Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.11.; 2.1.7.4.1; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7; 23.2.2.1

2023 m. balandžio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. kovo 16 d.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus vykdyti nuosprendį ją nuspręsta – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas G. K. turtui ir konfiskuoti 32 485 (trisdešimt du tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt penki) Eur, 470 (keturi šimtai septyniasdešimt) Švedijos kronų, 640 (šeši šimtai keturiasdešimt) svarų sterlingų, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

G. K. turtui – pinigams: 32 485 Eur, 640 svarų sterlingų (vertė 748,54 Eur), 470 Švedijos kronų (vertė 44,03 Eur), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 16 d., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė automobilio „Mercedes Benz“, Jungtinės Karalystės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), salone baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 58,89 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, supakuotą į vieną vakuuminį paketą, ir šiuo automobiliu 2021 m. gruodžio 16 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno (duomenys neskelbtini) gatve, kur 2021 m. gruodžio 16 d. 13 val. 20 min., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu šis didelis kiekis – 58,89 g psichotropinės medžiagos – amfetamino buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad G. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad jis laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų su tikslu jas platinti yra įrodyta ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus (nuteistojo A. S., liudytojų M. J., V. R. parodymus, kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuotus duomenis ir kt.). Nuosprendyje taikytas išplėstinis turto konfiskavimas. Šis sprendimas priimtas įvertinus G. K. ir V. K. turto vertinimus. Versija, kad pinigines lėšas grynais pinigais V. K. duodavo V. Ž. ir todėl jie priklauso V. K., atmesta.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jo turtui buvo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinis turto konfiskavimas ir turto konfiskavimas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Teismas įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne jo, kaip to reikalauja įstatymai, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai, neatkreipė dėmesio į tam tikrus prieštaravimus ir jų nepašalino. Tokiu būdu padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

3.2. Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus ir jų nekeitė. Nurodė, kad minėtą paketą su baltos spalvos milteliais įsigijo kaip anabolinį steroidą, kuris maišomas su kofeinu ir vartojamas sportuojant. Norėjo taip pataisyti sveikatą, nes, jo nuomone, toks mišinys duoda papildomos energijos ir padeda mesti svorį, degina riebalus. Jis nežinojo, kad mišinyje yra kokios nors psichotropinės medžiagos. Tokia jo versija yra visiškai reali, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams bei nepaneigta. Teismas kaip kaltę patvirtinantį įrodymą pabrėžė jį sulaikiusio policijos pareigūno M. J. parodymus, kad jis sulaikymo metu buvo akivaizdžiai susijaudinęs, neigė, kad paketas ar automobilis priklauso jam, tačiau apklausos metu jis paaiškino, kad sulaikymo metu jautė pagirias, pergyveno, kad galėjo vairuoti automobilį su didesniu nei leistina alkoholio kiekiu kraujyje, todėl galėjo susijaudinęs nesąmoningai atsakinėti į policijos pareigūnų klausimus. Svarbesnė aplinkybė yra tai, kad paketas nebuvo slepiamas, buvo padėtas ant galinės keleivių sėdynės. Nors byloje nėra duomenų, kad ant paketo būtų ieškota ar aptikta biologinių jo pėdsakų, ikiteisminio tyrimo metu jis nuoširdžiai nurodė, kad paketas yra jo. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, o jos patvirtina, kad jam nebuvo žinoma, jog pakete yra psichotropinių medžiagų. Teismas rėmėsi 2021 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada, kad rastos medžiagos sudėtyje rasta psichotropinė medžiaga, bet nerasta anabolinių steroidų pėdsakų, tačiau logiškai nesuprantama, kaip medžiagų radimo faktas galėtų paneigti, kad įsigyjant jam nebuvo žinoma apie produkto sudėtį.

