- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- 2S-2516-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03684-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Grandinė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėja prašė: 1) pripažinti prievolę pasibaigusia dėl fizinio asmens I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties fakto dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 1 dalies pagrindu); 2) teismo skubos tvarka uždrausti, nutraukti (įpareigoti nutraukti) antstolės B. T. ir jos padėjėjos G. M.-U. visus iš pareiškėjos kaip visiškai pašalinio asmens iš ,,Sodros“ senatvės pensijos atliekamus suklastotos baudos išieškojimus vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01276 ir vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277, t. y. baudos išieškojimo mirusiojo asmens I. Ž. vardu nesąžiningos išieškotojos daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) ,,Grandinė“ naudai dėl jos neteisėto praturtėjimo tikslų; 3) skubos tvarka grąžinti (įpareigoti grąžinti) visus padarytus atskaitymus su visais delspinigiais už kiekvieną uždelstą sumokėti pareiškėjai pensiją dieną iš mokamos „Sodros“ senatvės pensijos, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01276 ir vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277 dėl suklastotos pareiškėjos atžvilgiu baudos išieškojimo apsimetant mirusiojo asmens I. Ž. vardu nesąžiningo išieškotojo – DNSB „Grandinė“ naudai dėl jos tyčinio, neteisėto praturtėjimo tikslų; 4) pripažinti antstolės B. T. ir jos padėjėjos G. M.-U. veiksmus neteisėtais, nepagrįstais ir tyčiniais vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01276 ir vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277 dėl suklastotos pareiškėjos atžvilgiu baudos išieškojimo mirusiojo asmens I. Ž. vardu nesąžiningos išieškotojos – DNSB „Grandinė“ naudai dėl jos tyčinio, neteisėto praturtėjimo tikslų, sąmoningai 2010 metais slaptai tyčia nupjovus jos butui centralizuoto šildymo vamzdžius, fiktyviai apsimetant modernizavimo darbams; 5) išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01276 ir vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01277 pilna apimtimi ir prijungti nagrinėjant pareiškėjos skundą; 6) išreikalauti iš ,,Sodros“ pilną informaciją apie antstolės B. T. jau išieškotas suklastotas baudas, išieškomas iš pareiškėjos kaip iš nekalto, pašalinio asmens mirusiojo asmens I. Ž. vardu; 7) kreiptis į Teisingumo ministrą prašant kuo skubiau pradėti tarnybinį patikrinimą ir atimti antstolei B. T. bei jos padėjėjai G. M.-U. leidimą toliau užsiimti antstolio profesine veikla; 8) būtinai pranešti prokurorui apie šį daromą prieš pareiškėją sąmokslą ir tariamai atliekamą nusikalstamą veiką bendru nurodytų asmenų susivienijimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnis); 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 10) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis uždėti po maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, antstolei B. T. ir jos padėjėjai G. M.-U., iš kurios pusę skirti pareiškėjai. Skunde dėl antstolio veiksmų nurodoma:
1.1. (duomenys neskelbtini) skolininkė I. Ž. mirė, tačiau dabartinis DNSB ,,Grandinė“ pirmininkas ir šios bendrijos advokato padėjėjas G. D., neturintis galiojančio įgaliojimo veikti bendrijos vardu, eilinį kartą sąmoningai piktnaudžiauja savo teisėmis, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnio 1 dalies griežtus reikalavimus ir po I. Ž. mirties turima informacija tyčia spaudžia ir daro slaptą asmeninę įtaką antstolei ir jos padėjėjai toliau daryti neteisėtus išieškojimus iš pareiškėjos kaip pašalinio asmens.
1.2. Pareiškėjai nepranešama apie slaptai rašomus patvarkymus, t. y. vykdomosiose bylose slaptai pakeičiama mirusi skolininkė I. Ž. kitu ,,skolininku“ – pareiškėja, ir toliau tęsiamas nepagrįstas, neteisėtas išieškojimas iš jos kaip iš pašalinio, nekalto asmens, kuris neturi jokios sąsajos dėl mirusiojo asmens baudos ir jos pačios asmeninio kažkokio tai esą sprendimo ,,neįvykdymo“.
