kaip A. su R. stumdėsi toliau, viską matė. Jau dviese A. su E. norėjo pulti jį, o brolis tada jau ruošėsi išvažiuoti. Jau pačioje konflikto pabaigoje brolis „išjungė“ A.. Pačio smūgio jis nematė, tik atsisukęs pamatė, kad A. guli ant žolės. Kaip suprato, tai brolis trenkė jam gindamasis. A. gulėjo gal minutę ant žolės. Jie vandeniu jį apipylė ir jis iš karto atsigavo. Nurodė, kad jis mušėsi su E. Z., tačiau jis pirmas jam trenkė. Jį atstūmė, jis puolė agresyviai muštis. Kai apsiplovė pirštą Z., vėl atėjęs puolė. Tuo metu ką darė R. su A. K., nematė. Ten ir žodžių buvo, ir muštynių. Ar važiavo į ligoninę E., nežino, tik žino, kad jis baliavojo dar toliau sekančiame kaime.

Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas žmogų pjovė žolę, jam R. S. žmona parašė žinutę, kad „nesąmonės vyksta“. Jis atvažiavo juos paimti. Atvažiavęs pamatė, kad jie visi girti, R. sumuštas buvo. Buvo ten E. Z., K. S., R. S., A. K. ir kiti. Pamena, kad girdėjo, kai sakė, kad pirštą susilaužė, tačiau nieko nematė. Sulaužyto piršto taip pat nematė. Paaiškino, kad jis parvertė A., kai jį „išjungė“. K. paėmė šlangą su vandeniu, kad gaivinti, o kur R. buvo, nežino. Šlanga arčiau namo buvo, prie ūkinio pastato. Kai su K. vartėsi E., po to pasakė E. „pirštą skauda“. Kai R. pribėgęs trenkė A., tada K. su E. irgi pradėjo muštis. Prieš išlipant R. iš automobilio, K. jau kalbėjosi su E. ir A.. Pirštas lūžo tikrai po antro karto, kai nukrito jie, tada tik pasakė, kad skauda. Prieš tai jau mušėsi E. su K., kai atbėgo R. ir trenkė A.. Pats E. tą pačią dieną jam sakė, kad K. jam pirštą sulaužė.

Iš 2021-07-04 įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas medinis namas pro kurio dešinę pusę patenkama į namo kiemą. Kiemas apaugęs žole, įėjimas į namą yra iš kiemo pusės, prie įėjimo ant laiptų matomos kraujo dėmės. Kiemo dešinėje pusėje stovi ūkinis pastatas, o prie jo stalas ir suolai. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti (I tomas, b.l. 4-6; 7-11).

Iš 2021-07-07 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas medinis namas. Namo teritorija neaptverta patekimas į teritoriją laisvas. Pro namo dešinę pusę patenkama į namo kiemą, įėjimas į namą yra iš kiemo pusės. Namo durys yra atviros, užraktas nepažeistas. Namo laiptai yra dviejų pakopų sumūryti iš akmenų. Ant pirmos laiptų pakopos kairėje pusėje matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują 10X20 cm plote. Prie namo laiptų yra patiesti ant žemės guminiai takai. Tarp laiptų ir kairio namo kampo stovi sudėvėta kėdė. Ant namo pamato stovi trys stiklainiai su nuorūkomis vandenyje. Namo kiemas yra apaugęs nupjauta žole. Kiemo dešinėje pusėje žiūrint nuo įėjimo į kiemą yra mūrinis ūkinis pastatas prie kurio iš kiemo pusės stovi medinis stalas ir šalia jo iš skirtingų pusiu du mediniai suolai. Ant stalo stovi stiklainis su maisto likučiais ir užsukami kamšteliai nuo butelių ir stiklainio. Šalia stalo stovi dviratis su nuleistu rėmu. Kiemo viduryje prieš įėjimą į namą stovi medinė skrynia, šalia jos stovi metalinė šašlykinė su anglimis ir ant plytų pastatyta metaline statine šalia kurios yra prikrauta malkų. Muštynių, grumtynių ar kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti. Namas ir jo teritorija nesaugomi, vaizdo kamerų ar kitų saugos priemonių įrengtų nėra (I tomas, b.l. 11-13).

