- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2-4543-979/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03741-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Skolininkas
- J. M.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Litesko“ prašymą suinteresuotiems asmenims skolininkui J. M., skolininko sutuoktinei G. M., antstolei Angelei Kvaraciejienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Litesko” kreipėsi į teismą su prašymu vykdymo procese, prašydamas nustatyti skolininko J. M. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine G. M. nuosavybė, dalį taip, kad galimas būtų išieškojimas. Nurodė, kad pareiškėjas yra išieškotojas vykdomosiose bylose pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 2-894-470/2011; 2-4144-652/2011, 2459/2012, 2-307-835/2013, 2-2790-179/2013, 2-2268-297/2014, 2-4716-652/2014, 2-987-543/2015, 2-2925-835/2015 vykdant išieškojimą iš skolininko J. M.. Vykdymo proceso eigoje antstolė areštavo butą (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registre registruotą skolininko J. M. vardu ir įgytą santuokoje su G. M., kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolis pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 593 str. 3 d., 153 str. 2 d., 133 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo UAB „Litesko“ prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismui kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina, kad antstolė Angelė Kvaraciejienė be kitų vykdomųjų dokumentų, taip pat vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-307-835 dėl 192,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. M.. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojui iki 2015 m. spalio 5 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b. l. 3). Išieškotojas, nepraleidęs nustatyto termino, 2015 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Nei pareiškėjas nei antstolis nepateikė siūlymų ir/ar pageidavimų dėl turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Pareiškėjas formaliai nurodė, kad skolininko turtą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atidalinti taip, jog būtų galima iš jos išieškoti.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas, kurį prašoma atidalinti, butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1997 m. balandžio 8 d. (b. l. 8). Skolininkas J. M. ir G. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8), santuoka nenutraukta. Nekilnojamas turtas butas (duomenys neskelbtini) viešuose registruose įregistruotas skolininko vardu. Byloje nėra duomenų, jog turtas įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str.). Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, byloje esančiais duomenimis nenustatyta.
Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju pareiškėjas neprašė nustatyti realiosios turto dalies, nepateikė siūlymo dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Antstolis taip pat jokio siūlymo nepateikė. Tiek pareiškėjas, tiek antstolis formaliai išdėstė prašymą – atidalinti skolininko turtą taip, kad iš jo būtų galima išieškoti. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 2 d., 178 str., Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013). Teismas, neperžengdamas prašymo ribų, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesant aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo šios prezumpcijos, sprendžia, jog prašymas tenkintinas nustatant skolininko turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Visas turtas lieka bendro naudojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-163/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).
Teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, skolininko J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad skolininkui J. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodyti, kad J. M. ir G. M. butu naudojasi bendrai.
Nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.