3.3. Teismas pabrėžė, kad ant jo rūbų, automobilyje rasta kokaino ir kanapių arba kanapių dervos pėdsakų. Šių medžiagų atsiradimo versijų yra labai daug, nes automobiliu ilgą laiką naudojosi kiti asmenys užsienio valstybėje. Ant rūbų šių medžiagų pėdsakų galėjo atsirasti lankantis vietose, kur jos vartojamos, liečiantis prie paviršių. Jis nebuvo kaltinamas šių narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu, platinimu ir šios aplinkybės jokiu būdu negalėjo sustiprinti teismo įsitikinimo, kad jis suprato, jog laiko psichotropines medžiagas ir jas gabena su tikslu platinti. Teismas, vertindamas ekspertizių išvadas su byloje surinktais įrodymais, nutylėjo dalį išvados, kurioje nurodoma, kad be jau paminėtų kokaino, kanapių arba kanapių dervų pėdsakų, taip pat rasti kofeino pėdsakai. Šis objektyvus įrodymas patvirtina jo parodymus apie tai, kad jis įgydavo steroidinių preparatų, kuriuos prieš vartojimą maišydavo su kofeinu.

3.4. Nors teismas motyvuoja, kad jo kaltę patvirtina A. S. bei liudytojos V. R. parodymai, tačiau jis nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už minėtų asmenų minimų narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių platinimą. Vadinasi, jų parodymų neužteko pateikti jam kaltinimų. Tuomet nesuprantama, kaip jų parodymais galima pagrįsti visai kitos medžiagos – amfetamino, laikymą ir gabenimą su tikslu platinti. Teismas nepagrįstai vertino minėto A. S. parodymus kaip patikimus, objektyvius ir paremtus kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojai M. R. ir M. G. parodė, kad pažinojo A. S. iš kompiuterinės programėlės kaip „(duomenys neskelbtini)“, t. y. asmenį, kuris prekiauja „žole“. Jie nenurodė, kad jis prekiauja kokiomis nors kitomis narkotinėmis medžiagomis, pvz. kokainu, nors jeigu taip būtų buvę, patys ar iš kitų asmenų apie tai neabejotinai būtų sužinoję. Didelė tikimybė, kad ir pats A. S. kaip savo pastoviems klientams būtų pasiūlęs įsigyti kokaino, kurį, jo teigimu, jis platino. Be to, A. S. atžvilgiu atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo užfiksuota, kad jis būtų platinęs šias narkotines medžiagas. Atlikus kratą A. S. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasta nei šios narkotinės medžiagos, nei jos pėdsakų, nei su platinimu susijusių priemonių. Apibendrinant darytina išvada, kad A. S. parodymai, kad apeliantas jam buvo perdavęs parduoti kokaino, akivaizdžiai yra melagingi. Dėl tos priežasties negalima ir kitų jo parodymų vertinti kaip patikimų, be to A. S. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

3.5. Nieko nepagrindžia ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti A. S. ir jo pokalbiai. Juose nėra minimos kokios nors įstatymu uždraustos medžiagos. Pats A. S. parodė, kad užfiksuotų susitikimų metu jis jam jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų neperdavė. Pareigūnų pateiktos, galimos pokalbių esmės versijos, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, kuriomis, kaip jau anksčiau nurodyta, negalima remtis priimant nuosprendį. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad A. S. turėjo akivaizdų motyvą jį apkalbėti. Jis buvo įtariamas kelių sunkių nusikaltimų padarymu, todėl mainais už jo atsakomybės sušvelninimą jam galėjo būti padaryta įtaka duoti melagingus parodymus. Tą netiesiogiai patvirtina ir vietoj griežtos realios laisvės atėmimo bausmės prokuroro pasiūlytas ir teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikytas švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimas. Panašūs atvejai jau buvo įvertinti teismų praktikoje. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 2K-340/2006). Be to, teismas neatsižvelgė, kad A. S. buvo skolingas jam, kas galėjo nulemti parodymų objektyvumą. V. R. tiesiogiai nebendravo su juo, tik parodė, ką girdėjusi iš A. S., todėl jos parodymai negali būti laikomi savarankišku įrodymu šaltiniu. Reikia atkreipti dėmesį ir tai, kad ji yra A. S. sugyventinė ir taip pat galėjo būti įtakota siekiant sušvelninti jo padėtį.