2021-07-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėjo Justo Armacko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sužalotųjų A. K. ir E. Z. apklausti nebuvo galimybės, kadangi abudu buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai, įvykio aplinkybių paaiškinti nuosekliai negalėjo. A. K. nustatytas 2,70 promilės girtumas, E. Z. nustatytas 1,11 promilės girtumas. Pokalbio metu abu aiškino, kad išgertuvių metu kilus konfliktui juos abu sumušė R. S. gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgius abiem rankom ir kojom į įvairias kūno vietas. Po medikų apžiūros E. Z. nustatytas kairės plaštakos nykščio išnirimas, o A. K. nustatytas skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ir akiduobės dugno lūžiai, kuris dėl patirtų sužalojimų išvežtas į Žalgirio klinikas. A. K. apklausta nebuvo liudytoja, kadangi A. K. buvo neadekvatus ir jį palydėjo į Žalgirio klinikas. Priėmimo gydytojas L. Mišeikis pateikė medicinos dokumentų išrašus 2 lapus, procesiniai dokumentai nebuvo supildyti dėl gydytojo didelio darbo krūvio. Nuvykus pas G. S. ji paaiškino, kad konflikto nematė ir nieko apie jį papasakoti negalėjo. Atvykus į įvykio vietą R. S. nerastas, jo buvo vieta nežinoma (I tomas, b.l. 17-18).

Iš 2021 m. liepos 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1708/2021(01) matyti, kad A. K. kūne nustatyta: 1) poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdos lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžiai; 21-22 dantų panirimai su alveolinių ataugų lūžiais. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2021-07-04. Poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste padarytos 7-10 parų laikotarpyje iki apžiūros. 2) Nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, žaizdos lūpose yra kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti dešines akiduobės, kairio skruostikaulio lūžiai bei 21-22 dantų panirimai su alveolinių ataugų lūžiais yra kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 3) Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. 4) Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasekoje (I tomas, b.l. 54-55).

Pateikta specialisto išvada Nr. G 1944/2021 (01). Remiantis E. Z. apžiūros ir med. dokumentų duomenimis E. Z. nustatyta kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio išnirimas, plėštinė žaizda I piršto tolimojo sąnario delniniame paviršiuje. Gydymo eigoje sužalojimas komplikavosi žaizdos supūliavimu ir I laipsnio pirštakaulio osteomielitu, ko pasekoje atlikta I piršto amputacija sveikų audinių ribose. Plėštinė žaizda ir I piršto naginio pirštakaulio išnirimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2021-07-04, smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2021-07-04 smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimo padarymui užteko vieno trauminio poveikio ( I tomas, b.l 114-117).

2021-08-06 atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo E. Z. ir įtariamojo R. S. naujų duomenų nebuvo gauta (I tomas, b.l. 96-99).

2021-08-06 atlikus akistatą tarp liudytojos A. K. ir liudytojos V. S. naujų duomenų nebuvo gauta (I tomas, b.l. 134-138).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis A. K.)

