- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-148-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00112-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė, Laureta Ulbienė
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 48 straipsnio 2 ir 3 dalis, laisvės apribojimu vieneriems metams.
Iš E. V. priteista V. S. naudai 63,71 Eur turtinei ir 1520 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 735 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Dėl sunkios turtinės padėties iš E. V. nepriteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 31 d., apie 02.00 val., Vilniaus g. 54, Šalčininkų m., prie įėjimo į klubą „Elestra“ dėl priešiškų asmeninių santykių tyčia kumščiu sudavė du kartus į nosį V. S., padarydama jai nubrozdinimą nosies nugarėlėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, linijinį odos nubrozdinimą dešiniame skruoste bei nosies kaulų lūžį, kas sukėlė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji E. V. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio ir 301 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Apeliantė teigia, kad liudytojai A. K., R. D., T. A. ir kiti teismo posėdžio metu apklausti asmenys nepatvirtino, kad būtent nuo apeliantės veiksmų nukentėjo V. S.. Liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems. Be to, byloje nėra kitų objektyvių apeliantės kaltės įrodymų, tik nukentėjusiosios parodymai. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtent ji sudavė du kartus nukentėjusiajai V. S. į nosį ir kad tarp jų vyko muštynės prie įėjimo į klubą ,,Elestra". Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojų parodymai, tačiau nenurodė kokias būtent aplinkybes jie patvirtino. Liudytojų parodymais nustatyta tik tai, kad nukentėjusioji tą naktį su visais konfliktavo, jog būtent apeliantė sudavė V. S. nematė, tą patį teigė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Pareigūnai į įvykio vietą atvažiavo jau po įvykio ir tik perteikė nukentėjusiosios žodžius. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo bandoma nustatyti, ar egzistuoja toks klubas ir kokiu adresu jis yra, nes kaltinamajame akte nurodytas adresas Vilniaus g. 54, Šalčininkai, o parodymo patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad patikrinimas atliktas Vilniaus g. 5, Šalčininkų m. Be to, tarp apeliantės ir nukentėjusiosios nebuvo atlikta akistata.
Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apeliantė davė išsamius ir neprieštaraujančius parodymus dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiąja. Pripažįsta faktą, kad tarp jų kilo konfliktas, bet nesutinka su V. S. parodymais ir teismo išvadomis, kad būtent ji sulaužė jai nosį, nes nukentėjusioji įvykio metu konfliktavo ir su kitomis merginomis, kurios buvo diskotekoje. Be to, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams V. S. nesakė, kad būtent E. V. ją sumušė, ir nenorėjo vykti į policijos komisariatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje vadovavosi 2014-06-03 specialisto išvada Nr. G 1835/14(01), tačiau ekspertas nurodė, kad V. S. jam paaiškino, jog ją mušė 3-4 merginos, kas būtent sudavė į nosį nematė, į medicininę įstaigą kreipėsi tik 2014-06-02. Todėl kyla klausimas, dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į medicininę įstaigą nuo 2014-05-31 iki 2014-06-02. Taip pat teismas neatsižvelgė į byloje esantį medicininio dokumento išrašą, kuriame yra nurodyta, kad nosies traumą V. S. gavo 2014-06-02. Apie tai, kad nosies trauma buvo gauta muštynių metu, išraše neužfiksuota. Taip pat pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015-03-19 pažymėjime nurodyta, kad V. S. 2014-06-02 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nedarbingumo priežastis - nelaimingas atsitikimas buityje, nedarbingumo laikotarpis - nuo 2014-06-02 iki 2014-06-06, t. y. tik 5 dienos. Be to, iškart po įvykio nebuvo imtasi veiksmų, kurie užfiksuotų apeliantės kūno pastebimus sužalojimus, galimai atsiradusius dėl nukentėjusiosios gynybos veiksmų.