1.3. I. Ž. mirties dieną jokio įsiskolinimo niekam neturėjo. Į pareiškėjos skundus antstolė ir jos padėjėja absoliučiai tyčia nereaguoja, neatsako ir toliau tęsia slaptus pažeidimus, suklastotas skolas ir daromus išskaitymus, kas auga kosminiu greičiu. Todėl mano, kad teismas skubos tvarka turi reaguoti į tokius sistemingai, tyčia daromus pažeidimus ir apginti pareiškėjos pažeistas teises kaip silpniausios šio proceso dalyvės bei apginti viešą interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymų dėl vykdomųjų bylų Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 išreikalavimo, duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išreikalavimo, kreipimosi į Teisingumo ministrą ir pranešimo prokurorui, baudos už piktnaudžiavimą skyrimo.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, savo ruoštu vien pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo interesai. Konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, bei nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto (pajamų). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia nėra susijęs su vykdymo veiksmais, nesudaro bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjimo dalyko, todėl pareiškėja, siekdama apginti galimai pažeistas teises ir (ar) teisėtus interesus, vadovaujantis CPK 5 straipsniu, su tokio pobūdžio reikalavimu turėtų kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka, pareikšdama ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymo iš antstolės išreikalauti vykdomąsias bylas tenkinti nėra pagrindo, nes šie duomenys teismui turės būti pateikti antstolei išnagrinėjus pareiškėjos skundą, jei antstolė skundo netenkins (tenkins iš dalies). Be to, pareiškėjos prašomi išreikalauti duomenys yra susiję su pačia pareiškėja ir duomenų, jog pareiškėja šių įrodymų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gauti negali, nėra pateikta. Papildomai pastebėtina, jog tuo atveju, jei iš pareiškėjos pajamų buvo atliktos išskaitos ir išieškotos antstolės vykdomose vykdomosiose bylose, duomenys apie išieškotas lėšas ir jų paskirstymą turi būti vykdomosiose bylose, kurios, minėta, teismui turės būti perduotos tuo atveju, jei antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jo netenkins (tenkins iš dalies) ir CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais perduos teismui.
6. Įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, pagrindų kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl antstolės ir (ar) jos padėjėjos veiklos patikrinimo, nenustatyta, o pareiškėjos skunde nurodyti antstolės ir (ar) jos padėjėjos atlikti procesiniai veiksmai vertinant jų (ne)teisėtumą gali būti tikrinami CPK nustatyta tvarka nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų reiškia abejones dėl antstolės ir (ar) jos padėjėjos atliktų veiksmų, kuriuos pareiškėja laiko nusikalstamais, prašo apie šiuos veiksmus pranešti prokurorui, tačiau byloje duomenų apie galimai atliktas nusikalstamas veikas nėra nustatyta, todėl teismas poreikio priimti atskirąją nutartį ir kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja teise. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju byloje nėra gauta jokių antstolės procesinių dokumentų, nenustatyta kitokio sąmoningo antstolės (ar jos padėjėjos) veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėja savo skunde, kuris pateiktas teismui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šioje proceso stadijoje pareiškėjos prašymo tenkinti nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skundą tenkinti; skubos tvarka sustabdyti neteisėtus išieškojimus ir vykdymo veiksmus antstolės B. T. vykdymo bylose Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277; nedelsiant grąžinti pareiškėjai visas išieškotas lėšas su visais delspinigiais iš senatvės pensijos; nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo teisėją M. A. nuo atskirojo skundo priėmimo ir nagrinėjimo arba jai nusišalinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, apsimestinė, priimta šališkai išnagrinėjus bylą.
9.2. Nepagrįstai atsisakyta ginti viešąjį interesą ir pareiškėją kaip silpnesnę šalį.
9.3. Pareiškėjai nebuvo pranešta apie skundo nagrinėjimą ir nebuvo užtikrintas jos dalyvavimas.
9.4. Pareiškėjai negali būti perkelti išieškojimo procesai dėl mirusios skolininkės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas netenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Pareiškėja atskiruoju skundu pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
15. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nulemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta pačiam teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas). Taigi, vien asmens prašymo ar jo nuomonės, kad reikalinga būtent žodinė atskirojo skundo nagrinėjimo forma, savaime nepakanka tokiam posėdžiui paskirti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi byla buvo išspręsta teisingai.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
17. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – registruotos pašto siuntos, SODROS rašto, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties kopijas.
18. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos dėstomais argumentais, pažymi, jog dalis pareiškėjos teikiamų rašytinių įrodymų jau yra byloje. Be to, byloje užtenka duomenų pareiškėjos atskirajam skundui išnagrinėti ir teismo procesiniam sprendimui priimti, todėl pareiškėjos teikiami nauji įrodymai nepriimami į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese
20. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju - pareiškėjas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
22. Kadangi ypatingosios teisenos bylas (skundus dėl antstolio veiksmų) teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis), sprendžiant klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (taip pat ir ikiteisminėje skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo stadijoje (CPK 510 straipsnio 2 dalis)), taikytinos CPK bendrosios nuostatos, reglamentuojančios laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
23. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalimi, skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, įtvirtintų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai, vykdymo procese esant prasidėjusiam išieškojimo iš skolininko turto procesui, būtina apsaugoti skundą dėl antstolio veiksmų padavusio vykdymo proceso dalyvio ar kito suinteresuoto asmens galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus arba užkirsti kelią galimam jų pažeidimui. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, priklausomai nuo teismo nutartimi nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, gali apimti tiek visų vykdomojoje byloje atliekamų išieškojimo veiksmų, tiek išieškojimo veiksmų, taikant konkrečią priverstinio vykdymo priemonę, tiek ir kitų konkrečių su išieškojimu susijusių vykdymo veiksmų sustabdymą. Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas nėra baigtinis ir apima kitas įstatymuose nustatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
24. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
25. Pareiškėja atskirajame skunde pirmiausiai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias skundo nagrinėjimo tvarką ir išnagrinėjo skundą, nepranešęs šalims ir pareiškėjai apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį. Su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti.
26. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Teismas turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalis numato, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per įstatymo nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Pirmosios instancijos teismas minėtų CPK nuostatų, reglamentuojančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nepažeidė. CPK nenumato, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas privalo nagrinėti pranešęs šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį. Pareiškėja nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju, jos nuomone, buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atitinka proceso reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio bylos nagrinėjimui, todėl nurodyti pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
27. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. skubos tvarka uždrausti, nutraukti (įpareigoti nutraukti) antstolės B. T. ir jos padėjėjos G. M.-U. visus iš pareiškėjos kaip visiškai pašalinio asmens iš ,,Sodros“ senatvės pensijos atliekamus suklastotos baudos išieškojimus vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01276 ir vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01277.
28. Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, jog antstolės B. T. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų/baudų išieškojimo pareiškėjos atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomųjų bylų Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 atžvilgiu. Vykdomoji byla Nr. 0005/20/01276 užvesta pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7059-642/2015 dėl 1 617 Eur skolos, 3 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti dieną 2014 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. P2-617-618/2014 iš skolininkės I. Ž. išieškotojos DNSB „Grandinė“ naudai. Vykdomoji byla Nr. 0005/20/01277 užvesta pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-479-889/2017 dėl 3 735,50 Eur ir 3,10 Eur per dieną fiksuoto mokėjimo nuo 2017 m. gegužės 11 d. iš skolininkės I. Ž. išieškotojos DNSB „Grandinė“ naudai. Kaip nurodo pareiškėja, šių vykdomųjų bylų pagrindu yra išieškoma iš jai priklausančių pajamų. Pareiškėja su antstolės atliktais vykdymo veiksmais, kuriais pradinė skolininkė I. Ž. pakeista pareiškėja T. Ž., taip pat tęsiamu išieškojimu iš T. Ž. pajamų, nesutinka.