Byloje surinktų įrodymų visuma: specialisto išvada Nr. G 1708/2021 (01), kaltinamojo, nukentėjusiųjų A. K. ir E. Z., ir liudytojų A. K., V. S., G. S., K. S. ir M. A. parodymai patvirtina, kad R. S. 2021 m. liepos 4 d. tyčia kumščiu sudavė A. K. į veido sritį, pastarajam parkritus ant žemės spyrė į veido sritį, viso sudavė nukentėjusiajam A. K. ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir taip nukentėjusiajam A. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdas lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžius; 21-22 dantų panirimus su alveolinių ataugų lūžiais ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Remiantis tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo A. K. parodymais akivaizdu, kad konflikto metu R. S. panaudojo fizinį smurtą A. K. atžvilgiu ir taip nesunkiai sužalojo nuketėjusįjį.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl A. K. padarytų sužalojimų prisipažino visiškai. Kaltinamasis neneigė, kad trenkė į veidą A. K. ir dėl to kilusių pasekmių – poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdos lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžiai; 21-22 dantų panirimai su alveolinių ataugų lūžiais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad trenkė kumščiu į veidą A. K., smūgiavo dar kelis kartus. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad matė konfliktą tarp nukentėjusiojo A. K. ir kaltinamojo R. S., patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, paaiškino aplinkybes dėl kurių įvyko konfliktas. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis A. K.. Dėl kaltinamojo suduotų A. K. smūgių į veidą jam padarė 3 lūžius ir buvo sukeltas fizinis skausmas, kas buvo patvirtinta specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad minėtais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdos lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžiai; 21-22 dantų panirimai su alveolinių ataugų lūžiais, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį rankos kumščiu, kojos spyriu), taip pat nustatytus sužalojimus (poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdas lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžius; 21-22 dantų panirimus su alveolinių ataugų lūžiais) daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko tyčia, kaltinamojo smurtiniai veiksmai neabejotinai A. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą. Konstatuojama, kad A. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. K. atžvilgiu visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusysis E. Z.)