3.6. Teismas konstatavo, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir būtinąjį numatytos nusikalstamos veikos požymį – tikslą platinti, nustatė tik pagal vieną kriterijų – rastos psichotropinės medžiagos didelį kiekį. Tokia praktika, visiškai neįvertinus kitų aplinkybių, yra netinkama. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų platinęs minėtas psichotropines medžiagas. Nebuvo rasta jokių paruoštų vartojimui dozių ar priemonių jas ruošti. Nenustatyti jokie kontaktai su vartotojais. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys yra neinformatyvūs, asmenys su kuriais bendravo nenustatyti ir neapklausti, jokių narkotinių ar psichotropinių priemonių, atliekant šiuos veiksmus, nebuvo paimta. Todėl darytina išvada, kad minėtas požymis nustatytas visiškai nepagrįstai.

3.7. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, negali būti taikomos ir jokios baudžiamojo poveikio priemonės. Net jei būtų konstatuota jo kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą, teismas šioje byloje netinkamai nustatė ir taikė išplėstinio turto konfiskavimo sąlygas. Jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti 32 485 Eur ir teismas konstatavo, kad tai yra jo turtas, todėl esant kitoms išplėstinio turto konfiskavimo sąlygoms, pritaikė šį institutą. Jis nesutiktina su teismo nustatyta aplinkybe, kad minėtos piniginės lėšos priklauso jam nuosavybės teise. Viso proceso metu tiek jis, tiek jo sutuoktinė nuosekliai tvirtino, kad šios piniginės lėšos yra sutuoktinės santaupos ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Teismas rėmėsi atliktu jos turto tyrimu, kuriuo nustatyta, kad skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra 956,12 Eur, taigi ji negalėjo turėti tokių santaupų, tačiau nevertino, kad, sutuoktinės teigimu, didžiąją dalį pinigų ji susitaupė ne iš savo pajamų, bet iš tėvo dovanotų pinigų. Atliekant turto tyrimą nebuvo vertinama, kad ji gyveno taupiai, vedė bendrą ūkį su juo, disponavo vaiko neįgalumo ir išlaikymo pajamomis. Liudytojas V. Ž. parodė, kad perdavė grynaisiais dukrai dideles pinigų sumas. Jis negalėjo įvardinti tikslios sumos, tik apytikslę, ne mažesnę kaip 20 000 Eur. Jo gaunamos pajamos visiškai patvirtina jo parodymus. Buvo pateikti V. Ž. banko sąskaitos išrašai nuo 2016 m. iki 2021 m. Akivaizdu, kad jis galėjo 2016-2021 metų laikotarpiu perduoti dukrai grynaisiais pinigais visą 32 485 Eur sumą. Net ir neatlikus turto tyrimo, aišku, kad pajamos leido tokią galimybę. Be to, nors jis ir sutuoktinė buvo nurodę rastų pinigų kilmę, toks V. Ž. turto vertinimas net nebuvo atliekamas. Be abejo, ši aplinkybė rodo, kad procesas buvo neišsamus ir turi būti vertinama V. K. naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsniu, pinigai yra neabejotina asmeninė V. K. nuosavybė. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, kad ji įsigijo būstą, jį remontuojasi, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji negalėjo turėti nė vieno euro santaupų. Pažymėtina, kad prieš įsigyjant būstą, V. K. taupė pinigus pradiniam įnašui, kurio neprireikė, nes dėl vaiko neįgalumo paskola būsto pirkimui buvo suteikta be pradinio įnašo, kurį kompensuoja valstybė. Butas įsigytas 2019 m., valstybės kompensuota suma (išmokėta subsidija 10 800 Eur). Nieko neįrodo ir kriminalinės žvalgybos veiksmo atlikimo protokolu užfiksuotas pokalbis tarp jo ir sutuoktinės, kuriuo ji nurodo, kad reikia pirkti indaplovę, o jis leidžia pasiimti „štuką eurų“. Jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, iš V. K. santaupų jis ruošėsi statyti servisą, todėl dėl pirkinių buvo tariamasi. Kadangi minėti pinigai yra asmeninė V. K. nuosavybė, nuosprendžio dalis dėl išplėstinio šio turto konfiskavimo turi būti panaikinta.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas Ruslan Mazurov prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Gabija Večerinskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. K. ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aspektu ir nurodo pažeidimus, padarytus teismui taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. Pagal šių nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados.

8. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018, 2K-21-976/2023).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

9. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, G. K. yra inkriminuotas didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikymas ir gabenimas, turint tikslą šias medžiagas platinti.

10. Pripažindamas G. K. kaltu dėl psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo turint tikslą platinti, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį šioje dalyje ir priimti naują, jį išteisinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo G. K. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

11. Byloje nekyla abejonių ir nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. gruodžio 16 d. G. K. vairuoto ir jam faktiškai priklausančio automobilio „Mercedes Benz“ salone policijos pareigūnai surado vakuuminį paketą, kuriame buvo baltos spalvos milteliai ir kurių sudėtyje nustatytas didelis kiekis, t. y. 58,89 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia žinojęs, kad šiame pakete yra psichotropinė medžiaga, nurodydamas, kad paketą su baltos spalvos milteliais įgijo kaip anabolinį steroidą, kuris maišomas su kofeinu ir vartojamas sportuojant bei metant svorį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad surinkti byloje įrodymai paneigia šiuos teiginius.

12. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. Daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos automobilio kameros ir policijos pareigūnų kūno kamerų, kurie 2021 m. gruodžio 16 d. sustabdė G. K. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“. Iš policijos pareigūnų kūno kameros apžiūros protokolo matyti, jog G. K. policijos pareigūnams teigė, kad automobilis „Mercedes Benz“ yra ne jo, paketas su baltos spalvos milteliais taip pat ne jo ir jis nežino, kas ten yra (1 t., b. l. 150-153; 156-157). Šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnas M. J., dalyvavęs sustabdant G. K. automobilį. Jis nurodė, kad G. K. akivaizdžiai jaudinosi ir nurodė, kad nežino kas per medžiaga rasta jo automobilyje, teigė, kad automobilis priklauso jo draugui. G. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju tris kartus atsisakė duoti parodymus dėl kaltės (5 t., b. l. 179-180; 188-189; 197), taip pat kaltės klausimo nekomentavo ir sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės jam skyrimo (6 t., b. l. 54-56). Tuo tarpu versiją apie automobilyje rasto paketo turinį, kilmę ir paskirtį iškėlė tik susipažinęs su bylos medžiaga ir teisiamajame posėdyje išklausęs visų liudytojų parodymus. Nuteistasis tik bylos nagrinėjimo pabaigoje nurodė, kad prieš mėnesį laiko įsigijo šį paketą sporto klube, kaip steroidines medžiagas („anabolikus“), kurios maišomos su kofeinu, riebalų deginimui, nes žadėjo po naujų metų pradėti vartoti, o automobilį iki sulaikymo naudojo pusę metų (7 t., b. l. 101-111). Taigi, nurodė visiškai priešingas aplinkybes, susijusias su paketu, kuriame yra baltos spalvos medžiaga, ir pripažino, jog visgi paketas priklauso jam, taip pat, kad jis iš tiesų yra automobilio faktinis valdytojas. Nors kaltinamasis turi teisę neduoti parodymų prieš save, taip pat turi teisę duoti parodymus po visų įrodymų ištyrimo, tačiau vertinant kaltinamojo parodymų nuoširdumą ir nuoseklumą, vis dėlto į šias aplinkybes būtina atsižvelgti. Šiuo atveju, teigti, kad kaltinamasis buvo nuoširdus ir nuoseklus viso proceso metu, nėra pagrindo. Priešingai, daroma išvada, kad G. K. parodymus davė ir gynybinę versiją pateikė, ją pritaikydamas prie byloje nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių. O būtent, aplinkybes, kad pakete buvo steroidiniai preparatai, kurie maišomi su kofeinu, skirti svoriui mesti ir tai, jog automobilį faktiškai valdė jis, nurodė tik susipažinęs su bylos medžiaga, t. y. jau žinodamas, kad byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog pakete rastos baltos spalvos medžiagos sudėtyje yra ir kofeino, bei surinkus duomenis, patvirtinančius, jog automobiliu faktiškai naudojasi G. K. (1 t., b. l. 50-53, 2 t., b. l. 122, 124-130).