29. Susipažinus su atskirojo skundo argumentais, pažymėtina, kad pareiškėjos atskirasis skundas bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra grindžiamas faktinių aplinkybių išvardijimu, panašiais bei pasikartojančiais abstraktaus pobūdžio teiginiais. Teigiama, kad nurodytos vykdomosios bylos vykdomos neteisėtai bei išieškojimas iš pareiškėjos iš viso negalėjo būti pradėtas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja nepagrindė, o vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas ir faktinių aplinkybių išdėstymas pats savaime negali būti pagrindu laikinam vykdymo veiksmų sustabdymui vykdomosiose bylose taikyti. Pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis yra įrodinėjamas antstolio veiksmų neteisėtumas, o tai nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas.
30. Kaip jau buvo minėta, pagrindu laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje gali būti pripažįstamos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas galimas pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, galimos žalos pareiškėjai atsiradimas ar jos padidėjimas, susijusios priežastiniu ryšiu su skundžiamais antstolio veiksmais ar priimtu antstolio patvarkymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nenurodė jokių įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad vykdant nurodytas vykdomąsias bylas yra pažeidžiami jos teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 sustabdymui – taikyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta realios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.
31. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neteisingas ir suinteresuotas neginti pareiškėjos, kaip silpnesnės šalies, teisių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodyti pareiškėjos teiginiai iš esmės vertintini kaip subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais argumentais, kuo šiuo atveju pasireiškia proceso teisės normų pažeidimas. Pareiškėja apskritai nenurodo jokių konkrečių procesinių skundžiamos nutarties trūkumų. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi, kuria nenustatyta pagrindų pareiškėjos pareikštam nušalinimui tenkinti. Tai paneigia pareiškėjos argumentą, jog ji neturėjo galimybės pasinaudoti teise pareikšti teismui nušalinimą. Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
32. Taip pat, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėja prašo pripažinti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 pasibaigusiais dėl pagrindinės skolininkės I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirties, CK 6.128 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad tuo atveju, kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu.
33. Kaip nurodyta anksčiau, aktualių vykdomųjų bylų eigoje paaiškėjo, kad pradinė skolininkė I. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja po motinos I. Ž. mirties Klaipėdos miesto 1-jame notarų biure priėmė mirusios motinos palikimą. Palikimas priimtas pagal turto apyrašą. Paveldimo turto apyrašą sudarė antstolė R. V., vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0074/21/00201, kuri užbaigta 2021 m. gruodžio 27 d. Prieš užbaigdama vykdomąją bylą antstolė R. V. surašė paveldimo turto apyrašą. Mirusiosios įpėdinė, t .y. pareiškėja, paveldimo turto apyraše pasirašė liudijimą, kuriuo patvirtino, jog apyraše nurodytas visas įpėdinei žinomas palikėjos turtas ir visi palikėjo turtiniai reikalavimai bei skolinės pareigos. Į mirusios I. Ž. paveldimo turto apyrašą yra įtrauktos antstolės B. T. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 išieškomos teismo paskirtos civilinės baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą. 2022 m. birželio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 priimti antstolės patvarkymai dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kurių pagrindu pradinė skolininkė I. Ž. pakeista į jos teises ir pareigas vykdymo procese perėmusią įpėdinę – pareiškėją.
34. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad vykdomosiose bylose Nr. 0005/20/01276 ir Nr. 0005/20/01277 mirusi skolininkė pakeista jos teisių perėmėja pareiškėja antstolės 2022 m. birželio 16 d. patvarkymais. Tokie antstolės procesiniai sprendimai iš esmės reiškia, kad asmeninio pobūdžio sankcijos buvo perkeltos įpėdinei. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad pareiškėja būtų teikusi skundą dėl šių antstolės patvarkymų, o įsiteisėjusios nutarties, kuria būtų išnagrinėtas toks skundas, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai norint apginti savo teises ir civilinio proceso tvarka kelti klausimą dėl (ne)teisėto baudų išieškojimo iš įpėdinės, pareiškėjai pirmiausia tikslinga kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės 2022 m. birželio 16 d. patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo CPK 510 straipsnio tvarka, kartu nurodant ir atitinkamo skundo pateikimo praleidimo priežastis bei procesinio termino atnaujinimo pagrindus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Anksčiau pateikti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimais, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.