Byloje surinktų įrodymų visuma: specialisto išvada Nr. G 1944/2021 (01), kaltinamojo, nukentėjusiųjų A. K. ir E. Z., ir liudytojų A. K., V. S., G. S., K. S. ir M. A. parodymai patvirtina, kad R. S. 2021 m. liepos 4 d. tyčia vieną kartą spyrė E. Z. į kairės rankos pirštą ir taip nukentėjusiajam E. Z. padarė kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio išnirimą, plėštinę žaizdą I piršto tolimojo sąnario delniniame paviršiuje, taigi tyčia smurtaudamas sužalojo nukentėjusį E. Z., kas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis nepripažino jam inkriminuotų veiksmų dėl E. Z. sumušimo bei kilusių pasekmių - kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio išnirimas, plėštinė žaizda I piršto tolimojo sąnario delniniame paviršiuje. Nors kaltinamasis R. S. neigia sukėlęs nukentėjusiajam E. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau šias aplinkybes patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis E. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė kaip ir prie kokių aplinkybių nukentėjo nuo kaltinamojo, paaiškino kokius kūno sužalojimus patyrė. Liudytoja A. K., kuri buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė konfliktą, apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino konflikto faktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo E. Z., parodė, kad matė, kaip kaltinamasis R. S. atbėgęs ir iš stiprios energijos spyrė E. Z. į ranką. Tada E. pradėjo rėkti – „baik, tu sulaužei man pirštą“. Kai E. Z. rėkė, kad sulaužė jam pirštą, tada R. pasakė – „pochui man tavo tas pirštas“, ir dar kartą spyrė jam per tą ranką. Liudytoja A. K. nurodė, kad dar, kai K. apglėbęs R. laikė, kad nespardytų, bet vis tiek R. E. Z. užtaikė ir tuo metu, kai R. jam spyrė jis sušuko-tu sulaužei man pirštą, stok. Prie jos E. priėjo ir rodė tą pirštą, baltas kaulas išlindęs buvo. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo E. Z., liudytojos ir iš dalies pačio kaltinamojo parodymus netiesiogiai patvirtina ir liudytojos G. S. parodymai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė, kad įvykio dieną atvykusi pas močiutę matė, kaip visi išgėrinėjo ir vėliau ant kiemo grūmėsi. Kai R. išlipo iš mašinos, pamatė, kad puola R. A.. R. S. tuo tarpu išjungė A. K.. R. S. pribėgo prie E. ir jie dribo ant nugaros. E. pradėjo rėkti, kad lūžo pirštas, tada R. išėjo iš kiemo. R. išvažiavo, o E. priėjęs prie jos, parodė savo lūžusį pirštą ir sakė, kad nežino kas taip padarė. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su R. S., nukentėjusysis E. Z. nebuvo susižalojęs, sumuštas, nebuvo patyręs konstatuotų sužalojimų. Šią aplinkybę patvirtino tiek pats nukentėjusysis E. Z., tiek liudytojai, kurie nurodė, kad iki pirmų muštynių E. Z. buvo sveikas, piršto skausmais nesiskundė. Nukentėjusiojo E. Z., liudytojų A. K. ir G. S. parodymai dėl nukentėjusiajam E. Z. padarytų sužalojimų ir jų padarymo mechanizmo iš esmės sutampa su specialisto išvadoje ir specialisto paaiškinimuose konstatuotomis aplinkybėmis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1944/2021 (01) nurodyta, kad plėštinė žaizda ir I piršto naginio pirštakaulio išnirimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2021-07-04, smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymui užteko vieno trauminio poveikio. Jau buvo minėta, kad liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai R. pribėgo prie E. ir iš stiprios energijos spyrė E. Z. į ranką. Tada E. pradėjo rėkti – „baik, tu sulaužei man pirštą“. Nors liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai nepatvirtino, kad kaltinamasis tikrai smūgiu į ranką nukentėjusiajam E. Z. metu spyrė, tačiau pagal įvykių seką nurodė, kad, kai R. pribėgo prie E. ir jie krito ant nugaros, E. pradėjo rėkti, kad jam lūžo pirštas. Aptartų įrodymų pagrindu teismas nustatė tokią įvykio, kurio metu nukentėjusysis E. Z. patyrė sveikatos sužalojimus, seką: kaltinamasis R. S. konflikto su E. Z. metu, spyrė nukentėjusiajam E. Z. į ranką, dėl ko nukentėjusysis E. Z. patyrė piršto traumą-lužį. Spyrio metu atsirado kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio išnirimas, plėštinė žaizda I piršto tolimojo sąnario delniniame paviršiuje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pažymėtina, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo padaryti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Analizuojant šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad būtini objektyvieji komentuojamo nusikaltimo požymiai – tai pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas), žalingi padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-209/2017 ir kt.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo. Taigi, esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. suvokė, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam į ranką elgiasi pavojingai, kad jo veiksmai gali sukelti sveikatos sutrikdymus, kad nukentėjusysis dėl jo veiksmų gali susilaužyti ranką, šiuo atveju piršto lūžis, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia.

Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad R. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, veikdamas netiesiogine tyčia smurtavo E. Z. atžvilgiu ir nesunkai jį sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo R. S., o taip pat nukentėjusiųjų A. K. ir E. Z., liudytojų A. K., V. S., M. A., G. S. ir K. S. parodymus, kurie patvirtino, kad konflikto vakarą vartojo alkoholį, buvo neblaivūs.