13. Apelianto argumentai, kad sulaikytas policijos pareigūnų jaudinosi, nes jautė pagirias ir pergyveno, jog galėjo vairuoti automobilį esant didesniam nei leistina alkoholio kiekiui, todėl nesąmoningai atsakinėjo į policijos pareigūnų klausimus, taip pat atmestini. Visų pirma paminėtina, kad buvo nustatyta, jog G. K. automobilį vairavo būdamas visiškai blaivus (alkoholio kiekio matuoklis parodė 0.00 prom.) ir net po to, kai buvo nustatyta, jog jis yra visiškai blaivus, G. K. policijos pareigūnams ne kartą pakartojo, kad tiek paketas su baltos spalvos medžiaga, tiek automobilis yra ne jo ir tai patvirtina minėtas 2022 m. sausio 18 d. Daiktų apžiūros protokolas. Taigi, teiginiai, kad jis į policijos pareigūnų klausimus atsakinėjo nesąmoningai, bijodamas atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam yra nepagrįsti ir nelogiški. Priešingai, jis suvokdamas, kad turi draudžiamų medžiagų, susijaudino ir šalinosi bet kokių sąsajų su automobiliu ir jame rastu paketu. Šių duomenų visumoje vertinant nuteistojo argumentus, kad kažkoks žmogus iš sporto klubo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jam pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, nurodydamas, kad tai anaboliniai steroidai svoriui mesti, neįtikinami ir nelogiški, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Abejones nuteistojo versija sustiprina ir tai, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 21 d. specialisto išvadoje, kurioje buvo ištirtos automobilyje „Mercedes-Benz“ rastos medžiagos sudėtyje jokių anabolinių steroidų pėdsakų nebuvo rasta (1 t., b. l. 50-52).

14. Pažymima, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Šiuo atveju, byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo G. K. iškeltas versijas, todėl teismas jas vertina tik kaip siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. S. parodymai yra nepatikimi, nes pastarasis G. K. buvo skolingas pinigų, pas jį nebuvo rasta kokaino, parodymai duoti turint motyvą apkalbėti G. K., o mainais už jo atsakomybės sušvelninimą, jam galėjo būti padaryta įtaka duoti melagingus parodymus. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodo, kad yra didelis pavojus, jog nusikaltimo bendrininko (šiuo atveju kito nuteistojo) parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. S. parodymus, nesirėmė teismų praktikoje taikomomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir neskyrė jų patikimumui didesnio dėmesio.

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi A. S. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad jie nuoseklūs, atitinka bylos įrodymų visumą, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, todėl jais nėra pagrindo netikėti. A. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis apie pusę metų ir iš G. K. tris ar keturis kartus yra gavęs kokaino, kurį turėjo parduoti ir perduoti pinigus G. K. Parduotos narkotinės medžiagos kainavo tūkstančius eurų. Galimai vieną kartą G. K. perdavė pinigus už kokainą automobilyje. G. K. vadindavo „(duomenys neskelbtini)“.

17. A. S. parodymus patvirtina liudytoja V. R., kuri nurodė, kad kelis kartus „(duomenys neskelbtini)“ (taip vadina G. K.) atvežė A. S. maišeliuose suvyniotą medžiagą – baltos spalvos miltelius, ji žinojo, kad tai kokainas. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti šios liudytojos parodymus teigiant, kad jie negali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, nes ji tiesiogiai nebendravo su G. K. ir yra A. S. sugyventinė ir taip pat galėjo būti įtakota ir siekti sušvelninti jo padėtį, tačiau pagrindo abejoti liudytojos V. R. parodymais teisėjų kolegija nenustatė. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, liudytoja sutiko duoti parodymus, BPK tvarka buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą. Jos parodymai buvo nuoseklūs. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ji nurodė aukščiau minėtas aplinkybes, kurias pati matė ir suprato. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po kratos atlikimo (apklausa pradėta 21.07 iki 23.05 val.), ji nurodė, kad jai yra žinoma, jog G. K. A. S. atveždavo kokainą didesniais kiekiais, šį vyrą vadino „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 192-194). Taigi, prieš duodant šiuos pirminius parodymus, aptarti versijas ar kitaip susitarti nebuvo realių galimybių. Todėl pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas rėmėsi šios liudytojos parodymais. Be to, kaip teisingai buvo pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, tiek A. S., tiek liudytojos V. R. parodymus patvirtina kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti G. K. ir A. S. pokalbiai, kurių metu jie tariasi dėl susitikimo, klausia, kiek pinigų turi A. S., taip pat kalbasi apie A. S. klientus, jų skaičių ir jo gaunamus pinigus, kuriuos, iš pokalbių turinio suprantama, turi perduoti G. K. Dar kitame pokalbyje girdima, kaip pokalbio su V. P. (šiuo metu K.) metu kalba su kitu šalia jo esančiu žmogumi, įvardindamas kanapių pavadinimus (greipfrutas, amnezija) (3 t., b. l. 51-55, 56-69).