Teismas nuosprendį motyvuotai nepasisakė apie byloje esančius trūkumus ir apie šiurkščius BPK pažeidimus atliekant ikiteisminį tyrimą, o būtent:
1) byloje yra tik apeliantės apklausos protokolo antro lapo kopija, bet nėra titulinio ar kitų apklausos lapų, todėl neaišku, koks tai apklausos protokolas ir kada ta apklausa buvo atlikta (t. 1, b. l. 10);
2) 2015-03-17 liudytojo parodymo patikrinimo vietoje protokolo fotolentelėse Nr. 1 ir Nr. 2 nėra paaiškinimų kas ką rodo, kas yra nuotraukose. Taip pat yra pridėta spalvota nuotrauka, bet nepaaiškinta kuo nuotrauka susijusi su parodymų patikrinimu vietoje. Protokole nurodyta, kad parodymų patikrinimas vietoje atliekamas Vilniaus g. 5, Šalčininkų m., nors kaltinamajame akte nurodyta, kad įvykis buvo Vilniaus g. 54, Šalčininkų m. (t. 1, b. l. 102);
3) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00112-15 buvo pradėtas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį prokuroro 2015-02-24 nutarimu (t. 1, b. l. 1-2), tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir apeliantės atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 138 straipsnį;
4) 2015-07-07 nutarimu V. S. pripažinta nukentėjusiąja pagal BK 140 straipsnį (t. 1, b. l. 136), bet neaišku dėl kokios nusikalstamos veikos;
5) 2014-07-01 nutarimu yra leista L. Z. kaip atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese apklausiant nepilnametę liudytoją T. Š., bet apklausos protokolo byloje nėra (t. 1, b. l. 20) ir 2014-07-02 nutarimu yra leista A. B. kaip atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese apklausiant nepilnametę liudytoją A. R., bet apklausos protokolo byloje taip pat nėra (t. 1, b. l. 23);
6) byloje yra 2014-07-22 akistatos protokolas tarp R. D. ir A. R., bet byloje nėra A. R. apklausos protokolo, todėl neaišku dėl kokių prieštaravimų atlikta akistata (t. 1, b. 1. 35-36).
Teismo posėdyje nuteistosios E. V. gynėjas advokatas Rostislavas Polubianko prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Mindaugas Jancevičius, nukentėjusioji V. D. (buvusi pavardė S.) ir jos atstovas advokatas Jan Kučynski prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas paduoto skundo ribose, t. y. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Nuteistoji E. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertino taisykles ir nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Analizuojant šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad būtini objektyvieji komentuojamo nusikaltimo požymiai – tai pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas), žalingi padariniai (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad E. V. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra neabejotinai įrodyta ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotais nuosekliais nukentėjusiosios V. S. parodymais apie tai, kad po konflikto diskotekoje ji išėjo į lauką, kur jai kažkas iš nugaros sudavė į užpakalinę galvos sritį, po ko ji priklaupė, o priešais stovėjusi E. V. sudavė jai kelis kartus kumščiu į nosį. Po šių smūgių pajuto skausmą bei iš nosies pradėjo bėgti kraujas. E. V. palaidinukė buvo kruvina, nors ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Teigė, kad ją užpuolė ne tik E. V., bet ir kitos diskotekoje buvusios merginos, tačiau būtent ji smūgiavo jai į nosį (t. 1, b. l. 136, 170). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji nurodė analogiškas aplinkybes ir parodė įvykio vietą (t. 1, b. l. 102-105). 2014 m. gegužės 31 d. pareiškime nukentėjusioji V. S. nurodė, kad diskotekoje „Elestra“ buvo sumušta pilietės, kurią žino iš matymo, pastaroji vilkėjo baltą palaidinę ir juodą sijoną, plaukai kirpti „kare“ forma su baltomis sruogelėmis (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00430-14, b. l. 4). Be to, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusi kategoriškai teigė, kad smūgius jai sudavė E. V..
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad būdama lauke matė kaip merginos, tarp kurių buvo ir E. V., muša V. S., pamačiusios ją ateinančią su vyru merginos pabėgo, liko tik V. S., kurios veidas ir drabužiai buvo kruvini, ir E. V., kurios palaidinė taip pat buvo kruvina (t. 1, b. l. 13-14, 199-200). Liudytojas P. K. patvirtino, kad prie įėjimo į diskoteką matė V. S. kruvinu veidu ir drabužiais, bei E. V. taip pat kruvinu veidu ir drabužiais (t. 1, b. l. 200-201). Liudytoja R. D. parodė, kad iš diskotekos išėjusi į lauką pamatė V. S. kruvinu veidu ir drabužiais (t. 1, b. l. 16-17, 200). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. A. parodė, kad atvykus į įvykio vietą kreipėsi mergina, kad ją sumušė, jos maikutė buvo kruvina bei patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 201). Vyr. patrulio T. A. 2014 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į vietą muštynių jau nebuvo, matė V. S. apibrozdintą nosį bei E. V. kruvinus viršutinius drabužius (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00430-14, b. l. 7).
Iš 2014 m. birželio 3 d. specialisto išvados Nr. G 1835/14(01) matyti, kad V. S. padarytas nubrozdinimas nosies nugarėlėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, linijinis odos nubrozdinimas dešiniame skruoste bei nosies kaulų lūžis, kas sukėlė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pažymėtina, kad specialistui V. S. nurodė iš esmės analogiškas jos sumušimo aplinkybes (t. 1, b. l. 8-9).
Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nuteistajai kaltinimas pasitvirtino nukentėjusiosios V. S. parodymais bei liudytojų A. K., P. K., R. D. ir T. A. parodymais. Nukentėjusioji V. S. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad sužalojimus patyrė būtent nuo apeliantės suduotų smūgių, tik netiksliai nurodė nuteistosios suduotų smūgių skaičių. Šie netikslumai buvo pašalinti atsižvelgiant į specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus. E. V. kaltė įrodyta ir baudžiamosios bylos medžiaga, todėl konstatuojama, kad ji 2014 m. gegužės 31 d., apie 02.00 val., Vilniaus g. 54, Šalčininkų m., prie įėjimo į klubą „Elestra“ dėl priešiškų asmeninių santykių tyčia kumščiu sudavė du kartus į nosį V. S., padarydama jai nubrozdinimą nosies nugarėlėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, linijinį odos nubrozdinimą dešiniame skruoste bei nosies kaulų lūžį, kas sukėlė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad E. V. pasikėsino į žmogaus sveikatą. Fizinis smurtas pasireiškė mušimu, t. y. E. V. sudavė du smūgius kumščiu V. S. į nosį, o nusikalstamos veikos padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, jog objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai nustatyti ir nepaneigti, juos patvirtina tiesiogiai ištirtos bylos aplinkybės ir medžiaga. E. V. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. ji suvokė, kad suduodama smūgius nukentėjusiajai į nosį elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.
Nors apeliantė teigia, kad V. S. į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2014 m. birželio 2 d., tačiau ši aplinkybė nepaneigia apeliantės kaltės. Juolab, kad 2014 m. gegužės 31 d. buvo šeštadienis, todėl nukentėjusioji į gydymo įstaigą kreipėsi artimiausią darbo dieną. Be to, apeliantė pažymi, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog nusikaltimas padarytas Vilniaus g. 54, Šalčininkuose, tuo tarpu parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad patikrinimas atliktas Vilniaus g. 5. Šį parodymų patikrinimo vietoje protokolo netikslumą apeliacinės instancijos teismas vertina technine klaida, kadangi visoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad nusikaltimas padarytas prie įėjimo į klubą „Elestra“, adresu Vilniaus g. 54, Šalčininkų mieste. Apeliantės teigimu, tarp jos ir nukentėjusiosios nebuvo atlikta akistata, tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 97-1-00430-14 matyti, kad minėta akistata buvo atlikta 2014 m. liepos 21 d. ir jos metu V. S. taip pat teigė, jog E. V. ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į nosį (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00430-14, b. l. 46-47).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir E. V. pripažino kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantė, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
Taip pat apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti šiurkštūs BPK pažeidimai, kadangi byloje nėra jos apklausos protokolo titulinio lapo, nepilnamečių liudytojų T. Š. ir A. R. apklausų protokolų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pradinis ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 97-1-00430-14. 2015 m. vasario 24 d. prokurorės Jolitos Okuškienės nutarimu iš minėto tyrimo buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00112-15 (nagrinėjamos bylos). Pradėjus naują ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00112-15 iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 97-1-00430-14 buvo padarytos dokumentų kopijos, tačiau ne visų dokumentų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, kaip ir apeliacinės instancijos teismas, iš Šalčininkų rajono policijos komisariato išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 97-1-00430-14 ir susipažino su trūkstamais dokumentais (tame tarpe ir su apeliantės nurodytais). Be to, apeliantė nurodo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00112-15 buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau byloje nėra nutarimo, jog ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas pagal BK 138 straipsnį. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacijos pakeitimui nereikia atskiro prokuroro nutarimo. Be to, 2015 m. kovo 19 d. E. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryti apeliantės nurodyti BPK pažeidimai.
Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai E. V. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jos asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas E. V. paskirdamas vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, parinko jai ne per griežtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas Jan Kučynski prašė iš nuteistosios E. V. priteisti nukentėjusiajai 150 eurų atstovavimo išlaidas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nukentėjusiosios atstovas advokatas Jan Kučynski apeliacinės instancijos teismui pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą, susipažino su nuteistosios apeliaciniu skundu, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovaudamas nukentėjusiosios interesus, pasisakė teisme. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistosios.
2017 m. vasario 6 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, kuriuo prašoma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinės instancijos teisme valstybei iš E. V. priteisti 37,64 eurus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, <...>. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios E. V. priteisti nukentėjusiajai V. D. (buvusi pavardė S.) 150 eurų (šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.