Teismas, skirdamas R. S. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – veikos padarytos veikiant netiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų pasekmes, taip pat įvertinamos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Individualizuodamas bausmės už padarytas nusikalstamas veikas teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta viena R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs (II tomas, b. l. 40-41), administracine tvarka baustas (II tomas, b. l. 45-46), vykdantis individualią veiklą. Skiriant bausmę teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, su nukentėjusiuoju A. K. yra giminaičiai, o su nukentėjusiuoju E. Z. buvo pažįstami, visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktas kilo tarp girtų asmenų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam R. S. pagal BK 138 str. 1 d. dėl A. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimą, pagal BK 138 str. 1 d. dėl E. Z. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nesusiję su darbu bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 2640,45 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiųjų gydymo atlyginti (I tomas, b. l. 59-64). Iš priedo prie ieškinio matyti, kad žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiųjų A. K. ir E. Z. gydymų. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusieji A. K. ir E. Z. patyrė nuo kaltinamojo R. S. smurtinio pobūdžio veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo R. S. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žalos padarytos būtent kaltinamojo R. S. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo R. S. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 2640,45 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Nukentėjusysis E. Z. prašo atlyginti patirtą turtinę žalą, kurią vertina 455 Eur sumai ir neturtinę žalą, kurią įvertina 26000 eurų sumai. Neturtinę žalą jis pagrindžia tuo, kad jam buvo trenkta už nieką, buvo padarytas atviras piršto lūžis, ko pasekoje buvo amputuotas pirštas, jaučia dideles pasekmes. Turtinę žalą jis grindžia pateiktai į bylą kvitais, kurie įrodo, kelionės išlaidas, vaistų pirkimą bei ortopedo traumatologo konsultaciją. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamasis nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Civiliniame ieškinyje E. Z. nurodė, kad 455 eurų dydžio turtinę žalą sudaro išlaidos, jo patirtos dėl vaistų pirkimo, degalų bei ortopedo traumatologo konsultacijos. E. Z. pateikė vaistų pirkimo kvitus, ortopedo traumatologo konsultacijos kvitą bei degalų pirkimo kvitus. Tačiau išnagrinėjus pateiktus kvitus, nustatyta, kad iš pirktų nurodytų vaistų yra pirkti ne tik su patirtiems sužalojimams skirti vaistai, todėl teismas vertina, kad nesusiję su sužalojimais vaistai išsiskaičiuotini iš nurodytos sumos. Be to, degalų pirkimo kvitai nurodyti 4 vnt., tačiau išsamiau išnagrinėjus, skiriasi nuolaidų kortelių numeriai, be to atsižvelgtina, kad degalai buvo pirkti net kas 15 minučių, todėl keli kvitai laikomi visai nepagrįsti.

Vertindamas E. Z. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad tyčiniais R. S. veiksmais E. Z. buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė E. Z. skausmą, kuriam malšinti, kaip nurodė E. Z., jis turėjo pirkti nuskausminamuosius vaistus. Nors E. Z. ir pateikė vaistų įsigijimo čekius, degalų pirkimo kvitus, tačiau teismas įsitikinęs, kad E. Z. nurodyta 455 eurų suma, jo patirta dėl vaistų pirkimo, degalų pirkimo bei ortopedo traumatologo konsultacijos yra per didelė, kadangi neatitinka pateiktuose kvituose nurodytos informacijos. Atsižvelgiant į jam padarytus sužalojimus, į pateiktų kvitų išskirtus vaistus dėl patirtų sužalojimų, ortopedo traumatologo konsultacijos kvitą bei į degalų pirkimą tuo metu, kai vyko pas gydytojus, daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, t.y. 184,84 eurų sumai ir 184,84 Eur suma priteistina iš R. S. E. Z. naudai.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė E. Z. sužalojimus. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatytas kairės plaštakos I piršto naginio pirštakaulio išnirimas, plėštinė žaizda I piršto tolimojo sąnario delniniame paviršiuje, pirštas buvo amputuotas.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, paskirtas gydymas - imobilizacija, perrišimai, siūlų traukimas. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pasekmės nepašalinamos iš karto, lūžiui sugyti reikėjo laiko. Taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors kaltinamasis ir sulaužė nukentėjusiajam pirštą, tačiau pats nukentėjusysis netinkamai rūpinosi savo sveikata, tai patvirtina ir liudytojo K. S. parodymai, kad nukentėjusysis E. Z. po įvykio toliau šventė, kas turėjo įtakos nerūpestingai piršto priežiūrai. Be to iš specialisto išvados Nr. G 1944/2021(01) matyti, kad nukentėjusysis dėl skausmų ir piršto pūliavimo kreipėsi tik po 19 dienų nuo pirmo apsilankymo pas gydytojus, dėl ko per tokį ilgą laiko tarpą buvo galimybė atsirasti infekcijai.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą (sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant smūgius, parverčiant), nukentėjusiajam padarytą sužalojimą (nesunkų sveikatos sutrikdymą), jo lokalizaciją ir dėl piršto lūžio kilusias pasekmes, į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką, į tai, kad nukentėjusysis netinkamai rūpinosi savo sveikata ir dėl savo kaltės neišsaugojo piršto, į teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 1000 Eur. Kaltinamasis yra darbingas, šiuo metu dirba ir turi galimybę dirbti ir užsidirbti, bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo ir nusikalstamą veiką padariusio interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1000 Eur.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. K. yra pateikęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamojo R. S., turtinę ir neturtinę žalą 10 000,00 Eur sumoje (I tomas, b. l. 33). A. K. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro įvykio metu patirti sužalojimai, ateityje gali būti reikalinga lūpų nelygumų operacija, taip pat skruosto tirpimas dėl ko gali būti užspaustas nervas ir gali būti reikalinga taip pat operacija, o neturtinę žalą 1000,00 Eur už patirtus skausmus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus po įvykio.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). A. K. turtinę žalą sudaro įvykio metu sukelti padariniai ir ateityje galimos operacijos, kurių sumos neįvardintos. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl kelionės išlaidų, gydymo išlaidų, vaistų pirkimo ar ateityje planuojamų operacijų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis A. K. prašo priteisti 9000,00 Eur turtinės žalos, tačiau nepateikė jokių duomenų įrodančių, dėl ko prašoma būtent įvardijama suma. Todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas pripažįsta civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau dėl ieškinio dydžio byla perduotina nagrinėti civilinio proceso tvarka A. K. atžvilgiu, dėl turtinės žalos priteisimo.