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota, jog buvo prekiaujama draudžiamomis medžiagomis, kalbama apie gramus ir pinigus, G. K. domisi, kiek A. S. mokėjo už gramą, nurodo, kad dirbtų tik su žmonėmis, kuriuos žino. Taip pat G. K. bendrauja ir su nenustatytais asmenimis, kalba apie narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimą, kiekius, kokybę, paruošimą (skiedimą). Iš pokalbių turinio matyti, kad buvo bendraujama naudojant konspiraciją (3 t., b. l. 70-71; 72-75; 76-79; 80-90).

19. Lietuvos Kriminalistinių tyrimo centro 2023 m. vasario 23 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant G. K. pateiktų tirti juodos spalvos užsegamo džemperio, juodos spalvos medžiaginių sportinių kelnių, juodos spalvos striukės paviršių rasta kokaino ir narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) arba (ir) kanapių dervos pėdsakai (1 t., b. l. 127-128, 131-134). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. sausio 19 d. specialisto išvada patvirtina, kad ant automobilio „Mercedes-Benz“ (kuriame rastas paketas su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos) paviršių taip pat rasta tų pačių narkotinių medžiagų (kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) arba kanapių dervos) pėdsakų (2 t., b. l. 148-154). Nors G. K. nėra kaltinamas ir nuteistas už kokaino ar kanapių neteisėtą disponavimą, tačiau šie duomenys padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą, kad G. K. turėjo pakankamai duomenų apie narkotines ir psichotropines medžiagas, jų kiekius, medžiagos struktūrą ir panašiai. Pažymėtina ir tai, kad nei ant nuteistojo rūbų, nei ant jo automobilio paviršių nebuvo rasta jokių anabolinių steroidų, taigi jo versijos apie svorio metimui įsigytas medžiagas nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai, ant G. K. kelnių ir striukės, kuriuos jis vilkėjo sulaikymo metu rasta kofeino, kuris buvo rastas ir vakuumine pakete su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje nustatytas didelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino. Apeliacinio skundo argumentai, jog nustatytų medžiagų atsiradimo ant rūbų yra daug, nes automobiliu naudojosi kiti asmenys užsienio valstybėje, o ant rūbų šių medžiagų pėdsakų galėjo atsirasti lankantis vietose, kur jos vartojamos, liečiantis prie paviršių, atmetami, kaip deklaratyvūs teiginiai.

20. Už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015 ir kt.). Tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017; 2K-119-689/2020). Aukščiau aptarti bylos duomenys, leidžia teigti, kad G. K. suprato ir žinojo, kad savo automobilyje gabena psichotropines medžiagas.

21. G. K. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė psichotropinių medžiagų platinimo požymį, taip pat nepagrįsti. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022). Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet pirmiausia objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

22. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas amfetamino kiekis laikomas dideliu, kai šios medžiagos yra daugiau nei 20 g. 2021 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada pavirtina, kad automobilyje rastos medžiagos sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė yra 58,89 g. Taigi, rastos medžiagos kiekis daugiau nei dvigubai viršija kiekį, nuo kurio jis laikomas dideliu.

23. Antra, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. K. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta, imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (6 t., b. l. 109). Taigi, psichotropinių medžiagų vartojimo pėdsakų nuteistojo organizme nenustatyta. Amfetamino pėdsakų nerasta nei ant jo drabužių, nei ant automobilio paviršių. Todėl teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė psichotropinių medžiagų platinimo požymį, nėra pagrindo.

24. Įvertinus nurodytus narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nustatymo kriterijus ir atsižvelgiant į surastų psichotropinių medžiagų didelį kiekį, byloje nustatytą nuteistųjų bendravimo turinį, taip pat ir bendravimo su kitais, nenustatytais asmenimis, turinį, kuris susijęs su draudžiamomis medžiagomis, jų kokybe, pardavimu, gautais pinigais ir kt., tai, kad G. K. pats psichotropinių medžiagų nenaudoja, įvertinus A. S. ir V. R. nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog G. K. žinojo ir suprato, kad gabena psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti. Nors byloje nėra duomenų apie dozių paruošimą, susitarimą parduoti būtent amfetaminą, tačiau tai nepaneigia nuteistojo tikslo – platinti minėtas psichotropines medžiagas. Atsižvelgiant į tai, G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti G. K. padarytos veikos kvalifikaciją, o aplinkybė, kad apeliantas psichotropinių medžiagų automobilyje neslėpė, minėtų nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu G. K. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino gabenimą, turint tikslą šias psichotropines medžiagas platinti.

26. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog G. K. psichotropines medžiagas ne tik neteisėtai gabeno, bet ir laikė. Teismų praktikoje nurodoma, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimu laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos ar ne ir pan. Gabenimu taip pat laikytinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų pernešimas, panaudojant gyvūnus, krepšyje, portfelyje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar tiesiogiai ant kaltininko kūno ar jo organizme, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstamos bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktinių šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje, pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jeigu tai nėra susiję su jų gabenimu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-59-495/2018). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog G. K. su savimi turėtų psichotropinių medžiagų laikymas būtent ir buvo susijęs su jų gabenimu. Byloje nustatyta, kad G. K. automobiliu „Mercedes Benz“ (automobilio salone) gabeno psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog, šiuo atveju, papildomo BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto alternatyvaus objektyviojo veikos požymio – psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo, G. K. inkriminavimas yra perteklinis, neatitinkantis teismų praktikos, todėl jis iš kaltinimo šalinamas.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo.

27. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Taigi, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant nustatytoms visoms minėtoms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių BK 72³ straipsniui taikyti būtinųjų sąlygų nustatymo motyvų. Iš BK 72³ straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų matyti, kad jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioms aplinkybėms pagrįsti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018; 2K-192-648/2022).

28. Apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimu taikyti išplėstinį turto konfiskavimą – 32 485 Eur konfiskavimą. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 72³ straipsnyje, taikyti G. K. turtui išplėstinį turto konfiskavimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 19 d. Tarnybiniame pranešime nustatyta, kad skirtumas tarp G. K. teisėtų pajamų ir išlaidų yra 20 815,73 Eur (patirtos išlaidos viršija deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiamas teisėtas pajamas) (2 t., b. l. 19-28).

29. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šie pinigai yra V. K., kuri didžiąją dalį pinigų susitaupė ne iš savo pajamų, bet iš tėvo dovanotų pinigų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad 32 485 Eur priklausė G. K. ir yra pagrindas juos konfiskuoti yra teisinga ir pagrįsta.

30. Šią išvadą patvirtina tai, kad didžioji dalis pinigų buvo rasti G. K. seife (29 485 Eur), kuriame buvo ir kiti jo daiktai (1 t., b. l. 74-83). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama V. K. (tuo metu P.) paaiškino, kad visi tie pinigai priklauso jai, tai yra jos penkių metų santaupos (1 t., b. l. 166-169). Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 19 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. sausio 27 d. skirtumas tarp teisėtų V. K. pajamų ir išlaidų yra 956,12 Eur. Nustatyta, kad V. K. kratos metu rastų ir paimtų grynųjų pinigų 32 485 Eur, t. y. santaupų neturėjo ir negalėjo susitaupyti (2 t., b. l. 4-18). Tuo tarpu versija, kad V. K. tėvas dovanodavo dideles sumas pinigų iškelta tik teisiamojo posėdžio metu, t. y. po to, kai G. K. ir jo gynėjas supažino su išvados apie V. K. teisėtų pajamų ir išlaidų vertinimo rezultatais (6 t, b. l. 148-149, 152). Šių duomenų visumoje darant išvadą, kad V. K. neturėjo tokių santaupų, atsižvelgiama ir į tai, kad ji per tirtą laikotarpį pirko daiktus išsimokėtinai, fiksuoti vartojimo kreditai nei vartojimo nuoma. Be to, aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad užfiksuotas G. K. pokalbis su V. K. dėl indaplovės pirkimo, kur ji nurodo, kad neturi pinigų, o G. K. leidžia jai pasiimti tūkstantį eurų, sustiprina teismo įsitikinimą, kad minėti pinigai priklausė būtent G. K. Skundo argumentai, kad G. K. turėjo statyti servisą iš V. K. tėvo duotų pinigų, yra deklaratyvūs teiginiai, kurie vertinami, kaip versija, kuria siekiama pagrįsti pinigų teisėtumą ir tokiu būdu išvengti jų konfiskavimo. Šiame kontekste pažymima, kad jokių objektyvių duomenų (pvz., pavedimų, dovanojamų pinigų deklaracijų ar kt.), apart asmenų (G. K. sutuoktinės ir jo uošvio), kurie yra suinteresuoti byloje, patvirtinančių, kad V. Ž. V. K. nuolat dovanodavo ar duodavo dideles pinigų sumas, nėra. Todėl ši versija atmetama, kaip nepagrįsta.

31. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 19 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriant V. K. pajamas, gauta 10 800 Eur subsidija, įsigyjant butą, buvo įvertinta ir į ją atsižvelgta darant išvadas dėl jos teisėtų pajamų ir išlaidų skirtumo (2 t., b. l. 4-17). Taip pat buvo įvertintos ir kitos teisėtai gautos pajamos (vaiko neįgalumo ir išlaikymo pajamos), kurias apeliantas mini savo skunde. Todėl dar kartą vertinti šiuos duomenis nėra pagrindo. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad siekiant įrodyti, kad V. K. išlaidos buvo mažesnės nei nustatyta, yra teigiama, kad ji vedė bendrą ūkį su G. K. Vis dėlto, kaip jau buvo paminėta, byloje nustatyta, jog skirtumas tarp G. K. teisėtų pajamų ir išlaidų yra 20 815,73 Eur (patirtos išlaidos viršija deklaruotas ar kitu teisėtu būdu grindžiamas teisėtas pajamas). Todėl tokie argumentai taip pat yra nepagrįsti.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021; 2K-72-511/2021).

33. Apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotų kitų piniginių lėšų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nustatė, kad 470 Švedijos kronų ir 640 svarų sterlingų konfiskavimas taip pat buvo paskirtas teisėtai ar pagrįstai, todėl plačiau apie tai nepasisako.

Dėl bausmės individualizavimo

35 Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad G. K. prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

36. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas G. K. skyrė 9 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

37. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę G. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, kad administracine tvarka baustas, į tai, kad pasak jo dirba, priklausomybės ligų centre neregistruotas, taip pat įvertino, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, ir sprendė, kad G. K. skirtinas BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės dydis, lygus bausmės vidurkiui.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgė formaliai ir nepakankamai. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad surastos psichotropinės medžiagos buvo paimtos teisėsaugos pareigūnų, jos nebuvo neteisėtai išplatintos ir todėl jokia reali žala kitų žmonių sveikatai nebuvo padaryta. G. K. nusikaltimas yra nei labai sudėtingas, nei turintis kitokių ypatingą pavojingumą rodančių požymių. G. K. ankščiau nėra teistas, paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjęs, turi šeimą, darbą, dėl sveikatos problemų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo (9 t., b. l. 31). Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindą išvadai, kad G. K. paskirta bausmė turi būti švelninama iki sankcijoje numatytos minimalios bausmės ribos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus G. K. atžvilgiu galima pasiekti jam skyrus 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.

Iš G. K. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis neteisėtai laikė baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 58,89 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

G. K. paskirtą 9 (devynerių) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 8 (aštuonerių) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.