Kaip nustatyta kaltinamasis R. S. savo nusikalstamais veiksmais padarė A. K. sužalojimus. Nukentėjusiajam A. K. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, jam nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdos lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžiai; 21-22 dantų panirimai su alveolinių ataugų lūžiais. Jis dėl sulaužytos dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio patyrė didžiulius skausmus, dėl 21-22 dantų panirimo su alveolinių ataugų lūžiais jam tenka nešioti metalinę vielą, jiems sutvirtinti ir kurią reikės keisti. Dėl šio sužeidimo jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 EUR iki 7 240,50 EUR (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1 500 EUR, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2 200 EUR). Kitų teismų analogiško pobūdžio bylose, kai be kita ko, nukentėjusiajam yra padaromas ir žandikaulio, nosikaulio arba skruostikaulio lūžis, įprastai priteisiamos sumos iki 3 000 EUR (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-851/2021 – 3 000 EUR, šioje byloje nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019 – 3 000 EUR, šioje byloje buvo du kaltinamieji, iš kurių kiekvienas sudavė po vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydami apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-539-574/2020 – 1 487 EUR, šioje byloje buvo suduoti daugybiniai smūgiai ir padaryti daugybiniai sužalojimai; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-579/2019 – 1 400 EUR, šioje byloje buvo suduotas vienas smūgis ir nustatytas nosikaulio lūžis). Šiuo atveju kaltinamasis nukentėjusiajam A. K. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir taip nukentėjusiajam A. K. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, dešiniame dilbyje ir kairiame žaste; dvi žaizdas lūpose; dešinės akiduobės ir kairio skruostikaulio lūžius; 21-22 dantų panirimus su alveolinių ataugų lūžiais. Taigi, įvertinus sužalojimo padarymo aplinkybes, taip pat visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju atitiks teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai, ir 1000,00 Eur neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiojo A. K. naudai.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (dėl A. K. sužalojimo) ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (dėl E. Z. sužalojimo) ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2640,45 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo E. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 184,84 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 84 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš R. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, pripažinti A. K. teisę į ieškinį dėl turtinės žalos patenkinimo, tačiau civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rajono rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė